f515acc6-145b-4d60-acce-0fcf0ab8cd52 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. 2A-848-544/2016Ingrida Kirsnytė                                                                                 Proceso Nr. 2-08-3-01445-2015-6                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.6.1;2.5.7;3.1.7.1.5; 3.2.4.4; 3.2..4.8.3; 3.3.1.18;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. H. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2369-902/2016 pagal ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieÅ¡kinį atsakovui V.

H. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. vasario 26 d. ieÅ¡kovės ir atsakovo V. H. sudarytÄ susitarimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Susitarimas); priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 35919,54 Eur skolÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 19 d.

Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-435-280/2015 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Susipažinęs su perduotais ieÅ¡kovo dokumentais, bankroto administratorius nustatė, kad 2014 m. vasario 26 d. atsakovas V. H. ir ieÅ¡kovė sudarė SusitarimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymų, pagal kurį ieÅ¡kovė ir atsakovas įskaitė tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus 40000 USD arba 35 919,54 Eur sumai.

Administratorius nustatė, jog Susitarimas yra sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-435-280/2015 patvirtino patikslintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä bendrai 3788224,88 Eur sumai. Ginčijamo Susitarimo metu 2014 m. vasario 26 dienai ieÅ¡kovė jau buvo pradelsusi atsiskaityti su dalimi kreditorių, buvo jiems skolinga 13120,57 Eur sumÄ . Po Susitarimo sudarymo ieÅ¡kovės skolos kitiems kreditoriams tik didėjo. 2014 m. rugsėjo 18 d. antstolis S. R., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, surašė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ .

Tokiu bÅ«du ginčo Susitarimu buvo suteikta pirmenybė atsakovui gauti atsiskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius. Dėl Susitarimo sudarymo kitų ieÅ¡kovės kreditorių galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ženkliai sumažėjo. IeÅ¡kovė ir atsakovas neprivalėjo sudaryti Susitarimo, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs juos sudaryti ginčijamÄ SusitarimÄ . Susitarimo sudarymo metu atsakovas buvo ieÅ¡kovės vadovas, todėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas.

Pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, bylos Å¡alys yra grÄ Å¾intinos į padėtį, kuri buvo iki Susitarimo sudarymo: ieÅ¡kovė ir atsakovas lieka vienas kitam skolingi po 35919,54 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. atsakovas privalo įvykdyti savo prievolę ieÅ¡kovui, todėl, pripažinus ginčijamÄ SusitarimÄ negaliojančiu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 35919,54 Eur skola. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiu 2014 m. vasario 26 d. ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V.

H. sudarytÄ SusitarimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymų Nr. (duomenys neskelbtini), taikė restitucijÄ , grÄ Å¾ino Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki 2014 m. vasario 26 d. tarpusavio skolų užskaitymo sandorio sudarymo; priteisė iÅ¡ atsakovo V. H. ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 35 919,54 Eur skolÄ , o taip pat paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas nepagrįstai sudarė SusitarimÄ , visuma, dėl ko SusitarimÄ yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ .

Ginčijamo sandorio sudarymo momentu kreditorė VMI turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ teisę į ieÅ¡kovę, kuriai tuo metu buvo susiklosčiusi sunki finansinė padėtis. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad skola valstybei tik augo, ji nebuvo apmokėta, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų apie įmonės finansinės padėties pasikeitimÄ , žymų jos pagerėjimÄ po 2014 m. vasario 26 d.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, jog įmonės nemokumas konstatuotas ir 2015 m. kovo 19 d.

Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Taigi bendrovė, pasirinkdama sudaryti SusitarimÄ su atsakovu ir taip patenkindama vieno kreditoriaus reikalavimus, nepaisė CK 6.9301 str., numatytos privalomos atsiskaitymo su kreditoriais eilės bei pažeidė kitų kreditorių teises, kitiems kreditoriams sutrukdė gauti bent dalį atsiskaitymo ir didele dalimi patenkinti VMI pri LR FMkreditorinį reikalavimÄ .Be to, teismo nuomone, Susitarimo sudarymo metu atsakovas buvo ieÅ¡kovės vadovas, todėl atsakovo ir ieÅ¡kovės (atsakovo vadovaujamos įmonės) nesÄ Å¾iningumas sudarant SusitarimÄ yra preziumuojamas, Å¡i prezumpcija atsakovo nėra paneigta, dėl ko Å¡alys turėjo žinoti, kad, sudarydamos ginčijamÄ sandorį, pažeis kitų kreditorių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. H. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kadangi atsakovas neturėjo pareigos įrodyti, kad ieÅ¡kovė turi galimybę iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ skolininkų po to, kai įmonės valdymas perėjo bankroto administratoriui.

Å iuo atveju bylÄ nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad Susitarimo sudarymo metu įmonė turėjo finansinių sunkumų, o ginčijamas Susitarimas pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos įmonės finansinius duomenis lygino su 2014 m. vasario 26 d. duomenimis, kadangi įmonės veikla vyksta kasdien ir veiklos duomenys gali pasikeisti. Apeliantas taip pat pabrėžia ir tai, jog pati ieÅ¡kovė teigia, kad įmonė 2014 m. vasario 26 d. buvo pradelsusi atsiskaityti su kreditoriais 13120,57 Eur sumai, todėl ginčyti ir reikalauti 35919,54 Eur nebuvo teisinio pagrindo.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, susijusių su Susitarimo sudarymo aplinkybėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas priėmė verslo sprendimus, kuriais siekė gerinti įmonės padėtį.Apeliantas pabrėžia ir tai, jog 2016 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad įmonės skolos buvo mažesnės nei įmonės debitoriniai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į įmonės skolas įskaičiavo 7966383 Lt PVM skolÄ , kadangi ji nustatyta jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir yra įmonei priskaityta visiÅ¡kai nepagrįstai, tačiau jis, nebebÅ«damas bendrovės vadovu, Å¡ios skolos ginčyti nebegali.Negana to, sudarant ginčijamÄ SusitarimÄ , nevyko joks piniginių lėšų mokėjimas, o buvo tik įskaitomi įsipareigojimai, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog įmonė bÅ«tų realiai galėjusi iÅ¡sireikalauti 40000 JAV dolerių iÅ¡ atsakovo ir jais proporcingai apmokėti kreditoriams susidariusias skolas.Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovė valstybės ir savivaldybių biudžetams buvo skolinga 43124,82 Lt, o taip pat laikotarpiu nuo 2010 sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nesumokėjusi daugiau nei 7 milijonų litų PVM. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ne pagal paskirtį panaudojo „M. C.“ LLP 40 000 JAV dolerių paskolÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

CPK 320 str. 2 d. numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo bei šalių procesinių dokumentų, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ir keliamas ginčas dėl to, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V.

H. 2014 m. vasario 26 d. sudarytÄ SusitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo 40000 USD arba 35 919,54 Eur sumai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.66 str. įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti nebejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, ieÅ¡kovei yra iÅ¡kelta bankroto byla. Å ioje nutartyje teismas konstatavo, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nes veiklos nebevykdė, registruotino turto neturėjo, 2011 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiusi turto už 182359 Lt (52814,82 Eur), o mokėtinų skolų turėjo už 173081 Lt (50127,72 Eur), skola VMI prie LR FM siekė 12946,12 Eur ir jos priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko, antstolis S. R. 2014 m. rugsėjo 18 d. surašė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ (7 – 8 b. l.).

IÅ¡ 2016 m. birželio 1 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, kad 2014 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturėjo, įmonei debitoriai buvo skolingi 2518516,63 Lt, įmonės skola tiekėjams sudarė 2131296,41 Lt, įmonė buvo pradelsusi mokėjimų valstybei 7966383 Lt PVM laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (89 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 29 d. raÅ¡to, 2014 m. vasario 15 d. dienai ieÅ¡kovės skola Å¡iai bendrovei sudarė 630,76 Eur, o skolÄ mokėti pradelsta nuo 2013 m. spalio 15 d. (15 b. l.).

Papildomai pažymėtina, jog virÅ¡ iÅ¡dėstyti atsakovo argumentai, jog įmonės skolos ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo mažesnės, nei debitoriniai reikalavimai, neleidžia vertinti, kad ginčijamas sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas, kaip įprastas įmonės veikos aspektas, kadangi nėra paneigti byloje esantys duomenys, jog didžioji dalis debitorių yra veiklos nevykdančios įmonės, dalis įmonių jau buvo likviduotos, o, be to, nėra dalies skolų buvimÄ pagrindžiančių duomenų (68 b. l.).

Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo susitarimo sudarymo dienai bendrovė buvo nemoki.IÅ¡ Panevėžio apskrities VMI 2016 m. sausio 13 d. raÅ¡to matyti, jog ginčo Susitarimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus valstybės, savivaldybių biudžetams ir pinigų fondams turėjo 43124,82 Lt dydžio mokestinę nepriemokÄ (14 b. l.). Taigi, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, jog ginčijamo Susitarimo metu kreditorius VMI prie LR FM turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Tokios iÅ¡vados nekeičia ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lygino įmonės finansinius duomenis bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai su Susitarimo sudarymo dienos duomenimis bei nepagrįstai sprendė, jog bendrovė Susitarimo sudarymo dienai turėjo didesnę nei 7 milijonų litų pradelstÄ prievolę sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį, nes Å¡i suma buvo priskaityta ne tik be pagrindo, bet ir daug vėliau. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančios Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos patikimai patvirtino, jog ginčijamo Susitarimo sudarymo metu įmonė jau buvo skolinga 43124,82 Lt dydžio mokestinę nepriemokÄ valstybės biudžetui bei įsiskolinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Todėl, net ir nevertinant byloje esančių duomenų apie daugiau nei 7 milijonų litų PVM nepriemokÄ , faktiniai bylos duomenys patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , jog Susitarimo sudarymo metu VMI prie LR FM turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kita bÅ«tinoji CK 6.66 str. 1 d. taikymo sÄ lyga, t. y. kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys ir teismo sprendime iÅ¡dėstyti bei įvertinti duomenys apie tai, kad 2014 m. vasario 26 d.

Susitarimo sudarymo metu įmonė jau turėjo finansinių sunkumų, ji turėjo daugiau kreditorių, kurių piniginiai reikalavimai buvo pradelsti, tačiau jie, atlikus ginčijamÄ sandorį, liko nepatenkinti. Byloje pateikti duomenys pagrindžia teismo iÅ¡vadÄ , kad įmonės skola valstybei tik didėjo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai buvo likusi neapmokėta. Atsakovas nepateikė įrodymų nei apie įmonės finansinės padėties pasikeitimÄ ar žymų jos pagerėjimÄ po 2014 m. vasario 26 d., nei apie tai, kad tokia galimybė realiai egzistavo.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog nutarties priėmimo metu įmonė buveinės adresu Å«kinės komercinės veiklos nevykdė, neturėjo registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, finansines ataskaitas buvo pateikusi tik už 2011 metus, o pagal to meto duomenis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 94,91 procentus turimo turto vertės (7 b. l.). Pažymėtina, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo Susitarimo sudarymas yra verslo sprendimų priėmimo laisvės įgyvendinimas, kadangi bet kokia sprendimų priėmimo laisvė neturi pažeisti sÄ Å¾iningų kreditorių teisių ir interesų, o taip pat neleidžia piktnaudžiauti turimais įgaliojimais, juo labiau, kad atsakovas, bÅ«damas įmonės direktoriumi, turėjo neabejotinai žinoti sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį bei tai, kad sudarydamas ginčijamÄ SusitarimÄ eliminuoja galimybę bent iÅ¡ dalies patenkinti kitų kreditorių interesus.

CK 6.9301 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Å io straipsnio 2 d. numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.Nors, kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams, tačiau tokios prievolės turi bÅ«ti vykdomos, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai įmonė, bÅ«dama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningai verslo praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).Taigi ieÅ¡kovė, pasirinktinai sudariusi SusitarimÄ su atsakovu, patenkino tik pasirinkto kreditoriaus reikalavimus, nepaisė CK 6.9301 str. numatytos privalomos atsiskaitymo su kreditoriais eilės, ir taip pažeidė kitų kreditorių teises, nes jie neteko galimybės gauti bent dalį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, juo labiau, kad VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas bÅ«tų pirmesnės eilės nei ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas ir jis bÅ«tų buvęs patenkintas žymia dalimi.

Kartu pabrėžtina, jog į nagrinėjamÄ bylÄ atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turėjo pareigÄ sudaryti ginčijamÄ SusitarimÄ ar kad jį sudaryti reikalavo imperatyvios teisės aktų nuostatos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Susitarimo sudarymo metu atsakovas buvo ieÅ¡kovės administracijos vadovas (direktorius), todėl jo ir jo vadovaujamos įmonės nesÄ Å¾iningumas sudarant SusitarimÄ yra preziumuojamas, kadangi atsakovas neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, nes įmonė turi finansinių sunkumų, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, su kuriais atsiskaitymas, atsižvelgiant į nutarties 29 punkte nurodytÄ reglamentavimÄ , yra pirmesnis nei su atsakovu.

Pažymėtina, kad, nors minėta įmonės vadovo nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta leistinais įrodymais, toks klausimas iÅ¡ esmės nėra keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau aplinkybę, jog skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, papildomai patvirtina ir tai, jog 2013 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovės iÅ¡ „M. C.“ LLP gauta 40000 JAV dolerių paskola turėjo bÅ«ti panaudota kaip užstatas naftos produktų tiekėjams (51, 64 – 65 b. l.). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, pats atsakovas pripažįsta, kad pagal 2013 m. birželio 13 d. sutartį ieÅ¡kovės iÅ¡ „M.

C.“ LLP gautas lėšas jis panaudojo asmeniniais tikslais, nes savo vardu 2013 m. liepos 8 d. įsigijo 61 453,28 Eur reikalavimo teisę į SIA „(duomenys neskelbtini)“ (48, 70, 71, 72 – 74, 75, 118 – 122 b. l.). 2014 m. vasario 26 d. atsakovas minėtÄ 61 453,28 Eur reikalavimo teisę į SIA „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mainė į SIA (duomenys neskelbtini) turėtÄ 47 001,22 USD reikalavimo teisę į skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pagal 2013 m. liepos 15 d. ketinimų raÅ¡tÄ Â toks apsikeitimas galėjo įvykti tik tada, jei ieÅ¡kovė su Å¡ia kreditore nebÅ«tų atsiskaičiusi iki 2014 m. kovo 31 d. Taigi, byloje aptariamu bÅ«du buvo atsiskaityta tik su pasirinktais kreditoriais: ieÅ¡kovu ir SIA (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde pats atsakovas nurodo, kad jis neturėjo jokio turto ir pajamų, iÅ¡ kurių galėjo grÄ Å¾inti 40 000 USD savo vadovaujamai bendrovei, tačiau tokiÄ pinigų sumÄ vis tiek iÅ¡ bendrovės pasiėmė, įsigijo savo vardu abejotinas pagrįstumo požiÅ«riu reikalavimo teises, todėl ieÅ¡kovės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neatsakingai. Todėl daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra nustatytos ir likusios CK 6.66 str. 1 d. taikymo sÄ lygos, t. y. skolininkas (ieÅ¡kovė) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o jį sudarydama buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi siekė atsiskaityti tik su iÅ¡imtinai pasirinktais kreditoriais, neatsižvelgdama į susidariusius finansinius įsipareigojimus, kurie pagal imperatyvias virÅ¡ minėtas CK 6.9301 str. nuostatas turėjo bÅ«ti tenkinami pirmiau.Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-206/2010;

Nr. 3K-3-396/2011; Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.). Be to, CPK 178 str. numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieÅ¡kiniu bei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pateikė eilę dokumentų – Panevėžio apygardos teismo nutarčių, susijusių su bankroto bylos iÅ¡kėlimu ieÅ¡kovei, kopijas, ginčijamo Susitarimo kopijÄ , Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡to kopijÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo kopijÄ ir kitus, kuriais grindė ieÅ¡kinio reikalavimus.

Taigi ieÅ¡kovė savo reikalavimus pagrindė konkrečiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. IeÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose esančių duomenų apie tai, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo metu įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga savivaldybės ir valstybės biudžetams bei prezumpcijos, kad Susitarimo sudarymo metu atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, atsakovas nepaneigė bei neįrodė, kad ginčijamÄ SusitarimÄ sudaryti buvo privaloma. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , iÅ¡vadÄ dėl atsakovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu padarė iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, lygindamas juos tarpusavyje, o taip pat įvertinęs atsakovo atstovo argumentus bei reikalavimus.

Tai sudaro pagrindÄ atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija vertina nepagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , jog atliekant įskaitymÄ neturėjo bÅ«ti taikomos nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ , kadangi tokių iÅ¡lygų nėra numatyta Å¡ios nutarties 29 punkte nurodytame reglamentavime, o formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad atsiskaitymo eiliÅ¡kumo yra laikomasi ir atliekant įskaitymus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163-381/2016 ir kt.).Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 263 str. 1 d.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas V. H. už apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį, kuris jam grÄ Å¾inamas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu (bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus). Kadangi ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl atsakovas neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

GrÄ Å¾inti atsakovui V. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2016 m. birželio 29 d. M. K. už V. H. (mokėjimo užduoties kodas: ZD92385). Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Zina MickevičiÅ«tė                                                                                                                     Birutė Valiulienė