f515656d-3acb-4d7d-aca7-cebca7d832a3 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-1134-282/2012(Teisminis proceso Nr. nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.3.2.; 1.2.4.1.; 1.2.4.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.15.3.3.; 2.4.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 21 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,išteisintajam T.

J.,nukentėjusiojo D. Å . atstovui pagal įstatymÄ G. Å .,nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal JoniÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo D. Å . atstovo G. Å . apeliacinius skundus dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendžio, kuriuo T. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

           Teisėjų kolegija n u s t a t ė: T. J. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo sužalojo kitÄ Å¾mogų, t. y. 2007 m. gruodžio 2 d., apie 20 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) tarp namų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su D. Å ., kurio buvo pastumtas, neturėdamas tikslo sužaloti, atstumdamas D. Å . nuo savęs ir suduodamas rankomis į krÅ«tinę, jį pargriovė ant cementinėmis plytelėmis kloto grindinio ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam D.

Å . griÅ«vant padarė trauminę kraujo iÅ¡liejÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusį galvos smegenų suspaudimÄ ir smegenų komÄ , t. y. kaltinamas padaręs D. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu JoniÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – T. J. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktÄ , 4 punktÄ , 7 punktÄ , laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokuroro ieÅ¡kinį dėl gydymo iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, nukentėjusiojo D. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.Skunde nurodo, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį rėmėsi kaltinamojo T. J. parodymais, taip pat liudytojų T. B., R. P., E. M. parodymais, kurie, prokuroro nuomone, laikytini nenuosekliais, nes kito viso proceso metu, t. y. iÅ¡ dalies buvo keičiami tiek akistatų metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Prokuroro teigimu, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojo A. S. parodymus bei įvertino juos kritiÅ¡kai, taip pat neatsižvelgė į liudytojos R. K. bei liudytojos V. V. duotus parodymus ir dėl to padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog nukentėjusysis D. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrė dėl kaltinamojo T. J. kaltų veiksmų, t. y. T. J. iÅ¡teisino neįrodžius, kad jis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje. Todėl, apelianto teigimu, JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendis neteisėtas, naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Nurodo, jog kaltinimas T. J. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiamas Å¡iais duomenimis: kaltinamojo T. J. parodymais (b. l. 84, 85–87, 88, 98); liudytojų T. B. (b. l. 43–44, 45–46), R. P. (b. l. 50–51), T. R. (b. l. 56–57), A. S. (b. l. 59–60, 61–62), E. M. (b. l. 65–66), A. S. (b. l. 70–71), V. V. (b. l. 72–73), V. V. (b. l. 74–75), R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 76–77), specialisto iÅ¡vada Nr. G-373-08(04) (b. l. 20).

Teigia, kad T. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, kad fizinis kontaktas tarp jo ir D. Å . buvo, t. y., pasak apelianto, kaltinimamsis parodė, jog konflikto metu D. Å . paėmė jam už atlapų, o jis, eidamas atbulas, automatiÅ¡kai nuo savęs ranka numušė D. Å . rankas ir atsitraukė porÄ Å¾ingsnių. Prie pat buvo plytelėmis klotas grindinys, tarp kurio ir žemės yra apie 5 cm aukščio skirtumas. Viskas įvyko per akimirkÄ .

Nesuprato, ar D. Š. užkliuvo, ar jam susipynė kojos, bet D. Š. žengė ir, neišlaikęs pusiausvyros, krito aukštielninkas ir trenkėsi galva į plyteles, esančias prie kultūros namų sienos. Atstumdamas D. Š. rankas negalvojo, kad nuo jo veiksmų nukentėjusysis gali griūti, to nesitikėjo. Jis pirmas priėjo prie D. Š., po to priėjo T. B., T. R.. D. Š. gulėjo ir burbėjo. Kraujo nesimatė. T. R. bandė jį pakelti. D. Š. laikėsi ant kojų, bet labai nestipriai. Tada visi D.

Å . pakėlė ir nešė iki pastarojo automobilio apie 20 metrų. IÅ¡ Å¡ių kaltinamojo nurodytų aplinkybių bei kitų liudytojų parodymų, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent aptariamoje vietoje ir aptariamu laiku D. Å . patyrė sunkiÄ galvos traumÄ o ne kažkur kitur, kaip galima suprasti iÅ¡ galutinių teismo padarytų iÅ¡vadų. Taip pat nurodo, kad liudytojai T. B., R. P., E. M. savo pirminiuose parodymuose, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iÅ¡ pradžių D. Å . pastÅ«mė T.

J., tačiau Å¡is neparkrito, po to T. J. abiem rankom čiupo krÅ«tinės srityje D. Å . už striukės ir pastÅ«mė, ir dėl to pastarasis nugriuvo aukÅ¡tielninkas ant plytelių. Vėliau, tiek akistatų metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, paminėti liudytojai pakeitė savo parodymus kaltinamajam T. J. naudinga linkme, ir Å¡iais parodymais teismas rėmėsi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Todėl prokuroras mano, jog vėliau liudytojų T. B., R. P. ir E. M. duoti parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, ir priimdamas nuosprendį teismas turėjo vadovautis pirminiais Å¡ių liudytojų parodymais.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad visi trys tiesioginiai įvykio liudytojai po pirminių parodymų davimo, vėliau akistatų metu ir teisminio nagrinėjimo metu netikėtai pakeitė parodymus kaltinamajam naudinga linkme. Mano, jog suklysti gali vienas liudytojas, bet ne visi tiesioginiai įvykio liudytojai iÅ¡ karto. Be to, prokuroro teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad T. B. ir R. P. yra T. J. draugai. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į liudytojo A. S. parodymus, kuris parodė, kad R.

P., T. J. ir T. B. nukentėjusįjį už parankių nusitempė prie kultÅ«ros namų. Jis su T. R. stovėjo toliau, nes pastarasis liepė nesikiÅ¡ti. Kas įvyko prie kultÅ«ros namų, nematė. Matė, kad stumdosi, jog krenta D. Å .. SmÅ«gio nematė ir negirdėjo. Nesimatė, kad D. Å . kas stumtų, nes užstojo kolona. IÅ¡ už jos D. Å . krito aukÅ¡tielninkas ir trenkėsi galva į blokelius. Prokuroro nuomone, teismas taip pat neįvertino liudytojos R. K. parodymų, kuri parodė, kad 2007 m. gruodžio 2 d. pas jÄ atvažiavo Å . vaikai – D. ir V., su jais vartojo alkoholį.

Nepamena, ar kartu su jais atvažiavo, ar vėliau atėjo A. S.. Po to A. S. su D. Å . iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Vėliau, gal už pusantros valandos, tiksliai nepamena, pas jÄ atvažiavo A. S. ir pasakė, jog D. Å . primuÅ¡tas. Jai paklausus, kas primušė, A. S. sakė nežinantis, nes tų asmenų nepažįstantis. A. S. minėjo, kad ten buvo T. J.. A. S. sakė, kad atvežė D. Å . į jos kiemÄ , bet ji liepė A. S. vežti D. Å . namo. Nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojos V.

V. parodymus, kuri parodė, kad 2007 m. gruodžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir bare. Ä® parduotuvę atėję D. Å . su A. S. apsipirko ir nuėjo į barÄ . T. J. su draugais T. B., T. R. ir P. jau buvo bare. D. Å . buvo priekabus, prie visų kabinėjosi, buvo arÅ¡us, konfliktiÅ¡kas. Nežino, ar tarp jų ir D. Å . vyko konfliktas. Baras tÄ dienÄ dirbo iki 20 val., po to visus iÅ¡varė ir pasiliko susitvarkyti. Kai jau uždarė barÄ , kažkuris buvo sugrįžęs į vidų – ar P., ar R., nepamena, ir lyg pasakojo, jog T.

J. atstÅ«mė D. Å ., kad mušė – nesakė. Ä®vertinęs anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad 2011 m. gegužės 19 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir naikintas, nes teismas, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, remdamasis iÅ¡ dalies pakeistais liudytojų T. B., R. P. ir E. M. parodymais, kurie, prokuratÅ«ros nuomone, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes, apeliantas sprendžia, kad T.

J. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡ti kaltinamai yra pagrįsti. Nurodo, jog BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. BK 16 straipsnyje iÅ¡skiriamos dvi neatsargumo rÅ«Å¡ys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Mano, kad Å¡iuo atveju T. J. veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip nusikalstamas nerÅ«pestingumas, t. y. nusikalstamo nerÅ«pestingumo atveju kaltininkas nenumato, kad dėl jo veikos gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal buvusiÄ situacijÄ privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų buvęs apdairesnis.

IÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, prokuroro nuomone, matyti, jog jis, atstumdamas D. Å . rankas, negalvojo, kad nuo jo veiksmų nukentėjusysis gali griÅ«ti, to nesitikėjo, matyti, kad T. J. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta D. Å . sveikata, tačiau pagal buvusiÄ situacijÄ ir savo asmenines savybes privalėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis matė, jog prieÅ¡ tai T. B. pastÅ«mė D. Å ., ir Å¡is pargriuvo ant žemės. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliantas konstatuoja, kad kaltinamasis privalėjo numatyti, jog jo pastumtas D.

Å ., kuris buvo stipriai apsvaigęs, gali nukristi ir sunkiai susižaloti, kadangi (kaip parodė pats kaltinamasis) D. Å . stovėjo ant sumintos žemės, prie pat buvo plytelėmis grįstas grindinys, tarp kurių yra apie 5 cm aukščio skirtumas. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. Å . atstovas G. Å . praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: T. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę; priteisti iÅ¡ kaltininko civilinį ieÅ¡kinį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Skunde nurodo, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kai kurie surinkti įrodymai nevertinti arba įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat, apelianto nuomone, teismas pažeidė BPK 301 straipsnio, 303 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies normų reikalavimus, nes nagrinėdamas bylÄ nenustatė visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nepateikė įrodymų analizės. Nuosprendyje nemotyvuota, dėl kokios priežasties vieni įrodymai priimti, o kiti atmesti.

Nurodo, kad iÅ¡teisindamas T. J. teismas savo nuosprendį pagrindė iÅ¡teisintojo T. J. ir jo draugų teisme duotais parodymais, nors jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka jų duotų parodymų teisme. Mano, jog toks besÄ lygiÅ¡kas rėmimasis tik iÅ¡teisintojo ir jo liudytojų nenuosekliais, prieÅ¡taringais parodymais, jų aiÅ¡kinimas tik iÅ¡teisintojo naudai, nutylint ir neduodant tam jokio įvertinimo, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir neobjektyvumÄ .Pažymi, kad T. J. 2007-12-10 pats raÅ¡ydamas policijai paaiÅ¡kinimÄ nurodė:

„<...> nenorėdamas, kad kiltų didesnių problemų, jį traukiau į Å¡alį, kad nusiramintų, jis pastoviai veržėsi link kitų ir Å¡Å«kavo kad bus „pize“ ir taip nuėjome iki kultÅ«rnamio, tada jis pradėjo jau asmeniÅ¡kai ant manęs „varyt“ ir stÅ«mė mane, tada aÅ¡ jį stumtelėjau, sakau „baik, raminkis“, na kadangi buvo girtas, susipynė kojos griuvo ir galva trenkėsi į žemę (iÅ¡betonuotÄ ), mes tada priėjom prie jo ir, kadangi gulėjo, pakėlėme neÅ¡ti į maÅ¡inÄ <...>“ (l t. 80 b. l.).

T. J. 2008-01-15 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė: „<...> AÅ¡ nenorėdamas, kad vėl kas nors jį pastums ar įvyks dar toks konfliktas, D. Å . paėmęs už liemens vedžiau atokiau savo draugų, kad jį nuraminti. Jis veržėsi iÅ¡ manęs, aÅ¡ jį raminau „kad baik, D., nusiramink, kÄ tu čia dabar darai“. Bet jis vis tiek nerimo. Praėjus betonines kolonas, jis iÅ¡ mano rankos iÅ¡simuistė. Maniau, kad jau nurimo ir kad jau nustos kabinėtis. Buvau jau benusisukÄ s eiti link draugų, bet D.

Å . vėl pradėjo kibti, mane pastÅ«mė sakydamas „pasitrauk“. AÅ¡ jo rankÄ nuo savo rankos (žasto srityje) nustÅ«miau. Jis vėl link manęs ėjo, aÅ¡ traukiausi į Å¡onÄ , bet jis vis tiek ėjo link manęs visas dėl girtumo svirduliuodamas, sunkiai ant kojų besilaikydamas, nes tikrai atrodė girtas, o, be to, šį kartÄ buvo labai agresyvus. Jam einant link manęs, jis padarė gal žingsnį į priekį, paskui atgal ir lyg už kažko užkliuvęs D. Å . susvirduliavo ir griuvo aukÅ¡tielninkas.

Jo galva nukrito ant plytelių, kuriomis buvo iÅ¡klotas prie pat kultÅ«ros namų esantis pasienis. Rankomis atsirėmusio į tÄ sienÄ , prie kurios nukrito, aÅ¡ D. Å . nemačiau. <...>“ (1 t. 85–87 b. l.). Teisme iÅ¡teisintasis T. J. parodė, kad išėjęs D. Å . su A. S. iÅ¡ baro priėjo prie jų, kiemelyje stovinčių, ir pradėjo įžeidinėti, žadėjo atvažiuoti rytoj, sumuÅ¡ti, vadino gaidžiais. Kilo susistumdymas, matė, kaip krito D. Å . ant žolynėlio, priėjęs T.

B. pakėlė ir atsiprašė. Po kiek laiko vėl lindo prie jų, grasino, matė, kad bręsta konfliktas, vėl bus susistumdymas, todėl įsiterpė į tarpÄ , nes nenorėjo, kad įvyktų muÅ¡tynės. Paėmęs D. Å . per pečius pasivedė į Å¡onÄ , ramino jį, nuvedė prie kultÅ«ros namų, ten yra tokios kolonos. Po kiek laiko taip išėjo, kad jis atsistojo prieÅ¡ D. Å . ir stovėjo nugara į barÄ , o D. Å . prieÅ¡ jį. D. Å . paėmė jam už atlapų, norėdamas pastumti.

Jis automatiÅ¡kai eidamas atgal numušė savo ranka jo rankas nuo savęs ir atsitraukė nuo jo pora žingsnių. Viskas įvyko per akimirkÄ . Jis atsitraukė, o D. Å . stovėjo ant sumintos žemės, prie pat buvo plytelėmis klotas grindinys. Tarp jų yra kokių 5 cm aukščio skirtumas. D. Å . žengė, nežino, ar užkliuvo, ar kojos susipynė, ir jis neiÅ¡laikęs pusiausvyros krito aukÅ¡tielninkas, dar bandė užsilaikyti už sienos, bet jos nepasiekė. Prie nukritusio priėjo jis, T.

B., T. R., jie pakėlė D. Å . ir nešė gal 20 metrų, bet jam pradėjus spardytis paleido, ir D. Å . ėjo link automobilio pats, bet vedė už parankių iki automobilio. D. Å . atsisėdus į automobilį, jis dar paklausė, kaip D. Å . laikosi, Å¡is pasakė, kad gerai, užsidarė duris ir iÅ¡važiavo. Automobilį vairavo A. S.. Taigi apeliantas nurodo, kad T. J. ikiteisminio tyrimo ir teisme apie įvykusį konfliktÄ tarp T. J. ir D. Å . duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. T.

J. teisme savo parodymus, apibÅ«dinančius D. Å . kritimÄ , pakeitė iÅ¡ esmės. Jis pakeitė ir kitas įvykusio įvykio aplinkybes, tačiau teismas tokio T. J. parodymų pakeitimo nevertino ir neanalizavo. Nurodo, jog tÄ patį galima pasakyti ir apie iÅ¡teisintojo T. J. draugų T. B., R. P., E. M. duotus parodymus, kurie, atstovo teigimu, yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, tačiau teismas tiems prieÅ¡taravimams nedavė jokio įvertinimo ir apie tai savo nuosprendyje nutylėjo.Liudytojas T. B. tuoj po įvykio raÅ¡ydamas pats paaiÅ¡kinimÄ nurodė:

„<...> Tada D. pastūmė T., o T. jį nestipriai pastūmė, o jis kadangi buvo visas girtas griuvo ant žemės ir galva trenkėsi į plyteles <...>“ (1 t. 42 b. l.). Liudytojas T. B. apklaustas 2007-12-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė: „<...> Mačiau, kaip T. J. jį lyg supurtė ir kažkaip atstūmė nuo savęs, kaip supratau, kad nelįstų daugiau, nes jis buvo visiems įgrisęs. Pastumtas D. Š. nugriuvo aukštielninkas, galva kliuvo ant plytelių, kurios yra prie pat kultūros namų sienos.

Po to jis nesikėlė. <...>“. (l t. 46 b. l.). 2008-02-19 atliekant akistatÄ tarp T. B. ir T. J., T. B. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus, bet patvirtino, jog D. Å . krito ant plytelių po T. J. atstÅ«mimo (l t. 47–49 b. l.). Apelianto teigimu, teisme liudytojas T. B. pakeitė parodymus ir prisiderinęs prie T. J. parodymų, davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir T. J., t. y. jog matė, kaip T. J. D. Å . pavedė į Å¡onÄ . Jis tuo metu T. J. stovėjo už nugaros, o kiti dar už jo toliau. T. J. su D.

Å . stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ . J. bandė iÅ¡silaisvinti nuo D. Å . ir numetė pastarojo rankÄ . D. Å . neiÅ¡laikė pusiausvyros, krito ir neatsikėlė. Negali pasakyti, kodėl D. Å . nugriuvo, gal dėl to, kad žemės pavirÅ¡ius nebuvo lygus, o gal dėl to, kad buvo labai girtas ir neiÅ¡laikė pusiausvyros. PaaiÅ¡kinime, kurį rašė po įvykio, neteisingai nurodyta, jog T. J. pastÅ«mė D. Å .. Tyrėja ne taip suprato jo pasakymÄ . PaaiÅ¡kinimÄ rašė bÅ«damas iÅ¡sigandęs, Å¡alia stovėjo policininkas, kuris patarė, kÄ raÅ¡yti.

Teigia, kad teismas liudytojo T. B. parodymų neanalizavo, nedavė jiems atitinkamo įvertinimo, nepašalino prieštaravimų jo parodymuose, o apsiribojo tik parodymų turinio išdėstymu. Liudytojas R. P. 2007-12-17 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė: „<...> Tada T. J. pasivedė D. Š. į šalį. Mačiau, kaip D. Š. pastūmė T. J., o šis stūmė atgal. D. Š. neišsilaikė ir pagriuvo ant nugaros <...>“ (1 t. 50–52 b. l.). Apklaustas R. P. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė:

„<....> tvirtinu 2007 m. gruodžio 17 d. duotus parodymus. T. J. D. Å . stumtelėjo rankomis, suduodamas į krÅ«tinę ir Å¡is neiÅ¡silaikęs nugriuvo aukÅ¡tielninkas, galvÄ trenkdamas į plyteles, kurios yra iÅ¡klotos prie pat kultÅ«ros namų sienos <...>“ (l t. 53 b. l.). 2008-02-29 atliekant akistatÄ tarp R. P. ir T. J., jis jau pakeitė parodymus, nurodydamas, kad jis buvo už nugaros ir iÅ¡ T. J. judesių pamanė, kad T. J. pastÅ«mė D. Å . (1 t. 54–55 b. l.). Apeliantui aiÅ¡ku, kad susitarė su T.

J., kaip sakyti, todėl davė tokius parodymus, kurie buvo reikalingi T. J.. Mano, jog R. P. savo per akistatÄ duotus parodymus pakartojo ir teisme, tik dar labiau prisiderino prie T. J. duotų parodymų. Jis parodė, kad vedamas D. Å . norėjo atsistumti nuo T. J. ir nugriuvo. Nematė judesio, kad T. J. bÅ«tÄ stÅ«męs D. Å ., nes buvo J. už nugaros. Ikiteisminio tyrimo apklausoje sakė matęs, kaip T. J. stÅ«mė, nes jam taip atrodė. Teigia, kad teismas R. P. parodymų taip pat neanalizavo, o tik apsiribojo apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje Å¡io liudytojo parodymų turinio iÅ¡dėstymu.

Atstovo nuomone, teismas apsiribojo ir liudytojo E. M. duotų parodymų turinio iÅ¡dėstymu, nors jo parodymai yra aiÅ¡kiai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. 2008-01-23 E. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė: „<...> AÅ¡ iki to momento, kas tarp jų buvo nemačiau, o tik tai, kad T. J. su abiem rankom čiupo D. Å . krÅ«tinės srityje už striukės. Jį kaip supratau supurtė ir stÅ«mė nuo savęs. Kokio stiprumo pastÅ«mimas buvo negaliu pasakyti, nes jau tamsoka buvo, o ir kolonos Å¡viesÄ užstojo, bet kad stumtelėjo – tikrai mačiau ir po to D.

Å . nugriuvo aukÅ¡tielninkas ant plytelių, ne ant žolės. Už J. nugaros mačiau stovintį T. B.. Paskui priėjo prie D. Å . T. J., T. R., T. B.. Jie jį paėmę visi trys nešė iki maÅ¡inos <...>“ (l t. 65–66 b. l.). Atliekant akistatÄ tarp E. M. ir T. J. (l t. 67–69 b. l.), jau iÅ¡ dalies keitė parodymus. Å is liudytojas apklaustas 2008-11-06 teisiamojo posėdžio metu iÅ¡vis pakeitė savo parodymus ir parodė taip, kaip reikėjo T. J., t. y. kad D. Å . buvo labai girtas ir jis dėl girtumo galėjo pats nugriÅ«ti, nereikėjo nė stumti.

Kaip D. Š. virto, nematė, nes stovėjo šviesoje, o jie buvo nelabai apšviestame plote. Mano, kad tuo momentu, kai D. Š. krito, prisilietimo nebuvo. Taigi, apelianto nuomone, nors išteisintojo T. J. ir liudytojų T. B., R. P., E. M. parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes nenuoseklūs, prieštaringi, bet teismas šių prieštaravimų nepašalino ir šiems parodymams nedavė reikiamo įvertinimo. Atstovo teigimu, teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokia dalimi tų parodymų teismas tiki ir jais remiasi, ir kokia dalimi parodymų netiki ir jais nesiremia.

Nurodo, jog teismas nuosprendyje nurodė tik liudytojo ir iÅ¡teisintojo parodymų turinius, bet Å¡ių parodymų netyrė, neanalizavo ir nelygino su kitais duomenimis, nors BPK nuostatos teismÄ Ä¯pareigoja imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės (BPK 241 str. 2 d.). Apelianto teigimu, teismas savo nuosprendyje pateikė tik bendro pobÅ«džio iÅ¡vadas dėl įrodymų visumos vertinimo, tačiau nenurodė motyvų dėl konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriomis teismas pagrindė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Teigia, kad analizuojant byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, aiškiai matyti, kad T. J. kartu su kitais dalyvavo konflikte su D. Š., jis atliko aktyvius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. Š.. Vedė, tempė D. Š. toliau nuo baro. Paskui ėjo T. B., R. P.. T. J., pasinaudodamas tuo, kad D. Š. buvo labai girtas, nutempęs toliau, jam sudavė į krūtinę, ir šis krisdamas aukštielninkas, atsimušė galva į plyteles. Apeliantas pastebi, kad apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jam priėjus prie gulinčio D.

Å ., jis suprato, kad kažkuris iÅ¡ jų nuo D. Å . nuvilko striukę, nes jÄ jam padavė T. J.. Piniginę jam padavė T. B.. Piniginė turėjo bÅ«ti striukėje, bet ji atsirado pas T. B., atstovo nuomone, rodo, kad D. Å . buvo tempiamas toliau nuo baro, prie kolonų turint tikslÄ iÅ¡kraustyti D. Å . kiÅ¡enes ir paimti jo pinigus, o ne nuvesti nukentėjusįjį į Å¡alį su tikslų jį nuraminti. Nurodo, kad Å¡iÄ aplinkybę jie neigia ir, be A. S. parodymų, daugiau jokių įrodymų nėra surinkta.

Apelianto teigimu, kadangi D. Å . krito pastumtas T. J. ir Å¡io kritimo metu sunkiai susižalojo, todėl kilę padariniai yra ne atsitiktinio pobÅ«džio, o nulemti padarytos veikos, ir tarp jų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. T. J. veikė sÄ moningai. Jis negalėjo nesuvokti, kad pastÅ«mus labai girtÄ D. Å ., Å¡is gali kristi ir susižaloti. IÅ¡vengti tokių pasekmių minėtomis aplinkybėmis nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Teigia, kad iÅ¡teisintasis suprato ir numatė bei sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti.

D. J. pasekmių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia, todėl turi atsakyti už kilusias pasekmes. Mano, kad jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 str. l d. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog D. Å . yra padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, ilgÄ laikÄ buvo komos bÅ«senos, tapo neįgalus, pradžioje buvo nustatytas 0 procentų darbingumas. Nuo 2009 metų yra nustatytas 15 procentų darbingumo lygis dėl potrauminės demensijos ir nuolatinės slaugos poreikis. 2008 m. spalio 29 d. jam buvo teismo paskirtas rÅ«pintojas tėvas G.

Å .. Jam dabar yra nustatyta, kad jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotystė – potrauminė demencija. D. Å . po galvos traumos atsiminti ir papasakoti apie 2007-12-02 įvykius negali. Jis pagal dabartinę sveikatos bÅ«klę negali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir jų negali teisingai valdyti. Teigia, kad tuo pasinaudojo iÅ¡teisintasis T. J. bei jo draugai T. B., R. P., E. M., susitarė, kaip meluoti apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir teismas tais jų melavimais patikėjo, o D.

Å . dėl T. J. kaltės visam gyvenimui liko psichiÅ¡kai neįgalus. Atsiliepimais į prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus iÅ¡teisintasis T. J. praÅ¡o apeliacinius skundus dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-874/2011 atmesti.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl T. J. iÅ¡teisinimo pagrindo neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas) bei netinkamai iÅ¡spręsti civilinių ieÅ¡kinių klausimai (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl T.

J. iÅ¡teisinimo. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.Prokuroras bei nukentėjusiojo atstovas apeliaciniais skundais nesutikdami su T. J. iÅ¡teisinimu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡vadÄ dėl T. J. nekaltumo padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados dėl T. J. kaltės atitinka bylos faktines aplinkybes, o prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas skunduose argumentuodami savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iÅ¡ esmės jau įvertintus nuosprendyje.

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas apeliaciniuose skunduose teigia, kad iÅ¡teisintojo T. J. bei liudytojų T. B., R. P. bei E. M. parodymai yra nenuoseklÅ«s, keitėsi viso proceso metu, kad nepagrįstai teismas nesirėmė liudytojo A. S. parodymais ir, kad T. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo paties iÅ¡teisintojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog T. J. pastÅ«mus D. Å . nugriuvo aukÅ¡tielninkas ant grindinio ir patyrė sužalojimÄ .Analizuojant liudytojo A. S. parodymus, matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė nematęs, kaip T.

J. sudavė smÅ«gį D. Å ., teigė tik matęs nukentėjusįjį griÅ«nantį aukÅ¡tielninkÄ , todėl liudytojas pamanė, kad D. Å . griuvo nuo smÅ«gio (1 t. 59–60, 61–62, 63–64 b. l., 2 t. 102–103, 135 b. l., 3 t. 4–6 b. l.). Taigi, liudytojo A. S. parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kad D. Å . griuvo nuo iÅ¡teisintojo T. J. suduoto smÅ«gio.IÅ¡teisintasis T. J. ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir teisme, parodė, kad D. Å . vedėsi į Å¡onÄ ramindamas jį, kad nekonfliktuotų su kitais, kad nukentėjęs veržėsi atgal, kad D.

Š. jį pastūmė, po to vėl puolė jį stumti, todėl jis savo ranka atstūmė nuo savęs D. Š. rankas bei paėjo kelis žingsnius atgal, atsitraukdamas nuo D. Š., o nukentėjęs žengė žingsnį į priekį bei atgal, susvyravo, gal dėl girtumo, o gal dėl to, kad jam susipynė kojos, ir nugriuvo aukštielninkas ant grindinio (1 t. 85–87, 88, 97 b. l., 3 t. 40–41 b. l.). Tokius parodymus T. J. patvirtino akistatose su T. B., R. P., A. S., E. M. (1 t. 47–49, 54–55, 63–64, 67–69 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 98–105 b. l.) ir savo paaiškinime (1 t. 80 b. l.).

Nors liudytojai T. B., R. P. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip T. J. pastūmė (atstūmė) D. Š. nuo savęs, kad po to D. Š. nugriuvo aukštielninkas ant grindinio (1 t. 43–44, 45, 47–49, 50–51, 52–53, 54–55, 65–66, 67–69 b. l.), tačiau tik teisme patikslinus šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie nukentėjusiojo pastūmimo (atstūmimo) bei griuvimo momentus (2 t. 60–62, 135 b. l., 3 t. 3, 20–21 b. l.), liudytojai parodė, jog nematė, kad nukentėjusysis D.

Å . nugriuvo pastumtas T. J., nes stÅ«mimo judesio nematė, o matė tik momentÄ , kai T. J. atsistÅ«mė nuo D. Å . atmesdamas nukentėjusiojo rankas į Å¡onÄ , ir kad nukentėjusysis neiÅ¡laikęs pusiausvyros, susipynus kojoms ar dėl girtumo, nugriuvo. Taip pat nė vienas iÅ¡ įvykį mačiusių liudytojų neparodė, kad T. J. sudavė smÅ«gį D. Å . į krÅ«tinę ar į veidÄ . Taigi, teisme patikslinus liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiojo pastÅ«mimo (atstÅ«mimo) bei griuvimo momentus, nustatyta, kad iÅ¡teisintojo T.

J. ir liudytojų T. B., R. P. bei E. M. parodymai iš esmės yra nuoseklūs bei išsamūs, atitinka vieni kitus, t. y. nėra prieštaringi, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Liudytojo A. S. bei nukentėjusiojo atstovo G. Š. parodymų, jog D. Š. lūpa buvo perskelta bei ant krūtinės G. Š. matė mėlynes, nepatvirtina byloje esantys duomenys, nes nei vienas iš įvykį stebėjusių liudytojų neparodė matę ant D. Š. veido ar galvoje kraujo ar kokių nors sužalojimų.

Aplinkybę, jog G. Å . matė ant sÅ«naus krÅ«tinės mėlynes, jis nurodė tik teisme, tokių aplinkybių iÅ¡ karto po įvykio nenurodė. Tokių sužalojimų taip pat neužfiksuota ir D. Å . medicininiuose dokumentuose, kuriais remiantis buvo pateikta specialisto iÅ¡vada dėl sveikatos sužalojimo mÄ sto nustatymo. Be to, iÅ¡teisintasis neigė sudavęs D. Å . ir byloje apklausti liudytojai parodė nematę, jog D. Å . bÅ«tų buvęs suduotas smÅ«gis.Visuma minėtų įrodymų nepatvirtina, kad T.

J., atstumdamas nuo savęs D. Å ., sudavė rankomis jam į krÅ«tinę, ir kad D. Å . nugriuvo ant grindinio ir patyrė sužalojimÄ pastÅ«mus T. J.. Nėra pagrindo manyti, kad T. J. veiksmas – nukentėjusiojo rankų atmetimas turėjo įtakos tam, kad nukentėjusysis prarastų pusiausvyrÄ ir nugriÅ«tų.Liudytojai A. S., V. V., V. V., N. G. bei T. R. paties įvykio nematė, tačiau Å¡ie liudytojai patvirtino, kad įvykio metu D. Å . buvo girtas, svirduliavo, vos pastovėjo ant kojų, kad elgėsi agresyviai bei konfliktavo su bare buvusiais asmenimis.

Kad įvykio dienÄ nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus patvirtino ir liudytojai R. K., A. S. bei nukentėjusiojo atstovas G. Å ., be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad ligonis (t. y. D. Å .) medikams teigęs dvi paras be pertraukos gėręs alkoholį, taip pat iÅ¡ burnos jaučiamas alkoholio kvapas (1 t. 20 b. l.). Be to, įvykio vietos apžiÅ«ros bei T. J. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, jog tarp plytelėmis grįsto grindinio ir žemės, t. y. toje vietoje, kur stovėjo T.

J. bei nugriuvo D. Å ., yra aukščio skirtumas, ir tai patvirtina iÅ¡teisintojo ir įvykį stebėjusių liudytojų parodymus, jog nukentėjusysis, bÅ«damas girtas ir svirduliuodamas, galėjo griÅ«ti ant žemės užkliuvęs už grindinio kraÅ¡to. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad D. Å . trauminė kraujo iÅ¡laja virÅ¡ kietojo smegenų dangalo galėjo bÅ«ti padaryta tiek griuviminės traumos metu, tiek ir suduodant smÅ«gį buku kietu daiktu į galvÄ (1 t. 20 b. l.). Taigi, visuma Å¡ių aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D.

Å . patyrė sužalojimÄ dėl girtumo užkliuvęs už nelygaus pagrindo. Taigi, tarp T. J. veiksmų (nukentėjusiojo rankų atstÅ«mimo) ir nukentėjusiajam padaryto sužalojimo nėra priežastinio ryÅ¡io. Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį T. J. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su D. Å . metu, dėl neatsargumo sužalojo D. Å .. Nepagrįstai kaltinime nurodyta, kad T. J. D. Å . sužalojo dėl neatsargumo konflikto su D. Å . metu, nes nei iÅ¡teisintasis, nei liudytojai nepatvirtino, kad T.

J. konfliktavo su D. Å ., prieÅ¡ingai, visi parodė, kad T. J. bekonfliktuojantį su kitais asmenimis D. Å . nusivedė į Å¡alį jį ramindamas. Byloje nesant duomenų, kad T. J. konfliktavo su nukentėjusiuoju, kad nukentėjusiajam T. J. sudavė smÅ«gius, t. y. nesant duomenų, rodančių jo tyčios sužaloti D. Å ., nėra pagrindo T. J. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes Å¡is nusikaltimas padaromas tik esant tyčiai. Taip pat nėra ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes Å¡i veika padaroma tik esant tiesioginiai tyčiai, o duomenų, kad T.

J. vieÅ¡oje vietoje elgėsi įžūliai, grasino ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , byloje nėra. Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Nors byloje nustatyta, kad nukentėjusiam D. Å . dėl trauminės kraujo iÅ¡lajos virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimÄ , buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 20 b. l.), tačiau konstatuoti, jog padarytas nusikaltimas, bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent kaltininko veika buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir, kad Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog nukentėjusysis griuvo ant grindinio ir patyrė sužalojimÄ ne nuo T. J. veiksmų, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp T. J. veiksmų ir atsiradusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, todėl T. J. veiksmuose nėra ir BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Taigi, pirmosios instancijos teismas T. J. iÅ¡teisino pagrįstai.Tačiau iÅ¡teisindamas T. J. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė neteisingÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ .

Liudytojas A. S. parodė, jog iÅ¡ įvykio vietos jis su D. Å . iÅ¡ karto nuvažiavo pas liudytojÄ R. K., o po to iÅ¡ jos – į nukentėjusiojo namus, ten D. Å . broliui per langÄ padavė automobilio raktelius ir pasakė, kad D. Å . miega automobilyje. Nukentėjusiojo atstovas G. Å . parodė, kad 4 val. ryte jis sÅ«nų iÅ¡ automobilio parvedė į namus. Byloje nėra duomenų, kad tÄ vakarÄ nukentėjęs buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuo jo įsodinimo į automobilį iki jo parvedimo į namus.

Liudytoja R. K. parodė, kad A. S. atvažiavus į jos kiemÄ A. S. sakė, kad D. Å . yra automobilyje sumuÅ¡tas, tačiau D. Å . nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Aplinkybę, jog A. S. ir nukentėjusysis tÄ vakarÄ dar važiavo į (duomenys neskelbtini), tik teisme nurodė liudytoja A. S., teigdama, jog taip sakant girdėjo patį A. S., tačiau A. S. Å¡iÄ aplinkybę paneigė. Taigi, apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusysis D. Å . sužalojimÄ , sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo patirti ne įvykio vietoje prie baro, o galimai kitoje vietoje dėl kitų asmenų kaltų veiksmų, yra nepagrįsta.

Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad T. J. neatliko veiksmų, kurie BK 137 straipsnio 1 dalies prasme bÅ«tų vertinami kaip nusikalstami, todėl jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). IÅ¡teisindamas T. J. kitu, BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ â€“ apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kuri neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas, nurodant kitÄ (numatytÄ BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte) T. J. iÅ¡teisinimo pagrindÄ (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai iÅ¡spręstų civilinių ieÅ¡kinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nes, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas nesant nusikalstamos veikos požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas. Dėl to nukentėjusiojo 133978,38 Lt civilinis ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir JoniÅ¡kio rajono vyriausiojo prokuroro 20372,80 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl D.

Š. gydymo išlaidų atlyginimo paliekami nenagrinėtais. Taip pat neišieškotinos nukentėjusiojo atstovo G. Š. turėtos atstovavimo išlaidos, nes tik iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį:T.

J. iÅ¡teisinimo pagrindÄ pakeisti, nurodant, jog T. J. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Palikti nenagrinėtais nukentėjusiojo D. Å . 133978,38 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir JoniÅ¡kio rajono vyriausiojo prokuroro 20372,80 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl D. Å . gydymo iÅ¡laidų atlyginimo.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                               Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Irena Ivanovienė                                                                              Nijolė Matuzevičienė