P-492-94-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P(261) –233/2009

Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-74/2009 pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovams J. K., A. O. K., Utenos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., P. K. dėl sprendimo, sutikimo ir teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) 2008 m. vasario 19 d. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1992 m. vasario 27 d. A. O. K. sutikimą, kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemę būtų atkurtos J. K.; 2) panaikinti Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 40-4935, kuriuo nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 35 ha žemės sklypą, esantį Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, yra atkurtos J. K.; 3) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą panaikinti žemės sklypų, esančių Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurių unikalūs bei registrų Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir neatnaujino praleisto termino pareiškimui paduoti bei nutraukė administracinę bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 6 p.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Teismas, remdamasis Panevėžio apygardos prokuratūros ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros surinktų medžiagų Nr. 1.32/86-07 ir Nr. 1.1.3-75/07 duomenimis, padarė išvadą, kad prokurorui visetas aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą procesu, tapo žinomas 2007 m. rugpjūčio 2 d. Šių medžiagų duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apygardos prokuratūra naujų dokumentų neberinko. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą dėl Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 40-4935 skaičiuotinas nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d.

Teismas pažymėjo, jog prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Utenos rajono apylinkės teismui pirmiausia 2007 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškinį, prašydamas iš J. K. priteisti A. K. ir P. K. kompensaciją natūra po 11,60 ha žemės. Ieškinys su reikalavimais panaikinti Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 40-4935 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K. į jo tėvo K. K. 35 ha ploto žemę, A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. patvirtintą sutikimą dėl nuosavybės teisių į K. K. žemę atkūrimo J. K. ir nekilnojamojo turto teisinę registraciją buvo pateiktas 2008 m. vasario 19 d.

Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi. Teismas nustatė, kad A. O. K. ir K. K. ištuokos liudijimas su duomenimis, kad šių asmenų santuoka pasibaigė 1973 m. sausio 19 d. įregistruojant teismo sprendimą, proceso dalyviams buvo pateiktas 2007 m. lapkričio 26 d., o J. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla Utenos rajono apylinkės teismui buvo pateikta 2007 m. lapkričio 5 d. Teismas padarė išvadą, kad pateikus nurodytus dokumentus jie visiems bylos proceso dalyviams, tarp jų ir pareiškėjui, nuo to momento tapo vieši ir prieinami.

Be to, šie dokumentai visiškai naujų, iki tol nežinomų duomenų, susijusių su ginčijamu administraciniu aktu, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, neatskleidė. Todėl net ir skaičiuojant pareiškimo padavimo terminą nuo 2007 m. lapkričio 26 d., prokuroro 2008 m. vasario 19 d. ieškinys su reikalavimais panaikinti Utenos apskrities valdytojos sprendimą, sutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nekilnojamojo turto teisinę registraciją taip pat buvo paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas konstatavo, kad paaiškėjo, jog prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2008 m. vasario 19 d. pareiškimas dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises, sutikimo ir nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo yra pateiktas, o administracinis teismas jį priėmė, praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismas pažymėjo, kad prokurorui nustačius, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo, t. y. viešojo administravimo subjektų ir viešojo administravimo srityje išleisti administraciniai aktai, yra priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir dėl to yra kilę ginčų, viešasis interesas gali būti ginamas tik įstatymo nustatytomis priemonėmis – inicijuojant priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimą teismine tvarka (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., Konstitucijos 118 str., Prokuratūros įstatymo 19 str., Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad prokuroro prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir objektyviai trukdžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl administracinio akto panaikinimo. Dėl šios priežasties prokuroro prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkintinas, o įstatymo nustatytas terminas pareiškimui paduoti neatnaujintinas. Teismui atmetus prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti, administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

II. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

1. 2007 m. liepos 16 d. Utenos apskrities viršininko administracijos išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Utenos apskrities valdytojos sprendimo, yra pagrindas pripažinti svarbia aplinkybe, sukliudžiusia kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, t. y. svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas paduoti pareiškimą dėl 1992 m. vasario 27 d. sutikimo, Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 40-4935 ir nuosavybės teisių į žemės sklypus teisinės registracijos panaikinimo (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Tai sąlygojo viešojo intereso gynimo būdo pasirinkimą.

2. Ėmėsi aktyvių priemonių ginti pažeistą viešąjį interesą, nedelsė atlikti kompetencijai priskirtų veiksmų, duomenų, reikalingų kreipimuisi į teismą ginant viešąjį interesą, nerinko nepagrįstai ilgą terminą.

3. Patikslintame ieškinyje, be minėto sprendimo panaikinimo, kėlė dar du kitus reikalavimus, t. y. panaikinti sutikimą bei įpareigoti panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją, kuriems vieno mėnesio terminas netaikomas, todėl administracinė byla nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

4. Utenos rajono apylinkės teismas patikslintą ieškinį dėl sutikimo, sprendimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypus teisinės registracijos panaikinimo priėmė ir perdavė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Šio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškinys buvo priimtas nagrinėti. Civilinės bylos perdavimas Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2008 m. balandžio 2 d. nutarties pagrindu nevertintinas savarankišku prokuroro kreipimusi į administracinį teismą, todėl nesietinas su skundui paduoti termino skaičiavimu (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).

5. 2007 m. rugpjūčio 3 d. kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą apginti viešąjį interesą kitokiu būdu ir civilinės bylos nagrinėjimas yra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas paduoti pareiškimą dėl sutikimo, sprendimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypus teisinės registracijos panaikinimo. Teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

6. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, turėjo atsižvelgti ir į ginčo esmę – tai, kad pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, bei tai, kad jis sąžiningai procesiškai elgėsi, todėl neturėtų prarasti teisės ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes.

A. O. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

1. Teismas, užuot išsiaiškinęs ginčo esmę ir momentą, kada buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad aukščiau paminėtas sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, šį klausimą sutapatino su dokumentų pateikimo teismams momentu ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Prokuroras viešąjį interesą pradėjo ginti laiku Utenos apylinkės teisme, Civilinio proceso kodekso reglamentuota tvarka, o ne administracinės teisenos pagrindu. Bylos teismingumo klausimas išspręstas tik 2008 m. birželio 26 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi.

2. Prokuroras pareiškime, be minėto sprendimo panaikinimo, kėlė dar du kitus reikalavimus, t. y. panaikinti sutikimą bei įpareigoti panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją, kuriems vieno mėnesio terminas netaikomas, todėl administracinė byla nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

3. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 40-4935 yra niekinis ir negaliojantis nuo priėmimo momento, nes prieštaravo imperatyvioms, tuo metu galiojusioms teisės normoms.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi atskiruosius skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas (prokuroras), gindamas viešąjį interesą, 2008 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 40-4935, kartu pareikšdamas kitus reikalavimus, neatsiejamai susijusius su šiuo reikalavimu (civilinė byla Nr. 2-104-228/2008, b. l. 85 – 88, 99 – 103).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą, ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Teismas, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą ir aiškindamasis, ar nėra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą, turi nustatyti termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 – 335/2008).

Teismas nustatė, kad visetas aplinkybių, jog yra pažeistas viešasis interesas, pareiškėjui tapo žinomas 2007 m. rugpjūčio 2 d., nuo šios dienos jis dokumentų neberinko (prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. 1.1.3-75/07, Nr. 1.32/86-07). Todėl būtent nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. skaičiuotinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas paduoti pareiškimą dėl paminėtų reikalavimų. Tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2008 m. vasario 19 d. (civilinė byla Nr. 2-104-228/2008, b. l. 85 – 88, 99 – 103), t. y. praleidęs nurodytą terminą. Netgi ir skaičiuojant terminą nuo 2007 m. lapkričio mėn. (2007 m. lapkričio 5 d. pridėta prie civilinės bylos žemės tvarkymo byla, su kuria pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, galėjo susipažinti ir iki pirminio kreipimosi į teismą 2007 m. rugpjūčio 7 d. (civilinė byla Nr. 2-104-228/2008, b. l. 20, 61)), į teismą dėl išvardintų reikalavimų kreiptasi daugiau nei po mėnesio.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi skundo (prašymo) padavimo terminas gali būti atnaujintas, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo).

Teismas padarė išvadą, kad termino kreiptis su pareiškimu į teismą praleidimą iš esmės lėmė pareiškėjo subjektyviai pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas. Pareiškėjo nurodytas Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 12 d. raštas Nr. (1.31.)-6-1063 (prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 1.32/86-07, b. l. 30 – 31) teismo nuomone negali būti laikomas suklaidinusiu pareiškėją, nes teisinis aplinkybių vertinimas, sprendžiant dėl viešojo intereso pažeidimo, yra pareiškėjo kompetencija. Be to, bendrosios kompetencijos teismui 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi perdavus bylą pagal teismingumą administraciniam teismui, prokuroro pareiškimas nebuvo vertinamas kaip savarankiškas (naujas) kreipimasis į administracinį teismą. 2008 m. birželio 26 d. priimta specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl bylos teismingumo šiuo atveju neturi jokios įtakos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Sprendžiant šį klausimą, nėra svarbi ir ginčo esmė.

IV. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. gegužės 11 d. padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. kovo 3 d. nutartis adm. byloje Nr. AS(10) - 67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS(10)- 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A(8)- 660/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A(20)-335/2008, 2008 m. rugsėjo 04 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-475/2008 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(20)-335/2008 ir 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438-475/2008 pasisakė, jog termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenims, yra ne privilegija, o grindžiamas nuoseklia įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Prokuroras gali pasirinkti viešojo intereso gynimo būdą, t. y. nustatytas prokuroro subjektyvaus situacijos įvertinimo galimybė. Prokuroro kreipimasis į bendros kompetencijos teismą ir civilinės bylos nagrinėjimas negali būti nepripažįstamas kaip termino praleidimas. Sprendžiant ABTĮ 33 ir 34 straipsnių nustatytų terminų praleidimo ir šių terminų atnaujinimo klausimus, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 5 d.). Todėl kreipimasis į bendros kompetencijos teismą ir civilinės bylos nagrinėjimas pripažįstama kaip svarbi priežastis, dėl kurios turi būti atnaujintas terminas prašymui teismui paduoti.

2009 m. vasario 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad bendrosios kompetencijos teismui 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi perdavus bylą pagal teismingumą administraciniam teismui, prokuroro pareiškimas nebuvo vertinamas kaip savarankiškas (naujas) kreipimasis į administracinį teismą. 2007 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas su procesiniu dokumentu kreipėsi į bendros kompetencijos teismą apginti viešąjį interesą, todėl vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nepraleistas. Skaičiuojant terminą nuo ieškinio patikslinimo, kreipimasis į bendros kompetencijos teismą ir civilinės bylos nagrinėjimas negali būti nepripažįstamas kaip termino praleidimas. Be to, tai turėtų būti traktuojama kaip svarbi priežastis, dėl kurios turi būti atnaujintas terminas prašymui teismui paduoti. Pažymėtina, kad yra tokia praktika, kai nagrinėjant civilines bylas, kuriose keliami administracinių teisės aktų teisėtumo klausimai, byla iš bendros kompetencijos teismo perduodama administraciniam teismui.

2007 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-256-538/2007, nutartimi išskyrė į atskirą bylą reikalavimus dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir šią bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, o kitą bylos dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sustabdė.

Teismas, konstatuodamas, jog prokuroras kreipėsi į teismą ne per vieną mėnesį nuo tada, kai jam tapo žinoma apie priimtą ginčijamą aktą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos aiškinant ABTĮ 33 str. 1 d. taikymą tais atvejais, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Prokuroro žinojimas apie ginčijamo akto priėmimą savaime nesuteikia pagrindo kreiptis į teismą dėl tokio akto panaikinimo. Momentas, nuo kurio skaičiuotinas terminas prokurorui kreiptis į teismą, sietinas su prokuroro sužinojimu apie viešojo intereso pažeidimą.

Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos aiškinant ABTĮ 34 straipsnio l dalies taikymą nepripažindamas kreipimasis į bendros kompetencijos teismą ir civilinės bylos nagrinėjimo termino kaip svarbios priežasties, dėl kurios turi būti atnaujintas terminas prašymui teismui paduoti.

Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą (2007 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07).

Viešajam interesui įstatymo leidėjas teikia didesnę reikšmę negu privačiam. Viešasis interesas pasireiškia valstybės ir savivaldybės institucijų veiklos skaidrumu ir teisėtumu. Termino (tiek ieškinio senaties, tiek kreipimosi į teismą) socialinė paskirtis yra apginti teisėtus interesus, nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nustačius viešojo intereso pažeidimus, nereaguoti įjuos šalinant neteisėtas pasekmes, neatitiktų konstitucinio teisinės valstybės ir teisingumo principų. Kai nagrinėjama administracinė byla ginant viešąjį interesą teismas turi būti aktyvus ir visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, kad neliktų galioti aktai prieštaraujantys viešajam interesui, įstatymui, pažeidžiantys įstatymų saugomus interesus.

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą neatkreipė dėmesio ir į tai, kad Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras be sprendimo dėl nuosavybės teisų atkūrimo panaikinimo kėlė dar kitą reikalavimą - pripažinti negaliojančiu ir panaikinti A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. sutikimą kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemę būtų atkurtos J. K.. Teismas dėl šio reikalavimo iš viso nepasisakė, tuo padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą turėjusį įtakos priimant neteisėtas nutartis, ir tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. LR ABTĮ 81 str. nurodyta, kad nagrinėdamas administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 1996 m. balandžio 24 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 40-4935 yra niekinis ir negaliojantis nuo priėmimo momento, nes prieštaravo imperatyvioms, tuo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2-12 straipsnio nuostatoms, kadangi nuosavybės teisė į K. K. žemę atkurta be įstatyme įvardintų privalomų dokumentų ir, pažeidžiant A. O. K. teises, šiame įstatyme įtvirtintą prioritetinę teisę įsigyti namų valdos ir asmeninio ūkio žemės sklypus prieš kito asmens teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 178 str. 5 d. tokio niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas privalėjo konstatuoti ir savo iniciatyva.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktais.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujintas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.

Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasisakė dėl reikalavimo panaikinti A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. sutikimą. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės ginčija ne konkrečios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o mano, kad teismai pažeidė procesines teisės normas. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 1996 m. balandžio 24 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 40-4935 yra niekinis ir negaliojantis. Tačiau ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, kadangi teismas, nustatęs, jog praleistas terminas skundui paduoti administracinę bylą nutraukė ir skundžiamų aktų teisėtumo nevertino.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalimis ex officio privalėjo pripažinti negaliojančiu A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. sutikimą ir netaikyti šiam sutikimui ABTĮ 33 straipsnyje numatytų terminų. Pažymėtina, kad 2008 m. birželio 26 d. Specialioji teisėjų kolegija dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nurodė, kad šis sutikimas buvo paduotas administracinio pobūdžio nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu. Pareiškėjas šį sutikimą ginčija, remdamasis teisės aktų nuostatomis, specialiai apibrėžiančiomis pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą kategorijas bei jų teises nuosavybės teisių atkūrimo procese perleisti teisę į nacionalizuoto turto grąžinimą. Teisėjų kolegija perdavė bylą nagrinėti administraciniam teismui. Taigi, darytina išvada, kad ginčas yra administracinio pobūdžio, todėl nagrinėjamas administracine tvarka ir jam taikomos ABTĮ nuostatos. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiam sutikimui apskųsti netaikomas vieno mėnesio terminas skundui paduoti.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą teigdamas, jog šioje administracinėje byloje priimti teismų procesinis sprendimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose priimtiem sprendimams, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 3 d. nutartis adm. byloje Nr. AS10 - 67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS10- 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A8- 660/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A20-335/2008, 2008 m. rugsėjo 04 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-475/2008 ir kt. išreiškė poziciją, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai nuo suformuotos praktikos nenukrypo. Tiek Panevėžio apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas termino pradžią skundui paduoti skaičiavo nuo tada, kai visetas aplinkybių, jog yra pažeistas viešasis interesas tapo žinoma pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, ar nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, teismui nepateikta, o pareiškėjo nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu faktiniu aplinkybių vertinimu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsisakyti atnaujinti procesą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Antanas Ablingis Stasys Gagys Romanas Klišauskas