f5196ce0-b48b-4654-a2df-06cdddcc8817 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-10370-960/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05919-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas DariuÅ¡ Lučinski, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo L. L. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Monorento“, antstolis Dalius Traigys.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų praÅ¡o panaikinti 2022 m. vasario 14 d. antstolio Turto areÅ¡to aktÄ Nr. 0241/17/01224-02-14-02 ir priteisti pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2022 m. sausio 18 d. Turto areÅ¡to aktu Nr. 0241/19/01323-01-18 (su pakeitimais, atliktais 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu dėl areÅ¡to turtui panaikinimo Nr. 0241/19/01323-01-26) antstolis Dalius Traigys areÅ¡tavo turtines teises į po skolininko (pareiÅ¡kėjo) L. L. motinos D.

L. mirties likusį visÄ mirusiosios turtÄ (pinigines lėšas, nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ). Ginčijamas turto areÅ¡tas pritaikytas antstolio vedamose vykdomosiose bylose Nr. 0241/19/01323, Nr. 0241/17/01224 ir Nr. 0241/19/00386. Antstolis 2022 m. vasario 14 d. patvarkymais tenkino pareiÅ¡kėjo 2022 m. vasario 2 d. skundÄ ir ginčytÄ turto areÅ¡to aktÄ panaikino, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ antstolis nauju Turto areÅ¡to aktu Nr. 0241/17/01224-02-14-02 areÅ¡tavo visas tas pačias ginčytas ir panaikintas pareiÅ¡kėjo turtines teises į po pareiÅ¡kėjo motinos mirties likusį visÄ mirusiosios turtÄ , t. y. tÄ patį turtÄ , dėl kurio areÅ¡tÄ antstolis pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ buvo kÄ tik panaikinęs. Papildomai areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjo paveldėjimo teises po motinos mirties.

PareiÅ¡kėjas nėra priėmęs mirusios mamos palikimo bei nėra vienintelis jos įpėdinis, todėl pareiÅ¡kėjo paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos (tame tarpe ir areÅ¡to) objektas, nėra atsiradusios; paveldėjimo teisės pagal savo pobÅ«dį yra abstrakčios ir negali bÅ«ti apibrėžiamos konkrečiais paveldimo turto objektais ar teisėmis į juos, todėl nesant pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo turto areÅ¡tas ir iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į konkretų paveldimÄ turtÄ ar teises į jį; pareiÅ¡kėjas nėra įgijęs jokių paveldėjimo ar turtinių teisių į jokį mirusios mamos turtÄ , juo labiau į visÄ mirusiosios palikimo dalį.

Antstolis ginčijamu Turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjui nepriklausantį turtÄ ir teises, be to - į didesnę palikimo dalį, nei pareiÅ¡kėjui (kaip įpėdiniui pagal įstatymÄ ) priklausytų, todėl ginčijamas Turto areÅ¡to aktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Antstolis 2022 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S-SN-1224-2, atsisakė tenkinti skolininko skundÄ . Nurodė, kad vykdant pateiktus vykdomuosius dokumentus buvo nustatytas juridinis faktas, kad (duomenys neskelbtini) mirė D.

L., kuri yra L. L. mama. Patikrinus testamentų registro duomenis nustatyta aplinkybė, kad juridinis faktas apie testamento sudarymÄ ir jo registravimÄ minėtame registre nėra registruotas. Paveldėjimo teises po palikėjos D. L. mirties sudaro turtinės teisės į likusį turtÄ bei skolinės pareigos. Nustačius juridinį faktÄ , kad po D. L. mirties L. L., bÅ«damas pirmos eilės įpėdiniu, įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, buvo suraÅ¡ytas skundžiamas turto areÅ¡to aktas. Skundžiamu turto areÅ¡to aktu buvo areÅ¡tuotos L.

L. priklausančios paveldėjimo teisės po D. L. mirties. Taip pat nustačius, kad mirusio asmens vardu vieÅ¡uose registruose yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas bei atidaryta sÄ skaita kredito įstaigoje, atskirais punktais turto areÅ¡to akte buvo nurodyta, kad areÅ¡tuojamos turtinės teisės į likusį turtÄ bei lėšas. Turto areÅ¡to akte informacija apie mirusio asmens skolines pareigas nebuvo nurodyta, kadangi Å¡ioje proceso stadijoje tokia informacija nebuvo nustatyta. Antstolis, priimdamas skundžiamÄ turto areÅ¡to aktÄ , nedetalizavo kokia turtinių teisių dalis yra areÅ¡tuojama, nes Å¡iai dienai nėra pasibaigęs paveldėjimo teisinių santykių procesas, nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra aiÅ¡ku ar įpėdiniai neatsisakys palikimo kitų įpėdinių naudai, nėra pasibaigęs įstatyme įtvirtintas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, nėra aiÅ¡kus ir įpėdinių skaičius, todėl Å¡i turto areÅ¡to akto dalis bus patikslinta notarui užbaigus paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ (-us) įpėdiniams.

Antstoliui tenkinus skundÄ ir panaikinus turto areÅ¡to aktÄ , tame tarpe ir paveldėjimo teisėms, pareiÅ¡kėjui atsirastų teisinės galimybės notarine tvarka sudaryti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, o tokiu atveju bÅ«tų pažeisti kreditoriaus interesai ir kreditorius turėtų teisę ne tik reikÅ¡ti actio pauliana ieÅ¡kinį dėl tokio vienaÅ¡alio sandorio panaikinimo, bet ir iÅ¡ antstolio reikalauti atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . Skolininkui neatlikus palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų ir notarui iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ tik kitiems įpėdiniams, antstolio sprendimas suraÅ¡yti tokio turinio turto areÅ¡to aktÄ nebeteks teisinio pagrindo ir turės bÅ«ti panaikintas.

Antstolis, suraÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ , nenustatinėjo palikimo priėmimo fakto, o tik areÅ¡tavo L. L. atsiradusiÄ subjektinę paveldėjimo teisę ir su ja tiesiogiai susijusias turtines teises. Kitoks paveldėjimo teisinių santykių aiÅ¡kinimas, t. y. pozicija, kad Å¡iai dienai L. L. nėra atsiradusi paveldėjimo teisė po D. L. mirties, prieÅ¡tarautų suformuotai teisminei praktikai bei teisės normoms, kurios reglamentuoja paveldėjimo teisinius santykius. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir UAB „Monorento“, atsiliepimų nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Skundas tenkinamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu antstolio Daliaus Traigio kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos:

1) Nr. 0241/17/01224 (iÅ¡ieÅ¡kotojas – UAB „Monorento“); 2) 0241/19/00386 (iÅ¡ieÅ¡kotojas – VMI); 3) 0241/19/01323 (iÅ¡ieÅ¡kotojas – VMI). Vykdymo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo motina D. L. mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, antstolis 2022 m. sausio 18 d. surašė Turto areÅ¡to aktÄ Nr. 0241/19/01323-01-18, kuriuo areÅ¡tuotos:

1) D. L. (skolininko motinos) piniginės lėšos 65 853,18 Eur sumai;

2) turtinės teisės į po skolininko motinos mirties likusį turtÄ ;

3) turtinės teisės į keturis nekilnojamuosius daiktus (jų dalis), priklausančias skolininkui. 2022 m. vasario 2 d. skolininko atstovė elektroniniu paÅ¡tu pateikė skundÄ dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pastarÄ jį turto areÅ¡to aktÄ panaikinti visa apimtimi. 2022 m. vasario 14 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-22-241-39849, antstolis tenkino skolininko skundÄ ir panaikino turto areÅ¡to aktÄ , identifikavimo kodas: 2022002004. Nurodė, kad per klaidÄ skundžiamame turto areÅ¡to akte nebuvo areÅ¡tuotos skolininkui priklausančios paveldėjimo teisės po D.

L. mirties, kurios yra pagrindinis turto areÅ¡to objektas konkrečiu atveju, o turtinės teisės yra sudedamoji paveldėjimo teisių dalis. TÄ pačiÄ dienÄ antstolis priėmė patvarkymÄ Nr. 0241/17-01224-02-14 „Dėl areÅ¡to turtui panaikinimo“, kuriuo be kitų objektų, panaikino turto areÅ¡tÄ turtinėms teisėms į po skolininko motinos mirties likusį turtÄ â€“ pinigines lėšas, esančias D. L. priklausančioje banko sÄ skaitoje. Taip pat 2022 m. vasario 14 d. priimtas naujas (skundžiamas) Turto areÅ¡to aktas Nr. 0241/17/01224-02-14-02, kuriuo areÅ¡tuota:

1) paveldėjimo teisės, priklausančios skolininkui po jo motinos mirties;

2) turtinės teisės į po skolininko motinos mirties likusį turtÄ ;

3) turtinės teisės į po skolininko motinos mirties likusį turtÄ â€“ pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB, 65 853,18 Eur sumai;

4) turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus (11 objektų), priklausiusių D. L.;

5) turtinė teisė į kelių transporto priemonę. Paveldėjimo teisių perleidimas galimas tik įpėdiniui priėmus palikimÄ . Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo nuostatas darytina iÅ¡vada, kad paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, atsiranda įpėdiniui priėmus palikimÄ , t. y. kreipusis į notarÄ dėl palikimo priėmimo arba palikimÄ priėmus faktiniais veiksmais pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. Palikimo priėmimas faktiniais veiksmais pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, konstatuojamas nustačius juridinį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolis 2022 m. vasario 14 d.

Turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo skolininkui priklausančias paveldėjimo teises, turtines teises, atsiradusias po skolininko motinos mirties, skolininko turtines teises 65 853,18 Eur sumai, esančiai D. L. banko sÄ skaitoje, nekilnojamojo turto objektus, priklausiusius D. L.. IÅ¡ 2022 m. sausio 18 d. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad yra nustatytas vienas palikimo priėmimo faktas – 2022 m. sausio 12 d. dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarę kreipėsi J. L.. Teisė kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo yra numatyta 3 mėn. po palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

PareiÅ¡kėjo motinai mirus (duomenys neskelbtini), galutinis terminas kreiptis į notarÄ â€“ 2022 m. kovo 19 d. Duomenų, jog skolininkas kreipėsi dėl palikimo priėmimo minėtame iÅ¡raÅ¡e nėra, užklausa dėl vėlesnio palikimo priėmimo fakto – neatlikta, juridinis faktas dėl palikimo priėmimo skolininkui faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti – nenustatytas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areÅ¡tuoja skolininko turtÄ suraÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ .

Antstolis negali areÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skolininko paveldėjimo teisės, jam nesikreipus dėl palikimo priėmimo ar nenustačius juridinio fakto dėl faktinio palikimo priėmimo, kaip civilinės apyvartos objektas neegzistuoja. Sutiktina su antstolio argumentu, jog mirus skolininko motinai, jis įgijo subjektinę teisę kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau tokios teisės atsiradimas savaime nereiÅ¡kia galimybės jÄ areÅ¡tuoti, perleisti ar kitaip disponuoti.

Kaip nurodyta aukščiau, paveldėjimo teisių perleidimas yra galimas tik įpėdiniui priėmus palikimÄ , tapačiai tokiu atveju yra ir galimas jų areÅ¡tas. Nenustačius palikimo priėmimo fakto, nėra ir galimo paveldėjimo teisių, kaip turto areÅ¡to objekto. Savo pobÅ«džiu perleidžiamos paveldėjimo teisės yra abstrakčios, nes palikimo priėmimo metu, net ir sudarant turto apyraÅ¡Ä (CK 5.53 straipsnis), įpėdiniui gali bÅ«ti nežinoma galutinė palikimo sudėtis. [...] Paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo procedÅ«rų užbaigimo gali bÅ«ti perleistos visos arba dalimis, tačiau perleidžiama paveldėjimo teisių dalis negali bÅ«ti apibrėžiama konkrečiais paveldimo turto objektais ar teisėmis į juos.

Paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje gali bÅ«ti detalizuojama tik idealioji perleidžiamų paveldėjimo teisių dalis, atitinkamai apimanti tiek paveldimo turto aktyvÄ , tiek pasyvÄ (pvz., 1/2 įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių). [...] Antstolis, nukreipdamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko paveldėjimo teises, visų pirma turi įvertinti galimÄ jų visumos, t. y. aktyvo ir pasyvo, vertę ir, atsižvelgdamas į tai, areÅ¡tuoti tokiÄ jų idealiÄ jÄ dalį, kuri atitinka iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2022 m. vasario 14 d. Turto areÅ¡to akto matyti, jog antstolis be paveldėjimo teisių, yra areÅ¡tavęs ir turtines teises į pinigines lėšas, esančias D. L. banko sÄ skaitoje, į nekilnojamojo turto objektus, priklausiusius D. L. bei turtines teises į po D. L. mirties skolininkui tenkantį turtÄ , t. y. identifikavęs konkretų galimai paveldimÄ turtÄ , jo dalis. Å ių veiksmų atlikimÄ antstolis argumentavo tuo, jog skolininkas įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, nedetalizavo kokia turtinių teisių dalis areÅ¡tuojama, nes patvarkymo raÅ¡ymo dienai (2022 m. kovo 14 d.) nebuvo pasibaigęs palikimo priėmimo terminas, nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra aiÅ¡ku ar įpėdiniai neatsisakys palikimo kitų įpėdinių naudai.

Kaip nurodyta aukščiau, skolininkui nepriėmus palikimo, jo paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, neegzistuoja, todėl jų areÅ¡tuoti taip pat negalima. Nepaisant to, net jei skolininkas ir bÅ«tų kreipęsis dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisėms esant civilinės bÅ«klės objektu, vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galima nustatyti idealiÄ sias paveldėjimo teisių dalis (aktyvÄ kartu su pasyvu), o ne kiekvienÄ konkretų paveldimÄ turtÄ ar jo dalį, t. y. areÅ¡tuojant paveldėjimo teises neatliekama turto identifikacija, kÄ konkrečiu atveju atliko antstolis, todėl darytina iÅ¡vada, jog antstolis nepagrįstai areÅ¡tavo skolininko turtines teises į D.

L. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ ar jo dalis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes vadovaujantis aukščiau minėtomis CK ir CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimÄ ir paveldėjimo teisių, kaip civilinės apyvartos objektų atsiradimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad antstolis, neturėdamas duomenų apie skolininko atliktus veiksmus dėl jo motinos D. L. palikimo priėmimo, negalėjo areÅ¡tuoti skolininko paveldėjimo teisių, kartu turto areÅ¡to akte iÅ¡dėstant ir kiekvienÄ iÅ¡ paveldėtinų objektų, kadangi paveldėjimo teisės gali bÅ«ti areÅ¡tuojamos tik įpėdiniui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl palikimo priėmimo, areÅ¡tuoti galima paveldėjimo teisių idealiÄ jÄ , o ne konkretizuotÄ dalį.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas, antstolio 2022 m. vasario 14 d. Turto areÅ¡to aktas Nr. 0241/17/01224-02-14-02. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Skolininkas prašė priteisti iÅ¡ antstolio jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais, 510 straipsnius, 513 straipsniu, teismas nutaria: pareiÅ¡kėjo L. L. skundÄ dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų tenkinti. Panaikinti antstolio 2022 m. vasario 14 d. Turto areÅ¡to aktÄ Nr. 0241/17/01224-02-14-02. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Dariuš Lučinski