f523e72e-f65e-421e-8ee4-9ea7a2f3fa99 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-3557-257/2015 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02513-2015-5               Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2.; 3.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjams V. M., V. M., A. Z., jų atstovui nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkui Ričardui Mironovui, nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

M., V. M., A. Z. atstovo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininko Ričardo Mironovo pasiraÅ¡ytÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjų V. M., V. M., A. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) atstovo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininko Ričardo Mironovo pasiraÅ¡ytas skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjai V.

M., V. M., A. Z., jų atstovas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkas Ričardas Mironovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimais (4 t., 34, 35, 45, 48 b. l.). RaÅ¡ytiniu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjų atstovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Skunde (1 t., 2–13 b. l.) pareiÅ¡kėjų atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjai Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomai perpildytose kamerose, kuriose yra neteisėtai įrengta nuo 4 iki 8 perteklinių miegamųjų vietų (gultų).

Vienose kamerose įrengti sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo kameros ploto, o kitos kameros yra su įrengtais uždarais sanitariniais mazgais, tačiau įskaičiuojami į gyvenamojo ploto patalpÄ . Dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų gyvenamojoje kameros dalyje laisvo grindų ploto beveik nelikus, pareiÅ¡kėjai buvo priversti didžiÄ jÄ paros dalį gulėti savo gultuose. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjams jokia veikla už kameros ribų nebuvo organizuojama, o pasivaikščioti asmenys iÅ¡vedami tik 1 valandai per parÄ , sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose, tačiau tai nėra atskira patalpa, sanitarinis mazgas neturi atskiros oro Å¡alinimo sistemos, nėra veidrodžių sanitariniuose mazguose.

Kamerose, kuriose buvo pareiškėjai, nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicianavimo sistemos, nes kamerų viduje įrengtos papildomos grotos taip, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango ir negalėtų vėdinti patalpų per langus. Kamerų grindų, sienų ir lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o kamerų oras buvo užterštas nuo sienų, lubų ir grindų kylančiomis cemento ir kalkių dulkėmis, kamerose veisėsi pelėsis, pareiškėjai buvo priversti skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose patalpose.

PareiÅ¡kėjai nebuvo pakankamai aprÅ«pinami tualetiniu popieriumi bei kitomis privalomomis iÅ¡duoti higienos priemonėmis, jiems buvo iÅ¡duodami nevalyti čiužiniai, antklodės ir pagalvės, gultai pasenę, netinkami normaliam gulėjimui. PareiÅ¡kėjams tik vienÄ kartÄ per savaitę buvo galima Å¡iltu vandeniu prausti kÅ«nÄ duÅ¡e. PareiÅ¡kėjams nebuvo sudaryta saugi aplinka, o tabako dÅ«mai pareiÅ¡kėjams sukėlė sunkias pasekmes. BÅ«nant tokiomis sÄ lygomis Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pareiÅ¡kėjai patyrė nepatogumus, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, kankino nemiga, dažnai skaudėjo galvÄ , pasidarė agresyvÅ«s ir dirglÅ«s, sutriko sveikata.

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti taikomas reikalavimo senaties terminas, nes nėra pasibaigęs bausmės atlikimo laikotarpis ir tik pasibaigus bausmės laikotarpiui, prasideda reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas. Be to, ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti pareiÅ¡kėjams V. M. 6100 eurų, V. M. 2600 eurų, A. Z. 6100 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . 2015 m. spalio 5 d.

Å iaulių apygardos administraciniame teisme gauti pareiÅ¡kėjų (4 t., 50– 58 b. l.) praÅ¡ymai ir reikalavimo teisės perleidimo sutartys, kuriomis pareiÅ¡kėjai praÅ¡o jiems priteistÄ neturtinę žalÄ iÅ¡mokėti nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (4 t., 43 b.l.). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu (4 t., 2–18 b. l.) praÅ¡o taikyti reikalavimo senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-09-12 pažymos Nr. 60/09-30301 „Dėl A. Z.“, matyti, kad pareiškėja skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikoma periodiškai nuo 2011-03-15 iki 2013-07-10. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-09-12 pažymos Nr. 60/09-30302 „Dėl V. M.“, matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikoma periodiškai nuo 2010-08-10 iki 2012-04-19.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-09-11 pažymos Nr. 60/09-30183 „Dėl V. M.“, matyti, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikoma periodiÅ¡kai nuo 2011-01-17 iki 2011-05-12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2015-08-30.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-08-25 byloje Nr. A575-836/2014 pasisakė:

„kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo (Taigi reikalavimams dėl žalos, kilusios netinkamų kalinimo sÄ lygų metu, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas skundÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Ä®vertinusi minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 7 d. (pagal spaudÄ ant voko, b. l. 6), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus.“ Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.) (LVAT 2014 m. rugsėjo 9 d. administracinė byla Nr. A575-961/2014).Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, jog pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja, be to, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo informavimo apie jo teises ir pareigas Atsakovas pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašai tvirtinami šių įstaigų direktorių įsakymais. Suimtieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.Ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje naujai atvykusių asmenų supažindinimas su laikymo įstaigoje tvarka buvo vykdomas vadovaujantis 2009 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. 1/01-120 ir 2010-11-25 Nr. 1/01-316 patvirtintais „Naujai atvykusių į Å iaulių tardymo izoliatorių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sÄ lygomis, jų teisėmis, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos apraÅ¡ais“. Minėtų tvarkų apraÅ¡o 8 punkte numatyta, kad į Å iaulių tardymo izoliatorių naujai atvykusiems asmenims lankstinukus pasiraÅ¡ytinai įteikia pareigÅ«nai, priėmę suimtuosius į tardymo izoliatorių ir atliekantys patikrinimÄ ir kratÄ .

Direktoriaus budintysis padėjėjas arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas užtikrina, kad lankstinukai bÅ«tų įteikti suimtiesiems, o apie įteikimÄ liudijantis faktas – suimtojo pasiraÅ¡ytas supažindinimas (priedas) bÅ«tų įdėtas į suimtojo asmens bylÄ . Dėl pareiÅ¡kėjų laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-09-12 pažymos Nr. 60/09-30302 „Dėl V. M.“, pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas tik laikotarpiu, kuriam taikoma ieÅ¡kinio senatis, t.y. nuo 2010-08-10 iki 2012-04-19.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-09-11 pažymos Nr. 60/09-30183 „Dėl V.

M.“, pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas taip pat tik laikotarpiu, kuriam taikoma ieškinio senatis, t.y. nuo 2011-01-17 iki 2011-05-12.Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-09-12 pažymos Nr. 60/09-30301 „Dėl A. Z. laikymo“, pareiškėja laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, įstaigoje buvo laikoma nuo 2012-08-30 iki 2013-07-10. Ji buvo laikoma kamerose: Nr. 5 su 3–6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 4,23 iki 2,12 m2, Nr. 33 su 2–3 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,22 iki 4,14 m2, Nr. 109 su 1–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 15,8 iki 3,16 m2.Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvienÄ dienÄ turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisÄ , žaisti krepÅ¡inį ir t.t.) asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams PareiÅ¡kėjų laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jų laikymo kamerose nebuvo atlikta Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Å iaulių visuomenės sveikatos centas 2012-06-25 atliko periodinį patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254), kuriame nurodė, jog įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais. Tas pats užfiksuota ir 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .              Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas pažymi, kad vasaros metu dėl geresnės ventiliacijos, esant suimtųjų prašymams, stiklai iš kameros langų yra išimami.             Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-09-15 pažymų Nr. 62/08-913 ir Nr. 62/08-914, Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos Å¡viesos lempos ir dirbtinė naktinė Å¡viesa. Pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus.

Todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jis nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu.

Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiÅ¡kėjo įvardijamas tariamas trÅ«kumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodynÄ â€“ klozeto puodas iÅ¡vietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobÅ«džio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.).

Pažymėtina, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Å io teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjai ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jiems ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.             Be to, nors pareiÅ¡kėjai tvirtina, kad jie buvo kalinami antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jie pagrįstai nedetalizuoja.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). PareiÅ¡kėjų teiginiai dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktÅ«s ir nepakankamai detalizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjai kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų laikymo sÄ lygų.             Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Minėto įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ skiriama du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dienÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv.m iki 22,44 kv.m. Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjų iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jiems tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjų argumentai dėl per trumpos pasivaikščiojimo gryname ore trukmės yra nepagrįsti.

Dėl sÄ lygų asmens higienai Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.Reikalavimai dušų įrengimui laisvės atėmimo vietose nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkte.

Higienos normos 27 punktas taip pat nustato, kad dušinėje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dušai įrengti pagal galiojančius reikalavimus, todėl pareiškėjų skunde dėstomos aplinkybės dėl bendros dušo patalpos neturi jokio teisinio pagrindo.Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

HN 27 punktas numato, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26 prausimosi-švarinimosi patalpose atliko patikrinimus dėl jų atitikimo higienos normoms. 2013-07-09 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prausimosi-švarinimosi patalpose yra dvi dušinės su 8 dušo rageliais, dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti, patalpose pelėsių nėra.

DuÅ¡inių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“ 1 % ir “Microbac” 1,5 %. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įraÅ¡ai apie jų valymÄ yra. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija prausimosi-Å¡varinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjų pretenzijos dėl dušų nėra yra nepagrįstos ir nevertintinos.Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjų pretenzijos dėl vieno karto per savaitę vedimo į duÅ¡Ä ar per trumpo maudymosi laiko yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose, graužikų naikinimo Pažymėtina, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Å io teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename rėžiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 patikrinimo akte Nr. EP-153 užfiksuota, kad valymo inventorius Å¡varus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras iÅ¡duodamas nustatyta tvarka. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ).

Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) iki 2012 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Vadovaujantis direktoriaus 2011-12-30 patvirtintu grafiku Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012-2013 m.“, atliekama kamerų dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad jam nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“. Vadinasi, svarbu, kad poreikis bÅ«tų aiÅ¡kus, konkretus ir iÅ¡reikÅ¡tas kreipiantis į įstaigos administracijÄ . Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos vykdymo neÅ¡varaus tualeto pareiÅ¡kėjai įstaigos direktoriui nebuvo pateikę (Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos), o dėl Å¡ių dalykų pirmÄ kartÄ skundžiasi tik savo skunde teismui. IÅ¡ Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-224 matyti, kad „<Ä®staigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas atliekamas.

Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma mechaniniu bÅ«du ir cheminiu, su priemone “Bromad” (G-GR-P-K-S). Atliekant deratizacijÄ cheminiu bÅ«du suimtieji yra iÅ¡keliami į kitas gyvenamÄ sias kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registracijos žurnalas yra. Dezinsekcijai apgyvendinimo kamerose naudojamas preparatas „Kiler Saraf“ ir „Hit kiler”. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbų registracijos žurnale registracija apie įvykdytas nukenksminimo priemones yra.

Kenkėjų kontrolės darbų atlikimo režiminio korpuso ir teritorijos pildomas atskiruose žurnaluose.“>IÅ¡ Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-254 matyti, kad „<Ä®staigos patalpų valymas planas yra. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas su valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui, iÅ¡duodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė.

Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1% dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymÄ yra. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta pagrindinio valymo vykdymo tvarka yra.>“IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjų iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jiems tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Dėl asbesto pastato konstrukcijoje              PareiÅ¡kėjai savo skunde nurodo, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, kas sukėlė rimtÄ pavojų jų sveikatai.Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių konkrečių duomenų (t.y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su pareiÅ¡kėjų sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jų sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas, kas, jų manymu, negalėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjų sveikatai taip, kaip jis nurodo – „sukėlė rimtÄ pavojų mano sveikatai”.

Dėl aprÅ«pinimo bÅ«tinomis higienos priemonėmis PareiÅ¡kėjai skunde teismui nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jiems nebÅ«davo iÅ¡duodamos reikiamos higienos priemonės.Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Å iose patvirtintose normose numatytas asmens aprÅ«pinimas tualetiniu popieriumi bei kitomis higienos priemonėmis. PareiÅ¡kėjai neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybe, jog tariamai jiems iÅ¡duodavo per mažai tualetinio popieriaus arba visai jokios higienos priemonės nebÅ«davo iÅ¡duodamos. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprÅ«pinimo higienos priemonėmis tvarka.

Pareiškėjai neginčija to fakto, kad tualetinis popierius jiems visai nebuvo išduodamas, jie tik skundžiasi per mažu jo kiekiu ir prasta kokybe. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjams jų buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo išduodamos higienos priemonės pagal tuo metu galiojusias higienos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjų pretenzijos dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio bei jo kokybės ar dėl tariamai neišduotų būtinųjų higienos priemonių yra labai individualios ir neturi pagrindo būti pripažintos pateisinamomis.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

             Atsakovas pateikia Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010-12-07 įsakymÄ Nr. 1/01-336 ir 2011-03-31 įsakymÄ Nr. 1/01-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos patvirtinimo“. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Informuoja, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantys suimtieji ir nuteistieji asmenys turi teisę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punktu suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau nei vienam mėnesiui. Å iaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje 2014-12-31 duomenimis buvo 14 768 knygos, iÅ¡ kurių 10 318 – grožinės literatÅ«ros. Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų – 2014 m. tokių buvo 177. Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros bÅ«du.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-09-09 pažymų Nr. 61/04-2881 ir Nr. 61/04-2882 bei 2015-09-15 pažymos Nr. 61/04-2933, 2010-2013 m. nebuvo fiksuojamos ir registruojamos sportuoti iÅ¡vedamų suimtųjų (nuteistųjų) pavardės, todėl tiksliai pateikti duomenų apie tai, kur ir kada pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡vesti sportuoti skundžiamu laikotarpiu, nėra galimybės. Dėl pareiÅ¡kėjų aprÅ«pinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas.

Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2013 m. liepos 1 d. pasirašė įsakymÄ Nr. 1/01-154 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriame numatyta patalynės, aprangos ir asmens higienos priemonių iÅ¡davimo suimtiesiems ir nutiestiesiems iÅ¡davimo tvarka. Minėtos tvarkos 4 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji, priimti į Å iaulių tardymo izoliatorių, nemokami aprÅ«pinami patalyne, rankÅ¡luosčiais, apranga, indais ir asmens higienos priemonėmis vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, kurių 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Šiose patvirtintose normose numatyta asmens aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka ir normos.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo tvarkos organizavimo tvarkos apraÅ¡o 9, 10 ir 11 punktai reglamentuoja, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangÄ bei asmens higienos priemones, raÅ¡o praÅ¡ymÄ Ä¯staigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkui. BÅ«rio virÅ¡ininkas praÅ¡ymÄ užregistruoja ir įteikia įstaigos direktoriui, jo nesant – jį pavaduojančiam asmeniui arba įgaliotam asmeniui. Direktoriui priėmus sprendimÄ dėl aprangos ir asmens higienos priemonių skyrimo, praÅ¡ymas perduodamas Ūkio skyriaus komendantui, kuris vizuoja ir įteikia praÅ¡ymÄ sandėlio darbuotojui.

Ūkio skyriaus sandėlininkas pagal vizuotus suimtųjų ir nuteistųjų praÅ¡ymus iÅ¡duoda aprangÄ ir higienos priemones, apie tai pažymi AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sÄ skaitoje. PareiÅ¡kėjai neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybe, jog tariamai jiems bÅ«davo iÅ¡duodama higienos normų neatitinkanti patalynė. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis higienos priemonėmis tvarka.

PareiÅ¡kėjai neginčija to fakto, kad jiems nebÅ«davo iÅ¡duodama patalynė, jie tik skundžiasi jos neatitikimu higienos normos reikalavimams. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjams jų buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo iÅ¡duodama patalynė pagal nustatytas higienos normas. PareiÅ¡kėjų aprÅ«pinimas patalyne visuomet fiksuojamas jų AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sÄ skaitoje, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjų aprÅ«pinimas patalyne jiems bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdomas vadovaujantis teisės aktais.2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254 užfiksuota, kad kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus(čiužinių, antklodžių ir pagalvių).

Dezinfekuojama po 50 min. 110 C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas yra, jame dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuojamų ekspozicija nurodomi.                          Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-01-14 atliko patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3). Kontrolės metu nustatyta, kad lovos skalbinių sandėlyje Å¡varių paklodžių, pagalvės užvalkalų, dezinfekuotų antklodžių, pagalvių, čiužinių yra.

Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi, įvertinami ir pagal nusidėvėjimÄ nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Sandėlyje, paruoÅ¡tų iÅ¡davimui suplėšytų, netinkamų naudojimui lovos skalbinių nerasta. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami suimtiesiems pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , pasinaudojus duÅ¡u. Atžymos apie skalbinių keitimÄ yra asmenų kortelėse. Antklodėms užvalkalų sandėlyje nėra bei tikrintose apgyvendinimo kamerose suimtųjų antklodės be užvalkalų.

             2014-10-01 patikrinimo akte Nr. EP-400 užfiksuota, kad minkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra (veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min.). Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas nustatyta tvarka pildomas. Daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tasis inventorius tikrinimo metu buvo Å¡varus, nesuplyšęs, patalpoje blogo kvapo nesijautė. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas.

Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės iÅ¡duodami atvykus, keičiami pagal poreikį. KartÄ per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus.                           Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 66 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Ä®staigoje laikomiems asmenims iÅ¡duodama patalynė pagaminta iÅ¡ margintos medvilnės – audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, t. y. skalbti įstaigoje naudojamomis profesionaliomis skalbimo priemonėmis. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekavimo reikalavimų įgyvendinimas buvo tikrinamas 2013-06-26 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224). Patikrinimo metu pažeidimų taip pat nenustatyta, todėl teiginiai, kad iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius neatitinka higienos normų reikalavimų, nepagrįsti ir neturi jokio teisinio pagrindo.Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje duomenų, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų kreipęsi į įstaigos administracijÄ dėl socialinės paramos skyrimo ar galimybės nemokamai iÅ¡siskalbti, nėra.Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius direktorius, vadovaudamasis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡u iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti paramÄ medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ir buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems ir Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) yra liek lėšų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-14 nutarimo Nr. 475 „Dėl socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4 punkte numatyta, kad Socialinės paramos suimtiesiems fondo lėšas sudaro pinigai, surasti suimtųjų laikymo tardymo izoliatoriuose metu ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų, kuriose dirba suimtieji, pelno dalis (Å iaulių tardymo izoliatorius yra suėmimÄ vykdanti įstaiga ir suimtieji nėra numatyta galimybė dirbti).

Todėl Å iaulių tardymo izoliatoriuje Socialinės paramos fondo suimtiesiems nėra.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-16 administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015 yra pasisakęs, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalÅ«s aptariamų iÅ¡mokos ir paÅ¡alpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti Å¡ias iÅ¡mokÄ ir paÅ¡alpÄ . Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmai – piniginės iÅ¡mokos/paÅ¡alpos neiÅ¡mokėjimas dėl lėšų trÅ«kumo, nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti.SistemiÅ¡kai analizuojant minėtus teisės aktus, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai į įstaigos administracijÄ dėl socialinės paramos skyrimo ir galimybės nemokamai iÅ¡siskalbti nesikreipė, įstaiga neveikė iÅ¡imtinai neigiamai prieÅ¡ juo, todėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai negali bÅ«ti vertinamai kaip pažeidžiantys galiojančius teisės aktus.

             Dėl galimybės skalbtis ir džiovintis rÅ«bus kameroje              Suimtųjų patalynės ir apatinių rÅ«bų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Skalbimo organizavimÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 punktas numato, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai) skalbiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę.              Iki 2011 m. asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius Å iaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji skalbėsi patys kamerose patys.

Tam tikslui kamerose buvo iškabintos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Atsakovas pažymi – kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas).

Nuo 2011 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančias lėšas. VirÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugas teikia UAB „Juvidė“ (Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as).              Atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis.             Atsakovas pažymi, kad apatinių ir virÅ¡utinių drabužių bei patalynės priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjų kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjams nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems, todėl jų pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos jiems skalbtis ir džiovintis rÅ«bų kameroje yra subjektyvios, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl turi bÅ«ti atmestos.

Dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Iki Å¡ios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rÅ«kymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo.Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų.

Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

PareiÅ¡kėjas V. M. 2011-01-17 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 71/04-282, jog yra rÅ«kantis, todėl pageidauja bÅ«ti kalinamas kameroje, kurioje laikomi rÅ«kantys asmenys. PareiÅ¡kėjas V. M. 2010-08-10 ir 2011-08-20 patiekė praÅ¡ymus, jog yra nerÅ«kantis ir nori bÅ«ti kalinamas kamerose, kur yra laikomi nerÅ«kantys asmenys. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-09-17 pažymos Nr. 20/01-4515, Å¡io skyriaus darbo praktikoje susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pasitaiko tokių atvejų, kai tam tikros kategorijos (t.y. pagal suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas) suimtieji (nuteistieji) bÅ«na paskirti į gyvenamÄ sias kameras, kurios pagal tuo metu galiojantį Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kameros planÄ , nėra numatytos laikyti tos kategorijos asmenims.

Tačiau tokiais atvejais į gyvenamÄ sias kameras yra skiriami ir kamerose laikomi tik vienos ir tos pačios kategorijos asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatose. Atsižvelgiant į tai, paaiÅ¡kintina, kad V. M. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje, kuri pagal planÄ tuo metu nebuvo numatyta esant bÅ«tinumui laikyti tai kategorijai asmenų (nerÅ«kantiems), kaip ir jis pats, tačiau kameroje buvo laikomas tik su tos pačios kategorijos, t.y. nerÅ«kančiais asmenimis, kaip ir jis pats.

Apie pareiÅ¡kėjos A. Z. praÅ¡ymus jos asmens byloje duomenų nėra (2015-09-14 Panevėžio pataisos namų raÅ¡tas Nr. S-4475 „Dėl informacijos apie A. Z. praÅ¡ymus“). Atsakovas pažymi, kad jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis ar dėl to, kad buvo rÅ«koma bendrose patalpose, pareiÅ¡kėjai įstaigai nėra pateikę, taip pat nėra pateikę jokių praÅ¡ymų perkelti juos iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjų teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjai buvo laikomi įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjų pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Be to, atsakovas pažymi, kad priėmimo-paskirstymo kamerose ant kamerų durų bei bendro naudojimo patalpose (koridoriuose) yra iÅ¡klijuoti lipdukai su nurodymais, kad rÅ«kyti yra draudžiama. PareiÅ¡kėjų teiginiai, kad jie buvo priversi visÄ laikÄ kvėpuoti tabako dÅ«mais, kad tai pakenkė jų sveikatai, yra nepagrįsti. Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamosiose patalpose.

Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , anot kurios, tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerÅ«kančiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kančiųjų interesai, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai dėl rÅ«kančiųjų laikymo su nerÅ«kančiaisiais nelaikytini neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

PareiÅ¡kėjų saugomos įstatymų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai, susiję su rÅ«kymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.Informuoja, kad pareiÅ¡kėjų laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu paskirstymas į kameras buvo vykdomas vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010-11-23 direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-297. Minėtos tvarkos 16 punkte numatyta, kas suimtais (nuteistasis) į kitÄ kamerÄ gali bÅ«ti perkeliamas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos įstaigos kriminogeninės bÅ«klės. Pažymėjo, kad suimtųjų perkėlimas į kitas kameras neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, todėl negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.                          Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjus, pareiÅ¡kėjų laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjų V.

M. ir V. M. skundas atmestas kaip nepagrįstas, o pareiškėjos A. Z. skundas tenkintinas iš dalies.Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-09-12 pažyma Nr. 60/09-30302 „Dėl V. M.“ (3 t., 128–131 b. l.), matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2010-08-10 iki 2012-04-19. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-09-11 pažymos Nr. 60/09-30183 „Dėl V.

M.“ (3 t., 138 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2011-01-17 iki 2011-05-12. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-09-12 pažymos Nr. 60/09-30301 „Dėl A. Z.“ (3 t., 102–113 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma periodiÅ¡kai nuo 2011-03-15 iki 2013-07-10. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Juo labiau, atsakovas pateikė dokumentus, kad pareiÅ¡kėjas V. M. su suimtųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, atsakomybe, pasekmėmis ir laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje tvarka bei sÄ lygomis yra supažindintas 2010-08-10. Supažindintas su baudžiamÄ ja atsakomybe dėl laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimo. Informacinį lankstinukÄ gavo (4 t., 22–23 b. l.).

PareiÅ¡kėjas V. M. su suimtųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, atsakomybe, pasekmėmis ir laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje tvarka bei sÄ lygomis yra supažindintas 2011-01-17. Supažindintas su baudžiamÄ ja atsakomybe dėl laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimo. Informacinį lankstinukÄ gavo (4 t., 24–25 b. l.). PareiÅ¡kėja A. Z. su suimtųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, atsakomybe, pasekmėmis ir laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje tvarka bei sÄ lygomis yra supažindinta 2011-03-15.

Supažindinta su baudžiamÄ ja atsakomybe dėl laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimo. Informacinį lankstinukÄ gavo (4 t., 26–28 b. l.).Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 30 d. (pagal spaudÄ ant voko, 1 t., 45 b. l.), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jų nurodomų pažeidimų metu jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jų teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai žinojo (turėjo žinoti) apie jų atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjai praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo:

V. M. nuo 2010-08-10 iki 2012-04-19, V. M. nuo 2011-01-17 2011-05-12, A. Z. nuo 2011-03-15 iki 2012-08-29 imtinai. Atsakovas, atstovaujamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjai iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytus laikotarpius nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjų reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtus laikotarpius yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjų atstovas skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti taikomas reikalavimo senaties terminas, nes nėra pasibaigęs bausmės atlikimo laikotarpis ir tik pasibaigus bausmės laikotarpiui, prasideda reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas. Be to, ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams. Teismo nuomone, tai, kad pareiÅ¡kėjų laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ fundamentalų teisės principÄ , praleistas terminas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjams reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytus laikotarpius ir teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – LR civilinio kodekso nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjai iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo patys arba pasitelkdami kitus asmenis (atstovus, kaip padarė Å¡iuo atveju) kreiptis į teismÄ , siekdami tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjų V.

M. nuo 2010-08-10 iki 2012-04-19, V. M. nuo 2011-01-17 iki 2011-05-12, A. Z. nuo 2011-03-15 iki 2012-08-29 imtinai reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja A. Z. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiÅ¡kai nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2013 m. liepos 10 d., ginčui aktualus laikotarpis yra 2012 m. rugpjūčio 30 d.–2013 m. liepos 10 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteista 6 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas už visÄ kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Teigia, jog kameros buvo pilnos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-09-12 pažyma Nr. 60/09-30301 „Dėl A. Z. laikymo“ (3 t., 102–113 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėja periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2012-08-30 iki 2013-07-10 (242 dienas). Pareiškėja nurodytu laiku buvo laikoma 23 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 204 dienas buvo laikoma, kai pareiškėjai galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 15 dienų kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjos subjektinę teisę būti kalinamai kameroje, kurioje jai tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Vertindamas pareiÅ¡kėjai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , teismas atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). PareiÅ¡kėja buvo laikoma kamerose, nepažeidžiant Å iaulių tardymo izoliatoriaus „Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano“ ir „Suimtųjų bei nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o“ (3 t., 76–96 b. l.). Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbtas teisės aktas ir bÅ«tent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimÄ . Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas             PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog kamerose, kuriose ji buvo, nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės, dažų atplaiÅ¡os, kamerose nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, todėl priklausomai nuo metų laiko, buvo arba tvarku ir karÅ¡ta, arba Å¡alta ir drėgna.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jos laikymo kamerose nebuvo atlikta Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams.Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.). Patikrinimo akte konstatuota, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais, priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai iÅ¡valyti, priėmimo-paskirstymo skyriuje kabinos tvarkingos, iÅ¡valytos, visur pateikta informacija, kad rÅ«kyti draudžiama.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (3 t., 12 –17 b. l.) nurodyta, kad nesant galimybių rekonstruoti pastatÄ , natÅ«ralus apÅ¡vietimas bei oro judėjimo greitis nevertintas. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d., 3 t., 18–25 b. l.) konstatuota, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai iÅ¡valyti, priėmimo-paskirstymo patalpoje (Å¡varinimo patalpoje) natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nėra, patalpa įrengta rÅ«sio patalpoje.

JÄ valo Å«kio bÅ«rio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimÄ atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, iÅ¡valytos. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu pagal valgiaraščius, sudarytus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-144. Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ .Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 3 t., 32–35 b. l.) konstatuota, kad geriamasis vanduo tiekiamas.Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina suimtieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. Kamerose naudojami asmeniniai indai ir stalo įrankiai.

Ilgalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari, vėdinama per langÄ , patalynė, rankÅ¡luosčiai naudojami asmeniniai, Å¡iltas ir Å¡altas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari. Å iukÅ¡liadėžės yra. IÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. Pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Ä®staigos teritorija tvarkinga. Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus.

Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankšluosčių, atliekų surinkimo talpykla yra. Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiūros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių.Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. EP-400 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 3 t. 39–41 b. l.) konstatuota, kad kameros vėdinamos per langus.

Kiti faktai (dėl gaunamų per dienÄ kalorijų kiekio, ventiliacijos efektyvumo, natÅ«ralios ir dirbtinės apÅ¡vietos, asbesto kiekio konstrukcijose, naudojamų telefonų ryÅ¡io priemonių) nebuvo nagrinėti, nes nenurodyti konkretÅ«s faktai arba HN 76:2010 normų reikalavimai netaikomi jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. pažymoje Nr.62/08-914 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje” (3 t., 115–118 b.l.) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro – svarbÅ«s teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apÅ¡vietimu, pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.

Paprastai Å¡is aspektas vertinamas kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje, kurioje buvo laikoma pareiÅ¡kėja, bÅ«tų buvę nustatyti aukščiau minimi HN 76:2010 pažeidimai Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, nėra. Dėl rÅ«kančių asmenų kamerose PareiÅ¡kėja savo skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ji, nerÅ«kanti, buvo laikoma su rÅ«kančiais ir buvo priversta kvėpuoti tabako dÅ«mais.Nuo 2010 m. balandžio 11 d.

įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.) konstatuota, kad visur pateikta informacija, kad rÅ«kyti draudžiama.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (3 t., 12–17 b. l., patikrinimas atliktas 2013 m. sausio 14 d.) konstatuota, kad laisvės atėmimo įstaigoje suimtieji, prieÅ¡ paskirstant į apgyvendinimo kameras, pildo praÅ¡ymus apie paskyrimÄ Ä¯ kamerÄ , kurioje laikomi rÅ«kantys ar nerÅ«kantys asmenys.

IÅ¡vežant suimtuosius visi asmens dokumentai (taip pat ir praÅ¡ymai dėl paskyrimo į kamerÄ , kurioje yra laikomi nerÅ«kantys asmenys) iÅ¡vežami kartu ir duomenų apie užpildytÄ praÅ¡ymÄ patalpinti rÅ«kančiųjų ar nerÅ«kančiųjų patalpoje nėra. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP – 224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d., 3 t., 18–25 b. l.) konstatuota, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietÄ .

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 3 t., 32–35 b. l.) konstatuota, kad rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus).Iš pareiškėjos sveikatos istorijoje esančio pirminės gydytojų apžiūros lapo (2 t., 20 b. l.) matyti, kad prie pareiškėjos žalingų įpročių priskiriamas rūkymas.Kaip matyti iš Panevėžio pataisos namų 2015-09-14 rašto Nr. S-4475 „Dėl informacijos apie A.

Z. praÅ¡ymus“ (3 t., 121 b. l.), jos asmens byloje praÅ¡ymų ar kitokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotas pageidavimas gyventi atskirai nuo rÅ«kančiųjų (ar su rÅ«kančiaisiais), nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja dėl laikymo su nerÅ«kančiais bÅ«tų kreipusis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ raÅ¡tu.Pažymėtina, kad neturima įrodymų, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nurodydama, jog yra nerÅ«kanti, ir praÅ¡o užtikrinti jos teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjos buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, valymo priemonių suteikimo PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad dezinfekavimo priemonės nebuvo iÅ¡duodamos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte numatoma, kad „laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi“.Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.).

Patikrinimo akte konstatuota, kad įstaigos patalpų valymo planas yra. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui iÅ¡duodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas.

Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymÄ yra. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta pagrindinio valymo vykdymo tvarka yra. Ä®staigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (3 t., 18–25 b. l.) nurodoma, kad įstaigos pagrindinis patalpų valymo grafikas patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu 2011 m. gruodžio mėn. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus.

Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų, apgyvendinimo kamerų valymÄ yra.

Ä®staigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du. GyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius iÅ¡duodamas pagal asmenų praÅ¡ymus. Suimtiesiems apgyvendinimo kamerų valymui yra skiriami Å¡epečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcinuota soda.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (3 t., 12–17 b. l., patikrinimas atliktas 2013 m. sausio 14 d.) konstatuota, kad dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos registracijos žurnalas yra, joje informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ yra.

Deratizacija įstaigoje atliekama mechaniniu bei cheminiu būdu. Bendrosios paskirties patalpose graužikai naikinami „Bromad G“ grūdais, kamerose klijuojamos klijų lentelės. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (3 t., 32–35 b. l.) nurodoma, kad įstaigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoštas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-22 įsakymu Nr. 20/01-2341. Pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas.

Bendro naudojimo patalpas, kietÄ jį inventorių valo suimtieji, dirbantys Å«kio skyriuje; dezinfekcijÄ atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimÄ . Dezinfekcijai naudojamoms priemonėms („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; asmens apsaugos priemones darbuotoja turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, duÅ¡inių, kiemelių).

Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kurių kamerose sanitarinių renginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 % tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami; naudojamas preparatas „Nomado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. GyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda iÅ¡duodama asmenims papraÅ¡ius. Tikrinimo metu iÅ¡duodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (Å¡epečiai, skudurai, dubenys).

Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (3 t., 42–45 b. l.) nurodoma, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2011-12-30 Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafikas 2012-2013 m.“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2011-12-30 Nr. 20/01-2721 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 m. dezinfekcijos planas“ (3 t., 158–163 b. l.).

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 76:2010 pažeidimai dėl valymo priemonių, dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo nėra. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjos skunde nurodoma, kad nebuvo laikomasi HN 76:2010 21 punkto reikalavimų.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡io pobÅ«džio bylose (vertinant pareiÅ¡kėjų statusÄ ) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiÅ¡kėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).Å iuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiÅ¡kėjos skundo argumento, kad ji kameroje buvo laikoma pažeidžiant higienos normos 21 punktÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad dabartinė Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpų bÅ«klė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir Å¡iuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi Å¡iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2012 m. rugpjūčio 29 d.–2013 m. liepos 10 d., turėjo bÅ«ti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, Å¡iuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimÄ Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02, 81-82 p.).

Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ Ru­sijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).

Dėl galimybės skalbti ir džiovinti iÅ¡skalbtus drabužius PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad buvo priversta skalbti ir džiovinti rÅ«bus gyvenamosiose patalpose.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.), kuriame konstatuota, kad asmenys apatiniais ir specialiaisiais virÅ¡utiniais drabužiais neaprÅ«pinami.

Å varių skalbinių patalpoje atliktas remontas. Ä®staigoje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui. Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (3 t., 12 –17 b. l.) konstatuota, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami suimtiesiems pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , pasinaudojus duÅ¡u.

Atžymos apie skalbinių keitimÄ yra asmenų kortelėse. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d., 3 t., 18–25 b. l.) konstatuota, kad daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 3 t., 32–35 b. l.) konstatuota, kad laikomiems asmenims sudaromos sÄ lygos keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registravimo žurnalas).Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (3 t., 42–45 b. l.) nurodoma, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sÄ lygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o virÅ¡utinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė vieÅ¡ojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla).

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-126 (94–100 b. l.) yra konstatuota, jog pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į Å¡ias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pagrindu apmokant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių TI skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Taigi, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi, tačiau už skalbimo ar cheminio valymo paslaugas jai nebuvo apmokama iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Vis dėlto, pareiÅ¡kėja nenurodo, jog ji pati bÅ«tų kreipusis, pati neturėjo galimybės pasinaudoti mokamomis virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo, džiovinimo paslaugomis, jog bÅ«tų praÅ¡iusi suteikti galimybę pasinaudoti nemokamai drabužių skalbimo/džiovinimo paslaugomis.Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).Skalbimo organizavimÄ ir valymo tvarkÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja patvirtinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as, Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalynės ir rankÅ¡luosčių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 punktas numato, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai) skalbiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę (3 t., 46–53 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl čiužinių, patalynės PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad buvo iÅ¡duodami nevalyti čiužiniai, antklodės ir pagalvės. HN 76:2010 65 punkte numatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninių sÄ skaitų Nr. 104 (3 t., 122–127 b.l.) matyti, kokia patalynė ir higienos priemonės pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duoti. Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.), kuriame konstatuota, kad sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡tojo inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių).

Dezinfekuojama po 50 min. 110°C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas yra, jame dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekavimo ekspozicija nurodomi. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekavimas neatliekamas savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi ir įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (3 t., 12 –17 b. l.) konstatuota, kad lovos skalbinių sandėlyje Å¡varių paklodžių, pagalvės užvalkalų, dezinfekuotų paklodžių, pagalvių, čiužinių yra.

Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi, įvertinami ir pagal nusidėvėjimÄ nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Sandėlyje, paruoÅ¡tų iÅ¡davimui, suplėšytų, netinkamų naudojimui lovos skalbinių nerasta. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami suimtiesiems pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , pasinaudojus duÅ¡u. Atžymos apie skalbinių keitimÄ yra asmenų kortelėse.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (3 t., 18–25 b. l.) nurodoma, kad sanitarinėje Å¡varykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kasdien dezinfekuojama po 4 partijas (3x8 ir 1x7 užpildymus) minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių).

Dezinfekuojama po 50 min. 110°C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas yra, jame dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekavimo ekspozicija nurodomi. Po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį. Daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesikerta. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“. Skalbiniai laikomi atskirose patalpose. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi, įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (3 t., 32–35 b. l.) nurodoma, kad minkÅ¡tojo inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, sanitarinėje Å¡varykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 0C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min.

Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas. Daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius buvo Å¡varus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, iÅ¡duotas inventorius pažymimas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje“. Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta.

NeÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami į maiÅ¡us, Å¡varÅ«s – pakuojami į maiÅ¡us, laikomi lentynose. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. EP-400 (3 t., 39–41 b. l.) nurodyta, kad minkÅ¡tojo inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra (veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 0C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min.). Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas nustatyta tvarka vedamas.Daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius tikrinimo metu buvo Å¡varus, nesuplyšęs, patalpoje blogo kvapo nesijautė.

Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės iÅ¡duodami atvykus, keičiami pagal poreikį. KartÄ per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba atiduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registravimo žurnalas). NeÅ¡varius skalbinius iÅ¡ kamerų surenka ir iÅ¡dalina suimtieji, dirbantys Å«kio skyriuje. Informacija apie iÅ¡duodamÄ inventorių ir lovos skalbinius įraÅ¡oma suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (3 t., 42–45 b. l.) nurodoma, kad tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomi (iÅ¡duodami) čiužiniai buvo Å¡varÅ«s, nesuplyšę.

Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminamas dezinfekavimo kameroje (vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas). Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus įsakymai „Dėl daiktų sandėlio darbuotojų darbo“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašas (3 t., 62–67 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo netinkamai įgyvendinimas HN 76:2010 65 punktas.

Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad kartÄ per savaitę buvo suteikiama galimybė Å¡iltu vandeniu prausti kÅ«nÄ duÅ¡e. Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.). Patikrinimo akte konstatuota, kad prausimosi-Å¡varinimo patalpose yra 2 duÅ¡inės su 8 duÅ¡o rageliais. DuÅ¡o patalpose atliktas einamasis remontas – perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti duÅ¡o rageliai, patalpose pelėsių nėra.

Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plaušinėmis, rankšluosčiu, muilu. Dušinių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena” 1 % ir „Mikrobac forte 1,5 %“. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija. Dušo ir jo prieigų kasdienio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija vykdoma.Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (3 t., 18–25 b. l.) nurodoma, kad prausimosi-švarinimo patalpose yra 2 dušinės su 8 dušo rageliais.

DuÅ¡inėse iÅ¡traukiamoji ventiliacija neveikianti. Patalpose pelėsių nėra. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plauÅ¡inėmis, rankÅ¡luosčiu, muilu. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija. DuÅ¡inių, prausyklių valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“ 1% ir “Microbac forte” 1,5%. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įraÅ¡ai apie valymÄ yra.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (3 t., 32–35 b. l.) nurodyta, kad kartÄ per savaitę sudaroma galimybė praustis duÅ¡e (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registravimo žurnalas).Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (3 t., 42–45 b. l.) nurodoma, kad bendrojoje dušų patalpoje lentynėlių įrengimo HN 76:2010 nereglamentuoja.Nurodytas aplinkybes patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kalinamųjų ir nuteistųjų maudymosi duÅ¡uose grafikai (3 t., 60–61 b. l.).Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes nelaiko, kad Å iaulių tardymo izoliatorius netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę prausti kÅ«nÄ ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo PareiÅ¡kėjos skunde nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje 1 valandai per parÄ buvo iÅ¡vedama pasivaikščioti.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.). Patikrinimo akte konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudarytos galimybės kasdien bÅ«ti gryname ore.

Ant pastato stogo ketvirtame aukÅ¡te įrengti pasivaikščiojimo kiemai, jų yra 21. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai. Drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Å is kiemelis dezinfekuojamas po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (3 t., 18–25 b. l.) nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukÅ¡te. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai, drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Å is kiemelis dezinfekuojamas „Mikrobac forte 1,5 %“ po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (3 t., 32–35 b. l.) nurodoma, kad laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.). Pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Ä®staigos teritorija tvarkinga. Nurodytas aplinkybes patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010-08-16 įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir IV –ojo aukÅ¡to pasivaikščiojimo kiemelių schema (3 t., 143–144 b. l.).

PareiÅ¡kėjos skunde nurodoma, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis nuostatoms, nurodo, kad Å¡is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.             Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-757/2013, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į sulaikymo, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų, trukmę, pareiÅ¡kėjui jo kalinimo metu suteikto ploto dydį, jam sudarytas kalinimo sÄ lygas bei tai, kad jis tik vienÄ valandÄ per parÄ turėjo galimybę bÅ«ti gryname ore.Ä®vertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos, laiko ir dydžio įrengimo atmestini.

Dėl tualetinio popieriaus kiekio Pareiškėja skunde nurodė, kad nebuvo tinkamai aprūpinama tualetiniu popieriumi ir kitomis higienos priemonėmis.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninių sÄ skaitų Nr. 104 (3 t., 122–127 b.l.) matyti, kad jai tualetinis popierius ir higienos priemonės buvo iÅ¡duotas, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl tualetinio popieriaus kiekio iÅ¡davimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl valymo priemonių suteikimo PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonės. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte numatoma, kad „laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi“.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių patikrinimo akte Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.) konstatuota, kad apgyvendinimo kameroms, patalpų valymui yra skiriami plastmasiniai dubenys ir patalpos valymui. Pagal suimtųjų praÅ¡ymÄ atskirai pateikiamas valymo inventorius (Å¡luotos, skudurai). Kiekviename aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti.

Valymo inventorius jose yra. Apgyvendinimo patalpas su valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui iÅ¡duodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymÄ yra.Å iaulių visuomenės sveiktos centro 2013 m. liepos 9 d. akte Nr.EP-224 (3 t., 18–25 b.l.) nurodoma, kad kamerose valymo inventorius nelaikomas, gyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius iÅ¡duodamas pagal asmenų praÅ¡ymus.

Suimtiesiems apgyvendinimo kamerų valymui yra skiriami Å¡epečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcinuota soda. Kiekviename aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Valymo inventorius (skudurai, Å¡epečiai, dubenys) jose yra.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (3 t., 32–35 b. l.) nurodoma, kad gyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda iÅ¡duodama asmenims papraÅ¡ius. Tikrinimo metu iÅ¡duodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (Å¡epečiai, skudurai, dubenys).Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (3 t., 42–45 b. l.) nurodoma, kad valymo inventorius Å¡varus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras iÅ¡duodamas nustatyta tvarka.Nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2011-12-30 Nr. 20/01-2720 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 m. patalpų pagrindinis valymo grafikas“ (3 t., 155–157 b. l.).  Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis negalima konstatuoti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo netinkamai įgyvendinimas HN 76:2010 58 punktas.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad jokia veikla už kameros ribų nebuvo organizuojama.Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių patikrinimo akte Nr. EP-254 (3 t., 4–9 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.) konstatuota, kad lauke įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės papildomai aptvertos.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (3 t., 32–35 b. l.) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniÅ¡kai tvarkinga.

Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, iÅ¡klotos guminėmis plytelėmis. Sudaroma galimybė suimtiesiems mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.              Atsakovas pateikė Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2011-03-31 įsakymÄ Nr. 1/01-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos patvirtinimo“, Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programÄ , Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010-12-7 įsakymÄ Nr. 1/01-336 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) fizinio aktyvumo skatinimo programos patvirtinimo“, Suimtųjų (nuteistųjų) fizinio aktyvumo skatinimo programÄ (3 t., 145–152 b. l.), kur nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėta, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.             IÅ¡ pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-09-15 pažymos Nr. 61/04-2933 matyti (3 t., 114 b. l.), kad nuo 2011-03-15 iki 2013-07-10 suimtieji ir nuteistieji asmenys į sporto salę buvo vedami remiantis suimtųjų (nuteistųjų) asmenų savanoriÅ¡kumo principu bei atsižvelgiant į iÅ¡vedančių pareigÅ«nų skaičių ir jų darbo krÅ«vį.

Taip pat nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantys suimtieji ir nuteistieji asmenys turi teisę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis. Vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 98 punktu suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau nei vienam mėnesiui.              Nurodytas pareiÅ¡kėjos skundo argumentas dėl užimtumo neorganizavimo jai bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje – nepagrįstas, nes suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjos skunde nurodoma, kad tabako dÅ«mai sukėlė kosulį, alergijÄ , lengvÄ dusulį.

Susipažinus su pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos istorijos (2 t., 3–66 b. l., nes pareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo iki 2013-07-10) įraÅ¡ais matyti, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu 2011-03-16 pareiÅ¡kėja skundėsi nemiga, pykinimu, nurodė, prie žalingų įpročių rÅ«kymÄ ir kad daug metų vartoja narkotikus, nustatyta nuo 1985 m. hepatitas C, apie tris metus ŽIV, turėjo stuburo traumÄ prieÅ¡ 4 metus (nukrito iÅ¡ IV a., buvo lūžimas, turi neįgalumÄ , 1995 m. operuota dėl skrandžio ligos, sirgo 12 p. žarnos opalige (2 t. 20 b. l.).

Nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant narkotikus, siunčiama į LAV ligoninės tuberkuliozinį skyrių diagnozės patikslinimui ir gydymui, nustatyta stuburo osteochondrozė (2 t., 31 b. l.) PareiÅ¡kėja dažnai skundėsi skausmais strėnose, kÅ«no niežėjimu, vartojo vaistus nuo plaučių TBC, pareiÅ¡kėjai bÅ«davo visada suteikiama medicininė pagalba, iÅ¡raÅ¡omi vaistai.IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos (2 t., 3–66 b. l.) matyti, kad jokių įrašų dėl psichologinio iÅ¡sekimo, atsiradusių fobijų, agresyvumo ir dirglumo, kÄ akcentavo pareiÅ¡kėja savo skunde, nėra užfiksuota.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos istorijÄ , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėja patyrė nurodytus nepatogumus. Ä®vertinus turimus raÅ¡ytinius įrodymus, negalima daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjai nebuvo suteikiamas gydymas, medicininė pagalba Å iaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu.PareiÅ¡kėjos skunde nurodyta aplinkybė, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris sukėlė rimtÄ pavojų jos sveikatai, vertintina kritiÅ¡kai, nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad asbestas turėjo tiesioginės įtakos jos sveikatos bÅ«klei.

Juo labiau, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. EP-400 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 3 t. 39–41 b. l.) konstatuota, kad faktas dėl asbesto kiekio konstrukcijose nebuvo nagrinėtas, nes nenurodyti konkretūs faktai arba HN 76:2010 normų reikalavimai netaikomi jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms.Pažymėtina, kad nevertintini tie pareiškėjos argumentai, kurie siejami su pareiškėjai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. pažymos Nr. 61/04-2933 (3 t., 114 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėja nuo 2011-03-15 iki 2013-07-10 su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nėra kreipusis.

Teisme gauti pareiÅ¡kėjų (4 t., 50–58 b. l.) praÅ¡ymai ir reikalavimo teisės perleidimo sutartys, kuriomis pareiÅ¡kėjai praÅ¡o jiems priteistÄ neturtinę žalÄ iÅ¡mokėti nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“, negali bÅ«ti patenkinti priimant sprendimÄ , nes pareiÅ¡kėja reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 1.114 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeninės neturtinės teisės gali bÅ«ti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieÅ¡tarauja Å¡ių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų.

PareiÅ¡kėja skunde neturtinės žalos atlyginimo prašė dėl to, kad dėl neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmų ji patyrė daug nepatogumų, buvo pažeistas jos orumas, t. y. reikalavimas grindžiamas asmeninių neturtinių teisių pažeidimu. Toks reikalavimas negali bÅ«ti nei paveldimas, nei perduodamas kitam asmeniui, todėl Å¡is reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes neturtinės žalos atlyginimas galimas tik asmeniui, kuriam tokia žala padaryta. Pagal CK 1.115 straipsnio 1 dalį civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t.y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. Teismas, vadovaudamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, intensyvumÄ , į pareiÅ¡kėjos patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo pripažinimu.Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjos A.

Z. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su ja elgtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Å iaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sÄ lygos. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjos patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjos subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip dviems metams po iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjai padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1 900 Eur.

PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji patyrė 6 100 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų V. M. ir V. M. skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjos A. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai A. Z. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1 900 Eur (vienas tÅ«kstantis devyni Å¡imtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė