f521283b-0b6c-4edc-8f0f-c2cd71f8a6cf · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas P Civilinė byla Nr. 2A-183-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09189-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 2.2.3.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L.

Å . ir J. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1303-1004/2018 pagal ieÅ¡kovių L. Å . ir J. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Å iaulių apskrities žydų bendruomenei dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės L. Å . ir J. R. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos:

1) pripažinti negaliojančiais visus 2017 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotiniame narių susirinkime priimtus šiuos sprendimus:

a) SprendimÄ dėl neleidimo balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis (užfiksuotÄ Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. I);

b) SprendimÄ dėl J. B. atsistatydinimo iÅ¡ pirmininko pareigų priėmimo (užfiksuotÄ Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. III);

c) SprendimÄ dėl naujo Å iaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko S. K. iÅ¡rinkimo (užfiksuotÄ Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. IV);

d) SprendimÄ dėl Å iaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos atstatydinimo (užfiksuotÄ Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. V);

e) SprendimÄ dėl naujai iÅ¡rinktos Å iaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos sudėties patvirtinimo (užfiksuotÄ Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. VI);

2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 132-138 b. l.).

2. Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, jog yra Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tikrosios narės, atsakovės Šiaulių apskrities žydų bendruomenės (toliau – ir ŠAŽB) teisinė forma – asociacija. ŠAŽB nariai buvo informuoti, jog 2017 m. spalio 22 d. vyks visuotinis ŠAŽB narių susirinkimas (toliau - ir Susirinkimas), kurio metu bus priimami sprendimai tokiais darbotvarkės klausimais: bendruomenės pirmininko rinkimas; bendruomenės tarybos atstatydinimas ir naujos tarybos rinkimai; diskusija dėl bendruomenės įstatų keitimo būtinumo. Susirinkime minėtais darbotvarkės klausimais buvo priimti šie sprendimai:

1) išrinktas ŠAŽB pirmininkas;

2) išrinkti aštuoni (8) ŠAŽB tarybos nariai;

3) nauja Å AŽB taryba įpareigota paruoÅ¡ti naujų įstatų projektÄ ir pristatyti jį Å AŽB nariams kito visuotinio susirinkimo metu.

3. Pažymėjo, jog vykdant Susirinkimo dalyvių registracijÄ , buvo pateiktos 27 Å AŽB narių sudarytos balsavimo teisių perleidimo sutartys. I. K. balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo balsavimo teises buvo perleidęs L. Å .. J. R. balsavimo teisių perleidimo sutartimis savo balsavimo teises buvo perleidę E. I., M. I., I. R. bei A. R.. Nepaisant to, kad balsavimo teisių perleidimo sutartys buvo pateiktos dar prieÅ¡ SusirinkimÄ ir jo metu, nei ieÅ¡kovėms, nei kitiems balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusiems ir pateikusiems asmenims nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime. Dalyvių registracijos komisija atsisakymÄ registruoti dalyvius, sudariusius balsavimo teisių perleidimo sutartis, motyvavo tuo, jog Å¡ios sutartys nėra patvirtintos notaro.

4. Nurodė, jog Å AŽB pirmininkas J. B. Susirinkimo pradžioje pranešė, kad yra gautos balsavimo teisių perleidimo sutartys, su kuriomis jis susipažino dar iki Susirinkimo ir susipažinimÄ patvirtino savo paraÅ¡u. Å AŽB pirmininkas perskaitė Å¡iose sutartyse įraÅ¡ytų asmenų, kurie perleido balsavimo teises, vardus ir pavardes, nurodė, jog minėtos sutartys yra galiojančios ir kad pagal Å¡ias sutartis neteisėtai asmenims nebuvo leista registruotis Susirinkime balsavimo teisėmis, tačiau nepaisant to balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusiems asmenims nebuvo leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime, todėl ieÅ¡kovės, kurioms buvo perleistos balsavimo teisės, ir kiti Å AŽB nariai, kurie sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartis, negalėjo įgyvendinti vienos pagrindinių Å AŽB nario teisių – negalėjo balsuoti Susirinkime.

5. Pažymėjo, jog Susirinkimo protokole buvo užfiksuota, kad neva Susirinkimo dalyviai nusprendė neleisti balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama Susirinkimo protokole, Susirinkimo dalyviai apskritai nesprendė ir nebalsavo dėl leidimo balsuoti balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusiems asmenims, tÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė Susirinkimo pirmininkas.

6. Pastebėjo, kad abejotinas buvo ir Å AŽB tarybos narių iÅ¡rinkimas, nes iÅ¡ įvykusio balsavimo nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokia tvarka balsai buvo suskaičiuoti ir ar tai buvo padaryta tinkamai, juo labiau, Å AŽB tarybos narių iÅ¡rinkimas bÅ«tų visiÅ¡kai kitoks, jei bÅ«tų buvę leista balsuoti ir 27 nariams, sudariusiems balsavimo teisių perleidimo sutartis, jų balsai bÅ«tų lėmę visai kitokius balsavimo rezultatus. Tas pats, ieÅ¡kovių nuomone, pasakytina ir apie Å AŽB pirmininko rinkimÄ â€“ naujasis pirmininkas S. K. buvo iÅ¡rinktas 67 balsais, kai tuo tarpu pusei tiek balsų apskritai net nebuvo leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime. Dar daugiau, balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusių asmenų balsai galėjo lemti tai, kad balsavimas bÅ«tų buvęs slaptas, kas bÅ«tų lėmę sÄ Å¾iningÄ balsavimÄ .

7. Pasak ieškovių, visos minėtos priežastys lėmė, jog Susirinkime buvo padaryta daugybė procedūrinių pažeidimų, todėl visi 2017-10-22 Susirinkime priimti sprendimai buvo priimti neteisėtai ir turi būti pripažinti negaliojančiais.

8. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys yra grindžiamas tuo, jog organizuojant ir vedant atsakovės SusirinkimÄ , buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, įskaitant ir neleidimÄ balsuoti pagal sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis, nors joks teisės aktas nenumato, kad apie balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymÄ buvo privaloma informuoti ne tik atsakovės pirmininkÄ , bet ir tarybÄ .

9. Atsakovė Å iaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti (I t.,141-144 b. l.). Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nepagrįstai kalbama apie visas 27 balsavimo teisės perleidimo sutartis ir be pagrindo visomis jomis siekiama pagrįsti tariamÄ Ä¯takÄ Ginčo sprendimams. Nurodė, jog su ieÅ¡kiniu pateiktos balsavimo teisių perleidimo sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovės bÅ«tų galėjusios veikti ne 27 kitų bendruomenės narių, o tik 5 jų vardu. Pažymėjo, kad įstatymas nesuteikė ieÅ¡kovėms teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitų bendruomenės narių vardu, kuriems esÄ neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nėra įrodinėjama, jog ieÅ¡kovėms nebÅ«tų leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime savo vardu (asmeniÅ¡kai).

10. Atsakovė nesutinka, jog balsavimo teisės perleidimo sutartyse esantis tuomečio ŠAŽB pirmininko J. B. parašas po žyma „Susipažinau“, yra pakankamas laikyti, kad minimos sutartys Susirinkimo metu buvo įsigaliojusios. Balsavimo teisių perleidimo sutartyse nėra nurodyta J. B. tariamo susipažinimo su jomis data. Šis asmuo Susirinkime negalėjo paaiškinti, nei kur ir kada susipažino su sutartimis ir įsitikino jų teisingumu, nei žinojo, kas pagal sutartis perleido savo balsavimo teises, nes balsavimo teises perleidusių asmenų pavardes jam sufleravo advokatas ar kiti asmenys iš salės. Taip pat nurodė, kad balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo registruotos jokiame ŠAŽB dokumente.

11. Atsakovė teigia, jog Susirinkimo metu balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo įsigaliojusios, todėl jomis teisingai nebuvo vadovautasi. Atkreipė dėmesį į tai, jog į Å AŽB jau yra kreipęsi dalis balsavimo teises esÄ perleidusių narių, teigdami, kad teisių perleidimas neatitiko jų interesų ir jie prieÅ¡tarauja Å¡iai ieÅ¡kovių pradėtai bylai (I. K.).

12. Pažymėjo, jog Å AŽB turi ne tik vienasmenį valdymo organÄ â€“ pirmininkÄ , bet ir kolegialų valdymo organÄ â€“ tarybÄ , todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad apie balsavimo teisių perleidimÄ pakanka informuoti Å AŽB pirmininkÄ , ir mano, jog informuoti reikėtų abu valdymo organus: pirmininkÄ ir tarybÄ .

13. Nurodė, jog Susirinkime Å AŽB pirmininku buvo iÅ¡rinktas S. K., surinkęs 67 balsus, antroje vietoje liko N. G. su 29 balsais, todėl net leidus ieÅ¡kovėms pasinaudoti 5 balsais pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, tai jokios įtakos pirmininko rinkimo rezultatams nebÅ«tų turėję, Å¡ie balsai nebÅ«tų lėmę ir kitokio Susirinkimo sprendimo dėl slapto ar atviro balsavimo – aptariamų 5 balsų nebÅ«tų pakakę slaptiems rinkimams skelbti, nes viešų rinkimų Å¡alininkai vis tiek bÅ«tų turėję persvarÄ .

14. Nors patikslintu ieÅ¡kiniu ginčijamas ir Susirinkimo sprendimas patvirtinti J. B. atsistatydinimÄ iÅ¡ Å AŽB pirmininko pareigų, jokių savarankiÅ¡kų jo negaliojimo pagrindų nenurodoma, kas, atsakovės manymu, tik parodo, jog ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai formalus, o jo pagrindinis tikslas įvelti Å AŽB į teismo procesÄ ir tokiu bÅ«du kvestionuoti naujųjų bendruomenės valdymo organų legitimumÄ .

15. Taipogi ir Å AŽB tarybos atstatydinimo atveju, patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodoma jokių savarankiÅ¡kų Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų. Atkreipia dėmesį, jog pirmininko atsistatydinimas ir sprendimas atstatydinti tarybÄ buvo priimti vienbalsiai, už juos balsavo ir ieÅ¡kovės, todėl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du Å¡ie sprendimai pažeidė ieÅ¡kovių teises ir kodėl jie turėtų bÅ«ti naikinami. Atsakovės įsitikinimu, net ir ieÅ¡kovėms pasinaudojus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgytais 5 balsais, Susirinkime realiai nebÅ«tų buvę priimti kitokie ginčo sprendimai ir tai nesudaro pagrindo naikinti ginčo sprendimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl civilinės bylos nutraukimo, patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių L. Å . ir J. R. po 1998,92 Eur iÅ¡ kiekvienos bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei Å iaulių apskrities žydų bendruomenei (I t., 198-208 b. l.).

17. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės, siekdamos įgyvendinti savo, kaip Å iaulių apskrities žydų bendruomenės, tikrųjų narių teises, turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl jų manymu pažeistų teisių gynybos. Be to, teismui priėmus bei iÅ¡ esmės pirmo įvykusio teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjus patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas laikė, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovių teisės į teisminę gynybÄ , nes ieÅ¡kovės buvo iÅ¡brauktos iÅ¡ Å AŽB narių sÄ raÅ¡o pagal 2018 m. balandžio 18 d. praÅ¡ymÄ .

Tai, jog posėdžio metu ieÅ¡kovės nebebuvo atsakovės narės, teismui paaiÅ¡kėjo tik pirmo įvykusio teismo posėdžio metu, kurio metu byla buvo iÅ¡nagrinėta, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės neprarado teisės sužinoti procesinę civilinės bylos baigtį pagal pareikÅ¡tÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, be to, ir atsakovė tripliku nekvestionavo ieÅ¡kovių teisės reikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį, todėl netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl civilinės bylos nutraukimo.

18. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl atsakovės veiksmų, kuriais ieÅ¡kovėms, sudariusioms ir pateikusioms 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis apimtyje dėl 5-ių papildomų balsų, Susirinkimo metu nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti, todėl nurodė, jog civilinėje byloje teismas analizuoja ir vertina tik patikslinto ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės galimai neteisėtais veiksmais ir neperžengiant patikslinto ieÅ¡kinio ribų.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalis nesuteikia ieÅ¡kovėms teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitų bendruomenės narių, kuriems esÄ neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis, vardu, nurodė, jog ieÅ¡kovės gali ginti tik savo, o ne kitų asmenų pažeistas teises, todėl konstatavo, jog dėl Å¡ių priežasčių nagrinėjamos bylos dalyku yra tik 5 balsavimo teisės perleidimo sutartys, kuriomis 5-is papildomus balsus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgijo pačios ieÅ¡kovės. Teismas taip pat sutiko su atsakove, jog ieÅ¡kinyje nėra įrodinėjama, kad ieÅ¡kovėms nebÅ«tų leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime savo vardu (asmeniÅ¡kai), t. y. reikalavimai grindžiami tik negalėjimu pasinaudoti iÅ¡ kitų, kaip teismo nustatyta, 5-ių iÅ¡ bendruomenės narių perimtų balsų apimtyje.

19. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovių pozicija, jog pagal įstatymÄ reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), konstatuodamas, jog ieÅ¡kovės gali teismo praÅ¡yti juridinio asmens Susirinkime priimtus Ginčo sprendimus 5 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių apimtyje pripažinti negaliojančiais, bet ne teismui ex officio spręsti dėl kitų 22 asmenų galimai pažeistų teisių, kaip kad ieÅ¡kovės praÅ¡o patikslintu ieÅ¡kiniu.

20. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovės Susirinkimo metu ketino įgyvendinti savo balsavimo teises perleistomis 5 papildomomis balsavimo teisėmis pagal sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau dalyvių registracijos komisija atsisakė registruoti dalyvius, sudariusius minimas balsavimo teisių perleidimo sutartis. Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog pradžioje registratorės užregistravo dalyvius, kurie pateikė notarų patvirtintus įgaliojimus atstovauti Susirinkime. Teismo vertinimu, Å¡ie atsakovės veiksmai lėmė neteisėtÄ procedÅ«rinį sprendimÄ ieÅ¡kovių atžvilgiu, be to, atsakovė nenurodė jokios teisės akto nuostatos, imperatyviai reikalaujančios užregistruoti balsavimo teisių perleidimo sutartis, tokios pareigos nėra įtvirtinta nei įstatyme, nei atsakovės įstatuose.

21. Teismas, nustatęs, jog aktualios ginčo sprendimui 5 balsavimo teisių perleidimo sutartys sudarytos raÅ¡tu, laikotarpiu nuo 2017-10-19 iki 2017-10-20 (E. I. balsavimo teisių perleidimo sutartyje nėra nurodyti jos sudarymo mėnuo ir diena), jos pasiraÅ¡ytos po žyma „Susipažinau“ J. B., kuris pagal 2017-10-22 Susirinkimo protokolÄ , Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä (iki S. K. paskyrimo pirmininku) buvo Å AŽB pirmininku, konstatavo, jog J. B. susipažinus su minimų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turiniu ir susipažinimÄ patvirtinus paraÅ¡u, Å¡ios sutartys Susirinkimo metu neabejotinai buvo įsigaliojusios.

Teismas nurodė, jog nors balsavimo teisių perleidimo sutartyse nėra nurodyta J. B. susipažinimo su jomis data, tačiau J. B. Susirinkimo metu informavus apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis, konstatavo, jog su jomis tuometinis Å AŽB pirmininkas susipažino iki Susirinkimo pradžios, t. y. per pakankamÄ laiko tarpÄ , artimiausiame narių susirinkime paskelbė apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis, todėl svarbus yra ne tiek susipažinimo su balsavimo teisių perleidimo sutartimis momentas, bet pareiga atskleisti duomenis apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis juridinio asmens dalyvių Susirinkime, ir Å¡i pareiga buvo tinkamai įvykdyta Susirinkimo metu.

22. Teismas pritarė ieÅ¡kovėms, jog atsakovė nenurodė jokios teisės akto nuostatos, kuri įpareigotų apie balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymÄ informuoti ne tik atsakovės pirmininkÄ , bet ir tarybÄ . Atsižvelgęs į asociacijos vadovo funkcijas (Ä®statų 18 p.), teismas konstatavo, jog asociacijos įstatuose ar kituose teisės aktuose nėra nurodyta, jog informacija apie balsavimo teisių perleidimo sutartis turi bÅ«ti pateikta tarybai, be to, teismo vertinimu, tokios informacijos pateikimas dviem valdymo organams bÅ«tų perteklinis.

Pažymėjo, jog sprendimas dėl neleidimo registruotis, dalyvauti ir balsuoti ieÅ¡kovėms pagal 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, nebuvo įtrauktas į Susirinkimo darbotvarkę ir priimtus sprendimus, už tokį sprendimÄ Susirinkimo dalyviai nebalsavo. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės įrodė, kad joms nepagrįstai buvo neleista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime pagal 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, todėl ieÅ¡kovės negalėjo įgyvendinti vienos pagrindinių Å AŽB nario teisių – balsuojant Susirinkime negalėjo pasinaudoti 5 papildomais balsais.

23. Tačiau net ir nustatęs šį procedÅ«rinį pažeidimÄ , sprendžiant juridinių asmenų organų sprendimų galiojimo klausimÄ , iÅ¡laikydamas visų suinteresuotų asmenų pusiausvyrÄ , atsižvelgdamas į teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡is pažeidimas nėra esminis vertinant Ginčo sprendimus. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieÅ¡kovės be pagrindo visomis patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytomis 27 balsavimo teisių perleidimo sutartimis siekia pagrįsti tariamÄ Ä¯takÄ Ginčo sprendimams, taipogi sutiko su atsakovės argumentais, jog net ir leidus ieÅ¡kovėms pasinaudoti 5 papildomais balsais, tai jokios įtakos nei pirmininko rinkimo rezultatams, nei Susirinkimo sprendimui dėl slapto balsavimo nebÅ«tų turėję.

24. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės neįrodė, kad Susirinkimo metu iÅ¡rinkta taryba buvo iÅ¡rinkta pažeidžiant imperatyvias įstatymų ar kitų teisės aktų, įstatų nuostatas, iÅ¡ antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nustatyta, jog Susirinkimo metu renkant tarybÄ balsavimo procedÅ«ra buvo nurodyta ir paaiÅ¡kinta, kaip balsuoti, nenustatyta, jog Susirinkimo metu kas keltų klausimus dėl balsavimo renkant tarybos narius. Teismas vertino, jog tarybos rinkimo tvarka, balsavimo balsų skaičiavimo tvarka buvo nurodyta aiÅ¡kiai, o ieÅ¡koves galėjo suklaidinti Susirinkimo pirmininko padaryta klaida pirmÄ kartÄ praneÅ¡ant suskaičiuotus balsus. Tai, jog ieÅ¡kovei L. Å . tarybos narių rinkimas buvo aiÅ¡kus, pavirtina jos pateikti siÅ«lymai dėl Susirinkimo protokolo papildymo.

25. Teismui nekonstatavus esminių procedÅ«rinių atsakovės pažeidimų neleidžiant ieÅ¡kovėms registruotis, dalyvauti ir balsuoti pagal sudarytas 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, ieÅ¡kovėms neįrodžius Ginčo sprendimų prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, jog kiti Å¡alių ginčo argumentai yra nutolę nuo ginčo esmės, todėl nevertintini, iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis priteisė atsakovei po 1998,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei po 12,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 26. IeÅ¡kovės L. Å . ir J. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (II t., 12-17 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 26.1. Teismas ignoravo ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ pripažinti negaliojančiu neteisėtÄ Susirinkimo sprendimÄ kaip juridinį faktÄ , kuriuo pažeidžiamos visų 27 bendruomenės narių, kurie sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartis, o ne vien tik tų penkių (5), kuriuos atstovauti buvo įgaliotos ieÅ¡kovės, teisės. Neteisėtas eliminavimas teisės balsuoti pagal 27 bendruomenės narių balsavimo teisių perleidimo sutartis Susirinkimo dalyviams turi tiek individualiÄ (asmeniui, kuriam neleidžiama balsuoti), tiek ir kolektyviÄ (visiems susirinkimo dalyviams) reikÅ¡mę. 27 bendruomenės narių balsai, kas sudaro beveik trečdalį Susirinkime dalyvavusiųjų, galėjo iÅ¡ esmės pakeisti balsavimų Susirinkime rezultatus ir priimtus sprendimus.

Tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, CPK 5 straipsniui, teisinei logikai bei teisminei praktikai. Be to, teismas atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir teisės aktų reikalavimams, nes CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. 26.2. 2017 m. spalio 22 d. Å AŽB narių susirinkimo protokole prie I Susirinkimo darbotvarkės sprendinio nurodyta, jog buvo nuspręsta „neleisti balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, kadangi apie sutartis tinkamai nebuvo informuota Å AŽB, be to, asmenys neįtraukti į susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡Ä â€œ, tačiau protokole nėra jokio įraÅ¡o apie bendruomenės visuotinio narių susirinkimo dalyvių balsavimÄ Å¡iuo klausimu, nes tokio balsavimo nebuvo.

Å AŽB įstatų 12 p. numato, jog visuotinio narių susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Asociacijų įstatyme nustatytos, minėto įstatymo 8 straipsnio 7 dalis numato vienintelį visuotinio narių susirinkimo sprendimų priėmimo bÅ«dÄ - narių balsavimÄ . Ignoravimas balsavimo procedÅ«ros tokiu svarbiu ir principiniu klausimu, grubiai pažeidė Å AŽB narių teisę balsuoti Susirinkime, kas įtvirtinta Å AŽB įstatų 9 punkte, Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Nurodyti atsakovės grubÅ«s pažeidimai negali bÅ«ti priskiriami prie mažareikÅ¡mių ar panaÅ¡aus pobÅ«džio netikslumų, todėl Susirinkimo sprendimai pripažintini neteisėtais nuo jų priėmimo, atsakovei iÅ¡ esmės pažeidus Å AŽB įstatuose ir Asociacijų įstatyme nustatytÄ Susirinkimo kompetencijÄ (Å AŽB įstatų 12-14 punktai, Asociacijų įstatymo 8 str.). 26.3.

Teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra itin didelės, nes Å¡ioje civilinėje byloje vyko tik keletas teismo posėdžių, teismas turėjo įvertinti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į kelių aplinkybių visumÄ : į pateiktÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindimÄ , jų apskaičiavimÄ ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso ir pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės gynė vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas pripažino, kad tikrai buvo pažeistos jų teisės, tačiau, nepaisant to, jos tuo pačiu teismo sprendimu yra priverstos patirti itin didelius materialinius nuostolius.

Teismas neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 bei 8 punktų nuostatas ir situacijos neindividualizavo, nors, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, galėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkos ir jas sumažinti. 26.4. IeÅ¡kovės taipogi praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes: bylos medžiaga, įskaitant Å¡alių procesinius dokumentus, kuriuose raÅ¡tu iÅ¡dėstyta jų pozicija nagrinėjamais klausimais, yra didelės apimties, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismui bÅ«tų operatyviau ir efektyviau atskleista bylos esmė, be to, teismas dalies ieÅ¡kovių skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų apskritai netyrė ir nevertino - atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, neanalizavo, ar ginčo Susirinkime sprendžiant kvorumo buvimÄ buvo vadovautasi protingumo ir teisingumo principais, ar nebuvo pažeista neatvykusių bendruomenės narių, tačiau sudariusių balsavimo teisių perleidimo sutartis, teisė/galimybė balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir kt.

27. Atsakovė Å iaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (II t., 23-29 b. l.). Atsiliepime nurodė, jog tiek Konsti­tucija, tiek CPK aiÅ¡kiai kalba apie asmens teisę reikalauti bÅ«tent jo paties subjektinės teisės ar intereso teisminės gynybos, tuo tarpu teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turi tik įstaty­muose nurodyti specialÅ«s subjektai.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas privatus Å¡alių ginčas dėl Bendruomenės Susirinkimo priimtų Ginčo sprendimų galiojimo, Å¡iuos santykius reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. IeÅ¡kovių teisė kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniu (patikslintu ieÅ¡kiniu) visų pirma kilo iÅ¡ jų, kaip Bendruomenės narių, statuso. Nepaisant ieÅ¡kovių deklaruojamo noro byloje ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tokios teisės joms įstatymai nesuteikia, ir, jei ieÅ¡kovės nebÅ«tų buvusios Bendruomenės narėmis, apskritai nebÅ«tų galėjusios pa­reikÅ¡ti ieÅ¡kinio.

Atkreipia dėmesį, kad pagal CK 2.89 straipsnį balsavimo teisės perleidimas savo esme nėra įgaliojimas CK 2.137 straipsnio prasme, tokių teisinių santykių (atstovavimo) egzistavimo nepatvirtina ir byloje esančių balsavimo teisės perleidimo sutarčių turinys, dėl šios priežasties nesutinka su ieškovėmis, kad jos buvo įgaliotos atstovauti 5 joms balsavimo teises perleidusiems Bendruomenės nariams. Priešingai, balsavimo teisės perleidimo sutartimis ieškovės įgijo teisę savo nuožiūra naudotis 5 papildomais balsais.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovių siekis remtis joms nepriklausiusias kitais 22 balsais, perleistais balsavimo teisės perleidimo sutartimis, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia norÄ kalbėti Å¡iuos balsus įgijusių kitų asmenų vardu, nors nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie asmenys patys laiko, jog jų tei­sės buvo pažeistos, ir nori, kad jas gintų ieÅ¡kovės, ar jie bÅ«tų balsavę prieÅ¡ Ginčo spren­dimus, kaip kad pageidautų ieÅ¡kovės, ar už juos ir pan. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Bendruomenės susirinkimo priimti Ginčo sprendimai nėra sandoriai, todėl teismas neturi teisės ex officio spręsti dėl kitų Bendruomenės narių, įgijusių balsus likusiomis balsavimo teisės perleidimo sutartimis, teisių. 27.1.

Atsakovės vertinimu, nagrinėjamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai jokios įtakos neturi ir tai, kad ieÅ¡kovės ginčijo patį Susirinkimo sprendimÄ neleisti Bendruomenės nariams pasinaudoti balsavimo teisės perleidimo su­tartimis įgytais balsais. Ar Susirinkimas priėmė tokį savarankiÅ¡kÄ sprendimÄ , ar ne, tai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės bylai, nes ieÅ¡kovės savo teisių pažeidimÄ kildino iÅ¡ paties fakto neleisti pasinaudoti įgytais balsais, o ne vienokių ar kitokių Ginčo sprendimų turinio (jų esmės).

Tuo labiau tai jokiu bÅ«du ne­reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės gali ginti kitų balsavimo teises įgijusių asmenų teises ir interesus, nepaisydamos jų pačių valios. Be to, ieÅ¡kovės ne tik neginčija, jog jų pačių įgyti 5 balsai nebÅ«tų turėję įtakos Ginčo sprendimams, bet nei pirmosios instancijos teisme, nei skunde nepagrindė, jog tokiÄ Ä¯takÄ bÅ«tų turėję ir likę 22 balsai, o ir teismui nagrinėjus bylÄ ieÅ¡kovių teisių, kylančių iÅ¡ jų pačių įgytų 5 balsų, pažeidimo apimtyje, prieÅ¡in­gai apeliaciniam skundui, negalima daryti iÅ¡vados, kad ir kitos (ne ieÅ¡kovių) sudarytos balsavimo teisės perleidimo sutartys atitiko CK 2.89 straipsnio 2 dalies reikalavimus (bu­vo galiojančios), nes tam reikėtų atskiro teisminio tyrimo, kurio, atsakovo nuo­mone, apeliacinės instancijos teismas negalėtų atlikti. 27.2.

Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovėms bylos nagrinėjimo metu savanoriÅ¡kai iÅ¡stojus iÅ¡ Bendruomenės, byla turėjo bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu. IeÅ¡kovių teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį kilo iÅ¡ jų, kaip Bendruomenės narių, statuso. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato ieÅ¡kinį dėl juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo galinčių pareikÅ¡ti asmenų ratÄ ir ieÅ¡kovės į jį papuolė tik kaip Bendruomenės narės, o ne dėl kitų aplinkybių (statuso).

Nuo to momento, kai ieÅ¡kovės savo noru paliko Bendruomenę, atsirado teisinis pagrindas bylÄ nutraukti, nes ieÅ¡kovės nebeteko teisinio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi - esminės savybės, kuri apskritai suteikė joms teisę kreiptis į teismÄ gynybos. 27.3. Kadangi ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys atmestas, skundžiamas sprendimas laikytinas priimtu atsakovės naudai, o ap­linkybė, kad teismas pripažino, jog ieÅ¡kovėms nepagrįstai nebuvo leista pasinaudoti įgy­tais balsais, neturi jokios įtakos, nes teismas tuo pačiu konstatavo, jog Å¡is pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.

Be to, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovės tęsė bylÄ ir po savanoriÅ¡ko pasitraukimo iÅ¡ Bendruomenės, tokiu bÅ«du didindamos atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kartu prisiimdamos rizikÄ , kad jos bus iÅ¡ jų priteistos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės patirtos iÅ¡laidos atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies kriterijus, jokių konkrečių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ galinčių paneigti argumentų ape­liaciniame skunde nepateikiama. IeÅ¡kovės net neįrodinėja, jog priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos joms bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta. 27.4.

Atsakovė nesutinka ir su ieÅ¡kovių praÅ¡ymu nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, nes, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovių teiginiams, bylos apimtis nėra didelė, ginčo esmė ir Å¡alių argumentai yra aiÅ¡kÅ«s, todėl pagrindo žodiniam nagrinėjimui atsakovė nemato. Be to, jeigu pačioms ieÅ¡kovėms byla iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvusi svarbi ir jos bÅ«tų norėjusios tiesiogiai iÅ¡sakyti savo argumentus, bÅ«tų atvykusios į bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliančių L. Š. ir J. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 29. Apeliantės praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas bÅ«tinas, nes bylos medžiaga, įskaitant Å¡alių procesinius dokumentus, kuriuose raÅ¡tu iÅ¡dėstyta jų pozicija nagrinėjamais klausimais, yra didelės apimties, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismui bÅ«tų operatyviau ir efektyviau atskleista bylos esmė, be to, teismas dalies ieÅ¡kovių skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų apskritai netyrė ir nevertino - atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, neanalizavo, ar ginčo Susirinkime sprendžiant kvorumo buvimÄ buvo vadovautasi protingumo ir teisingumo principais, ar nebuvo pažeista neatvykusių bendruomenės narių, tačiau sudariusių balsavimo teisių perleidimo sutartis, teisė/galimybė balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir kt.

Atsakovė nesutiko su apeliančių praÅ¡ymu, nurodydama, jog prieÅ¡ingai ieÅ¡kovių teiginiams, bylos apimtis nėra didelė, ginčo esmė ir Å¡alių argumentai yra aiÅ¡kÅ«s, todėl pagrindo žodiniam nagrinėjimui atsakovė nemato. Be to, jeigu pačioms ieÅ¡kovėms byla iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvusi svarbi ir jos bÅ«tų norėjusios tiesiogiai iÅ¡sakyti savo argumentus, bÅ«tų atvykusios į bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, apeliantės nenurodė iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, bylos apimtis nėra didelė, ginčo esmė ir Å¡alių argumentai yra aiÅ¡kÅ«s. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės 32. Ginčas byloje kilęs dėl ieškovių teisės registruotis, dalyvauti ir balsuoti 2017 m. spalio 22 d. atsakovės visuotiniame narių susirinkime pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, dėl šio procedūrinio sprendimo įtakos Susirinkime priimtiems sprendimams, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, ieškovių teisės reikšti ieškinį ir jo ribų bei priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydžio.

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog Å iaulių apskrities žydų bendruomenė yra ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija (I t., 9-12 b. l.). Pagal 2017 metų vasario mėnesio sÄ raÅ¡Ä , J. R. ir L. Å . buvo Å iaulių apskrities žydų bendruomenės narės (I t., 84-89, 94-99 b. l.). 2017 m. spalio 22 d. vykęs Å iaulių apskrities žydų bendruomenės visuotinis narių susirinkimas buvo protokoluotas, susirinkimo eiga fiksuota antstolių R.

A. ir R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (I t., 13-17, 18-24, 109-112). Balsavimo teisių perleidimo sutartimis, kuriomis buvo perleistos teisės balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir/ar renkant asociacijos narių atstovus, ieÅ¡kovei J. R. balsavimo teises perleido A. R., I. R., M. I. ir E. I., o L. Å . – I. K., minėti asmenys taipogi buvo atsakovės nariais (I t., 25, 26, 27, 28, 29, 84-99 b. l.). I. K. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nelaikyti jo teisių pažeidimu to, kad nebuvo leista pasinaudoti jo pasiraÅ¡yta balsavimo teisių perleidimo sutartimi, nurodė, jog ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas be jo žinios (I t., 114-115 b. l.).

L. Å . ir J. R. pagal jų 2018-04-18 praÅ¡ymÄ iÅ¡brauktos iÅ¡ Å AŽB narių (I t., 180-182 b. l.). Dėl ieÅ¡kovių teisės registruotis, dalyvauti ir balsuoti 2017 m. spalio 22 d. atsakovės visuotiniame narių susirinkime pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis bei skundo argumentų dėl kitų 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo 34. IeÅ¡kovės, kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodo, kad teismas ignoravo ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ pripažinti negaliojančiu neteisėtÄ Susirinkimo sprendimÄ kaip juridinį faktÄ , kuriuo pažeidžiamos visų 27 bendruomenės narių, kurie sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartis, o ne vien tik tų 5, kuriuos atstovauti buvo įgaliotos ieÅ¡kovės, teisės, tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, CPK 5 straipsniui, teisinei logikai bei teisminei praktikai.

Be to, teismas atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir teisės aktų reikalavimams, nes CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Kolegija su Å¡iais apeliacinio teismo argumentais nesutinka.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . CPK 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmuo, manantis, jog jo teisės yra pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti Å¡ias teises ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, o atstovauti kitų asmenų interesus galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kurie yra nurodyti CPK 51-59 straipsniuose.

36. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės, siekdamos įgyvendinti savo, kaip Å AŽB narių teises, turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl jų manymu pažeistų teisių gynybos, tačiau tik ta apimtimi, kokia galimai buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, t. y. dėl 5 balsavimo teisių perleidimo sutarčių, kuriomis joms buvo perleistos balsavimo teisės, ir pagal kurias Susirinkimo metu joms nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti. Dėl kitų 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡iomis sutartimis balsavimo teisės buvo perleistos kitiems asmenims, ne apeliantėms, tai, jog Susirinkimo metu nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti pagal minėtas 22 balsavimo teisių perleidimo sutartis, niekaip neįtakoja apeliančių interesų, nepažeidžia jų teisių, asmenys, kuriems pagal Å¡ias sutartis buvo perleistos balsavimo teisės, ieÅ¡kinio dėl galimai pažeistų teisių nereiÅ¡kė ir įgaliojimų ieÅ¡kovėms atstovauti jų interesus teisme nesuteikė.

Taigi, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalis nesuteikia ieÅ¡kovėms teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitų bendruomenės narių, kuriems esÄ neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis, vardu, ir tuo pagrindu pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamos bylos dalyku yra tik 5 balsavimo teisės perleidimo sutartys, kuriomis 5-is papildomus balsus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgijo pačios ieÅ¡kovės.

37. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog ginčo Susirinkimo protokole prie I Susirinkimo darbotvarkės sprendinio nurodyta, kad buvo nuspręsta „neleisti balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, kadangi apie sutartis tinkamai nebuvo informuota Å AŽB, be to, asmenys neįtraukti į susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡Ä â€œ, tačiau protokole nėra jokio įraÅ¡o apie bendruomenės visuotinio narių susirinkimo dalyvių balsavimÄ Å¡iuo klausimu, nes tokio balsavimo nebuvo, dėl ko grubiai buvo pažeista Å AŽB narių teisė balsuoti Susirinkime, atsakovės grubÅ«s pažeidimai negali bÅ«ti priskiriami prie mažareikÅ¡mių ar panaÅ¡aus pobÅ«džio netikslumų, todėl Susirinkimo sprendimai pripažintini neteisėtais nuo jų priėmimo.

38. Dėl procedÅ«rinių pažeidimų, kuomet ieÅ¡kovėms nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime pagal jų turimas balsavimo teisių perleidimo sutartis, ir dėl Å¡io pažeidimo įtakos Susirinkime priimtiems sprendimams, labai plačiai ir detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl kolegija, sutikdama su teismo iÅ¡vadomis, plačiau dėl to nebepasisako ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nebekartoja. Tačiau kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog net ir nustačius minėtÄ procedÅ«rinį pažeidimÄ , Å¡is pažeidimas nėra esminis vertinant Ginčo sprendimus.

PrieÅ¡ingai, nustačius procedÅ«rinį pažeidimÄ , be abejonės turėtų bÅ«ti naikinami Susirinkimo metu priimti sprendimai, tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet ieÅ¡kovės nuo 2018-04-18 nebėra Å AŽB narės, narystę jos nutraukė savo noriu. Taigi, teismo sprendimas, nors jis ir bÅ«tų palankus apeliantėms, nesukurtų joms jokių teisinių pasekmių, o formalus Susirinkime priimtų ginčo sprendimų pripažinimas negaliojančiais pagal ieÅ¡kovių, kurios, kaip minėta, nėra Å AŽB narės, reikalavimÄ , neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, juolab, kad ieÅ¡kovės ir neįrodė, jog minėtas pažeidimas bÅ«tų iÅ¡ esmės įtakojęs Susirinkimo metu priimtus sprendimus.

39. Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei ŠAŽB iš ieškovių L. Š. ir J. R. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra itin didelės.

40. Iš atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. ataskaitų (I t., 184, 186, 188, 190 b. l.), nustatyta, jog šias išlaidas (3 997,84 Eur įskaitant PVM) sudaro: ieškinio analizė – 280 Eur, atsiliepimo į ieškinį rengimas – 840 Eur, viso 1 120 Eur be PVM (1 355,20 Eur su PVM), ieškovės C. G. pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo analizė ir kliento konsultavimas šiuo klausimu – 84 Eur be PVM (101,64 Eur su PVM), teismo 2018-03-05 nutarties analizė ir kliento konsultavimas bylos klausimas – 112 Eur, sutikimo dėl ieškovės C.

G. pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo rengimas – 56 Eur, atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį rengimas – 616 Eur, viso 784 Eur be PVM (948,64 Eur su PVM), dubliko analizė – 196 Eur, tripliko rengimas – 1 036 Eur, teismo 2018-05-17 nutarties analizė – 28 Eur, ieÅ¡kovių 2018-05-22 praÅ¡ymo analizė – 28 Eur ir teismo 2018-05-23 nutarties analizė – 28 Eur, viso 1 316 Eur be PVM (1 592,36 Eur su PVM).

41. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti maksimalÅ«s advokato teikiamų teisinių paslaugų užmokesčio dydžiai, kurie aktualÅ«s nagrinėjamu atveju, yra: už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį – 2,5, už triplikÄ â€“ 1,5, už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kitų, nei nurodyta Å¡ių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai) – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas), už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 (Rekomendacijų 8.18 punktas), kitų aukščiau nenurodytų teisinių paslaugų teikimo valandÄ â€“ 0,1.

42. Atsakovei už jai suteiktas teisines paslaugas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos 2018-01-31 (1120 Eur be PVM), 2018-02-28 (84 Eur be PVM), 2018-03-30 (784 Eur be PVM) ir 2018-05-31 (1316 Eur be PVM) (paslaugos teiktos sÄ skaitoje nurodytu laikotarpiu) (I t., 183, 185, 187, 189 b. l.), taigi maksimalÅ«s dydžiai už teiktas paslaugas apskaičiuotini pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamÄ užpraėjusio ketvirčio nuo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje, kuris vertinant pirmas tris sÄ skaitas buvo 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis), o paskutinę – 884,80 Eur (2017 m. IV ketvirtis).

43. Pagal Rekomendacijas, už atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimÄ maksimalus dydis buvo 850,80 Eur x 2,5 (2 127 Eur), kai tuo tarpu atsakovė patyrė 840 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimÄ ir 616 Eur už atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį rengimÄ ; už tripliko rengimÄ rekomenduotinas maksimalus dydis buvo 884,80 Eur x 1,5 (1 327,20 Eur), kai tuo tarpu atsakovė patyrė 1 036 Eur iÅ¡laidų už tripliko parengimÄ . Taigi, minėtos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , joje keliamus reikalavimus, advokato darbo ir laiko sÄ naudas, kurios detalizuotos aukščiau minėtose ataskaitose, minėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nėra akivaizdžiai per didelės, todėl pripažintinos pagrįstomis.

Be to, ieÅ¡kinio, dubliko, ieÅ¡kovės C. G. pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo, teismo 2018-03-05, 2018-05-17 ir 2018-05-23 nutarčių analizavimas, kliento konsultavimas minėtais bylos klausimais, sutikimo dėl ieÅ¡kovės C. G. pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo parengimas, neabejotinai pareikalavo advokato darbo laiko, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.18 punktÄ (priteisiama 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto), kitos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų analize, kliento konsultavimu ir pan., nėra akivaizdžiai per didelės, todėl taipogi laikytinos pagrįstomis.

44. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovė Å AŽB praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovių L. Å . ir J. R. priteisti 3630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė mokėjimo nurodymÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , nurodė, jog Å¡ias atsakovės iÅ¡laidas sudaro atstovavimas Å iaulių apygardos teisme Å¡ioje civilinėje byloje, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimas ir konsultacijų, susijusių su apeliaciniu procesu, teikimas (II t., 33-34 b. l.).

46. Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ koeficiento dydis yra 1,3, PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta ir paslauga suteikta 2018 m. gruodžio mėnesį, todėl maksimalus dydis už teiktas paslaugas apskaičiuotinas pagrindu imant užpraėjusio ketvirčio nuo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 926,70 Eur (2018 m. II ketvirtis). Taigi, maksimalus rekomenduotinas priteisti darbo užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 1 204,71 Eur.

Darytina iÅ¡vada, jog atsakovės praÅ¡omos priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, neatitinka Rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, yra neadekvačios galimoms darbo ir laiko sÄ naudoms, juolab, kad tas pats advokatas dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ apeliančių atsakovei 1200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , iÅ¡ kiekvienos po 600 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių L. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Å iaulių apskrities žydų bendruomenei, juridinio asmens kodas 293320690, po 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) iÅ¡ kiekvienos bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė