f51d712f-e55e-4397-a7ed-e55906a395ca · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-9289-962/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04015-2019-2 Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Indrė Petrokienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims O. Č., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pradėjusi faktiÅ¡kai turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kime nurodo, kad po pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens O. Č. motinos R. Å . mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Po palikėjos mirties liko paveldimas turtas – butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)), kurį, kaip ir kitÄ po motinos mirties likusį turtÄ (smulkius buities daiktus, nuotraukas), pareiÅ¡kėja priėmė pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Palikėjos sutuoktinis A. Å . mirė (duomenys neskelbtini), sÅ«nus S. Å . mirė (duomenys neskelbtini), S. Å . iki mirties santuokos nesudarė ir palikuonių nesusilaukė. Palikėjos pirmos eilės įpėdinės yra jos dukros – pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo O. Č.. Priėmusi motinos palikimÄ , pareiÅ¡kėja pradėjo turtu faktiÅ¡kai naudotis ir turtÄ valdyti – mokėjo mokesčius, administravo palikimÄ sudarantį turtÄ , be to, ji rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis, tvarko kapus.

3. Suinteresuotas asmuo O. Č. atsiliepimu sutinka su pareiÅ¡kimu. Nurodė, kad motinos palikimo nepriėmė, pretenzijų į palikimÄ neturi ir ateityje neturės.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti, neprieÅ¡taraus praÅ¡ymo patenkinimui..

5. PareiÅ¡kėja prašė nagrinėti pareiÅ¡kimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, byla 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie raÅ¡ytinį procesÄ dalyvaujančius byloje asmenis informuojant vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir teismo praneÅ¡imais. Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkinamas.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Be kitų bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Nustatyta, kad R. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5), po R. Å . mirties paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 6). R. Å . sutuoktinis A. Å . mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29). Po A. Å . mirties jo turtÄ paveldėjo sutuoktinė R. Å . (e. b. l. 30-32). PareiÅ¡kėja santuokoje susilaukė dukrų O. Č. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)), sÅ«naus S. Å . (gimusio (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29). R. Å . vardu registruota nuosavybės teisė į butÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)). Po R. Å . mirties jos dukra D. S. mokėjo mokesčius už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas (e. b. l. 12-27).

8. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

9. Po motinos R. Å . mirties nei pareiÅ¡kėja, nei kiti galimi paveldėtojai įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po R. Å . mirties bÅ«tų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuoti asmenys prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjos pateikto pareiÅ¡kimo nepareiÅ¡kė nurodydami, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui.

10. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimÄ ar neegzistavimÄ teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas Å¡iuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja, mirus motinai, jÄ palaidojo, pareiÅ¡kėjai liko visi mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, be to, motinos turtu pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi ir po motinos mirties (moka mokesčius), t. y. savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį palikimÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais.

Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieÅ¡taraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumo. Konstatuojama, kad pareiÅ¡kėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ , todėl pareiÅ¡kimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos dukra D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Indrė Petrokienė