f52b0eb6-557f-4f87-afe7-221bf75d87fe · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2-55-253/2012             (Proceso Nr. 2-57-3-00991-2010-9)             Procesinio sprendimo kategorija             24.3; 21.4.1.1; 21.4.1.2;41; 116.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 13 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant prokurorei I.

Valadkienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei R. Vladykinai, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams R. Gružienei, I. Kerbeliui, G. Eimantaitei, atsakovų J. ir R. K. atstovui advokatui V. Zabielai, atsakovams S. Å ., V. Å ., trečiojo asmens VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atstovui advokatui A. Ivanciui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovei E. Remizovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, C.

M. W., S. Š., V. Š., R. K., J. K., tretiesiems asmenims (ieškovo pusėje) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, tretiesiems asmenims (atsakovo pusėje) Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei Raimondai Kundrotienei, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui Mariui Stračkaičiui, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarei Žanai Palaimienei, „Swedbank“ AB dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, n u s t a t ė: ieškovas ieškiniu prašo: l.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ su priedu dalį, kuria A. Å . patvirtinti praÅ¡omų parduoti žemės sklypų duomenys (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1997-10-28 įsakymÄ Nr. 1245, kuriuo leidžiama A. Å . pirkti papildomai 0,0959 ha žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančia 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P21/97-0579, kuria A.

Å ., atstovaujamai V. Å ., parduotas 959 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti žemės sklypÄ Lietuvos valstybei, o C. M W. (A. Å . (V.) teisių perėmėjui) grÄ Å¾inti sumokėtus už sklypÄ 11 543 Lt.4. Pripažinti negaliojančia 2000-08-08 Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure sudarytos dovanojimo sutarties (registro Nr. R5-11901) dalį, kuria V. Å ., įgaliotas A. Å ., dovanojo S. Å . 0,0959 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti S. Å . grÄ Å¾inti A. Å . dovanotÄ 0,0959 ha žemės sklypÄ (įgytÄ A. Å . Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1997-10-28 įsakymo Nr. 1245 ir 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P21/97-0579 pagrindu).Pripažinti negaliojančia 2004-01-14 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria S. Å . pardavė V. Å . žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), turintį 0,0959 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti S. Å . grÄ Å¾inti V. Å . 86 444 Lt.Pripažinti negaliojančia 2004-10-11 Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria V. Å . pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), plotas 959 kv. m, unikalus Nr. 2101-0005-0007. Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti V. Å . grÄ Å¾inti J. K. 99 621 Lt.Priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 1995-11-09 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 24748 A. Å . iÅ¡ V. G. įsigijo 705 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo Å«kinės veiklos pobÅ«dis – namų valdai (V. G. šį sklypÄ buvo įsigijęs turimoms kÅ«rybinėms dirbtuvėms eksploatuoti). A. Å . 1996-01-29 Klaipėdos žemėtvarkos tarnybos virÅ¡ininkui, o 1996-02-02 Klaipėdos miesto valdybai įteikė praÅ¡ymus leisti pirkti padidintÄ , (duomenys neskelbtini) esantį papildomÄ 0,0959 ha ploto žemės sklypÄ .

Prie praÅ¡ymo Klaipėdos miesto valdybai pateikė 705 kv. m žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir padidinto žemės sklypo planÄ , 1995-10-13 suderintÄ su Klaipėdos miesto vyr. architektu A. Mureika. 1996-02-12 A. Å . už žemės sklypÄ sumokėjo visÄ apskaičiuotÄ 11 543 Lt jo kainÄ . 1996-10-08 Klaipėdos miesto meras potvarkiu Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“, vadovaudamasis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, nustatė, kad papildomas nuo 705 iki 1664 kv. m ploto padidintas žemės sklypas parduodamas A.

Å . individualioms kÅ«rybinėms dirbtuvėms eksploatuoti. Klaipėdos miesto meras 1996-10-08 potvarkiu Nr. 628, patvirtinęs nesuderintÄ su JÅ«rų uosto direkcija A. Å . parduodamo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo pobÅ«dį – individualioms kÅ«rybinėms dirbtuvėms eksploatuoti, pažeidė Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 2.2 p. ir Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatas.

Neturint statinių, papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas negalėjo bÅ«ti formuojamas. A. Å . Å¡iame žemės sklype niekada neturėjo jokio Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato, statinio ar įrenginio. Nepaisant to, Klaipėdos miesto meras, patikrinęs sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimÄ , atsižvelgdamas į tai, kad sklypas yra jÅ«rų uosto plėtrai nustatytoje rezervinėje teritorijoje, neteisėtai nustatė, kad A. Å . „turimiems“ sklype statiniams eksploatuoti, prie jau turimo 0,0705 ha žemės sklypo reikalingas papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas.

Å iuo atveju A. Å . kaip naudojamas buvo suformuotas naujas žemės sklypas. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 ir Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkiu Nr. 628, 1997-10-28 įsakymu Nr. 1245 „Dėl papildomo žemės sklypo pirkimo prie kÅ«rybinių dirbtuvių Klaipėdos mieste“, leido A. Å . pirkti papildomÄ 0,0959 ha kÅ«rybinėms dirbtuvėms eksploatuoti skirtÄ Å¾emės sklypÄ , tuo pažeisdamas Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7 p., nes asmeniui sklype, neturinčiam statinio, tokio sklypo nebuvo galima parduoti.2000-08-24 A.

V. Å ., A. Å . vardu VÄ® Registrų centro paprašė iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto pažymÄ , praÅ¡yme nurodydamas, kad pastatų sklype nėra. Pagal iÅ¡duotÄ pažymÄ A. Å . (atstovaujama V. Å .), (duomenys neskelbtini)esantį jau 0,1664 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), 2000-08-28 padovanojo savo motinai S. Å .. 2004-01-12 S. Å . VÄ® Registrų centro paprašė iÅ¡duoti jai priklausančio (duomenys neskelbtini) esančio 0,1664 ha ploto žemės sklypo nekilnojamojo turto pažymÄ turto pardavimui, ir paprašė sklypÄ perkainoti.

VÄ® Registrų centras 2004-01-12 S. Å . iÅ¡davė pažymÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-196475. Å ioje pažymoje duomenyse apie sklypÄ nebuvo įraÅ¡yta, kad sklypas patenka į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto rezervinę plėtros teritorijÄ , nors ankstesniuose įraÅ¡uose bei kadastro duomenyse Å¡is įraÅ¡as buvo. Å ios pažymos pagrindu 2004-01-14 notarine sutartimi S. Å . už 300 000 Lt pardavė V. Å . (duomenys neskelbtini) esantį 0,1664 ha ploto žemės sklypÄ , už kurį V.

Å . iki sutarties sudarymo sumokėjo 150 000 Lt, o kitus 150 000 Lt V. Å . kaip kreditÄ atsiskaitymui už perkamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sipareigojo suteikti AB „Hansabankas“. Pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įraÅ¡yta, kad sklypas patenka į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto rezervinę plėtros teritorijÄ , taip pat nebuvo nurodyta, kad sklype yra nekilnojamasis turtas – V. G. priklausančios kÅ«rybinės dirbtuvės. Nors viso parduoto žemės sklypo plotas pagal sutartį yra 0,1664 ha, jo ginčijama dalis sudaro 0,0959 ha. 2004-10-11 V.

Å . pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas parduotas už 320 000 litų: sumokant 172 856,06 Lt pardavėjui, o 147 143,94 Lt sumokant bankui, padengiant pardavėjo įsiskolinimÄ . Apie tai, jog sklypas patenka į rezervinę jÅ«rų uosto teritorijÄ , nenurodoma. Prokuroro nuomone, neteisėtai įgyto 0,0959 ha žemės sklypo sandoriai, kuriais buvo disponuojama valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), laikytini kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (nes sklypas įgytas pažeidžiant anksčiau minėtus Vyriausybės nutarimus), todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ir remiantis LR CK 1.80 str. 2 d. taikytina restitucija.

Pagal teismuose formuojamÄ praktikÄ , anksčiau iÅ¡vardytos žemės sklypo disponavimo sandorių Å¡alys nelaikytinos sÄ Å¾iningais įgijėjais.Teismo posėdžio metu prokurorė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti.Atsakovas C M W. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, įgalioto asmens Lietuvoje nepaskyrė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (t. 4, b. l. 2–6).Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimuose (t. 2, b. l. 63–66, t. 3, b. l. 39–42, 159–163) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje iÅ¡ Valstybės kontrolės 2004-03-19 buvo gauta medžiaga dėl žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto juose disponavimo. 2004-06-14 Valstybės kontrolė papildomai atsiuntė valstybinio audito ataskaitÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas apie galimybę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ sužinojo ne vėliau kaip 2004-03-19. MedžiagÄ rinkti prokuratÅ«roje pradėta tik 2008-07-31, t. y. praėjus 4 metams.

Tai, kad ieÅ¡kovas reikalingus duomenis surinko tik 2008-08-18, neatitinka protingumo termino. Nesutinka, kad mero priimtas potvarkis, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu, pažeidžia Vyriausybės 1995-07-17 nutarimÄ Nr. 987, nes priimant šį potvarkį žemės sklype buvo statinys. Ginčijami potvarkiai negali objektyviai prieÅ¡tarauti ir 1994-05-16 Vyriausybės nutarimo Nr. 376 2.2 punktui, nes Å¡is Vyriausybės nutarimas niekada nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Mano, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2004 m. kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, tačiau nenurodo, kokia norma yra pažeista.Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimuose (t. 1, b. l. 83–86, t. 3, b. l. 45–48) iÅ¡ esmės atkartojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Tačiau į bylÄ Ä¯stojus jos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pastaroji atsiliepime (t. 4, b. l. 62–64) nurodė, jog ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkintinas.Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė S. Å . atsiliepime (t. 2, b. l. 37–40, t. 3, b. l. 34–37) su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodo, kad Vyriausybės 1996-05-16 nutarimas Nr. 376 nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas, todėl yra negaliojantis.

Dėl to ir Klaipėdos mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 nereikėjo derinti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nesutinka su ieškovo nuomone, kad ginčo sklype 1996 m. nebuvo statinių, nes duomenys, kad statinių nėra, yra užfiksuoti tik 2004-10-08 pažymoje ir 2008-08-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Šie duomenys nepatvirtina ieškovo argumento dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 987 pažeidimo. Laikotarpiu nuo 1992-11-24 iki 2004-10-08 ginčo sklype buvo statinys Nr. 2194-8001-3013, kurio savininkas yra V.

G.. Pažymi, kad nuo 2004-04-19 iki 2004-10-04 buvo įregistruotas Å¡io pastato areÅ¡tas. A. Å . turėjo nuosavÄ sklypÄ , kurio naudojimo pobÅ«dis NR registre nurodytas „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, o tai iÅ¡ esmės atitinka sÄ vokÄ â€žprivačių namų valdos savininkas“ (1995-07-17 nutarimo Nr. 987 7.1.1.1. punktas). IeÅ¡kovo argumentas, kad A. Å . sklypas parduotas 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 7.1.7. punkto pagrindu, nepatvirtintas: Å¡is punktas dokumentuose nenurodytas.

Esant tokiai situacijai nėra pagrindo pripažinti administracinius aktus ir 1997-11-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiais. Mano, kad Å¡ioje byloje negalima ir restitucija, nes tai pažeistų pagrindinius civilinės teisės principus: teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo, nustatytus CK 1.5 str. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Mano, kad prokuroras gina ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , bet privataus juridinio asmenis – Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos – finansinį interesÄ .Atsakovė S. Å . teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas V.

Å . atsiliepime (t. 2, b. l. 41–42) su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad    2004-01-12 už 300 000 Lt nupirko iÅ¡ motinos ginčo žemės sklypÄ . Å iam pirkimui iÅ¡ banko buvo paimtas kreditas. IÅ¡kilus finansinėms problemoms, 2004-10-11 šį sklypÄ pardavė K.. Sudarydamas minėtus sandorius įstatymo reikalavimų nepažeidė. Aplinkybė, kad sutartyse nenurodyta, jog žemės sklypas patenka į uosto rezervinę teritorijÄ , nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.Atsakovas V.

Å . teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovai J. Ir R. K. atsiliepimuose (t. 2, b. l. 48–53, t. 3, b. l. 55–58, 182–183) su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nenurodo, kokiu pagrindu turėtų bÅ«ti panaikinta jų ir atsakovo V. Å . 2004-01-14 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Vien nuoroda į CK 1.80 straipsnį nėra pakankamas pagrindas naikinti sandorį, nes nurodyta norma yra blanketinė. Pagal Vyriausybės      1994-05-16 nutarimo Nr. 376 „Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybinam jÅ«rų uostui plėsti“ 2.2 punktÄ ginčo sklypui nebuvo nustatyti kokie nors apribojimai, varžantys žemės sklypų, patenkančių į rezervinę teritorijÄ Klaipėdos valstybiniam jÅ«rų uostui plėsti, savininkams disponavimo teises.

Mano, kad ieÅ¡kinio reikalavimai K. yra suformuluoti netinkamai, todėl ir restitucija jiems negalima. Atkreipia dėmesį, kad K. yra sÄ Å¾iningi įgijėjai. Aplinkybė, kad sutartyse nenurodyta, jog žemės sklypas patenka į uosto rezervinę teritorijÄ , nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.Atsakovų J. ir R. K. atstovas advokatas V. Zabiela teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti.Trečiasis asmuo VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija atsiliepime (t. 1, b. l. 197–198) nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas.Teismo posėdžio metu VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime (t. 2, b. l. 57–61, t. 3, b. l. 168–173) nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas.Valstybės kontrolės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Tretieji asmenys Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M.

S. (t. 1, b. l. 193–195, t. 3, b. l. 31–33) Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė (t. 2, b. l. 3–6, t. 3, b. l. 178–179) su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydami, kad visus sandorius atliko griežtai laikydamiesi įstatymų reikalavimų.Notarai į posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ informuoti tinkamai.Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime (t. 4, b. l. 99–100) nurodė, kad bankas Å¡ioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Tačiau dėl ieÅ¡kinio esmės mano, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad 1995-11-09 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 24748 A. Å . iÅ¡ V. G. įsigijo 705 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto meras 1996-10-08 potvarkiu Nr. 628 patvirtino A. Å . praÅ¡omų parduoti žemės sklypų duomenis, kurio pagrindu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 1997-10-28 priėmė įsakymÄ Nr. 1245, kuriuo leidžiama A.

Å . pirkti papildomai 0,0959 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) A. Å . iÅ¡ valstybės nusipirko 959 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2000-08-08 dovanojimo sutartimi A. Å . dovanojo S. Å . šį žemės sklypÄ . 2004-01-14 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. Å . pardavė V. Å . žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o pastarasis 2004-10-11 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė šį sklypÄ J.

K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. K.. Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1964 m. CK 83 str. 1 d.; 2000 m. CK 1.124 str.). Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (1964 m.

CK 86 str.; 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl termino kreiptis į teismÄ , svarbus momento, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas Å¡is terminas, nustatymas. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , ar pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar reikia jį ginti. Prokuroro kaip ieÅ¡kovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Dėl to, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino, kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti tai, kada tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, ar tai padaryta nepažeidžiant protingo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡yme dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo (t. 1, b. l. 13–15) nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 m. kovo 19 d. buvo gauta medžiaga dėl valstybinės žemės sklypų, patenkančių į uosto rezervinę teritorijÄ , disponavimo pagal atskirus nekilnojamojo turto objektus, tarp kurių buvo ir nagrinėtinas; (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė prie minėtos medžiagos 2004 m. birželio 14 d. papildomai atsiuntė ir valstybinio audito ataskaitÄ Nr. 2030-3-3 ,,Rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jÅ«rų uostui plėsti naudojimo vertinimus“ su priedais.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad papildoma medžiaga Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje pradėta rinkti 2008 m. liepos 31 d. kreipiantis į įvairias institucijas, ir reikalinga medžiaga ieÅ¡kiniui pateikti iÅ¡ VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo gauta 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors ieÅ¡kinio senaties institutas, kurio paskirtis – saugoti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , nustatytu ieÅ¡kinio senaties terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, vis dėlto Å¡io instituto normose įtvirtinta teismo teisė atnaujinti nurodytÄ terminÄ , kai teismo pripažįstama, kad Å¡is praleistas dėl svarbios priežasties, kuriÄ nustačius pažeista teisė turi bÅ«ti ginama (1964 m.

CK 90 str. 2 d.; 2000 m. CK 1.131 str. 2 d.). KlausimÄ dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io instituto esmę ir paskirtį, vertindamas kiekvienos konkrečios bylos reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.). Jeigu teismas konstatuoja, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti sudėtinga per įstatyme nustatytÄ terminÄ surinkti reikiamus duomenis ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, ieÅ¡kinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto paskirties.

Tokiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į iÅ¡vardytus kriterijus, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas vieÅ¡asis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti bÅ«tų paneigta kito asmens teisė ir iÅ¡ ne teisės atsirastų teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieÅ¡kinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , normų taikymas yra vieÅ¡ojo intereso dalys. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai prokuroras praÅ¡o apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad reikia nustatyti, kurį iÅ¡ dviejų viešųjų interesų Å¡iuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Todėl įvertinus bylos medžiagÄ , anksčiau paminėtus motyvus, praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo tenkintinas. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais administracinius aktus (Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 dalį ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1997-10-28 įsakymÄ Nr. 1245) Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. Å . 705 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. G. įsigijo teisėtai. IeÅ¡kovas ginčija 959 kv. m papildomo žemės sklypo įsigijimo teisėtumÄ .IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ su priedu dalį, kuria A.

Å . buvo patvirtinti praÅ¡omų parduoti žemės sklypų duomenys ((duomenys neskelbtini)), nurodo, kad Å¡is potvarkis prieÅ¡tarauja 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 2.2 punkto nuostatoms.Minėto nutarimo 2 punktas nustatė, kad Klaipėdos miesto valdyba turi perduoti Klaipėdos valstybiniam jÅ«rų uostui nurodytas rezervines teritorijas pagal nustatytÄ ja tvarka parengtus ir suderintus planavimo projektus. Tokie planavimo projektai – tai atskirų teritorijų detalieji planai, rengiami bendrųjų planų pagrindu.

Å io nutarimo 2.2. punktas numatė, kad rezervinių teritorijų naudojimo kitoms reikmėms, nesusijusioms su Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto veikla, klausimus Klaipėdos miesto valdyba turi derinti su Å¡io uosto direkcija. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įeina į rezervinę uosto teritorijÄ . Ginčo taip pat nėra dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybei buvo žinomas 1994-05-16 nutarimas Nr. 376, nors jis ir nebuvo paskelbtas nustatyta tvarka. Tačiau byloje nustatyta, kad iki Å¡iol Klaipėdos miesto savivaldybė minimo nutarimo 1 punkte nurodytas rezervines teritorijas nėra perdavusi Klaipėdos valstybiniam jÅ«rų uostui, nes neparengtas ir nepatvirtintas Å¡ių teritorijų detalusis planas.

Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkis Nr. 628 nebuvo derintas su Klaipėdos valstybiniu jÅ«rų uostu. Kadangi įstatymu nėra sureglamentuota sÄ voka „derinti“, todėl įvertinus į bylÄ pateiktÄ 1994-05-30 pasitarimo Klaipėdos miesto valdyboje protokolÄ (t. 4, b. l. 140) (pasitarime dalyvavo du KVJU direkcijos atstovai), atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės paaiÅ¡kinimus (t. 4, b. l. 166–168), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal tuo metu buvusiÄ praktikÄ visų klausimų, susijusių su rezervinėmis teritorijomis, derinimas vyko bendrų savivaldybės ir KVJU direkcijos atstovų pasitarimų metu.1996-03-28 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 35 (iki priimant ginčijamÄ mero potvarkį Nr. 628) buvo patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pagrindiniai teiginiai (t. 4, b. l. 127–139), 1997-03-20 – patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pagrindiniai sprendiniai (t. 4, b. l. 141–161), kurio 8.2 punktas nustatė, kad rezervinių teritorijų prie magistralinių miesto gatvių 50 m nuo jų raudonųjų ribų skiriama miesto visuomeninių komercinių objektų statybai (prie Minijos g. nuo sankryžos su Nemuno g. iki sankryžos su Baltijos pr.).

Ä®vertinus faktines aplinkybes, kad iki prokuroro praÅ¡omo pripažinti Klaipėdos miesto mero 1996-10-08 potvarkio Nr. 628 priėmimo su KVJU direkcija pasitarimų metu buvo svarstomi klausimai, susiję su uosto rezervinėmis teritorijomis, buvo parengti ir patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pagrindiniai teiginiai, konstatuotina, kad nebuvo pažeistos Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 2.2 punkto nuostatos. Teismas pažymi, kad visas 0,1656 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos miesto bendrÄ jį planÄ patenka į 50 m teritorijÄ prie magistralinės Minijos gatvės (t. 4, b. l. 139).IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad Å¡iuo potvarkiu buvo pažeistos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatos, nes neturint statinių, papildomas 0,0959 ha ploto žemės sklypas negalėjo bÅ«ti formuojamas.Byloje nėra ginčo, kad A.

Å . teisėtai 1995-11-09 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 24748 iÅ¡ V. G. įsigijo 705 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo Å«kinės veiklos pobÅ«dis – namų valdai (V. G. šį sklypÄ buvo įsigijęs turimoms kÅ«rybinėms dirbtuvėms eksploatuoti). Å io sandorio sudarymo metu V. G. priklausė pastatas – gyvenamasis namas – kÅ«rybinės dirbtuvės (statinys registruotas nuo 1992-11-24 iki 2004-10-08) (t. 1, b. l. 122–123). Å io statinio baigtumas buvo 19 proc., nusidėvėjimas – 89 proc. 1995-11-09 sandorio Å¡alys – tiek pardavėjas V.

G., tiek pirkėja A. Å . yra mirę (t. 4, b. l. 124, t. 3, b. l. 88).Todėl tikrųjų Å¡alių ketinimų, sudarant žemės sklypo pirkimo sandorį, iÅ¡siaiÅ¡kinimas yra pasunkėjęs. Atsakovai V. Å ., S. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. Å . nupirko minėtÄ Å¾emės sklypÄ su viskuo, kas jame buvo, pardavėjas V. G. niekada nebuvo daugiau atėjęs į minėtÄ sklypÄ , statinio likučiais nesidomėjo. V. Å . paaiÅ¡kino, kad 2000 m. jam iÅ¡ S. Å . perkant ginčo žemės sklypÄ , jis šį sklypÄ taip pat pirko su viskuo, kas jame buvo.

Teismas apie tam tikro fakto buvimÄ ar jo nebuvimÄ sprendžia įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ . Dėl Å¡ios priežasties konkrečioje byloje nustatytinų juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų egzistavimÄ teismas gali konstatuoti tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų konkrečiam faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad konkretus faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei byloje surinkti įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikras faktas egzistuoja, negu kad tam tikras faktas neegzistuoja.

Å iuo atveju teismas yra tos nuomonės, kad V. G. su žemės sklypu pardavė A. Å . ir statinį, kurio baigtumas buvo 19 proc. (nusidėvėjimas 89 proc.). Todėl Klaipėdos miesto meras, ginčo sklype esant statinio likučiams, turėjo teisę priimti ginčijamÄ potvarkį, leidžiantį suformuoti papildomÄ Å¾emės sklypÄ , o Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 1997-10-28 įsakymu Nr. 1245 leisti A. Å . pirkti papildomÄ 0,0959 ha žemės sklypÄ . Pažymėtina, kad tik 2004-10-08 pažymoje yra nustatyta, kad statinių ginčo žemės sklype nėra (t. 1, b. l. 122, 159).

Dėl pripažinimo negaliojančia 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P21/97-0579 Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P21/97-0579, vadovaudamasis LR CK 1.80 straipsniu, nors ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 47 ir 48 straipsnių redakcijos    (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1d., 4 d.).

Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams (1964 m. CK 47 str.) ir kad Å¡is sandoris sudarytas turint aiÅ¡kiai prieÅ¡ingÄ visuomenės interesams tikslÄ (1964 m. CK 48 str.), tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikta. Sandorio sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio redakcija, įsigaliojusi         1997-07-02, nustatė, kokia tuo metu buvo neprivatizuojama žemė.

Todėl ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad ginčo žemės sklypas, kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip įraÅ¡ytas į jÅ«rų uosto plėtros rezervinę teritorijÄ , negalėjo bÅ«ti privatizuojamas. IeÅ¡kovas įrodymų, jog ginčo sklypas negalėjo bÅ«ti privatizuojamas, nepateikė. Esant tokiems įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 1997-11-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P21/97-0579 pripažinimo negaliojančia, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Atmetus minėtus ieÅ¡kinio reikalavimus nėra pagrindo tenkinti restitucijos – 0,0959 ha žemės sklypÄ , adresu Žuvėdrų Tako g. 17, Klaipėda, sugrÄ Å¾inti valstybei. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį ir visas kitas sutartis Nustatyta, kad 2000-08-08 Klaipėdos m. 5-ajame notarų biure buvo patvirtinta sutartis, notarinio registro Nr. R5-11901, kuria V. Å ., įgaliotas A. Å ., dovanojo S. Å . 1664 kv. m (įskaitant 0,0959 ha žemės sklypo dalį, kurios teisėtumÄ ginčija ieÅ¡kovas) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 140).

IeÅ¡kovo atstovės teigimu, sandorio Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai, sandoris sudarytas tarp giminaičių; atsakovams buvo žinomi žemės sklypui taikomi apribojimai.Sutarties metu galiojusio 1964 m. CK 280 straipsnis nustatė, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda apdovanotajam turtÄ nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis sudaryta tarp artimų giminaičių – dukters, kuriai atstovavo jos brolis, ir motinos. Tuo ieÅ¡kovas įrodinėja, kad Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Tačiau su tokia nuostata teismas nesutinka. Nenustačius, kad A. Å . neteisėtai bÅ«tų įgijusi 0,0959 ha žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės, atsižvelgiant į tai, kad savo nuosavybe asmuo gali naudotis savo nuožiÅ«ra, ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, kad ginčo dovanojimo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir atmetus ankstesniuosius ieÅ¡kinio reikalavimus, atmestinas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2000-08-08 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Tais pačiais motyvais atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia 2004-01-14 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. KlMS-288) dalį, kuria S. Å . pardavė V. Å . žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o pastarasis – 2004-10-11 Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria V. Å . pardavė J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R.

K. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), plotas 959 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei taikyti restitucijÄ .Kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas atmestinas ieÅ¡kovo argumentas apie tai, kad 2004-01-14 ir 2004-10-11 sutartyse nėra nurodyta, jog ginčo sklypas patenka į uosto rezervinę teritorija. Toks neįraÅ¡ymas sutarties nedaro negaliojančia, nes nei LR CK, nei sandorių sudarymo metu galiojęs LR žemės įstatymas tokio reikalavimo žemės sandorių formai nenustatė. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tas, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-06 nutartimi (t. 1, b. 1. 168, Turto areÅ¡to aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 178–182) (CPK 150 str. 2 d.).Remiantis CPK 98 str. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovai iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : atnaujinti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ apskųsti administracinius aktus.IeÅ¡kinį atmesti.             Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tÄ , taikytÄ Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-06 nutartimi.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                Albina Pupeikienė