2026-01-07 Nr. CB-87-2-13-3-03397-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4495

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03397-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 23 d. paduotu ieškovo ginančio viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas ginantis viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams J. A., J. A., N. A. ir trečiajam asmeniui Alytaus m. 2–ojo notaro biuro notarei Rasuolei Sereikienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą.

Ieškovas ginantis viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamais sprendimu ir nutartimi netinkamai aiškino ir taikė CK 1.78 straipsnio, CPK 49 straipsnio, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, dėl to nepagrįstai apribojo prokuroro teises reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, taip pat netinkamai taikė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles.

2. Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos. Ieškovo pateiktus įrodymus teismas vertino selektyviai, išimant iš konteksto, atskirai nuo kitų tas pačias aplinkybes turinčių pagrįsti įrodymų grupės, atskiriems įrodymams nepagrįstai suteikiant daugiau įrodomosios vertės nei kitiems įrodymams.

3. Ieškovas siekė įrodyti atsakovų veikimą priešingai viešajai tvarkai (siekiant apsunkinti valstybei padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese) ar gerai moralei (elgiantis nesąžiningai). Be to, ieškovo nuomone, nustatyti neteisėtumo požymiai, tikrieji sandorio tikslai apibūdina ir tariamą sandorį, todėl yra pagrindas ginčo sandorį laikyti neteisėtu tiek dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl jo tariamumo. Sandoriai (ginčo sandoris ir kito nekilnojamo turto pirkimas-pardavimas artimiems asmenims) buvo inicijuoti praėjus tik 6 dienoms po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, akcizinių prekių radimo. Pateikdamas įrodymus ieškovas siekė pagrįsti visos šeimos įsitraukimą, žinojimą apie susidariusią situaciją ir bendro tikslo – apsaugoti šeimos turtą – atsiradimą ir siekimą. Teismų padarytos išvados dėl nurodytų aplinkybių vertinimo ir reikšmės įrodinėjant atsakovų bendrą valią sudaryti ginčo sandorį yra nepagrįstos. Pasisakydamas dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo tariamumo (CK 1.86 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktus įrodymus (kuriais grindžiamas sandorio tariamumas, t. y. faktinių pasekmių neatsiradimas, jų nepasikeitimas) vertino atskirai ir atsietai nuo bylos įvykių konteksto – didelės vertės akcizinių prekių radimo atsakovų teritorijoje – bei nesąžiningumo prezumpcijos, nes turtas perleistas atsakovų dukrai.

4. Pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018, kurioje nurodyta, kad jei ieškinyje, kuris reiškiamas viešajam interesui ginti, turi būti nurodyta konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę į ieškinį dėl viešo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą, subjektui neišpildžius šios sąlygos, laikytina, kad jis neturi teisės reikalaujamų pagrindų ginti viešą interesą civilinio proceso tvarka, vadinasi negali turėti ar įgyti civilinių procesinių teisių ir pareigų, šiuo atveju pritaikyta netinkamai, kadangi nurodytoje nutartyje kalbama apie ribotas savivaldybės atstovų teises viešojo intereso gynimo srityje. Tuo tarpu šio ginčo byloje ieškovas yra prokuroras, kuriam teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą visais atvejais, kai nustatomas viešojo intereso pažeidimas, nustato Konstitucijos 118 straipsnis ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis. Taigi, ieškovui minėtais įstatymais suteikta teisė reikšti ieškinį šioje byloje negali būti ribojamos CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė