f522c249-5ac4-445b-9d7c-e3d4995d3282 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-238-328/2016Proceso Nr. 2-06-3-07724-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.; 2.5.15.; 3.1.7.1.2.; 3.1.7.1.4.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atstovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei R.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovui E. J. K.dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2015-01-23 Klaipėdos miesto 5-jame notarų biuro notarės R. K. patirtintÄ dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 643(duomenys neskelbtini)) pasiraÅ¡ytÄ tarp A. K. ir E. J. K. ir taikyti restitucijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 7).

Nurodo, jog A. K. – ieÅ¡kovo tėvas. (duomenys neskelbtini) A. K. mirė. I. M. P. yra vienintelis įstatyminis A. K. įpėdinis. 2015-02-10 kreipėsi į notaro biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl mirusiojo tėvo palikimo priėmimo, notarė pareiÅ¡kimÄ priėmė, pranešė, jog palikėjas visÄ turtÄ padovanojo broliui. Nuo 2014-07-14, tame tarpe ir 2015-01-23 dovanojimo sutarties sudarymo metu, dovanotojas A. K. iki pat mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), sirgo Å¡lapimo pÅ«slės vėžiu, kuri, visuotinai, laikoma sunkia nepagydoma liga.

Dėl sunkios nepagydomos ligos bei gydymui skirtų ir vartojamų medikamentų poveikio A. K. negalėjo pareikÅ¡ti tikrosios valios. A. K. sveikatos bÅ«klė, ligos sunkumas, bÅ«sena dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, gydymui skirtų medikamentų poveikis A. K. psichinei bÅ«senai, mÄ stymo slopinimui, patvirtina, jog A. K. 2015-01-23 dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu negalėjo pareikÅ¡ti tikrosios valios, nes A. K. valia nesusiformavo natÅ«raliu ir normaliu bÅ«du. Vien tas faktas, jog dovanotojas, sudarydamas sandorį, suteikia teises tik kitai sandorio Å¡aliai, o pats negauna jokio patenkinimo iÅ¡ sudaryto sandorio, suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad sudarydamas tokį sandorį, dovanotojas dėl savo bÅ«senos, sunkios nepagydomos ligos, mÄ stymÄ slopinančių vaistų vartojimo negalėjo pareikÅ¡ti savo tikrosios valios (b.l. 2-7).A.

E. J. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 79). Nurodė, jog ne bet kuri sunki nepagydoma liga patenka į Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 7 dalies apimtį, o tik tokia sunki nepagydoma liga, dėl kurios asmuo negalėjo pareikÅ¡ti savo tikrosios valios. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog A. K. bÅ«tų negalėjęs pareikÅ¡ti tikrosios valios ir bÅ«tų negalėjęs pasiraÅ¡yti dovanojimo sutartį.

Pažymėjo, jog dovanotojo medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, jog A. K. galėjo bÅ«ti neveiksnus ar negalėtų pareikÅ¡ti savo tikrosios valios. A. K. pats ne kartÄ bendravo su notare, pats jÄ iÅ¡sikvietė į namus, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ perleisti savo turtÄ dovanojimo sutarties pagrindu jam, atsakovui E. J. K.. Nurodė, jog A. K. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ padovanoti visÄ savo turtÄ jam, atsakovui, dar 2014 m. rugpjūčio mėn. lankant A. K. jo namuose. Jis ir jos sutuoktinė visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį slaugė A.

K., ieÅ¡kovas nė karto nebuvo atvykęs aplankyti sergančio A. K., todėl A. K. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ padovanoti visÄ turtÄ jam, atsakovui. Jis ir jo sutuoktinė iÅ¡ savo lėšų visÄ laikotarpį, t.y. nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015-02-07 pirko maistÄ , vaistus, reikiamus daiktus A. K., mokėjo už jį mokesčius ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo argumentas, jog A. K. valia padovanoti turtÄ nesusiformavo natÅ«raliu ir normaliu bÅ«du yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi A. K. daugiau nei 5 mėn. kalbėjo, kad padovanos atsakovui turtÄ ir neliks skolingas už slaugÄ ir rÅ«pinimÄ si.

Nurodė, jog jis ir jo sutuoktinė patyrė Å¡okÄ , didelį stresÄ , kai A. K. mirė, nežinojo, kÄ daryti. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo sutuoktinė tik sugebėjo nueiti pas kaimynę ir jos dukterį papraÅ¡yti pagalbos, kaimynė, galėdama adekvačiai vertinti situacijÄ , jiems papraÅ¡ius iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ . Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, jog atliko veiksmus, neatitinkančius geros moralės principų, paliko asmenį be medicininės pagalbos, kadangi jis su sutuoktine slaugė brolį, juo rÅ«pinosi, kvietė greitosios medicinos pagalbÄ , dėjo pastangas pasirÅ«pinti sergančiu broliu.

TurtÄ Ä¯gijo teisėtai, todėl nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ (b.l. 71-79). I. M. P. bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, jog su tėvu A. K. bendravo atkarpomis, tėvas buvo sudėtingo charakterio žmogus, jis pas tėvÄ atvažiuodavo, bendraudavo, buvo pasiėmęs jį kartu su savimi dviem mėnesiams į EuropÄ , paaiÅ¡kino, jog dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Su tėvu A. K. bendravo. Paskutinį kartÄ 2014 m. per Kūčias kalbėjo su A.

K., kvietė atvykti, tėvas atsisakė, pamanė, kad gal nelabai nori. PaaiÅ¡kino, jog tėvas apie jokį palikimÄ kalbėti nenorėjo. PaaiÅ¡kino, jog dovanojimo sandorį ginčija dėl to, kad sirgdamas tokia liga, jis negalėjo pasiraÅ¡yti tokio sandorio, be to jis turėjo seserį. Jei tai bÅ«tų padovanota tėvo seseriai, problemos nebÅ«tų. Nurodė, jog tėvas A. K. pasakojo, kad santykiai su broliu buvo prasti, vykdavo nesutarimai dėl žemės. Taip pat paaiÅ¡kino, jog pats pirmas apie A.

K. ligÄ sužinojo anÅ«kas, ieÅ¡kovo sÅ«nus. Atrodo, kad tai buvo liepos mėn. A. K. slėpė ligos simptomus. Jokių santykių su tėvo broliu (atsakovu) neturi, nebendravo. Paskutinį kartÄ tėvÄ matė 2014 m. liepos mėn., bet bendravo telefonu. Sprendžiant iÅ¡ to, kad iki sausio mėn. viskÄ mokėjo A. K., iki 2015 m. sausio pats mokėjo komunalinius mokesčius, grynino pinigus, vadinasi viskÄ pats suvokė. Mano, jog taip buvo. Nurodė, jog tėvas buvo labai savarankiÅ¡kas, pats viskÄ tvarkėsi, jei bÅ«tų reikėję, ieÅ¡kovas bÅ«tų jam padėjęs. Apie konkrečiÄ ligos diagnozę A.

K. jam nesakė. Tada, kai su tėvu matėsi, neatrodė, jog jam reikėtų pagalbos. PaaiÅ¡kino, jog įtarimÄ kelia jam aplinkybės, jog fiziÅ¡kai jis (A. K.) to padaryti negalėjo dvi savaites prieÅ¡ mirtį. Taip pat dokumentai netvarkingi, dėl paraÅ¡o. Jei bÅ«tų padovanojęs seseriai savo, jokių įtarimų nebÅ«tų buvę, bet su broliu jis nebendravo. PaaiÅ¡kino, jog A. K. fiziÅ¡kai pasiraÅ¡yti negalėjo, remiantis tuo kokie vaistai buvo naudojami, jie turi poveikį, kad asmuo gali nesuprasti.

Kai bendravo per Kūčias, tėvo psichinė bÅ«sena įtarimų nekėlė. Mano, jog tėvas nesuvokė, kÄ pasirašė. Nurodė, jog finansiÅ¡kai tėvo niekas nerėmė, jam turėjo likti lėšų pragyvenimui, jis buvo taupus. Prie tėvo laidotuvių prisidėti negalėjo, nes apie tėvo mirtį sužinojo tik po kelių dienų, jam atsakyta, kad nieko nereikia. A. E. J. K. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog A. K. buvo jo brolis. 2014 m. lankė brolį namuose po operacijos. Jam buvo paskirtas Å¡vitinimas, tuo metu jis jautėsi neblogai, prasidėjus procedÅ«roms, vėliau jam pablogėjo.

Kažkuriuo metu, apie rugsėjo mėn. A. pasakė, kad jam sunku apsirÅ«pinti savimi, o jam niekas nepadeda. Taip jis (atsakovas) ir jo sutuoktinė pradėjo A. K. slaugyti, jo sutuoktinė visÄ gyvenimÄ dirbo medicinos seserimi ir labai daug padėjo slaugant A.. Pabrėžė, jog A.. iÅ¡liko aÅ¡traus proto iki savo mirties, aiÅ¡kiai reiÅ¡kė mintis, kalbėjosi apie praeitį, bendrus pažįstamus. Jis (atsakovas) pensininkas, pajamų ėmė trÅ«kti, todėl pradėjo naudoti savo santaupas, pasakė apie broliui.

A. pasakė, jog skolingas neliks, pats skambino notarei, derino sandorio sÄ lygas, po trijų savaičių pasirašė sutartį. Papildomai paaiÅ¡kino, jog brolio santykiai su sÅ«numi buvo įtempti ir sudėtingi, nežino, kodėl. Toliau iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog sandorį A. K. pasirašė pats savo ranka. Brolis buvo fiziÅ¡kai iÅ¡sekęs, bet mÄ stė aiÅ¡kiai. Negali pasakyti, kodėl nusprendė padovanoti turtÄ jam (atsakovui), galvoja, jog dėl to, kad jie (atsakovas su sutuoktine) jam padėjo, todėl nenorėjo likti skolingas.

Už komunalines paslaugas A. K. vardu mokėjo grynaisiais pinigais, mokėjo iÅ¡ savų lėšų, A. K. pinigų neduodavo. Kaip gaudavo pensijÄ A. K. nežino, net nesidomėjo. Kai buvo pas A. K., jo telefonu neatsiliepdavo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais pagrindais. IeÅ¡kovas yra vienintelis mirusiojo A. K. įpėdinis, ieÅ¡kovas mano, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta prieÅ¡ dovanotojo valiÄ , jo interesus. Byloje pateikti įrodymai apie ligÄ , ji sunki, nepagydoma.

Jam buvo skiriami sunkaus poveikio vaistais, dėl kurių dovanotojas nesuprato savo veiksmų. Be to dovanojimo sandorį A. K. sudarė nenaudingomis jam sÄ lygomis, sutarties forma ir turinys buvo pasiÅ«lytas ne A. K.. Dovanojimo sutartis absoliučiai nenaudinga dovanotojui, bet labai naudinga apdovanotajam. IeÅ¡kovas mėgino bendrauti su tėvu, tačiau į jo butÄ nebuvo įleidžiamas. Atsakovas ir jo brolis turėjo problemų dėl tam tikro turto valdymo. PraÅ¡o dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kinys yra neįrodytas. Vien Å¡alies manymo nepakanka. Atkreipė dėmesį, jog nėra byloje jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų ar bent jau leistų įtarti, kad A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. A. K. sirgo fizinio pobÅ«džio liga, o ne psichinio pobÅ«džio liga. Jokie liudytojai byloje nepatvirtino, kad A. K. nesuprato savo veiksmų esmės, ar kad buvo protiÅ¡kai nesveikas. Pats ieÅ¡kovas savo tėvo bÅ«klės nežinojo, kadangi ilgÄ laikÄ su juo nebendravo, santykiai jų buvo epizodiniai.

Jam negalėjo būti žinoma tėvo psichinės sveikatos būklė sandorio sudarymo metu. Tuo labiau, kad anksčiau jokių įtarimų tėvo psichine būkle ieškovui nekilo. Papildomai pastebėjo, jog A. K. iki pat mirties buvo nuoširdžiai prižiūrimas, aprūpinamas jam reikalingomis priemonėmis. Byloje apklausti liudytojai jokių aplinkybių dėl A. K. psichinės būklės nepateikė, kaimynės tokių aplinkybių nenurodė, teisme apklausta notarė objektyviai paliudijo su sandoriu susijusias aplinkybes.

IeÅ¡kinio argumentas, jog vaistai galėjo įtakoti A. K. valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , neįrodytas, gydytojai Å¡iÄ aplinkybę paneigė. Atkreipė dėmesį, jog pats A. K. organizavo ir pasidarė asmens tapatybės kortelę, į namus atvykusiems pareigÅ«nams įtarimų jo bÅ«klė nesukėlė. Visi įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kinys yra neįrodytas, nepagrįstas, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė R.

K. paaiÅ¡kino, jog žmogus pasirašė sutartį veiksnus, pasirašė apgalvojęs. Buvo su A. K. susitikę du kartus, pirmÄ kartÄ pasikalbėti, iÅ¡siaiÅ¡kinti, paėmė paraÅ¡o pavyzdį. Pasirašė A. K. sėdėdamas, apkamÅ¡ytas pagalvėmis. Aptarė viskÄ iÅ¡ esmės. SiÅ«lė atidėti sutartį dar kelioms savaitėms, jis nesutiko, prašė ruoÅ¡ti sutartį neatidėliojant. Jis buvo visiÅ¡kai veiksnus ir suvokė, kad jo bÅ«klė bloga, ir gali pablogėti. Dokumentai tvarkingi, sutartis teisėta.

PaaiÅ¡kino, jog tikrinus turto nuosavybės dokumentus A. K. nurodinėjo broliui ir jo sutuoktinei, kur laiko dokumentus. A. K. pasas buvo negaliojantis, kas paaiÅ¡kėjo jos pirmo apsilankymo metu, buvo pasibaigęs kokius 3-4 metus, pasiÅ«lė sutartį atidėti, kadangi praeina laiko dokumentų gaminimui. Asmens dokumentus pasigamino per 1 darbo dienÄ , informavo, jog turi galiojančiÄ asmens tapatybės kortelę. Su ja telefonu kalbėdavo A. K.. Kita vertus, jis jos nuolatinis klientas, atliko ne vienÄ sandorį jos kontoroje, vis visada ateidavo vienas, niekas iÅ¡ Å¡eimos narių jo nelydėdavo.

Klausė, kodėl nori padovanoti, A. K. nurodė, jog brolis su sutuoktine jį slaugo ir kuris laikas moka jo iÅ¡laidas savo lėšomis, nurodė, jog brangiai kainuoja jo vaistai. Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad A. K. vaikų neturi, todėl pamanė, jog jis vaikų neturi. AntrÄ kartÄ vyko po 3-4 darbo dienų, bÅ«klės pablogėjusios nepastebėjo, iÅ¡ pradžių pasiraÅ¡yti davė pasibandyti ant juodraščio A. K., po to ji paaiÅ¡kino sutartį, Å¡alys pasirašė. A. K. sėdėjo apkamÅ¡ytas pagalvėmis.

A. K. kiek pamena, jis, kaip klientas, buvo labai apdairus, netgi kiek priekabus. PaaiÅ¡kino, jog siÅ«lė sudaryti perleidimo su iÅ¡laikymu sutartį, tačiau Å¡alys labai taupios, kita vertus A. K. nujautė savo mirtį, todėl neturėjo prasmės sudaryti tokios sutarties. Sutartį visada renkasi abi Å¡alys, bet su ja bendravo ir skambino, prašė atvykti A. K.. IÅ¡vykimus pagal neraÅ¡ytÄ taisyklę vykdo notarai pagal jiems priskirtÄ teritorijÄ paveldėjimo byloms tvarkyti. PaaiÅ¡kino, jog visus juodraščius perleidžia per naikinimo aparatÄ arba ranka suplėšo tokį popierių.

Papildomai nurodė, jog žmonės patys suinteresuoti, kad viskas bÅ«tų atlikta tinkamai. Jai buvo paaiÅ¡kinta, jog jokių vaistų, nuo kurių bÅ«tų apsvaigęs, A. K. nevartoja. Visada praÅ¡o pasiraÅ¡yti ant juodraščio, kad patikrintų paraÅ¡Ä . PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, mano, jog jos patvirtinta sutartis yra teisėta ir galiojanti. L. V. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog buvo A. K. Å¡eimos gydytojas. Gydė Å¡eÅ¡is, septynis mėnesius. Mano, jog A. K. pilnai suvokė viskÄ , kol galėjo, pats ėjo į poliklinikÄ , vėliau, atrodo, brolienė ateidavo.

Ä® namus pradėjo važinėti pora mėnesių iki A. K. mirties. Onkologijos metastazių smegenyse nėra, tai suvokimui įtakos turėti neturėjo. Kai kalbėjo apie asmeninį gyvenimÄ A. K. paaiÅ¡kino, jog nori, kad jį slaugytų tik brolienė. Kai buvo pas ligonį namie, matė, jog jis visiÅ¡kai nusilpęs, skundėsi apetito stoka, bendravo normaliai. PaaiÅ¡kino, jog Å¡alutinių poveikių nuo paskirtų vaistų neturėjo pasireikÅ¡ti, kadangi jis trumpai juos vartojo, paskutiniu metu vartojo tirpalÄ nuo kacheksijos.

PaaiÅ¡kino, jog ligonis buvo per daug sunkios bÅ«klės, kad galėtų pats atsisėsti. Sunki buvo fizinė bÅ«klė, psichinės bÅ«klės sutrikimų neįtarė, haliucinacijų, kliedesių nebuvo. A. K. sakė, tik kad sÅ«naus nenori matyti. Teismo posėdyje liudytoja A. R. paaiÅ¡kino, jog pažinojo A. K., buvo jo kaimyne. PaaiÅ¡kino, jog dažnai jo nematydavo, jis mažai bÅ«davo namuose. Nuo rudens nebebuvo jo matyti, rečiau vaikščiodavo. Pradėjo lankytis atsakovas dažnai nuo rudens, nes matyt, kaimynas nebevaikščiojo, sutikdavo atsakovÄ ir jo sutuoktinę.

Kai sutikdavo A. K., su juo pasikalbėdavo, paskutiniu laiku kai buvo sutikusi jį, A. K. sakė, jog sveikata prasta. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo lankantis pas A. K. nematė. Kitų asmenų, kurie eitų slaugyti kaimyno, taip pat nematė. A. K. paskutinį kartÄ matė gal rudenį, tada sakė, jog sveikata prastėja, nelabai valgyti nori. Kai bendravo su kaimynu, atrodė viskas normaliai. Apie turto dalybas nepasakojo, apie sÅ«nų nekalbėjo apskritai. Žinojo, jog kaimynas turėjo sodÄ , vasarÄ leisdavo ten.

Liudytoja B. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ieškovo motina, kartu su A. K. pragyveno 20 metų. Santuokos su A. K. sudarę nebuvo. Nurodė, jog A. K. nelabai bendravo su giminėmis, kol kartu su ja gyveno. Kol kartu gyveno, jis pinigų neduodavo, jis labai retai prisidėdavo. Kai A. K. sirgo, žinojo, jis pats pirmasis pas juos atėjo, anūkui parodė, pastarasis liepė eiti pas gydytojus. Sūnus bendravo su A. K.. Kai susirgo, niekas negalėjo žinoti, nes buvo atjungti telefonai. Su A. K. bendravo, kol jis nesirgo.

NutrÅ«ko bendravimas, kai J. paėmė telefonÄ . Paskui buvo užėjusi į butÄ , bet niekas nedarė durų. Apie ligÄ nežinojo, nes jie nesakė. Kai mirė A. K., tada ir sužinojo. A. K. buvo tiek stiprus, kad niekada nieko nesakė dėl sveikatos. Paskutinį kartÄ bendravo kai jis jau sirgo, vasarÄ . Prie slaugymo neprisidėjo, A. K. viskÄ turėjo. Papildomai paaiÅ¡kino, jog A. K. paskutiniu metu buvo labai piktas. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog yra atsakovo sutuoktinė. PaaiÅ¡kino, jog slaugė A.

K., rÅ«pinosi gydytojais, skausmų nekentėjo jis, leisti vaistų nereikėjo. FiziÅ¡kai jis silpo, protiÅ¡kai jo bÅ«klė nekito. Kai pradėjo trÅ«kti pinigų slaugymui, pasakė jam, A. K. pasakė, jog niekam nėra skolingas, ir pradėjo rÅ«pintis, jog po Naujų metų ateitų notarė ir padarytų sutartį. Intensyviai slaugyti reikėjo nuo rugsėjo mėn., nuo gruodžio mėn. jis jau nueiti į tualetÄ negalėjo. Pradžioje A. K. davė pinigų (200 Lt), vėliau dar jo draugas grÄ Å¾ino A.

K. skolÄ 120,00 Eur, daugiau pinigų nedavė. Skausmas buvo, tačiau ne toks, kurio jis negalėjo iÅ¡tverti. A. K. jau po Naujų metų pradėjo kalbėti, jog jam ilgai neteks gyventi, todėl nori kviesti notarę. Notarei skambino A. K., ji girdėjo. AntrÄ kartÄ notarei atvykus buvo sudaryta sutartis, notarė viskÄ nuoÅ¡irdžiai iÅ¡aiÅ¡kino, paaiÅ¡kino. A. apie sÅ«nų nekalbėjo, nemano, jog su sÅ«numi buvo glaudÅ«s ryÅ¡iai, nežino. Kad kažkiek su M. bendrauja sakė, bet kad jis sÅ«nus niekada nesakė.

Ji į jų reikalus nesikiÅ¡o. Kai pradėjo slaugyti niekas iÅ¡ P. Å¡eimos nepasirodė nė karto, nepasirodė A. K. bute. Papildomai paaiÅ¡kino, jog protinė A. bÅ«klė nekito, jie ir kalbėjo, buvo Å¡viesaus mÄ stymo, vasario 7 d. jis aiÅ¡kiai mÄ stė, jautė, kad artėjo mirtis. Jis visus dokumentus pildė savo ranka, ir pasirašė. PasÄ užsakė skubos tvarka, apie 8 dienas truko dokumentų ruoÅ¡imas. IeÅ¡kovas prie laidojimo iÅ¡laidų dengimo neprisidėjo, jie buvo atvykę į Å¡arvojimo salę, pabuvo kiek, ir išėjo.

Kai atvyko į Å¡arvojimo salę, M. klausė, kodėl sudegino A. K., nurodė, jog jie susitiks teisme, daugiau nieko nepaaiÅ¡kino. Maždaug nuo Kalėdų A. K. nebesikėlė. Kai atvyko notarė ji taip pat buvo bute. Nežino, kas pasirinko tokiÄ sandorio formÄ . L. V. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog yra B. P. kaimynė. Nurodė, jog ieÅ¡kovas su tėvu bendravo. Susitikdavo dažnai, kas mėnesį gal, tada kai jis buvo sveikas dažnai leisdavo laikÄ sode, priveždavo jiems daržovių.

Matė, kaip B. P. bendravo su A. K.. Paskutinius pusę metų iki jo mirties A. K. nebematė. L. M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra gydytojas urologas, gydė A. K.. Paaiškino, jog gydytojas urologas nevertina ligonio psichinės sveikatos. Kiek laiko gydė, nepamena. A. K. buvo eilinis pacientas, negali pasakyti, kokia buvo jo psichinė būklė, jis neišsiskyrė iš kitų, bent jau nepastebėjo nieko. Medicinine prasme urologinis susirgimas įtakos psichinei sveikatai neturi, nebent žmogus turi kažkokių sutrikimų.

Prie Å¡ios ligos niekada neraÅ¡o vaistų, kurie pakeičia asmens mÄ stymÄ , psichiatrinių vaistų. Skausmui malÅ¡inti vaistus gali skirti ir Å¡eimos daktaras. Bet tokie vaistai paprastai neturėtų turėti įtakos psichinei bÅ«klei.L. V. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog buvo A. K. bendradarbiu, kartu dirbo daug metų. Su A. K. susitikdavo. Kai buvo sutikęs, A. K. dar neblogai laikėsi, bet tiksliai nepamena, kada tas buvo. Paskutinį kartÄ matė jį, kai lankėsi pas jį bute, prieÅ¡ jo mirtį, kalbėjo dar su juo.

Apie mirtį sužinojo praėjus dviem dienom po susitikimo. SusitikimÄ inicijavo A. K.. Jie neblogai sutardavo, buvo bičiuliais. Buvo skolingas, tada skolÄ (120,00 Eur) grÄ Å¾ino broliui (atsakovui) matant. A.atpažino jį, bendravo, dar net rÅ«kyti prašė, nekliedėjo, bent jau jis nieko nepastebėjo. Susitikimas truko gerÄ pusvalandį. Papildomai paaiÅ¡kino, jog A. K. niekada neminėjo, jog turėjo sÅ«nų, ar sutuoktinę. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2015-01-23 tarp A.

K. ir atsakovo E. J. K. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, (duomenys neskelbtini), kuria A. K. (dovanotojas) dovanojo savo broliui E. J. K.(apdovanotojui) asmeninės nuosavybės teisėmis 1) butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 4) 3367/10100 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 5) 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 6) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-23, 81-95).

A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). A. K. nebuvo sudaręs testamento, jo įstatyminis įpėdinis – sūnus M. P. (b.l. 9,25). Iš byloje pateiktų A. K. medicininių duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-07-14 iki 2015-02-07, A. K. sirgo šlapimo pūslės vėžiu, buvo gydomas stacionare, jam taip pat nustatyta kacheksija (visiškas organizmo išsekimas), jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, atlikta operacija, taikyta spindulinė terapija, A. K. sveikatos būklė nuolat blogėjo (b.l. 28-33, 112, 113-123).

Byloje nėra įrašų apie A. K. psichinės sveikatos sutrikimus, jis nebuvo įraÅ¡ytas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ (b.l. 140). Pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 dalis). Å iuo metu galiojančios redakcijos Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 1 dalis numato, jog dovanotojas negali bÅ«ti neveiksnus Å¡ioje srityje asmuo.

To paties straipsnio 7 dalis numato, jog dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu būtina nustatyti jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, ir būtent dėl šios ligos negalėjo pareikšti savo tikrosios valios, t.y. sudarytas sandoris turėjo valios trūkumų.Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Tai yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Sandoris yra Å¡ios asmens valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopÄ paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumÄ , tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ , todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bÅ«tina nustatyta, ar dovanotojas, sudarydamas ginčo sandorį, iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ .IeÅ¡kovas nurodo, jog dėl sunkios ligos dovanotojas (ieÅ¡kovo tėvas) A.

K. negalėjo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, sandorį sudarė jam nenaudingomis sÄ lygomis. Bylos duomenimis nustatyta, jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga – jam diagnozuotas Å¡lapimo pÅ«slės vėžys. Ginčo, jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, byloje nėra. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, jog A. K. turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, ar negalėjo sudaryti sandorio dėl jam paskirtų vaistų poveikio. PrieÅ¡ingai, A. K. Å¡eimos gydytojas paaiÅ¡kino, jog onkologinių metastazių A.

K. smegenyse nebuvo, jis viskÄ suvokė, kol galėjo, pats lankėsi poliklinikoje. A. K. gydęs gydytojas urologas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog A. K. niekuo nesiskyrė nuo kitų jo pacientų, psichinių sutrikimų nepastebėjo, nurodė, jog medicinine prasme urologinis susirgimas įtakos psichinei sveikatai neturi, nebent asmuo turi kažkokių sutrikimų. Pažymėjo, jog prie Å¡ios ligos niekada neraÅ¡o vaistų, kurie pakeičia asmens mÄ stymÄ , psichiatrinių vaistų. Byloje apklausti liudytojai nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti A.

K. psichine sveikata, gebėjimu tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . Byloje trečiuoju asmeniu patraukta sandorį tvirtinusi notarė R. K. paaiÅ¡kino, jog su A. K. dėl ginčo sandorio sudarymo buvo susitikusi kelis kartus, paaiÅ¡kino, jog dėl sandorio sudarymo ji bendravo su A. K., jis jÄ kvietęs atvykti. Be to paaiÅ¡kino, jog A. K. jos biure sudarė ne vienÄ sandorį, buvo labai atidus klientas, sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, suvokė savo sudaromo sandorio prasmę, suprato, jog jo bÅ«klė prastėja.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, jog bendravo su A. K. likus porai dienų iki jo mirties, nurodė, jog A. K. buvo Å¡viesaus proto, jį atpažino, su juo bendravo, nekliedėjo. Abejoti liudytojų, trečiojo asmens parodymais teismas neturi pagrindo. Be to ir pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog abejonių A. K. psichinės sveikatos bÅ«kle neturėjo. IeÅ¡kovas nurodo, jog A. K. sudarė sandorį jam nenaudingomis sÄ lygomis, iÅ¡ sandorio naudos neturėjo, su atsakovu nesutarė dėl žemės, todėl negalėjo jam padovanoti turto.

Tačiau pažymėtina, jog savo esme dovanojimo sandoris yra neatlygintinis (Civilinio kodekso 6.465 straipsnis). Dovanojimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, todėl reikia, kad kita Å¡alis iÅ¡reiktų valiÄ priimti dovanÄ , tačiau dovanojimo sutartis yra vienaÅ¡alė, kadangi apdovanotasis ja niekuo neįpareigojamas. i Pagal dovanojimo sutartį apdovanotajam yra perleidžiamos teisės ar turtas, tačiau tai nesukuria įsipareigojimų. Dovanojimo sutarties motyvai teisinės reikÅ¡mės dovanojimo sutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Be to kaip matyti, iÅ¡ ginčo sandorio sÄ lygų, dovanotojui A. K. buvo užtikrinta teisė iki gyvos galvos gyventi dovanojamame bute, t.y. jam buvo užtikrinta teisė turėti bÅ«stÄ . O vien aplinkybės, jog A. K. galėjo turėti nesutarimų su broliu, nesudaro pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Tokiu bÅ«du teismas vertina, jog ieÅ¡kovo argumentai, jog sandoris dovanotojui buvo nenaudingas, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, jog A.

K. neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų, dovanojimo sandorį inicijavo pats, sandorio sÄ lygas aptarė su notare, kuri su dovanotoju bendravo ne vienÄ kartÄ , buvo apsisprendęs padovanoti turtÄ jį slaugiusiam broliui, sandorio sudarymo pasekmės A. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, tokiu bÅ«du nėra pagrindo konstatuoti, jog A. K. valia sudaryti ginčo sandorį nebuvo susiformavusi ir aiÅ¡ki, neatitiko dovanotojo ketinimų. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotojÄ , teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai (Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimÄ dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojamÄ nuo tos dienos, kuriÄ jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimÄ (Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 4 dalis). Tam, kad dovanojimas bÅ«tų panaikintas remiantis Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, bÅ«tina konstatuoti bent vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų:

1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo;

2) kai atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

Siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , atitinkantį civilinių santykių stabilumÄ ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumÄ , bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį. Civilinio 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Å iuo aspektu reikÅ¡mingais gali bÅ«ti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos iÅ¡provokavus, ar Å¡ių veiksmų neigiamų padarinių buvo sÄ moningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jo atsakovas dovanotojo atžvilgiu atliktu griežtai smerktinus moralės požiÅ«riu veiksmus, paliko asmenį be bÅ«tinosios pagalbos, delsė iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbÄ , tačiau byloje nepateikė konkrečių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimais, nustatyta, jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga (vėžiu), jo mirties dienÄ buvo iÅ¡kviesta greitosios medicinos pagalba, teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, jog atvykę medikai nurodė, jog liga yra iÅ¡eičių stadijoje, todėl į ligoninę A. K. nebuvo nugabentas. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog greitosios medicinos pagalbos gydytojai 2015-02-07 atvykę antrÄ jį kartÄ konstatavo A.

K. mirtį (b.l. 26, 27). Liudytojas V. P., buvęs dovanotojo Å¡eimos gydytojas, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog A. K. rÅ«pinosi jo brolienė (atsakovo sutuoktinė), atvykdavo vaistų, kvietė gydytojus. Å ias aplinkybes patvirtinta byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ A. K. ligos medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota, jog L. K. atvykusi pas gydytojÄ prašė A. K. nuolatinės slaugos, siuntimas į slaugos ligoninę A. K. iÅ¡raÅ¡ytas 2016-02-06 (b.l. 118, 120). Byloje taip pat pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog atsakovas ir jo sutuoktinė padengė mirusiojo A.

K. laidojimo iÅ¡laidas (b.l. 97), iki dovanotojo mirties jį slaugė, dengė iÅ¡laidas komunaliniams patarnavimams (b.l. 96,100-103). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo konstatuoti atsakovÄ atlikus veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiÅ«riu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad tarp dovanotojo ir apdovanotojo buvo kilę konfliktų pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu teisės aktams neprieÅ¡taraujantį dovanojimo sandorį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant teisinių pagrindų sandorį pripažinti negaliojančiu bei ieÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio dalyko, ieÅ¡kinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, nesprendžiamas klausimas dėl restitucijos.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). IeÅ¡kinį atmetus atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 700,00 Eur advokato iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Teismo 2015-06-26 nutartimi atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas. Teismui byloje priėmus procesinį sprendimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 366,00 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 straipnio1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis). Sprendimui įsiteisėjus 2015-06-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

M. P. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui E. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-06-26 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Dalė Žukauskienė