2022-12-28 Nr. AB-31854-3-61-3-04849-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-845-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04849-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-NT-01277 ir 2022 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (8.1)TPS-1277.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti papildomus jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus; tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; pateikti įrodymus apie tai, kada jai buvo įteikti skundžiami sprendimai.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame papildomai paaiškinta, kad, neturėdama asmens dokumento, pareiškėja negali gauti duomenų apie savo turtinę padėtį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos A. A. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 24 d. nutartyje aiškiai ir tiksliai nurodė pradinio skundo trūkumus, kodėl skundo trūkumai priėmimo stadijoje kliudo iškelti administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, paaiškino, kokiu būdu pareiškėja trūkumus gali pašalinti. Nors pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, paaiškino teismui, kad, neturėdama asmens dokumento, negali gauti duomenų apie savo turtinę padėtį, bet kartu su patikslintu skundu nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, ji taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie tai, kada jai buvo įteikti skundžiami sprendimai (aktai). Atsižvelgęs į tai, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja skundo trūkumų tinkamai nepašalino, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Pareiškėja teigia, kad ji teismui pateikė visus duomenis, apie savo turtinę padėtį, kuriuos galėjo. Kitų duomenų pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Teismas pareikalavo pateikti informaciją apie skundžiamų sprendimų gavimo laiką, bet paskutiniame atsakyme buvo nurodyta sprendimo parengimo data, nuo kurios iki skundo padavimo dienos nepraėjo daugiau nei mėnuo. Pareiškėja pirmojo sprendimo gavimo laiko nenurodė, nes po jo ji vėl kreipėsi į VGTPT dėl pirmojo sprendimo peržiūrėjimo, po ko ji gavo antrąjį atsakymą, todėl jis laikytinas pirmojo sprendimo tąsa.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi. Minėtoje nutartyje teismas, vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, įpareigojo pareiškėją tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, t. y. jeigu pareiškėja siekia konkretaus sprendimo (akto) panaikinimo, ji privalo aiškiai nurodyti, kokį sprendimą (aktą) skundžia įvardindama jį priėmusią instituciją, sprendimo (akto) priėmimo datą ir numerį. Taip pat teismas įpareigojo pateikti įrodymus apie tai, kada pareiškėjai buvo įteikti skundžiami sprendimai bei sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti papildomus jos sunkią finansinę padėti pagrindžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjai ištaisyti aptartus skundo trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje nutartyje skundo trūkumai (netinkamai suformuluotas reikalavimas, nepateikti duomenys apie sunkią finansinę padėtį, nepateikti duomenys, kada buvo įteikti skundžiami sprendimai) nustatyti pagrįstai, teismo pateikti išaiškinimai, kaip pareiškėja gali ištaisyti nustatytus trūkumus, pakankamai aiškūs ir išsamūs.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Įstatyme yra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pagal jo pasirinktą pagrindo ir reikalavimų apimtį tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja patikslintame skunde suformuluodama reikalavimą pripažinti, kad VGTPT sprendimų 2022 m. rugsėjo 1 d. Nr. (8.1Mr)TP-22-NT-01277 ir 2022 m. spalio 19 d. Nr. (8.1)TPS-1277 priėmimas buvo nepateisinamai ilgas, juos panaikinti ir pareikalauti, kad antrinė teisinė pagalba būtų suteikta, bei nepateikdama duomenų, kada jai buvo įteikti skundžiami sprendimai, neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus. Pažymėtina, kad teismas neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką, pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas turi atitikti ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų galimų sprendimų rūšių. Be kita ko, patikslintame skunde pareiškėja nenurodė, kada jai buvo įteikti skundžiami VGTPT sprendimai.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnio 1–2 dalyse išvardinti žyminio mokesčiu neapmokestinami skundai. Pareiškėja kelia ginčą dėl VGTPT sprendimų, o skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (sprendimų) nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijas, todėl už skundą turi būti mokamas žyminis mokestis. ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Teikdama skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėja žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl esamos turtinės padėties ir pateikė individualios veiklos vykdymo pažymą bei ranka užpildytą vykdomos veiklos pajamų informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pateikusi motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ABTĮ 37 straipsnio pagrindu. Jos pateikti duomenys nepatvirtina jos sunkios finansinės padėties, o tai, kad ji neturi asmens dokumento, nesudaro pagrindo atleisti jos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėja per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jai galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jos galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai dar kartą išaiškintina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienės