f519e5f4-040e-4483-a49d-c111c49552eb · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-1015-803/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17344-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3;

(S)

2.6.39.2.5.5; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A. G. ir V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams A. G. ir V. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, mažoji bendrija „Prokėbulai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 9 379,29 Eur žalos atlyginimÄ , 59,10 Eur palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. su draudėju R. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d. buvo apdrausta transporto priemonė Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikant papildomÄ draudimo apsaugÄ . 2022 m. kovo 26 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), ant stovinčios transporto priemonės užkrito kopėčios, kurios buvo pritvirtintos prie atsakovams priklausančio pastato, ir jÄ apgadino. IeÅ¡kovė 2022 m. kovo 26 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui sumokėjo 9 379,29 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

2. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai žalos neatlygino. Buvo gauta informacija, kad kopėčios ant transporto priemonės užkrito dėl galimai stipraus vėjo, tačiau pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažymÄ apie hidrometeorologines sÄ lygas 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. Dotnuvos automatinės meteorologijos stoties duomenimis didžiausias fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. buvo 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s. Pagal empirinę vėjo intensyvumo skalę (Boforto skalė), kai vėjo greitis yra nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s, laikoma, kad tai yra audra, kai vėjo greitis yra nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s, – stipri audra. Didžiausias vėjo greitis įvykio metu nebuvo pasiekęs stiprios audros lygio, todėl atsakovai negali remtis nenugalima jėga, kaip jų atsakomybę Å¡alinančia sÄ lyga.

3. Kopėčios nuo pastato nukrito dėl vėjo, nes atsakovai nebuvo jų tinkamai pritvirtinę. Atsakovai pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, kad žala nekiltų. Dėl to privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Žala atsirado dėl nuo pastato, kuris priklauso atsakovams bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nukritusių kopėčių, todėl jie privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nėra atsakovų ir trečiojo asmens 2018 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių Å¡alis. Dėl to Å¡ių sutarčių nuostatos neturi įtakos ieÅ¡kovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir Å¡iomis sutarčių nuostatomis nėra pagrindo remtis nagrinėjamoje byloje. Net jeigu pagal nuomos sutartis trečiasis asmuo privalėjo prižiÅ«rėti pastato stogÄ ir kopėčias, tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartis gali reikÅ¡ti tik sutarties Å¡alis, t. y. atsakovai ir trečiasis asmuo vienas kitam. Atsakovų turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti priteistinÄ sumÄ .

4. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 2022 m. vasario 1 d. jos pratęsimÄ atsakovai trečiajam asmeniui iÅ¡nuomojo jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų santykiai su trečiuoju asmeniu buvo paremti pasitikėjimu, todėl patalpose jie lankydavosi retai. Dažniausiai lankydavosi dėl stogo dangos apžiÅ«ros ir jos remonto, todėl atsakovas buvo įrengęs kopėčias, kurių virÅ¡utinė dalis buvo pritvirtinta prie virÅ¡ stogo iÅ¡kylančio metalinio vamzdžio, papildomai kopėčios buvo sutvirtintos Å¡oninėmis atramomis. Atsakovas prie nuomojamų patalpų paskutinį kartÄ buvo 2021 m. rudenį. Tuo metu naudojosi ir kopėčiomis, nes atliko stogo dangos apžiÅ«rÄ , norėdamas įvertinti jos bÅ«klę ir 2022 m. vasarai suplanuoti dalinį remontÄ . BÅ«damas ant stogo nepastebėjo, kad elektros kabelio bei kopėčių laikikliai bÅ«tų pakeisti.

5. Atsakovai paskutinį kartÄ su trečiojo asmens atstovu bendravo 2022 m. gegužės mėnesį, tačiau apie įvykį su kopėčiomis jis jokios informacijos nepateikė. Tik gavę iÅ¡ ieÅ¡kovės 2022 m. birželio 22 d. pretenzijÄ dėl 9 379,29 Eur žalos atlyginimo, atsakovai sužinojo apie 2022 m. kovo 26 d. įvykį. Atsakovas po Å¡ios pretenzijos gavimo nuvyko prie patalpų, tačiau jokių kopėčių ar jų detalių nerado. Trečiojo asmens darbuotojai paaiÅ¡kino, kad apie įvykį jie nežino, apie kopėčių dingimÄ taip pat nieko nepaaiÅ¡kino. Pagal nuomos sutarties 3.5 punktÄ nuomininkė privalo užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose bei aplink jas. Trečiasis asmuo turėjo atkreipti dėmesį ir į prie nuomojamų patalpų esančių kopėčių galimai pasikeitusiÄ bÅ«klę ar jų padėtį. Atsakovo įrengtos kopėčios buvo tinkamos, jomis galima buvo saugiai patekti ant stogo, jos buvo sutvirtintos ir nuo smarkaus vėjo nugriÅ«ti ar užgriÅ«ti ant automobilio negalėjo. Tik paties automobilio tiesioginio kontakto metu jos galėjo užgriÅ«ti ant jo.

6. Po draudiminio įvykio atsakovas užfiksavo, kad elektros kabelio laikymo vamzdis buvo pakeistas ir atitinkamai pritvirtintas naujais varžtais. Å ios aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo po galimo elektros kabelio nutraukimo savo iniciatyva atliko elektros kabelio tvirtinimo vamzdžio, prie kurio buvo pritvirtintos ir kopėčios, pakeitimus, apie kuriuos atsakovų neinformavo. Galimai po nurodytų pakeitimų kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Å i aplinkybė galėjo nulemti draudiminį įvykį. Atsakovų turtinė padėtis sunki, jie gauna nedideles pensijas, turi nedaug nekilnojamojo turto (garaÅ¾Ä , kurį nuomoja trečiajam asmeniui, ir namÄ su sklypu), santaupų neturi.

7. Trečiasis asmuo MB „Prokėbulai“ nurodė, kad pastato savininkų kaltės nėra arba ji yra minimali, nes atsakovai negalėjo numatyti staiga kilusių ekstremalių oro sÄ lygų, o joms kilus, paÅ¡alinti galimÄ grėsmę, kurios iki tol niekada nebuvo. Kopėčios prie iÅ¡orinės pastato dalies buvo pritvirtintos stacionariai, jų nuversti, stovint ant žemės, nebuvo įmanoma. Trečiasis asmuo nežino, kada kopėčios buvo pastatytos ir kokiu bÅ«du jos buvo pritvirtintos prie virÅ¡utinės pastato dalies. Kopėčiomis trečiojo asmens darbuotojai po 2018 m. nuomos sutarties sudarymo nesinaudojo, ant pastato stogo nelipo. Už pastato iÅ¡orinės dalies bÅ«klę ir kopėčias pagal nuomos sutartį MB „Prokėbulai“ neprivalėjo atsakyti. PrieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros darbuotojai, nuolat tikrindavę atitinkamų sÄ lygų laikymÄ si, jokių pretenzijų MB „Prokėbulai“ neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų V. G. ir A. G. ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ 9 379,29 Eur žalos, 59,10 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (9 438,39 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 572 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 286 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo. IÅ¡dėstė teismo sprendimu priteistos sumos – 10 010,39 Eur – įvykdymÄ lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigodamas atsakovus iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 417,10 Eur, paskutinį mėnesį taip pat sumokėti ieÅ¡kovei priteistas procesines palÅ«kanas. IÅ¡aiÅ¡kino atsakovams, kad iÅ¡dėsčius teismo sprendimo vykdymÄ , jie nėra atleidžiami nuo pareigos ieÅ¡kovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (9 438,39 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų valstybei 17,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 8,96 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

9. Teismas nustatė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jų argumentus, jog transporto priemonė galimai buvo apgadinta kitomis aplinkybėmis (pačiai transporto priemonei įvažiavus į minėtas kopėčias ir pan.), negu nurodė ieÅ¡kovė, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais ir abejonėmis. Labiausiai tikėtina, kad ieÅ¡kovės apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta nuo atsakovams priklausančio pastato (jo dalies) nukritus kopėčioms, kurias, kaip patvirtino ir pats atsakovas, bÅ«tent jis buvo sumontavęs. Pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien byloje nustatytas faktas, kad dėl nuo atsakovams priklausančio pastato dalies nukritus kopėčios ir dėl to padarius žalos (apgadinus transporto priemonę), suponuoja jų civilinę atsakomybę, nebent jie paneigtų savo pareigÄ atlyginti statinio padarytÄ Å¾alÄ , įrodydami nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), nukentėjusio asmens tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovai neįrodė nei nenugalimos jėgos aplinkybių (kurių iÅ¡ esmės ir neįrodinėjo), nei nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažymÄ apie hidrometeorologines sÄ lygas 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. Dotnuvos automatinės meteorologijos stoties (kuri yra artimiausia prie įvykio vietos) duomenimis didžiausias fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. buvo 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s; pagal empirinę vėjo intensyvumo skalę (Boforto skalė), kai vėjo greitis yra nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s – laikoma, kad tai yra audra, kai vėjo greitis yra nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s – stipri audra. Nagrinėjamu atveju didžiausias vėjo greitis įvykio metu nebuvo pasiekęs stiprios audros lygio (tokių įrodymų atsakovai nepateikė), atitinkamai Å¡iam atvejui netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 2 ir 3 punktų nuostatos, pagal kurias smarki audra priskiriama prie įvykių, dėl kurių Å¡alis gali bÅ«ti atleidžiama už kokių nors įsipareigojimų nevykdymÄ .

11. Vienas iÅ¡ nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, Å¡alis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Vėjas negali bÅ«ti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktÄ galima protingai numanyti ir tam pasiruoÅ¡ti. Vėjas nenugalima jėga gali bÅ«ti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebÅ«dingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sÄ lygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Lietuvos klimatinės sÄ lygos yra tokios, kad bÅ«na stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rÅ«pestingas statinių savininkas, vykdydamas statybas ir vėliau rÅ«pindamasis tokiu statiniu, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai iÅ¡vengti. Atsakovas nurodė, kad nors kopėčios buvo jo sumontuotos pakankamai neseniai – prieÅ¡ maždaug penkerius metus, tačiau jis pastate lankydavosi retai, kopėčiomis naudojosi taip pat maždaug vienÄ kartÄ per metus. Paskutinį kartÄ iki įvykio jomis naudojosi 2021 m. rudenį, t. y. maždaug likus pusmečiui iki įvykio. Å ios aplinkybės iÅ¡ dalies patvirtina, kad atsakovai jiems priklausančiu pastatu naudojosi nepakankamai rÅ«pestingai, atidžiai, todėl, labiausiai tikėtina, kopėčios nukrito ir apgadino transporto priemonę.

12. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų pateiktos fotonuotraukos yra blogos kokybės, nėra aiÅ¡ku, kada ir kur jos darytos, todėl nepatvirtina atsakovų teiginių, kad elektros kabelio laikymo vamzdis, prie kurio buvo pritvirtintos kopėčios, trečiojo asmens galimai buvo pakeistas, bei galimai po nurodytų pakeitimų kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Atsakovai neįrodė nukentėjusio asmens (R. S.), kaip ir trečiojo asmens, tyčios ar didelio neatsargumo, nepateikdami jokių objektyvių paaiÅ¡kinimų ar raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių Å¡ias aplinkybes patvirtinti, apsiribodami vien deklaratyviais teiginiais ir iÅ¡keltomis abejonėmis. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju atsakovų, kaip pastato savininkų, atsakomybė kildinama deliktinės atsakomybės pagrindu pagal CK 6.266 straipsnio normas. Dėl to atsakovų ir trečiojo asmens sutartiniai nuomos santykiai neturi reikÅ¡mės, sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimÄ .

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovams priklausantis pastatas (jo dalis) buvo iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui, tačiau 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartyje, kuri galiojo įvykio metu, nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti. Nuomos sutarties 3.5 punktas, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose bei aplink jas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad patalpų savarankiÅ¡kas valdymas buvo perduotas bÅ«tent trečiajam asmeniui. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis periodiÅ¡kai tikrindavo pastato stogÄ , jį remontuodavo, taip pat planavo jį remontuoti ir ateityje. Å ios aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui nebuvo perduota savarankiÅ¡ka pastato (jo dalies) valdymo teisė. Net pripažinus, kad atsakovai pagal nuomos sutartį pareigÄ savarankiÅ¡kai rÅ«pintis pastatu (jo dalimi) buvo perleidę trečiajam asmeniui, Å¡i aplinkybė nepanaikina atsakovų, kaip pastato (jo dalies) savininkų, deliktinės atsakomybės, o tik suteikia teisę ateityje reikÅ¡ti reikalavimÄ trečiajam asmeniui už jo galimai netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ pagal nuomos sutartį.

14. Pagal 2022 m. kovo 28 d. žalos sÄ matÄ Nr. 2964741 bendras patirtos žalos dydis sudaro 10 435,93 Eur, po iÅ¡skaitymo (įvertinus nusidėvėjimÄ ) – 9 539,29 Eur, atėmus 160 Eur draudimo iÅ¡skaitÄ , sumokėta 9 379,29 Eur draudimo iÅ¡moka. Nors atsakovai ginčijo žalos dydį, teigdami, kad galimai užfiksuotų apgadinimų sutaisymui reikėtų mažesnės sumos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtus skaičiavimus, kurie buvo atlikti įprastai praktikoje naudojama Audatex sistema.

15. Teismas nustatė, kad atsakovai gauna senatvės pensijas – atitinkamai 285,31 Eur ir 420,29 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams priklauso garažas (dvi patalpos, už kurių nuomÄ gauna 500 Eur nuomos mokestį per mėnesį), aikÅ¡telė, gyvenamasis namas su žemės sklypu (ir kitais pagalbiniais pastatais), VÄ® „Regitra“ duomenimis atsakovams taip pat priklauso viena transporto priemonė. Atsakovų turtinė padėtis iÅ¡ dalies gali bÅ«ti pripažįstama kaip pakankamai sunki, tačiau, nėra pakankami mažinti priteistinos žalos atlyginimÄ . IÅ¡imties iÅ¡ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymas Å¡iuo atveju neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Atsakovai patalpas (garažus) yra iÅ¡nuomoję trečiajam asmeniui, gauna nuolatines nuomos pajamas, t. y. faktiÅ¡kai užsiima komercine veikla, kuri dažnai yra susijusi ir su padidėjusia rizika. Dėl to dėl minėtų patalpų valdymo atsiradus tam tikriems nuostoliams, atsakovai turi prisiimti Å¡iÄ rizikÄ ir atlyginti padarytus nuostolius. Teismas nenustatė ir paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, kuris galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo arba jos padidėjimo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Atsakovai A. G. ir V. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovų ir MB „Prokėbulai“ nuomos teisinių santykių, neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik pastato savininkas, bet ir valdytojas. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad draudiminio įvykio metu atsakovus ir trečiÄ jį asmenį siejo sutartiniai nuomos santykiai pagal 2018 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. vasario 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Trečiajam asmeniui, esančiam iÅ¡nuomoto pastato valdytojui, tenka pareiga eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti iÅ¡nuomotÄ objektÄ , todėl ir pagal CK 6.266 straipsnį atsakyti turi ne atsakovai, o MB „Prokėbulai“.

16.2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuomos sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti. Nuomos teisinių santykių esmė ir CK 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatos, net ir nesant atskiro Å¡alių susitarimo, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad patalpas valdė ir savarankiÅ¡kai jomis naudojosi bÅ«tent trečiasis asmuo, kuris turėjo eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti objektÄ . Dėl to teismas privalėjo vertinti nuomos sutarčių nuostatas, kiekvienos iÅ¡ Å¡alies prisiimtus įsipareigojimus.

16.3. Pagal nuomos sutarčių 3.2 punktÄ nuomininkas (trečiasis asmuo) buvo įsipareigojęs patalpas laikyti tvarkingas, vykdyti prieÅ¡gaisrinės apsaugos, sanitarines, darbų saugos taisykles, o pagal 3.5 punktÄ turėjo pareigÄ užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose bei aplink. Taigi trečiasis asmuo neužtikrino tinkamos tvarkos patalpose ir aplink jas laikymosi. Å i aplinkybė galėjo bÅ«ti tiesiogine transporto priemonės apgadinimo priežastimi. Tai vertintina kaip MB „Prokėbulai“ didelis neatsargumas, Å¡alinantis atsakovų atsakomybę. Nuomos sutartyse nėra jokių iÅ¡imčių, pagal kurias galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai trečiajam asmeniui perdavė ribotÄ bei nesavarankiÅ¡kÄ valdymo teisę.

16.4. Aplinkybė, kad atsakovas periodiÅ¡kai tikrindavo pastato stogÄ , jį remontuodavo ir planavo jį remontuoti, patvirtina tinkamÄ atsakovų, kaip atidžių ir rÅ«pestingų savininkų, sutartinių ir įstatyminių pareigų vykdymÄ ir nepaneigia nuomos sutarties esmės, kad valdymo ir naudojimosi teisė buvo perduota trečiajam asmeniui. Pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tvarkingÄ ir atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, savo lėšomis daryti einamÄ jį jo remontÄ , jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Dėl to MB „Prokėbulai“ turėjo pareigÄ iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ laikyti tvarkingÄ ir daryti einamÄ jį remontÄ , įskaitant ir pareigÄ užtikrinti tinkamÄ kopėčių pritvirtinimÄ . Aplinkybė, kad atsakovai paskutinį kartÄ kopėčiomis naudojosi 2021 m. rudenį, kai pastatas buvo trečiojo asmens dispozicijoje, nėra pagrindas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.

16.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilį apgadino kopėčios. Byloje esančios fotonuotraukos ir videoįraÅ¡as nepatvirtina, kad bÅ«tent dėl nukritusių kopėčių atsirado pažeidimai. Jei bÅ«tų nukritusios kopėčios, tai ant automobilio matytųsi kur kas didesni įlenkimai ir pažeidimo pobÅ«dis bÅ«tų visiÅ¡kai kitoks. Stogo neužsidarymÄ galėjo lemti visiÅ¡kai kitos aplinkybės, atsiradusios dar iki draudiminio įvykio. Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Neatmestina galimybė, kad sprendime trečiojo asmens nurodytos kopėčios galėjo priklausyti ir tretiesiems asmenims.

16.6. Automobilio savininkas į policijÄ kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Taip pat nepranešė apie įvykį ir atsakovams. Taigi automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas ne 2022 m. kovo 24 d., o visiÅ¡kai kitu laiku bei kitoje vietoje. Jokių fotonuotraukų, videoįrašų, darytų iÅ¡ karto po įvykio, byloje nepateikta. Nėra nustatyta, kur dingo kopėčios po įvykio. Automobilio savininkas, kuris yra ir MB „Prokėbulai“ vadovas, turėjo žinoti, kur jos yra, ir nurodyti jų buvimo vietÄ , tačiau jis nenurodė, kur yra kopėčios. Taigi trečiojo asmens vadovo veiksmai nulėmė, kad įrodinėjimas tapo gerokai apsunkintas ar net neįmanomas. Dėl to visa neigiamų padarinių rizika turėtų tekti ne atsakovams, o MB „Prokėbulai“ ar jos vadovui. Pagal draudimo sutartį turėjo bÅ«ti pateiktos draudžiamos transporto priemonės fotonuotraukos, tačiau jos į bylÄ nėra pateiktos. Dėl to negalima palyginti automobilio bÅ«klės prieÅ¡ ir po įvykio.

16.7. Teismas tik fragmentiÅ¡kai vertino atsakovų pateiktas fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad MB „Prokėbulai“ savo iniciatyva ir neinformavusi atsakovų atliko elektros kabelio tvirtinimo įrenginio pakeitimus, dėl kurių kopėčios galimai nebuvo pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Å i aplinkybė galėjo nulemti draudiminį įvykį. Dėl to visÄ neigiamų padarinių kilimo rizikÄ , įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ , turėtų prisiimti trečiasis asmuo. Pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įraÅ¡as nepatvirtina, kad reikėjo keisti automobilio stogo apmuÅ¡alÄ , galinį stiklÄ ir stogo karkasÄ . Žalos sÄ matoje bÅ«tent už pastarÄ sias detales yra apskaičiuotos itin didelės 4 292,39 – 4 681,19 Eur iÅ¡laidos. Teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino. Å iuo metu automobilis yra visiÅ¡kai sutvarkytas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų apsvarstyti galimybę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ MB „Prokėbulai“ duomenis apie faktiÅ¡kai automobilio apgadinimų iÅ¡taisymui patirtas iÅ¡laidas, nes bÅ«tent tai bÅ«tų tikrasis žalos dydis, o ne hipotetinis.

16.8. Teismas nepagrįstai į atlygintinos žalos dydį įskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 79.1 ir 79.1.1 punktus, jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto iÅ¡laidas ir apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos apskaičiuojamos be PVM. Dėl to ieÅ¡kovė privalėjo apskaičiuoti žalos dydį be PVM, nes byloje nėra ir nebuvo pateikti transporto priemonės remonto iÅ¡laidas ir apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žalos suma apskaičiuota be PVM, dėl to pripažintina, kad į Å¡iÄ suma PVM buvo įtrauktas. Taigi be PVM žalos dydis sudarytų 7 751,48 Eur (9 379,29 Eur - 21 proc.).

16.9. Teismas nepagrįstai nevertino galimybės taikyti miÅ¡rios kaltės instituto nuostatų. Pagal nuomos sutarčių 5.3. punktÄ , jei vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių atsiranda nuostolių dėl kitos Å¡alies kaltės, pastaroji privalo nedelsiant paÅ¡alinti to priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusios Å¡alies nuostolius. Nuostolių atsiradimo priežastis, kaltinimÄ ir nuostolių dydį nustato tretieji, nepriklausomi nuo Å¡alių, kompetentingi (dirbantys toje srityje, kurioje nustatinėjami nuostoliai) asmenys, pasirinkti Å¡alių tarpusavio susitarimu. Trečiasis asmuo nebendradarbiavo su atsakovais ir nevykdė Å¡ios sutarties sÄ lygos, kuriÄ Ä¯gyvendinus, atsakovams bÅ«tų sudaryta objektyvi galimybė įvertinti visas faktines aplinkybes, susitarti dėl mažesnio žalos dydžio atlyginimo. Tačiau atsakovai apie įvykį sužinojo tik gavę ieÅ¡kovės 2022 m. birželio 22 d. pretenzijÄ su nustatytu žalos dydžiu. Nei MB „Prokėbulai“, nei jos vadovas, kuris su atsakovais buvo susitikęs 2022 m. gegužės mėnesį, apie jokį įvykį bei nukritusias kopėčias nenurodė.

16.10. Dėl nuostolių yra atsakinga ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, nes nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, nesudarė galimybės jiems dalyvauti, aiÅ¡kinantis faktines aplinkybes. Automobilio savininkas ir MB „Prokėbulai“ vadovas neinformavo atsakovų apie įvykį. Dėl to atsakovai turėtų bÅ«ti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Byloje trečiuoju asmeniui turėjo bÅ«ti įtraukta ne tik MB „Prokėbulai“, bet ir R. S., nes bÅ«tent jam priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta. Jeigu bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų sumažintas žalos dydis, toks teismo sprendimas draudėjui sukeltų pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jam sumokėtos sumos dalį. Dėl to egzistuoja ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

17.1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad už atsiradusiÄ Å¾alÄ yra atsakingas trečiasis asmuo. IeÅ¡kovė nėra nuomos sutarčių Å¡alis, o atsakovams yra taikoma ne sutartinė, bet deliktinė civilinė atsakomybė, kaip pastato savininkams pagal CK 6.266 straipsnį. Draudimo iÅ¡moka buvo sumokėta pagal draudimo sutartį draudėjui. Dėl to ieÅ¡kovė nei subrogacijos, nei kitu pagrindu netampa nuomos sutarčių Å¡alis. Net jeigu trečiasis asmuo pagal nuomos sutartis privalėjo prižiÅ«rėti pastato stogÄ ir kopėčias, Å¡i aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų gali reikÅ¡ti tik sutarties Å¡alis, t. y. atsakovai ir trečiasis asmuo vieni kitiems. Dėl to nagrinėjamoje byloje netaikytinos nuomos sutartį reglamentuojančios CK nuostatos.

17.2. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ delikto pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Taigi ieÅ¡kovei žalÄ turi atlyginti Å¡ių patalpų savininkas, t. y. atsakovai, o ne trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo netapo valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, nes jam nekilo pareiga pagal nuomos sutartis prižiÅ«rėti ir remontuoti ant statinio prikabintas kopėčias, t. y. trečiasis asmuo netapo iÅ¡orinių pastato konstrukcijų valdytoju. Atsakovai iÅ¡ esmės pripažįsta, kad kopėčios yra sudedamoji statinio dalis (iÅ¡orinių konstrukcijų dalis). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai pagal CK 6.266 straipsnį privalėjo prižiÅ«rėti Å¡ias kopėčias, kaip iÅ¡orinių pastato konstrukcijų savininkai.

17.3. Pagal nuomos sutarčių 3.5 punktÄ nuomininkas įsipareigojo užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose bei aplink jas. Taigi trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartis nekilo pareiga rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti iÅ¡orines pastato konstrukcijas (tame tarpe ir prie statinio pritvirtintų kopėčių). Pagal nuomos sutarties 3.5 punktÄ turi bÅ«ti prižiÅ«rima tik aplinka aplink statinį (patalpas), bet ne paties statinio (patalpų) iÅ¡orinės konstrukcijos. Pagal nuomos sutarčių 2.2 ir 2.7 punktus bÅ«tent nuomotojams (atsakovams), kyla pareiga prižiÅ«rėti ir užtikrinti, kad pastatas bÅ«tų tinkamas naudojimui ir atitiktų keliamus reikalavimus.

17.4. Atsakovai neįrodė, kad jie tinkamai prižiÅ«rėjo kopėčias ir rÅ«pinosi jų bÅ«kle. Patys atsakovai atsiliepimu į ieÅ¡kinį pripažino, kad netinkamai prižiÅ«rėjo kopėčias ir nesirÅ«pino jų bÅ«kle, nurodydami, jog į tas patalpas, kur įvyko įvykis, atvažiuoja labai retai. Labai retai lankantis toje vietoje yra itin sudėtinga rÅ«pintis kopėčiomis, įvertinti jų bÅ«klę. Atsakovai matė, kad kopėčios yra netinkamai pritvirtintos, tačiau nesiėmė jokių veiksmų kopėčias pritvirtinti tvirčiau. Nurodė, kad pertvarkius elektros kabelio laikiklius, ten buvusios kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Taigi patys atsakovai patvirtino, kad jie žinojo apie blogÄ kopėčių pritvirtinimÄ dar iki įvykio. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent trečiasis asmuo atliko elektros kabelio tvirtinimo keitimo darbus ir nepritvirtino elektros kabelio prie kopėčių.

17.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė į žalos dydį įskaičiavo PVM. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui teikia žalÄ administravusio vyriausiojo transporto žalų vertintojo D. M. el. laiÅ¡kÄ su patvirtinimu, kad sudaryta sÄ mata ir iÅ¡moka sumokėta be PVM. Å io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik dabar, nes atsakovai apeliaciniu skundu ginčija žalos dydį. Pateiktas įrodymas yra itin mažos apimties ir neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, remonto sÄ matos, kuri buvo parengta naudojant Audatex sistemÄ , 3 lape nurodyta galutinė 9 539,29 Eur suma, prie kurios nėra nurodyta, jog į jÄ Ä¯eina PVM.

17.6. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio apgadinimas buvo padarytas kopėčiomis, kurios priklausė atsakovams. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2022 m. kovo 28 d. pažyma dėl informacijos apie įvykį pateikimo Nr. 2964741, kurioje nurodyta, kad draudėjas informavo, jog 2022 m. kovo 26 d. kopėčios nukrito nuo pastato dėl stipraus vėjo. Be to, patys atsakovai pripažįsta, kad buvo sumontuotos kopėčios, o po įvykio tų kopėčių nebėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nereikalavo pateikti nuotraukų, kurios buvo padarytos iki įvykio ir kurias draudėjas pateikė ieškovei.

17.7. Atsakovai nepagrįstai reikalauja iÅ¡reikalauti apeliacinio teismo įrodymus apie faktiÅ¡kai automobilio apgadinimui sutvarkyti patirtas iÅ¡laidas. Pagal teismų praktikÄ remonto sÄ mata yra pakankamas žalos įrodymas. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad automobilio savininkas turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu. Jeigu ir bÅ«tų sumažintas žalos dydis, ieÅ¡kovė neturėtų jokių teisinių pagrindų nukreipti reikalavimÄ dėl sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies iÅ¡sireikalavimo iÅ¡ draudėjo. Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, kad draudėjas elgėsi aplaidžiai, nepraneÅ¡damas jiems apie įvykį, ir dėl to jie turėtų bÅ«ti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Draudėjas pranešė apie įvykį tiek atsakovams, tiek ieÅ¡kovei. Be to, draudėjo nesiejo su atsakovais sutartiniai santykiai pagal nuomos sutartį. Dėl to žalos atlyginimo draudėjas kreipėsi į draudimo bendrovę (ieÅ¡kovę), kuri ir atlygino žalÄ .

18. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo MB „Prokėbulai“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

18.1. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens nebendradarbiavimu, automobilio verte, remonto tikslingumu, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovų argumentus dėl nebendradarbiavimo ir nepraneÅ¡imo apie įvykį paneigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 18.55 val., gautas praneÅ¡imas, jog ant stovinčios transporto priemonės užkrito kopėčios ir jÄ apgadino. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte konstatuoti transporto priemonės sugadinimai, kuriuos iÅ¡ esmės patvirtina ir į bylÄ pateiktos transporto priemonės fotonuotraukos ir vaizdo įraÅ¡as.

18.2. Teismas teisingai konstatavo, kad 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog nurodytos patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti. Vien atsakovų nurodytas sutarties 3.5 punktas, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose bei aplink jas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad patalpų savarankiÅ¡kas valdymas buvo perduotas bÅ«tent trečiajam asmeniui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis periodiÅ¡kai tikrindavo pastato stogÄ , jį remontuodavo, taip pat planavo jį remontuoti ir ateityje. Å ios aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui nebuvo perduota savarankiÅ¡ka pastato (jo dalies) valdymo teisė. Net jeigu valdymo teisė ir bÅ«tų perduota, Å¡i aplinkybė nepanaikintų atsakovų, kaip pastato savininkų, deliktinės atsakomybės, o tik suteiktų teisę ateityje reikÅ¡ti reikalavimÄ trečiajam asmeniui už jo galimai netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ pagal nurodytÄ nuomos sutartį.

18.3. Kopėčiomis trečiojo asmens darbuotojai po 2018 m. nuomos sutarties sudarymo nesinaudojo, ant pastato stogo nelipo. Už pastato iÅ¡orinės dalies bÅ«klę ir kopėčias pagal nuomos sutartį MB „Prokėbulai“ neprivalėjo ir neprivalo atsakyti. Be to, trečiasis asmuo teikė užklausÄ ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. gavo atsakymÄ apie hidrometeorologines sÄ lygas, kad 2022 m. kovo 26 d. nuo 18 val. iki 19 val. Dotnuvos automatinės meteorologijos stoties duomenimis didžiausiasis fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. – 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s. Å ie rodikliai reiÅ¡kia „smarkų vėjÄ â€œ. (duomenys neskelbtini) meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi, todėl neatmestina tikimybė, kad tam tikrais laiko tarpais vėjo greitis įvykio vietoje galėjo bÅ«ti ir žymiai didesnis. Atsakovai nuo ieÅ¡kinio turėjo gintis, įrodinėdami staiga kilusiomis ekstremaliomis oro sÄ lygomis, kurių negalėjo numatyti. Tai galimai bÅ«tų buvęs pagrindas žymiai sumažinti priteistinos žalos dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Apeliacijos objektu yra 9 379,29 Eur draudimo iÅ¡mokos atlyginimas draudikui subrogacijos tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso du garažai, kurie pagal 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra iÅ¡nuomoti trečiajam asmeniui (el.b., failas 1, l. 153-156). Prie vieno iÅ¡ Å¡ių garažų 2022 m. kovo 26 d. ant trečiojo asmens vadovui priklausančio automobilio užkrito kopėčios ir jį apgadino (el.b., failas 1, l. 10). Automobilio savininkas 2022 m. vasario 18 d. su ieÅ¡kove buvo sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d. automobilis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų (el.b., failas 1, l. 8-9).

20. IeÅ¡kovė 2022 m. kovo 28 d. transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu (praÅ¡yme) nustatė transporto priemonės sugadinimus ir keičiamas dalis: variklio gaubto, stogo apmuÅ¡alo bei stiklo apdailos (el.b., failas 1, l. 13), taip pat 2022 m. kovo 28 d. parengė žalos sÄ matÄ , pagal kuriÄ bendras patirtos žalos dydis sudaro 10 435,93 Eur (el.b., failas 1, l. 14-18). IeÅ¡kovė įvertinusi automobilio nusidėvėjimÄ ir iÅ¡ žalos dydžio atėmusi draudimo iÅ¡skaitÄ , draudėjui 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. birželio 6 d. sumokėjo iÅ¡ viso 9 379,29 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (el.b., failas 1, l. 19-21). IeÅ¡kovė 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į atsakovus dėl 9 379,29 Eur draudimo iÅ¡mokos atlyginimo pagal CK 6.1015 straipsnį (el.b., failas 1, l. 33-38). Atsakovai nesutiko atlyginti praÅ¡omos žalos, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ .

Dėl pastato savininko ir nuomininko atsakomybės

21. Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų ir trečiojo asmens nuomos teisinių santykių, netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas, pagal kurias atsakyti už žalÄ gali ir pastato valdytojas, taip pat neatsižvelgė į Å¡alių nuomos sutarčių sÄ lygas ir nuomos teisinius santykius reglamentuojančias CK nuostatas, todėl padarė neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad už žalÄ yra atsakingi atsakovai, o ne nuomininkas. Apeliacinės instancijos nesutinka su Å¡iais atsakovų argumentais.

22. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal CK 6.266 straipsnį statinio savininko (valdytojo) atsakomybė yra griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė kyla nesant žalÄ padariusio asmens kaltės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuginčijama prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojama, kad statinio savininkas (valdytojas) yra vieÅ¡ame registre nurodytas asmuo, taigi žalÄ patyrusiam asmeniui Å¡io fakto nereikia įrodinėti. Jeigu asmuo, vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieÅ¡kinio teigia, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo.

24. Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patalpų, prie kurių buvo pritvirtintos kopėčios, savininkai yra atsakovai, patalpos pagal 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra iÅ¡nuomotos trečiajam asmeniui, o faktas apie sudarytÄ nuomos sutartį yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (el.b., failas 1, l. 153-156). Pagal 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartį patalpos trečiajam asmeniui buvo iÅ¡nuomotos iki 2022 m. gegužės 2 d., pagal 2022 m. vasario 2 d. nuomos sutartį patalpos analogiÅ¡komis sÄ lygomis buvo iÅ¡nuomotos trečiajam asmeniui nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. (el.b., failas 1, l. 77-78). Draudiminis įvykis įvyko 2022 m. kovo 26 d.

26. Pagal aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ vien tik nuomos sutarties sudarymo faktas, nepatvirtina, kad bÅ«tent nuomininkui yra taikytina deliktinė civilinė statinio valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal CK 6.492 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo savo lėšomis daryti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ , jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį Nuomininkas privalo laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tvarkingÄ ir atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, savo lėšomis daryti einamÄ jį jo remontÄ , jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Taigi Å¡ios CK nuostatos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius, yra dispozityvios, o ne imperatyvios. Dėl to jos turi bÅ«ti taikomos ir aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai kartu su konkrečios nuomos sutarties sÄ lygomis, taip pat su kitomis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

27. Pagal CK 6.489 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutarties 2.2 punktÄ nuomotojas (atsakovai) įsipareigojo patalpas perduoti tinkamas 3.1 punkte nurodytai nuomininko (trečiojo asmens) veiklai. Nuomininkas sutarties 3.1 punktu įsipareigojo iÅ¡nuomotas patalpas naudoti transporto priemonių priežiÅ«rai ir remonto (autoserviso paslaugų) veiklai. Pagal nuomos sutarties 2.7 punktÄ nuomotojas įsipareigojo, esant reikalui, vykdyti nuomininko užimamų negyvenamųjų patalpų ir jų inžinierinių sistemų kapitalinį remontÄ . Pagal nuomos sutarties 3.2 punktÄ nuomininkas įsipareigojo patalpas laikyti tvarkingas, vykdyti prieÅ¡gaisrinės apsaugos, sanitarines, darbų saugos taisykles. Pagal nuomos sutarties 3.5 punktÄ nuomininkas įsipareigojo užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose bei aplink jas. Taip pat pagal kitas sutarties sÄ lygas nuomininkas įsipareigojo be nuomotojo raÅ¡tiÅ¡ko leidimo nesubnuomoti, neperplanuoti, nerekonstruoti nuomojamų patalpų ar jų dalies (3.3 punktas), savo sÄ skaita ir jėgomis atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus einamÄ jį remontÄ (3.4 punktas).

28. Nurodytos nuomos sutarties sÄ lygos patvirtina, kad trečiasis asmuo iÅ¡nuomotas patalpas naudojo transporto priemonių priežiÅ«rai ir remonto (autoserviso paslaugų) veiklai. Duomenų, kad Å¡ios veiklos vykdymui bÅ«tų reikėję naudoti kokiÄ nors prie stogo tvirtinamÄ ar kitaip su stogu susijusiÄ technikÄ , byloje nėra. Tuo tarpu atsakovai pagal sutarties 2.7 punktÄ buvo įsipareigoję, esant reikalui, vykdyti nuomininko užimamų negyvenamųjų patalpų ir jų inžinierinių sistemų kapitalinį remontÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad patalpose lankydavosi retai, tai dažniausiai bÅ«davo dėl stogo dangos apžiÅ«ros ir jos remonto. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas buvo įrengęs kopėčias (el.b., failas 1, l. 72-75).

29. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas tiek CK, tiek nuomos sutartyje jam priskirtÄ pareigÄ atlikti patalpų kapitalinį, t. y. stogo remontÄ , įrengė kopėčias, kurias pritvirtino prie stogų konstrukcijas. Taigi bÅ«tent atsakovams teko pareiga rÅ«pintis ir atsakyti už tinkamÄ kopėčių pritvirtinimÄ prie stogo.

30. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuomos sutarties sÄ lygos nepatvirtina, kad trečiajam asmeniui buvo perduota savarankiÅ¡ka patalpų (jų dalies) valdymo teisė, ir nepanaikina atsakovų, kaip statinių valdytojų, deliktinės atsakomybės (CPK 185 straipsnis).

Dėl įvykio aplinkybių, žalos dydžio ir byloje esančių įrodymų vertinimo

31. Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės pažeidimai padaryti kopėčiomis, automobilis yra pargabentas iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų, iÅ¡ kurių didžioji dauguma transporto priemonių yra atgabenama su defektais, byloje nėra pateiktos transporto priemonės nuotraukos, kurios turėjo bÅ«ti pateiktos, sudarant draudimo sutartį, todėl nėra galimybės palyginti automobilio bÅ«klės prieÅ¡ ir po įvykio. Atsakovai taip pat teigia, kad praÅ¡omos priteisti žalos dydis yra per didelis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atlygintinos žalos dydį įtraukė ir pridėtinės vertės mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovų argumentais.

32. Pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinė statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės iÅ¡imtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės, todėl Å¡ios formos atsakomybei taikyti reikia nustatyti neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

33. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala atsirado, kai draudėjo automobilis buvo apgadintas ant jo užkritusių kopėčių, kurios buvo atsakovo pritvirtintos prie jam priklausančio pastato stogo. Taigi kopėčias laikanti konstrukcija buvo nepakankamai tvirtai sumontuota.

34. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

35. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 18.55 val. gautas praneÅ¡imas, jog atsakovams priklausančių patalpų vietoje, ant stovinčios transporto priemonės užkrito kopėčios ir jÄ apgadino. Taip pat raÅ¡te nurodyta, kad policijos pareigÅ«nams susisiekus su pranešėju R. S. (nukentėjusiu asmeniu, transporto priemonės savininku), Å¡is informavo, kad kopėčios nukrito nuo pastato dėl stipraus vėjo, kam jos priklauso, jis nežinantis, apie įvykį pranešė, nes reikalinga pažyma draudimo bendrovei (el.b., failas 1, l. 10). IeÅ¡kovė pateikė 2022 m. kovo 28 d. transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ (el.b., failas 1, l. 13), apgadintos transporto priemonės nuotraukas (el.b., failas 1, l. 25-26) ir transporto priemonės vaizdo įraÅ¡Ä . Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad vietoje, kurioje yra atsakovų patalpos, įvykio dienÄ buvo stiprus vėjas, pasiekęs audros lygį (el.b., failas 1, l. 31-32).

37. Atsakovai, ginčydami įvykio aplinkybes, automobilio sugadinimus ir nustatytos žalos dydį, nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieÅ¡kovės pateiktus duomenis. IeÅ¡kovė 2022 m. birželio 22 d. praneÅ¡imuose atsakovams dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo nurodžiusi, kaip galima susipažinti su žalos tyrimo dokumentais (el.b., failas 1, l. 33-38). Taigi atsakovams buvo sudarytos sÄ lygos bylos nagrinėjimo teisme metu naudotis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau atsakovai neprašė byloje skirti ekspertizės dėl automobilio apgadinimo pobÅ«džio, Å¡ių apgadinimų atsiradimo laiko, apgadinimų iÅ¡taisymo kainos, taip pat nenurodė liudytojų, kurie galėtų patvirtinti tam tikras atsakovų nurodomas aplinkybes apie kopėčių ir elektros kabelio tvirtinimÄ , Å¡io tvirtinimo įrenginio pakeitimus, neteikė kitų duomenų, galinčių paneigti ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovų pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos yra blogos kokybės, vaizdas jose nėra aiškus, labai fragmentiškas (el.b., failas 1, l. 131; 133-135), nėra aišku, kada jos darytos. Dėl to šios nuotraukos nepatvirtina atsakovų nurodytų aplinkybių, kad trečiasis asmuo, po galimo elektros kabelio nutraukimo, savo iniciatyva atliko elektros kabelio tvirtinimo įrenginio (prie kurio buvo pritvirtintos kopėčios) pakeitimus, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad dėl elektros kabelio laikiklių pertvarkymo galėjo įvykti draudiminis įvykis.

39. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad įvykio dienÄ , 2022 m. kovo 26 d., buvo kilęs stiprus vėjas (audra), transporto savininkas pranešė policijos pareigÅ«nams, kad ant transporto priemonės nukrito kopėčios, patys atsakovai pripažino, kad kopėčios buvo pritvirtintos prie stogo, Å¡iuo metu jų nebėra. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog labiausiai tikėtina, kad ieÅ¡kovės apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta nuo atsakovams priklausančio pastato (jo dalies) nukritus kopėčioms.

40. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo iÅ¡mokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

41. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog visiÅ¡ko žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam neturi bÅ«ti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sÄ skaita. Kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu bÅ«du ar automatiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

42. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turėjo įrodyti sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumÄ , o atsakovai nesutikdama su praÅ¡omu priteisti 9 379,29 Eur žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ Å¾alos dydį). Tačiau atsakovai tokių duomenų nepateikė.

43. Atsakovai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė teismo iÅ¡reikalauti duomenų apie faktiÅ¡kai nukentėjusio asmens patirtas automobilio remonto iÅ¡laidas. Byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėta 2023 m. sausio 18 d., apeliacinį skundÄ atsakovai pateikė 2023 m. kovo 5 d. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė, kada automobilis buvo faktiÅ¡kai suremontuotas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis iÅ¡ tikrųjų yra suremontuotas ir tai įvyko jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės. Taigi atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad yra CPK 314 straipsnyje numatyti pagrindai priimti naujus įrodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo svarstyti apeliaciniame skunde atsakovų nurodytos galimybės iÅ¡reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens duomenis apie faktiÅ¡kai automobilio apgadinimui patirtas iÅ¡laidas.

44. Transporto žalų vertintojo D. M. 2022 m. kovo 28 d. žalos sÄ mata Nr. 2964741 buvo parengta pagal įprastai praktikoje naudojamÄ Audatex sistemÄ (el.b., failas 1, l. 14-18). Å ioje sÄ matoje nebuvo apskaičiuotas ir nurodytas pridėtinės vertės mokestis, taigi nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteisė žalos atlyginimÄ su PVM. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė D. M. atsakymÄ ieÅ¡kovei, kad 9 539,29 Eur sÄ mata ir iÅ¡moka buvo pateikta be PVM (el.b., failas 2, l. 12). Kadangi atsakovai pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės pateiktos sÄ matos neginčijo, remdamiesi aplinkybe dėl galimai joje į žalÄ Ä¯skaičiuotu ir PVM, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pagal CPK 314 straipsnį šį įrodymÄ priimti. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas, netaikant PVM.

Dėl kreditoriaus kaltės ir kitų apeliacinio skundo argumentų

45. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuomos sutarties 5.3 punktÄ , reglamentuojantį Å¡alių elgesį, atsiradus nuostoliams, neįvertino duomenų apie trečiojo asmens, automobilio savininko ir ieÅ¡kovės kaltės dėl nuostolių atsiradimo, ir nepagrįstai netaikė miÅ¡rios kaltės instituto nuostatų. Pirmosios instancijos teismas taip pat į bylÄ trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti transporto priemonės savininkÄ , nes teismui sumažinus žalos dydį, toks teismo sprendimas bÅ«tų pagrindas draudėjui grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtas sumas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovų argumentais.

46. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal atsakovų ir trečiojo asmens nuomos sutarties 5.3 punktÄ , jei vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių atsiranda nuostolių dėl kitos Å¡alies kaltės, Å¡i (kaltoji Å¡alis) privalo nedelsiant paÅ¡alinti to priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusios Å¡alies nuostolius. Nuostolių atsiradimo priežastis, kaltininkÄ ir nuostolių dydį nustato tretieji, nepriklausomi nuo Å¡alių, kompetentingi (dirbantys toje srityje, kurioje nustatinėjami nuostoliai) asmenys, pasirinkti Å¡alių tarpusavio sutarimu.

47. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai tyrė ir aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, vertino įstatymuose numatytas galimybes mažinti iÅ¡ atsakovų priteistinos žalos dydį bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neįrodė nukentėjusio asmens (R. S.) ir trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, nepateikdami jokių objektyvių paaiÅ¡kinimų ar raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių Å¡ias aplinkybes patvirtinti. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo sudariusi visas galimybes atsakovams susipažinti su jos atliktu įvykio tyrimu ir žalos įvertinimu. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad trečiajam asmeniui ar jo vadovui įvykio dienÄ apie tai praneÅ¡us atsakovams, padaryta žala bÅ«tų mažesnė.

48. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad atsakovai kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltę grindžia nuomos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu (MB „Prokėbulai“), sÄ lygomis. Tuo tarpu automobilio draudėjo ir draudimo iÅ¡mokÄ gavusio fizinio asmens su atsakovais nesieja sutartiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovų ir trečiojo asmens nuomos teisinius santykius, taip pat atsakovų, kaip statinio savininkų, atsakomybės sÄ lygas. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

52. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas, jiems bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovų 230,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Trečiasis asmuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese. Minėtos sumos nevirÅ¡ija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktÄ numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Dėl to ieÅ¡kovei priteistinos 230,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų, o trečiajam asmeniui – 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų.

53. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atmesti atsakovų A. G. ir V. G. apeliacinį skundÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, lygiomis dalimis iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Priteisti trečiajam asmeniui MB „Prokėbulai“, j. a. k. 304833957, lygiomis dalimis iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas Paulikas

Rūta Petkuvienė

Inga Staknienė