2016-02-03 Nr. AB-2461-3-61-3-05873-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-118-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05873-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. lapkričio mėn. sprendimą Nr. 17.2.-12915 bei įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą Nr. 5.6-3943 ir priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. spalio 27 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuriame skundė organizuotas nusikalstamas Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore įdarbintos A. M., Kauno apylinkės prokuratūroje prokurorais įdarbintų J. B. ir J. A., Kauno apylinkės teisme teisėjais įdarbintų L. Š., B. D., A. P., Kauno apygardos teisme teisėja įdarbintos D. Š. veikas prieš nuo jų nukentėjusį pareiškėją, kurios akivaizdžiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1–2, 4–6 dalių, 60, 121, 154, 169, 228, 231, 232, 237 ir 249 straipsniuose nurodytų nusikaltimų sudėtį ir požymius. Atsakovas 2015 m. lapkričio mėn. (be dienos) individualiu administraciniu sprendimu Nr. 17.2-12915 nepagrįstai ir neteisėtai pagal kompetenciją atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą ir persiuntė jį Kauno apygardos prokuratūrai, kuri taip pat atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą ir priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje. Atsakovas skundžiamu sprendimu pažeidė Prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, Baudžiamojo kodekso 1 ir 2 straipsnius, Asmenų aptarnavimo Generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašo 25.4 ir 25.2 punktus, Prokurorų kompetencijos nuostatų 7.1.2, 7.1.3, 8.2, 8.4 ir 8.5 straipsnių nuostatas bei Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nuostatų 2 str. 2.1 ir 2.2 punktus, 9, 15, 25, 26, 27 ir 59 straipsnius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad Generalinė prokuratūra skundžiamu 2015 m. lapkričio mėn. raštu Nr. 17.2-12915 dėl skundo persiuntimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (toliau – ir Nuostatai) 7.3 p. ir 7.8 p., persiuntė pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. gautą skundą (reg. Nr. 5.6-3943) pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai. Nuostatų 7.3 p. nustatyta, jog Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) sprendžia, kuriai apygardos prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nagrinėti skundus, pareiškimus, pranešimus apie nusikalstamas veikas. Nuostatų 7.8 p. nustatyta, kad Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) tikrina arba paveda kitam aukštesniajam prokurorui patikrinti bet kurio prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, duoda rašytinį nurodymą dėl proceso veiksmų atlikimo (išskyrus, kokį nutarimą priimti).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų pobūdį, skundžiamo rašto turinį, konstatavo, kad Generalinės prokuratūros 2015 m. lapkričio mėn. raštas tik patvirtina pareiškėjo skundo persiuntimo faktą, t. y. pareiškėjo skundžiamas raštas (sprendimas) laikytinas lydraščiu, kuriuo Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (turintis įstatyminę teisę priimti sprendimą dėl skundo persiuntimo), atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo turinį, nusprendė jo skundą persiųsti nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamame rašte (sprendime) nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuteikta teisių bei pareigų, todėl Generalinės prokuratūros raštas (sprendimas) bei toks veiksmas (skundo persiuntimas), patys savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti Kauno apygardos prokuratūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus persiųstą pareiškėjo skundą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Generalinė prokuratūra skundžiamu raštu pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio individualaus pobūdžio akto, kuriame būtų aiškiai bei imperatyviai suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, teisės bei pareigos, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiamas raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, tuo pačiu pagrindu atsisakė priimti ir reikalavimą įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo skundą bei priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje. Atsisakius priimti skundą, grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai, vadovaudamasis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą, skundo aiškumą ir konkretumą. Teismas veikė nerūpestingai ir neteisingai, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ nuostatas. Teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra lydraštis, kadangi yra kilęs ginčas dėl Generalinės prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros kompetencijos viešojo administravimo srityje, t. y. kurioje institucijoje turi būti tiriamas pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundas. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo veiksmai ir administracinis sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, kadangi jie teisines pasekmes sukelia skunde teismui nurodytose bylose. Atsakovas, perduodamas pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai, atliko veiksmus viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrai atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 27 d. paduodamas skundą Generalinei prokuratūrai (gautas 2015 m. lapkričio 3 d., reg. Nr. 5.6-3943), siekė, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai skunde nurodytų asmenų atžvilgiu dėl pareiškėjo nurodytų veikų pagal jo nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2015 m. lapkričio mėn. (diena nėra nurodyta) raštu Nr. 17.2-12915, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. I-290 redakcija), 7.3 ir 7.8 punktais, pareiškėjo V. J. Generalinėje prokuratūroje 2015 m. lapkričio 3 d. gautą skundą (reg. Nr. 5.6-3943) persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nurodydamas apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją (b. l. 24).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Šiuo įstatymu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos prokuratūrą (valstybės instituciją) sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros. Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai (Prokuratūros įstatymo 6 straipsnis).

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiant prokuratūros (valstybės institucijos) funkcijas, nustatyta, kad ji įstatymų nustatyta tvarka, be kita ko, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja (2 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 16 straipsnio 1 dalis), atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (2 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 16 straipsnio 1 dalis), pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus (2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatyme yra nustatytos Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų funkcijos (8 ir 9 straipsniai), įtvirtinta, kad prokurorų pavaldumą, aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis įstatymas ir kompetencijos nuostatai (14, 15 straipsniai). Prokuratūros įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatas detalizuoja Generalinio prokuroro patvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (bylai aktuali Generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-290 redakcija).

Pareiškėjo Generalinei prokuratūrai paduotas skundas, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. siekiant, kad būtų atliekami veiksmai, kuriuos reglamentuoja specialusis įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) ir kad pareiškėjo nurodytų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl veikų, numatytų atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, gautas skundas, pareiškimas ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 168 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, motyvuotu nutarimu atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Byloje nustatyta, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas išsprendė klausimą, kuris Lietuvos Respublikos prokuratūros (valstybės institucijos) padalinys pagal kompetenciją turi išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą (reg. Nr. 5.6-3943) ir priimti dėl jo sprendimą BPK nustatyta tvarka. Tokią teisę šiam Generalinės prokuratūros pareigūnui suteikė minėtų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 ir 7.8 punktai.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pareiškėjo skundžiamu 2015 m. lapkričio mėn. raštu persiuntė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą, įvertinus šio rašto turinį ir paskirtį, jis vertintinas kaip minėto pareiškėjo skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją atitinkamam Lietuvos Respublikos prokuratūros struktūros padaliniui faktą patvirtinantis ir skundo persiuntimą palydintis raštas (lydraštis). Šio rašto kopija pareiškėjui buvo išsiųsta kaip informacija apie jo skundo, adresuoto Generaliniam prokurorui, perdavimą nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Taigi pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje iš esmės teisingai nurodė, kad raštas, kuriuo buvo persiųstas pareiškėjo skundas nagrinėti pagal kompetenciją, negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, nes nesukuria pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo rašto, procesinės teisės normas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą) taikė teisingai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atitinkamas pasekmes pareiškėjui galėjo sukelti procesinis sprendimas, priimtas BPK nustatyta tvarka Kauno apygardos prokuratūrai išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Tokio pobūdžio skundai gali būti paduoti BPK nustatyta tvarka, t. y. aukštesniam prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties argumentais, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą ir priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2015 m. lapkričio mėn. raštą, todėl atsisakęs priimti pagrindinį skundo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu) pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrai atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015, t. y. pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą nėra pagrindo spręsti.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė