2025-08-06 Nr. AB-12410-3-64-3-01264-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-793-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01264-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 39 punktą, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) ir atnaujinti praleistą terminą dėl šios įsakymo dalies panaikinimo; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1 ir 3 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d., 4, 6, 8–10 str.) nuostatas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir ginčijami įsakymai).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Teismas, be kita ko, skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, reikšdamas skundo reikalavimus dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo, yra praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio apskundimo teismui terminą (pareiškėjo skundas teismui per Lietuvos teismų informacinės sistemos elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateiktas 2025 m. gegužės 31 d.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas suformulavo prašymą atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo, tačiau dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašo.

Teismas akcentavo, jog pagal ABTĮ nuostatas pareiškėjas teismui privalo pagrįsti, jog įstatymo nustatytas terminas skundui Regionų administraciniame teisme pareikšti nebuvo praleistas, o jį praleidęs, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino atnaujinimo, kartu pateikdamas svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklaususias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą, bet ir kitus skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, nesant nustatytų faktinių ir teisinių pagrindų jį atnaujinti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, vertino, kad šiuo atveju yra praleisti terminai skundui dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nėra pagrindo juos atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą su tapačiais reikalavimais kreipiasi ne pirmą kartą (ginčijamoje nutartyje nurodomos šios administracinės bylos: Nr. eI3-8753-631/2025, Nr. eI3-11346-952/2025, Nr. eI3-11522-952/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, Nr.eI3-13557-621/2025).

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuotų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, ir nustatęs, jog pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, skyrė pareiškėjui 50 Eur dydžio baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti ne tam pačiam teismui (teisėjui). Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir tvirtina, kad nepraleido termino skundui (pareiškimui) paduoti. Pareiškėjo teigimu, jam tinkamai kreiptis į teismą sutrukdė force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, išvengti, pašalinti ir užkirsti joms kelią. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas, o ginčijamoje nutartyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjui taip pat buvo nepagrįstai paskirta bauda.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui (pareiškimui) paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipiasi į Regionų administracinį teismą su tapačiais reikalavimais, o teismas atsisako priimti pareiškėjo skundus, pripažino, kad tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu ir skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti ne tam pačiam teismui (teisėjui).

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024 ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto skundo (pareiškimo) padavimo termino.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundu (pareiškimu) šioje byloje prašo panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymą ir atnaujinti skundo padavimo teismui terminą dėl šio įsakymo, taip pat pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą bei įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus. Pareiškėjas šioje byloje su skundu (pareiškimu) į teismą elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi 2025 m. gegužės 31 d. (skundas (pareiškimas) teisme užregistruotas 2025 m. birželio 2 d.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti ginčijamų įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti šioje byloje ginčijamus įsakymus, kartu pridėdamas ir šių aktų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus, grąžino jį pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijami įsakymai pareiškėjui buvo įteikti ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., pateikdamas Regionų administraciniam teismui skundą (pareiškimą) kartu su ginčijamų įsakymų kopijomis. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) šioje byloje dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo 2025 m. gegužės 31 d. (skundas (pareiškimas) teisme užregistruotas 2025 m. birželio 2 d.), praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui (pareiškimui) dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025 ir kt.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti, ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių ir svarbių priežasčių, sudariusių kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o argumentai dėl force majeure aplinkybių yra hipotetinio ir subjektyvaus pobūdžio, neparemti pagrįstais įrodymais. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės.

Pažymėtina, jog tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, be kita ko, buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-575/2025, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-762-520/2025).

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, be kita ko, skyrė pareiškėjui 50 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, kadangi į Regionų administracinį teismą su tapačiais reikalavimais kreipiasi ne pirmą kartą (žr., pvz., Regionų administracinio teismo administracines bylas Nr. eI3-8753-631/2025, Nr. eI3-11346-952/2025, Nr. eI3-11522-952/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, Nr. eI3-13557-621/2025). Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytose bylose, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašė panaikinti ginčijamus tuos pačius įsakymus, o kartu ir atnaujinti terminą 2024 m. birželio 11 d. įsakymui apskųsti, nurodė tas pačias aplinkybes, tačiau pareiškėjo skundus (pareiškimus) atsisakyta priimti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus, nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas terminas kreiptis į teismą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens elgesys, kai jis, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu ir skyrė pareiškėjui 50 Eur dydžio baudą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), taip pat teisėtai pareiškėjui skyrė baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. liepos 30 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateiktuose prašymuose (toliau kartu – ir Prašymai) prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde ir Prašymuose suformuluotų prašymų priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti šią proceso teisės normą. Todėl netenkinami pareiškėjo prašymai priimti atskirąją nutartį.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde ir Prašymuose suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas atskirajame skunde ir Prašymuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė