f514806e-1d29-4cbf-8a7c-29fdecf79833 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-396-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-10264-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T.

A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjo) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-44-653/2011 pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys – D. D., A. Z., J. G., A. L., O. B. L., V. B. L., E. L., J. L., L. L., S. L., N. V., M. Å ., M. Å .. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                                 I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ A. V. savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. atstatyti neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), tÅ«rį ir konstrukcijas į pirmykÅ¡tę padėtį, t. y. iÅ¡griauti naujai pastatytas sienas, pertvaras, inžinerinės vartotojo sistemos konstrukcijas, demontuoti stoglangius, iÅ¡ardyti stogo Å¡iluminę izoliacijÄ ir įrengtų pastogėje patalpų grindų, sienų, lubų apdailÄ .

Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, įrengė gyvenamosios paskirties patalpas daugiabučio gyvenamojo namo pastogėje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. Å¡iÄ pastogę rekonstravo. Å iais veiksmais atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 dalį. 2009 m. balandžio 10 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento vyriausiasis specialistas atsakovui surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , 2009 m. balandžio 10 d.

– statybos sustabdymo aktÄ . Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2009 m. gegužės 7 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento reikalavimu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡ atsakovo buvo pareikalauta likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iki 2009 m. lapkričio 16 d. savo lėšomis atstatyti neįrengtos palėpės tÅ«rį ir konstrukcijas į pirmykÅ¡tę padėtį. Atsakovas Å¡io reikalavimo neįvykdė, t. y. neatstatė neįrengtos palėpės tÅ«rio ir konstrukcijų į pirmykÅ¡tę padėtį.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį tenkino – įpareigojo atsakovÄ A. V. savo lėšomis per 2 mėnesius po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. atstatyti neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), tÅ«rį ir konstrukcijas į pirmykÅ¡tę padėtį: iÅ¡griauti naujai pastatytÄ sienÄ , pertvaras, inžinerinės vartotojo sistemos konstrukcijas, demontuoti stoglangį, iÅ¡ardyti stogo Å¡iluminę izoliacijÄ ir įrengtų pastogėje patalpų grindų, sienų, lubų apdailÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo A.

V. 958 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai ir 189,45 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.             Teismas konstatavo, kad atsakovas palėpės patalpoje virÅ¡ savo buto įrengė gyvenamÄ sias patalpas: atitvėrė Å¡ias patalpas siena, pastatė pertvaras, įrengė inžinerines vartotojo sistemos konstrukcijas, stoglangį, stogo Å¡iluminę izoliacijÄ , atliko įrengtoje patalpoje grindų, sienų, lubų apdailÄ .

Pagal iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo ir Å¡iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį Å¡ie darbai pripažįstami rekonstrukcija ir Å¡iems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas. Atsakovo atsikirtimai, kad apdailos darbai priskiriami paprastajam remontui atmestini kaip nepagrįsti: atsakovas negyvenamojoje patalpoje įrengė gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl darbų rezultatas vertinamas kompleksiÅ¡kai pagal statybos tikslÄ , o ne atskirai vertinant tam tikslui pasiekti atliktus darbus.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 4.103 straipsnio pagrindu, todėl Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar atlikti statybos darbai pažeidžia bendraturčių teises. Anot teismo, vien savavaliÅ¡kos neteisėtos statybos faktas sudaro pagrindÄ taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Taigi, net ir tuo atveju, jei neteisėti stogo apÅ¡iltinimo darbai pagerintų gyventojų gyvenimo sÄ lygas, tai neatleistų atsakovo nuo pareigos paÅ¡alinti pažeidimus. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuardžius atsakovo įrengtÄ stogo Å¡iluminę izoliacijÄ , po negyvenamosiomis palėpės patalpomis esančios gyvenamosios patalpos taptų netinkamos gyventi.

Teismo nuomone, atsakovo atlikti statybos darbai liudija, kad Å¡iuo atveju jis, kaip vienas iÅ¡ bendraturčių, atliko veiksmus, kurie savo esme reiÅ¡kia atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.), nes atsakovas, nesant nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos, atskyrė iÅ¡skirtinai sau palėpės dalį, į kuriÄ galima patekti tik iÅ¡ atsakovo bute įrengtų laiptų. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti nesant visų bendraturčių (D. D. ir J. G.) sutikimo, jie pripažintini neteisėtais.

Teismas pažymėjo, kad patalpų atskyrimas, jų paskirties pakeitimas yra susijęs su disponavimo teise, todėl Å¡iuo atveju 4.85 straipsnyje numatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarka netaikytina. Šį faktÄ atsakovas žinojo, nes rengiant projektinius pasiÅ«lymus, jis pridėjo 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimÄ dėl palėpės dalių nustatymo, kurio 3 punkte numatyta, kad Å¡is susitarimas įsigalioja po to, kai jį pasiraÅ¡o visos susitarimo Å¡alys, t. y. visi palėpės bendrasavininkai.

Kadangi susitarimo nepasirašė D. D. ir J. G., toks susitarimas neįsigaliojo. Taigi, anot teismo, visų bendraturčių sutikimo buvimas yra esminė sÄ lyga statybos veiksmams pradėti, gauti statybos leidimÄ . Teismas nurodė, kad pagal Å¡iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalį raÅ¡ytiniai savininkų sutikimai yra statybÄ leidžiantis dokumentas. Leidimui rekonstruoti statinį gauti bÅ«tina pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Nesant visų bendraturčių sutikimo rekonstrukcija negalima.

Pasak teismo, sprendžiant, ar atsakovas galėtų paÅ¡alinti minėtÄ trÅ«kumÄ , atsižvelgtina į tai, kad Å¡i byla nagrinėjama nuo 2009 m. gruodžio mėn., trečiasis asmuo D. D. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nesutikimÄ dėl statybos darbų. Apie faktÄ , jog nėra visų bendraturčių sutikimo, atsakovas žinojo ir ankščiau, derinant projektinius pasiÅ«lymus, organizuojant savininkų vieÅ¡Ä aptarimÄ . Nepaisant to, atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl bendraturčių nesutarimo nuginčijimo, dėl teisės atlikti statybos darbus be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimo ar pan.

Ä®vertinęs atsakovo veiksmus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės paÅ¡alinti pažeidimus kitais nei praÅ¡o ieÅ¡kovas įstatyme numatytais bÅ«dais. Be to, teismas pažymėjo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra kultÅ«ros paveldo objektas. 2010 m. gruodžio 21 d. raÅ¡te Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyrius nurodė atsakovui, kad Å¡iame pastate kapitalinis remontas ir rekonstrukcija galimi tik nevertingose dalyse ir elementuose.

Pastato vertingosios savybės nėra nustatytos, o prieÅ¡ projektavimo darbus juos nustatyti bÅ«tina. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ atsakovas nesikreipė į Vertinimo tarybas dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti rekonstrukcijos darbai yra galimi pagal paveldosaugos reikalavimus. Be to, minėtame raÅ¡te KultÅ«ros paveldo departamentas nurodė ir kitus projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumus, kurių atsakovas iki Å¡iol nepaÅ¡alino. Ä®vertinęs 2010 m. gruodžio 21 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytus motyvus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo remtis 2009 m. spalio 9 d.

KultÅ«ros paveldo departamento raÅ¡tu, bei pažymėjo, kad ir tuo metu projektiniams pasiÅ«lymams nebuvo pritarta.             Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas sukeltų esminių neigiamų pasekmių tretiesiems asmenimis arba, kad nėra galimybės atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas T.

A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atmesti ir leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovas palėpėje vykdė rekonstrukcijos darbus, o ne atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Vadovaujantis aplinkos ministro 2000 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų ir pasiÅ«lymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį vieÅ¡ojo aptarimo tvarka“ ir siekiant paÅ¡alinti atliktų rekonstrukcijos darbų vykdymo tvarkos pažeidimus, 2009 m. rugsėjo 3 d. buvo surengtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų buto Nr. 8 rekonstrukcijos bei palėpės virÅ¡ buto Nr. 8 ir buto Nr. 9 įrengimo vieÅ¡asis aptarimas, kuriame buvo nutarta pritarti buto Nr. 8 rekonstrukcijai ir gyvenamųjų patalpų pastogėje virÅ¡ butų Nr. 8 ir Nr. 9 įrengimui pagal pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus.

Taigi namo palėpės bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka nustatė tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečia dalimi. Tai, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimo dėl palėpės dalių nustatymo nepasirašė bendrasavininkės D. D. ir J. G., neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ateityje atsakovui atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis nustato, kad statybÄ leidžiantis dokumentas yra raÅ¡ytinis (raÅ¡ytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos, o ne buto ar kitos patalpos savininko (savininkų) sutikimas, kaip nurodė teismas.

Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normÄ . Tuo tarpu Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikti statinio bendraturčių sutikimÄ atsirado tik nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2010 m. liepos 2 d. įstatymui Nr. XI-992. Iki tol galiojusi tvarka numatė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo bei kapitalinio remonto projektai nustatyta tvarka turi bÅ«ti vieÅ¡ai aptarti, kas ir buvo padaryta.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvertinus atsakovo veiksmus, nėra galimybės paÅ¡alinti pažeidimus kitais nei praÅ¡o ieÅ¡kovas bÅ«dais, yra nepagrįsta.3. Detalizuotų kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų sÄ raÅ¡e nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) vertingi tik gatvių fasadai, kurie tvarkomi pagal restauravimo režimo reikalavimus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti rekonstrukcijos darbai yra negalimi pagal paveldosaugos reikalavimus. Kiti projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai, nurodyti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. raÅ¡te, yra nereikÅ¡mingi ir ne tokie, kurių nebÅ«tų galima paÅ¡alinti.

Be to, Å¡iame raÅ¡te nurodyta, kad projektiniai pasiÅ«lymai bus pakartotinai nagrinėjami, kai įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvertinus 2010 m. gruodžio 21 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytus motyvus, nėra pagrindo remtis 2009 m. spalio 9 d. KultÅ«ros paveldo departamento raÅ¡tu, kuriame nurodyta, jog projektiniai pasiÅ«lymai su nedidelėmis korektÅ«romis neprieÅ¡tarauja paveldosaugos reikalavimams, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovo atlikta pastogės rekonstrukcija liudija, kad jis, bÅ«damas vienas iÅ¡ bendrasavininkų, savavaliÅ¡kai, neturėdamas visų bendraturčių sutikimo, atliko rekonstrukcijos darbus, pažeisdamas CK 4.80 str. (atlikti darbai prilygsta savavaliÅ¡kam savo dalies atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės) ir Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p., kuriame pažymima, kad norint rekonstruoti statinį bÅ«tina gauti statinio bendraturčių sutikimÄ . 2009 m. rugsėjo 3 d. rengtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų vieÅ¡asis aptarimas nepanaikina visų bendraturčių sutikimo bÅ«tinybės norint rekonstruoti pastogę.2.

Atsakovas turėjo kreiptis į Vertinimo tarybas dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo, o ne dėl gatvių fasadų. Be to, KultÅ«ros paveldo departamentas atsakovui nurodė ir daugiau projektinių pasiÅ«lymų bei trÅ«kumų nei tie, kuriuos apeliaciniame skunde mini atsakovas ir kurie iki Å¡iol nėra paÅ¡alinti.3. Atsakovo praÅ¡ymas priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes minėtų iÅ¡laidų priteisimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kinį ir į tai, kad atsakovas vykdė statybos darbus, neturėdamas projektinės dokumentacijos, visų statinio bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, nesikreipdamas nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančiÄ institucijÄ , nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo D. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovas savavaliÅ¡kai, be suderinto projekto, statybos leidimo, tinkamai nesuderinęs savo veiksmų su bendraturčiais, visiÅ¡kai įrengė gyvenamosios paskirties patalpÄ , kuri funkciniu ryÅ¡iu (laiptais) buvo sujungta su atsakovo butu, tuo grubiai pažeidžiant LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyrių. Atsakovui pastogėje įrengus gyvenamosios paskirties patalpas, neaptarus darbų projekto su bendraturčiais (D.

D. ir J. G.), buvo pažeistos Å¡ių teisės.2. Atsakovas rekonstravo D. D. priklausančios palėpės dalį, dėl ko buvo pažeistos jos daiktinės teisės, ir ji su tokia rekonstrukcija niekaip nesutiko. Dėl atliktos rekonstrukcijos namo gyventojai neturi galimybės pateikti į palėpę, padaryti trÅ«kumai yra esminiai. Apeliantas turėjo pakankamai laiko juos paÅ¡alinti, bet KultÅ«ros paveldo departamentas atsisakė derinti projektÄ . Atsakovo atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui ir laikomi statyba, kuriai bÅ«tinas statybos leidimas.

Neįrengta pastogė, kurioje atliekami rekonstrukcijos darbai, yra bendrosios nuosavybės teisės objektas, todėl vieÅ¡ojo aptarimo 2009 m. rugsėjo 3 d. protokolas, nesant bendraturčių – D. D. ir J. G. – sutikimams, negalėjo bÅ«ti pakankamas pagrindas atsakovui vykdyti rekonstrukcijos darbus ginčo palėpėje. Bendraturčio teisė tapti statytoju, įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka, turi bÅ«ti vykdoma kartu su CK 4.75 str. 1 d. nustatyta sÄ lyga visas bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendinti tariantis su kitais bendraturčiais.3.

Remdamasis iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo ir Å¡iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, teismas nurodė, kad atsakovo atlikti darbai pripažįstami rekonstrukcija ir Å¡iems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas. Apeliantas nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais bÅ«tų galima grįsti iÅ¡vadÄ , kad tebuvo atliktas paprastas remontas, kuriam nereikalingas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 str.) bei atitinkamai – bendraturčių sutikimas.4.

Atsakovas, kaip vienas iÅ¡ bendraturčių, atliko veiksmus, kurie savo esme reiÅ¡kia atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes atsakovas, nesant nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos, atskyrė iÅ¡skirtinai sau palėpės dalį, į kuriÄ galima patekti tik iÅ¡ atsakovo bute įrengtų laiptų. Patalpų atskyrimas, jų paskirties pakeitimas yra susijęs su disponavimo teise. Kadangi disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), tokie atsakovo veiksmai, nesant visų bendraturčių sutikimo, pripažintini neteisėtais bei pažeidžiančiais bendruosius civilinės teisės principus, ypač protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir lygiateisiÅ¡kumo.5.

Teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros ir paveldo skyriaus iÅ¡vada, kurioje yra pasisakoma dėl pastato kapitalinio remonto pobÅ«džio, leidimo statybai bÅ«tinumo ir bendraturčių sutikimo reikalingumo tokiems darbams atlikti. Atsakovas savo teises įgyvendino pažeisdamas teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ bei kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, savo rizika, todėl iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats.

Dėl Å¡ios priežasties apelianto praÅ¡ymas leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , negali bÅ«ti tenkinamas. PrieÅ¡ingu atveju, iÅ¡ neteisėtų veiksmų kilusių pasekmių įteisinimas prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies nuostatoms.           6. Apelianto teiginys, kad projektinių pasiÅ«lymų trÅ«kumai, nurodyti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. raÅ¡te, yra nereikÅ¡mingi ir ne tokie, kurių nebÅ«tų galima paÅ¡alinti, vertintinas prieÅ¡taringai.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla nagrinėjama nuo 2009 m. gruodžio mėn., atsakovas turėjo pakankamai laiko pašalinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus įvardytus trūkumus, tačiau to neįvykdė.     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados               Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo patenkino.

 Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai sprendė, kad atsakovas palėpės patalpoje virÅ¡ savo buto įrengė gyvenamÄ sias patalpas: atitvėrė Å¡ias patalpas siena, pastatė pertvaras, įrengė inžinerines vartotojo sistemos konstrukcijas, stoglangį, stogo Å¡iluminę izoliacijÄ , atliko įrengtoje patalpoje grindų, sienų, lubų apdailÄ , kas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį pripažįstama rekonstrukcija, todėl Å¡iems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atlikti statybos darbai liudija, kad Å¡iuo atveju jis, kaip vienas iÅ¡ bendraturčių, atliko veiksmus, kurie savo esme reiÅ¡kia atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.), nes atsakovas, nesant nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos, atskyrė iÅ¡skirtinai sau palėpės dalį, į kuriÄ galima patekti tik iÅ¡ atsakovo bute įrengtų laiptų. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti nesant visų bendraturčių (D. D. ir J. G.) sutikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino neteisėtais.TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje akcentuojama, kad tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrÄ turtÄ atsirasti turi bÅ«ti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.

Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti įgyjama tame tarpe ir statybos procese pastatant naujÄ statinį ar pastato rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir tuo pačiu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima ne bet kokio statybos proceso iÅ¡davoje, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999 m.).Gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių teisių objektų (CK 1.97 str. 1 d., 1.98 str. 1 d., 2 d., 4.2 str. 1 d., 2 d.), kartu jis yra ir nuosavybės teisės objektas.

Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). Å ios teisės pažeidimo atveju jos apsaugÄ užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybÄ principas (Konstitucijos 30 str. 1 d.), kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas CK 1.138 straipsnyje įvardytais civilinių teisių gynimo bÅ«dais.

Kai nuosavybės teisė į tam tikrÄ daiktÄ priklauso keliems asmenims, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Tuo atveju, kai kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktÄ yra nustatytos, laikoma, kad daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiais atvejais į vienÄ ir tÄ patį daiktÄ nukreipiama ne vieno savininko, bet visų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitÄ ir pan.

Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.1 punktas). To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t.y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė).

Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010 m.).CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Taigi kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę iÅ¡spręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismÄ dėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimo teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju, apie faktÄ , jog nėra visų bendraturčių sutikimo, atsakovas žinojo ir ankščiau, derinant projektinius pasiÅ«lymus, organizuojant savininkų vieÅ¡Ä aptarimÄ , tačiau nesikreipė į teismÄ dėl bendraturčių nesutarimo nuginčijimo, dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimo ar pan.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikti statinio bendraturčių sutikimÄ atsirado tik nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2010 m. liepos 2 d.

Statybos įstatymui Nr. XI-992, tuo tarpu iki tol galiojusi tvarka numatė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo bei kapitalinio remonto projektai nustatyta tvarka turi bÅ«ti vieÅ¡ai aptarti, kas ir buvo padaryta, todėl jam nebuvo reikalingas visų be iÅ¡imties palėpės bendraturčių sutikimas. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažymėjo, kad patalpų atskyrimas, jų paskirties pakeitimas yra susijęs su disponavimo teise, todėl Å¡iuo atveju 4.85 straipsnyje numatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarka netaikytina, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama CK 4.75 straipsnio, 4.82 straipsnio, 4.85 straipsnio ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto kuriamÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto rekonstrukcija gali turėti reikÅ¡mingos įtakos bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, gali keistis bendrojo naudojimo objekto apimtis, jo priklausomybės proporcijos, eksploatavimo iÅ¡laidos ir t.t.

Taigi bÅ«tent sukeliamų pasekmių svarba nulemia ir pareigos gauti visų bendraturčių sutikimÄ rekonstrukcijai griežtumÄ , įtvirtintÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte. Be to, reikÅ¡mingu laikytinas ir skirtumas tarp CK 4.85 straipsnyje aptariamos faktinės situacijos, kai priimamas sprendimas dėl naudojimosi objektu ar jo valdymo vykdytinas visų bendraturčių bendrai, ir CK 4.75 straipsnio, Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte reglamentuojamos situacijos, kai su likusių bendraturčių sutikimu savo iniciatyva ir lėšomis projektÄ Ä¯gyvendina vienas iÅ¡ jų, kas sukuria įstatyminę prielaidÄ pakisti jo daliai bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarkai (CK 4.77 str. 1 d.).

Ä®rodydamas savo interesų pažeidimÄ tokiu atveju kiekvienas bendraturtis gali ginčyti atliekamų pakeitimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstu laikytinas, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog rekonstruojant bendrojo naudojimo objektus kiekvieno bendraturčio sutikimas nebÅ«tinas, o pakanka tik vieÅ¡o aptarimo ar bendraturčių balsų daugumos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dar rengdamas projektinius pasiÅ«lymus atsakovas pridėjo 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimÄ dėl palėpės dalių nustatymo, kurio 3 punkte buvo numatyta, kad susitarimas įsigalioja po to, kai jį pasiraÅ¡o visos susitarimo Å¡alys, t. y. visi palėpės bendrasavininkai.

Kadangi susitarimo nepasirašė D. D. ir J. G., toks susitarimas neįsigaliojo, taigi nesant visų bendraturčių sutikimo rekonstrukcija nebuvo galima. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens D. D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėstomais argumentais, o bÅ«tent, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros ir paveldo skyriaus iÅ¡vada, kurioje pasisakyta dėl pastato kapitalinio remonto pobÅ«džio, leidimo statybai bÅ«tinumo ir bendraturčių sutikimo reikalingumo tokiems darbams atlikti.

Atsakovas savo teises įgyvendino pažeisdamas teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ bei kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, savo rizika, todėl iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats, todėl apelianto praÅ¡ymas leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , negali bÅ«ti tenkinamas. PrieÅ¡ingu atveju, iÅ¡ neteisėtų veiksmų kilusių pasekmių įteisinimas prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies nuostatoms.    Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmetamas Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).      Tretysis asmuo D. D. praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog patyrė 1 210 Lt iÅ¡laidų (Teisinių paslaugų teikimo ataskaita, pinigų priėmimo kvitas). Teisėjų kolegija, įvertinusi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, mažina iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui priteisiamÄ sumÄ advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti iki 600 Lt.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo T. A. V. (atsakovo A. V. teisių perėmėjo) (a/k (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) 600 Lt advokato pagalbai apmokėti.      Teisėjai                                                                                                        Andrius Ignotas Vilija Mikuckienė                                                                                                                      Asta Radzevičienė