f51457d0-160a-43b1-9fe4-eec5521886ca · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2-69-299/2014Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01553-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1; 116.1. (S) Å ILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Å ilutė Å ilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. P., jo atstovui, advokatui P. O., atsakovui V. M., atsakovo atstovei, advokatei J. V. Flis, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kiniu bei teismo posėdžio metu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10000 Lt sumokėtų pinigų, 50000 Lt nuostolių ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. tarp Å¡alių vyko derybos dėl bÅ«simo žemės sklypo (-ų), kuriam (-iems) bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 1998-12-01 d.

Kauno apskrities iÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 2 (0,72 ha ploto, esančio Kintų k., Kintų sen., Å ilutės r. sav., toliau -Žemės sklypas), pirkimo - pardavimo. MinėtÄ dienÄ jie su atsakovu žodžiu susitarė, kad ieÅ¡kovas pirks iÅ¡ atsakovo žemės sklypÄ už 25000 Lt. BÅ«simos sutarties įvykdymo užtikrinimui, 2011 m. rugsėjo 24 d. atsakovo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas perdavė atsakovui 500 Lt rankpinigių, kÄ patvirtina teismui pateikiama atsakovo ranka suraÅ¡yta rankpinigių sutartis.

Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo tuo atveju, jeigu apsigalvos dėl žemės sklypo pardavimo, atlyginti ieÅ¡kovui atsiradusius nuostolius.Be to, 2011 m. spalio 4 d., tęsiant ir plėtojant ikisutartinius teisinius santykius, tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai bus atkurta bei Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , parduoti ieÅ¡kovui žemės sklypÄ už 25000 Lt, o ieÅ¡kovas įsipareigojo žemės sklypÄ nupirkti iÅ¡ atsakovo už 25000 Lt.Susitarimo sudarymo metu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo grynaisiais pinigais gavo visÄ parduodamo žemės sklypo kainÄ , t.y. 25000 Lt.

Susitarimo 3.1. punktu atsakovas iki pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo įsipareigojo „šio susitarimo I-ame punkte numatyto turto neparduoti ar kitaip neperleisti nuosavybės teisių į jį kitiems asmenims, nesudaryti jokių sÄ lyginių ar kitokių susitarimų dėl disponavimo turtu su trečiaisiais asmenimis, neiÅ¡nuomoti, neperleisti neatlygintinai naudotis, neįkeisti ar kitaip neapsunkinti teisių į šį turtÄ , nepabloginti jo bÅ«klės". Susitarimo 5 punktu atsakovas įsipareigojo, ieÅ¡kovui visiÅ¡kai atsiskaičius pagal susitarimÄ iÅ¡duoti jam arba ieÅ¡kovo nurodytam asmeniui neatÅ¡aukiamÄ Ä¯galiojimÄ su teise perįgalioti, atstovauti visose valstybės valdymo ir valdžios institucijose bei kitose įstaigose, įmonėse, bendrovėse ar organizacijose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypÄ , tvarkyti visus su tuo susijusius reikalus, derinti matuojamo žemės sklypo planÄ , atlikti atkurtos nuosavybės teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre ir kitose institucijose, gauti nuosavybės teisės dokumentus, vėliau parduoti žemės sklypÄ visÄ ar dalimis už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas, tuo tikslu gauti Nekilnojamojo turto registro ir kitų institucijų pažymas, pažymėjimus ir kitus dokumentus, sudaryti ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei perdavimo - priėmimo aktÄ , gauti pinigus už parduotÄ Å¾emės sklypÄ , raÅ¡yti jo vardu praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus, sutikimus, už jį pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iais pavedimais.Vykdant Susitarimo 5 punkte nurodytÄ atsakovo įsipareigojimÄ , 2011 m. spalio 4 d.

Å ilutės rajono 3-iame notaro biure pas notarę A. A. atsakovas pasirašė įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. 3504, galiojantį iki 2016 m. spalio 4 d., kuriuo įgaliojo ieÅ¡kovÄ atlikti susitarimo 5 punkte nurodytus veiksmus.Veikdamas aukščiau nurodyto įgaliojimo pagrindu, 2012 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovas dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å ilutės žemėtvarkos skyriuje vykusiame Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo susirinkime (protokolo Nr. 1), kurio metu laisvos valstybinės žemės plote (LVŽ) Nr. 54, 63, 64, bloke 3, 4, pasirinko žemės sklypÄ Nr. 772, bendro ploto - 63,04 ha.

Aptarus žemės sklypo iÅ¡dėstymÄ ir ribas, savo sutikimÄ dėl suprojektuoto žemės sklypo patvirtino paraÅ¡u žiniaraÅ¡tyje.2012 m. sausio mėn. pabaigoje, nuvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å ilutės žemėtvarkos skyrių pasidomėti dėl tolimesnių žemės sklypo projektavimo veiksmų, ieÅ¡kovas sužinojo, kad 2011 m. gruodžio 30 d. atsakovas panaikino jam iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ sudarė naujÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo įgaliojo pilietį M.

B. atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos buvo pavedęs atlikti ieÅ¡kovui aukščiau paminėtu įgaliojimu. Vėliau atsakovo naujas įgaliotinis pasirinko tuos pačius žemės sklypus, kuriuos buvo pasirinkęs ieÅ¡kovas, veikdamas jam iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu, 2012 m. sausio 9 d. Å ilutės žemėtvarkos skyriuje vykusio posėdžio metu. Pažymėtina, kad Susitarimo 6.3. punktu atsakovas buvo įsipareigojęs neatÅ¡aukti ieÅ¡kovui iÅ¡duoto įgaliojimo. Minėtame punkte numatyta, kad jeigu „PARDAVĖJAS pažeis Å¡io susitarimo 5-ame punkte numatytus įsipareigojimus, t.y. atÅ¡auks iÅ¡duota įgaliojimÄ , tai PIRKĖJAS turi teisę susitarimÄ nutraukti, o PARDAVĖJAS turės sugražinti visus įmokėtus pinigus pasai Å¡iÄ sutarti, t.v. 25000,- Lt (dvideÅ¡imt penki tÅ«kstančiai litu) ir turės sumokėti 50000 Lt {penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančiu litu) bauda, kaip nuostolių atlyginimÄ . "Kaip matyti iÅ¡ to, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. 2011 m. gruodžio 30 d. pareiÅ¡kimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G.

K., notarinio registro Nr. 4195, atÅ¡aukė ieÅ¡kovui iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Susitarimo 6.3. punktu, atsakovas ieÅ¡kovui privalo sugrÄ Å¾inti visus sumokėtus pinigus pagal susitarimÄ - 25000 Lt - ir sumokėti 50000 Lt nuostolių atlyginimÄ .IeÅ¡kovas nurodo, kad dalį sumokėtų pinigų pagal susitarimÄ (15000 Lt) atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu yra jau grÄ Å¾inęs, negrÄ Å¾ino likusiÄ dalį – 10000 Lt ir 50000 Lt netesybų viso liko skoloje 60000.

Susitarimo 6.3. punkte yra numatytos 50000 Lt sutartinės netesybos, kaip minimalių nuostolių atlyginimas. Susitarime numatytos netesybos yra ieÅ¡kovo minimalÅ«s nuostoliai, kadangi ieÅ¡kovas yra Å«kininkas, nuo 2012 m. liepos 9 d. įregistravęs savo Å«kį (identifikavimo kodas 4349342). Sudarydamas susitarimÄ su atsakovu, jis jau turėjo ketinimus pradėti Å«kininkauti, domėjosi perspektyviomis žemės Å«kio sritimis ir numatė, kad žemės sklypas, kurį įsigys iÅ¡ atsakovo, bus naudojamas, plėtojant ieÅ¡kovo žemės Å«kį.

BÅ«damas įsitikinęs atsakovo sÄ Å¾iningumu ir manydamas, kad sudarydamas susitarimÄ atsakovas buvo pakankamai atsakingas, ieÅ¡kovas investavo daug asmeninio laiko, vykdydamas atsakovo jam iÅ¡duotÄ ir vėliau atÅ¡auktÄ Ä¯galiojimÄ , kurdamas savo bÅ«simo verslo planus bei siekdamas parengti verslo planÄ savo bÅ«simos Å«kinės veiklos vykdymui žemės sklype.Pagal 2012 m. sausio mėn. parengtÄ verslo planÄ Å¾emės sklype buvo numatyta auginti žilvičius, t.y. greitai augančius gluosnius (lot. Salix viminalis), kurių derlius yra efektyviai naudojamas kaip biokuras.

Verslo plane pagrįstais ekonominiais ir statistiniais skaičiavimais nustatyti prognozuojami finansiniai rodikliai: 2016 m. numatoma gauti 176033 Lt grynojo pelno, 2018 m. -177458 Lt grynojo pelno. Taigi, sudarydamas su atsakovu susitarimÄ , ieÅ¡kovas turėjo teisėtus lÅ«kesčius vykdyti Å«kinę veiklÄ ir įgyvendinti savo numatytÄ verslo planÄ , pagal kurį per artimiausius penkerius metus numatoma gauti 353491 Lt grynojo pelno. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovas prarado galimybę gauti minėtas pajamas.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad susitarime numatytos netesybos - 50000 Lt - yra ieÅ¡kovo minimalÅ«s nuostoliai.IeÅ¡kovas yra ne kartÄ Ä¯spėjęs atsakovÄ , kad dėl numatomo pirkti žemės sklypo panaudojimo esu investavęs nemažas lėšas į rengiamÄ Å¾emės Å«kio projektÄ , ir nurodęs, kad kuo greitesnis žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas užtikrins parengto žemės Å«kio projekto įgyvendinimÄ , taigi, atsakovas buvo informuotas apie tai, kad, jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovas patirs didelius nuostolius, kuriuos jis jam privalės atlyginti.Atsakovas bei jos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Pateikė teismui priešieškinį kuriame prašo pripažinti, kad preliminarioji sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo dėl žemės sklypo prikimo negalioja ab initio (CK 1.93 str. 5 d.), arba šios sutarties 6.3 punktas negalioja ab initio, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 2120,50 Lt dydžio nuostolius, nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad reikia nustatyti, kokiu bÅ«du reikia traktuoti Å¡alių Preliminariosios sutarties 6.3 punktÄ , ar jame nurodytos netesybos ar nuostoliai. Jei Preliminariosios sutarties 6.3 punkte įtvirtintos netesybos, nuo kurio momento (kurios datos) turėtų bÅ«ti skaičiuojamas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, o jei Preliminariosios sutarties 6.3 punktu Å¡alys susitarė dėl nuostolių atlyginimo, ar IeÅ¡kovas įrodė visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas nuostoliams priteisti.

Atsakovo ir jos atstovės nuomone akivaizdu, kad Å¡alys Preliminariosios sutarties 6.3. punktu susitarė dėl netesybų - šį jų teiginį patvirtina ne tik Atsakovo paaiÅ¡kinimai, bet ir paties IeÅ¡kovo 2013 m. rugsėjo 2 d. ieÅ¡kinio dalyko nurodymas - „dėl sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo ir netesybų priteisimo". Net jei teismas nuspręstų, kad jog Å¡alys Preliminariojoje sutartyje susitarė dėl nuostolių, atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Pastebėtina, kad sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, „taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusiÄ Å¡alį sugrÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t.y. kaip nuostoliai atlyginama tai, kÄ asmuo prarado dėl nesÄ Å¾iningų derybų, o ne tai kÄ jis bÅ«tu gavęs, jeigu pagrindinė sutartis bÅ«tų sudaryta". Atsakovas neginčija ir neneigia, kad Preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir pagrindinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis žymiai geresnėmis sÄ lygomis buvo sudaryta su UAB „KLASMANN-DEILMANN SRC KATYČIAI".

Vadinasi, ginčo byloje dėl Å¡ios faktinės aplinkybės nėra ir IeÅ¡kovui jos nereikia įrodinėti. Minėta, jog vadovaujantis CK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieÅ¡kovas turi įrodyti patirtos žalos dydį, t.y. tai, kÄ IeÅ¡kovas prarado dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties (kaip antai, benzino iÅ¡laidos, iÅ¡laidos trÄ Å¡oms ar sodinukams įsigyti, etc.). Akivaizdu, kad Å¡iuos įrodymus (pavyzdžiui, kasos čekius) turi turėti pats IeÅ¡kovas.

Vertinant ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus matyti, kad ieÅ¡kovo nurodyti nuostoliai viso labo yra hipotetiniai, o ne realiai patirti. Maža to, ieÅ¡kovo pateikti dokumentai, neva, pagrindžiantys ieÅ¡kovo reikalavimus, įrodo ne kÄ kitÄ , o tik ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ - iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto Verslo plano matyti, kad Verslo planas buvo sukurtas ne prieÅ¡ pasiraÅ¡ant PreliminariÄ sutartį, ar iÅ¡ karto po Preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo, o žymiai vėliau, galimai, netgi tuo metu, kai buvo rengiami Procesiniai dokumentai.

Vadinasi, Verslo planas niekaip negali patvirtinti IeÅ¡kovo patirtų nuostolių. Pažymėtina, kad Verslo plane yra nurodytos tik tikėtinos iÅ¡laidos (IeÅ¡kovas nėra patyręs jokių realių Verslo plane nurodytų iÅ¡laidų). Atsakovas yra įsitikinęs, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, jog PreliminariÄ sutartį sudarė ieÅ¡kovui panaudojus psichologinį spaudimÄ bei manipuliavimÄ . Po Preliminariosios sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjo, jog Preliminariojoje sutartyje nurodyta kaina buvo pernelyg maža, ekonomiÅ¡kai nenaudinga atsakovui.

Atsakovas yra įsitikinęs, jog ieÅ¡kovas pastarÄ jį apgavo įvertinant tai, jog atsakovas yra vyresnio amžiaus neįgalus žmogus, neturintis patirties žemės pirkime-pardavime, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas yra jaunas, sveikas, apsukrus, įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Be to su ieÅ¡kovu ne kartÄ buvo bendrauta, siekiant susitarti dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo bendru sutarimu, tačiau ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai, net panaudodamas baudžiamojo poveikio priemones, siekė priversti atsakovÄ sudaryti pagrindinę sutartį.

Vadovaujantis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur, ieÅ¡kovas, panaudojęs psichologinį spaudimÄ , manipuliavimÄ ir apgaulę, jokių teisų iÅ¡ Preliminariosios sutarties neįgijo, tad nėra ir negali bÅ«ti atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.Dėl reikalaujamos 10 tÅ«kstančių sumos atsakovas nurodo, kad Å¡iÄ sumos dalį jis yra sulaikęs tikėdamasis palankaus teismo sprendimo siekiant iÅ¡ieÅ¡koto iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau likusiÄ dalį – 15000 Lt atsakovas geranoriÅ¡kai grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, tačiau juos grÄ Å¾ino tik tada, kai jau bylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovas nurodė sÄ skaitÄ Ä¯ kuriÄ reikia pervesti pinigus, tačiau iki tol, nors atsakovas to ir siekė, ieÅ¡kovas nenurodydavo jo sÄ skaitos ir atsakovui nebuvo galimybės grÄ Å¾inti visus pinigus.

Å i aplinkybė rodo, kad ieÅ¡kovas realiai net nesiekė atgauti sumokėto 25000 Lt avanso. Dėl sutarties negaliojimo atsakovas nurodo, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovui apgavus atsakovÄ , t.y. pasiÅ«lius žymiai mažesnę nei rinkoje yra žemės pirkimo-pardavimo kainÄ , įtikinėjant bei psichologiÅ¡kai spaudžiant pasiraÅ¡yti PreliminariÄ sutartį kuo greičiau, atsakovui nesudarius sÄ lygų susipažinti su Preliminariosios sutarties sÄ lygomis. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad Preliminariosios sutarties neskaitė, nes neturėjo pasiėmęs akinių, o ieÅ¡kovas melagingai teigė, jog Preliminariosios sutarties sudarymas yra tik formalumas.

Be to, ieÅ¡kovas atsakovui nepaaiÅ¡kino, kad Preliminariosios sutarties 6.3 punkte už Preliminariosios sutarties pažeidimÄ yra įtvirtintos 50 000 Lt dydžio netesybos.Atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes, praÅ¡oma pripažinti PreliminariÄ jÄ sutartį negaliojančiÄ ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Jei, visgi, teismas nuspręstų, jog Preliminarioji sutartis yra galiojanti, teismo praÅ¡o pripažinti Preliminariosios sutarties 6.3 punktÄ negaliojančiu. Pastebėtina, kad Preliminariosios sutarties 6.3 punktas akivaizdžiai parodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ , nes Preliminariosios sutarties 6.3 leksinė-sintaksinė formuluotė suteikia ieÅ¡kovui galimybę nesÄ Å¾iningai, priklausomai nuo aplinkybių, savanaudiÅ¡kai ir piktavaliÅ¡kai interpretuoti Preliminariosios sutarties 6.3 punktÄ .

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių, Å¡alių parodymų, 2011-10-04 tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas, (toliau tekste – ir Susitarimas) kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai bus atkurtos bei nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ar sklypus, pagal 1998-12-01 Kauno apskrities Kauno rajono Rokų kaime iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ kurios Nr. 2, dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio pardavimo neatlygintinai nuosavybėn žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadÄ (1998-12-01 Nr. 2, valstybės iÅ¡perkamas žemes 9904 Lt, 0,72 ha) (susitarimo 1 d., b.l. 8, 1 t.).

Tuo iÅ¡ esmės Å¡alys susitarė, kad atsakovas, parduos žemės sklypÄ ar sklypus ieÅ¡kovui, kuriuos jis (atsakovas) įgys pagal turimÄ iÅ¡vadÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę. Å alys susitarė, kad žemės sklypas ar sklypai, bus perkami už bendrÄ 25000 Lt sumÄ . Å io fakto neneigia nei viena iÅ¡ Å¡alių. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto sumokėjo atsakovui visÄ pagal sutartį susitartÄ sumÄ â€“ 25000 Lt, kurios dalį – 15000 Lt atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui bylos nagrinėjimo metu.

Susitarimu taip pat buvo sutarta, kad ieÅ¡kovas pagal atsakovo suteiktÄ Ä¯galiojimÄ atstovaus atsakovÄ Valstybinėse įstaigose dėl žemės sklypų nuosavybės pagal turimÄ IÅ¡vadÄ atkÅ«rimÄ (susitarimo 5 p.) To paties susitarimo 6.3 punkte Å¡alys numatė, kad jeigu atsakovas atÅ¡auks iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , jis privalės grÄ Å¾inti sumokėtus 25000 Lt bei įsipareigoja sumokėti 50000 Lt baudÄ kaip nuostolių atlyginimÄ . Atsakovas bei jo atstovė nesutinka ne tik su Å¡iuo sutarties punktu bet ir su visa sutartimi nurodydama, kad sutartis arba jos minėtas 6.3 punktas turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais ab initio, kadangi ieÅ¡kovas, bÅ«damas iÅ¡silavinęs žmogus apgavo atsakovÄ sudarydamas sutartį, kurios sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, t.y. sklypas (sklypai) parduoti už aiÅ¡kiai žemesnę nei rinkos kaina, be to buvo nustatytos nesÄ Å¾iningos ir nepagrįstos netesybos.

Taip pat atsakovo nuomone, iÅ¡ sutarties sÄ lygų matyti, kad Å¡alys tarėsi Å¡iame punkte dėl netesybų, o ne dėl nuostolių, todėl iÅ¡ esmės netesyboms galima taikyti senaties institutÄ . Dėl susitarimo   Teismas neturi jokio pagrindo pripažinti 2011-10-04 sudarytÄ susitarimÄ negaliojančiu. Å is susitarimas iÅ¡ esmės atitiko abiejų Å¡alių tikslus bei norus. IeÅ¡kovas norėjo įsigyti teisę į žemės sklypus, kuri bÅ«tų vėliau atkurta atsakovo vardu ir ėmėsi aktyvių veiksmų Å¡iÄ teisę įgyti.

Atsakovas savo ruožtu norėjo Å¡iÄ teisę į žemės sklypus parduoti. Tuo pagrindu atsakovas ne tik pasirašė susitarimÄ , bet ir ėmėsi veiksmų Å¡iam susitarimui įgyvendinti, t.y. suteikė ieÅ¡kovui įgaliojimÄ realizuoti Å¡ių sklypų nuosavybės teisės atstatymÄ bei priėmė ieÅ¡kovo sumokėtus pinigus. Atsakovo tikslÄ realizuoti žemės sklypus patvirtina ir vėlesni atsakovo veiksmai, t.y. jis Å¡iuos žemės sklypus pardavė kitam asmeniui už didesnę sumÄ nei pradžioje buvo sutaręs su ieÅ¡kovu.

Visi Å¡ie veiksmai rodo, kad atsakovas turėjo tikslÄ parduoti savo įgyjamÄ nuosavybę. Nors atsakovas tikina, kad jį ieÅ¡kovas apgavo nurodydamas nerealiai maÅ¾Ä kainÄ , Å¡is jo teigimas vertintinas kritiÅ¡kai. Pirma, susitarimo sudarymo metu dar nebuvo žinoma, kokie žemės sklypai ar sklypas taps atsakovo nuosavybe, buvo žinoma tik valstybinė Å¡io sklypo ar sklypų vertė – 9904 Lt., taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovas už visÄ Ä¯gyjamÄ Å¾emę gavo ir priėmė pinigus – 25000 Lt, tuo patvirtindamas sandorio faktines aplinkybes.

Be to, susitarimas buvo sudaromas 2011 m., kai Valstybėje buvo paskelbta krizinė ekonominė situacija, todėl teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad Å¡alių sutarta suma tuo metu buvo gerokai žemesnė nei galima rinkos kaina. Remiantis iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2011-10-04 sudarytas susitarimas yra negaliojantis, tokiu bÅ«du prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, atmestina, o žinant, kad ieÅ¡kovas sumokėjo pagal sutartį 25000 Lt, dalį skolos atsakovas grÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 10000 Lt pagal sutartį sumokėtos, tačiau negrÄ Å¾intos sumos dalis.

Dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia  Šalys Susitarimo 6.3 p. susitarė, kad jei atsakovas pažeis susitarime numatytus įsipareigojimus ir atÅ¡auks iÅ¡duotÄ ieÅ¡kovui įgaliojimÄ , jis (atsakovas) turės grÄ Å¾inti sumokėtÄ 25000 Lt sumÄ bei sumokės 50000 Lt baudÄ kaip nuostolių atlyginimÄ . Atsakovas iÅ¡ esmės ginčija Å¡iÄ sutarties dalį nurodydamas, kad Å¡i sutarties dalis buvo sudaryta apgaulės bÅ«du, atsakovui nesuprantant apie Å¡iÄ baudÄ , nes atsakovas, bÅ«damas nemokytas žmogus ir neturėdamas akinių, sudarė Å¡iÄ sutarties dalį pasitikėdamas ieÅ¡kovu.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu Å¡iuo pagrindu sÄ lygų, tačiau Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Teismas nenustatė jokio ieÅ¡kovo piktavaliÅ¡kumo sudarant Å¡iÄ sutartį, tai kad atsakovas neturėjo su savimi akinių savaime nesuponuoja ieÅ¡kovo piktavaliÅ¡kumo fakto, niekas atsakovui netrukdė Å¡iuos akinius pasiimti ir sudarant sutartį, jÄ atidžiai perskaityti, o esant neaiÅ¡kumams, pasamdyti teisininkÄ , kuris galėtų iÅ¡aiÅ¡kinti sutartį.

Be to, remiantis Å¡ia sutartimi Å¡alys sudarė įgaliojimo sutartį, kuriÄ tvirtino notaras, tokiu bÅ«du atsakovas turėjo pakankamai laiko pagalvoti apie sandorio pasekmes. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas jį apgavo dėl kainos, nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas kaip nors bÅ«tų trukdęs atsakovui sužinoti realias rinkos kainas, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta kaina neatitinka rinkos kainų ir pan. Tokiu bÅ«du, nenustačius ieÅ¡kovo piktavaliÅ¡kumo sudarant SusitarimÄ , nėra teisinio pagrindo panaikinti šį SusitarimÄ ar jo dalį, pripažįstant juos negaliojančiais ab initio, todėl Å¡io reikalavimo dalis prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atmestina.

Dėl reikalaujamų netesybų Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratÄ , susitarimo dėl netesybų formÄ , netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimÄ ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratÄ , CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigÄ prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) bei kitose teisės normose.

Netesybų sÄ voka CK įtvirtinta expressis verbis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos CK 6.71 straipsnio prasme Lietuvoje mokamos iÅ¡imtinai tik pinigais, kreditoriui nenumatant galimybės netesybų reikalauti kita forma, pavyzdžiui, pirkėjui nesuteikiama teisė iÅ¡ pardavėjo reikalauti pristatyti daugiau prekių už tÄ pačiÄ , anksčiau pirkėjo sumokėtÄ , kainÄ .Netesybos tarp Å¡alių nustatomos siekiant keleto tikslų.

Pirmiausia, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais[13]. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma.

Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis[14] bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita[15] (apie netesybų mažinimÄ Å¾r. apžvalgos 7.1 skyriuje).Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 straipsnis).

Pagrindinis netesybų bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje, nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Vadinasi, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.

Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti netesybas, turi aiÅ¡kintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes[16]. Tai reiÅ¡kia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, vadovaujantis CK 6.75 straipsnio nuostatomis, priskirta skolininkui: jeigu skolininkas ginčija savo pareigÄ mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad jÄ Ä¯vykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452) IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad Å¡ias netesybas jis praÅ¡o priteisti kaip nuostolius nurodydamas, kad jis, tikėdamas įsigyti žemę, planavo verslÄ , auginti Å¡ioje žemėje žilvičius, tokiu bÅ«du pagal sudarytÄ verslo planÄ jis Å¡ias netesybas praÅ¡o pripažinti kaip minimalius nuostolius, kurie atsirado atsakovui neįvykdžius sutarties ir nepardavus jam (ieÅ¡kovui) žemės sklypus.

Å ie ieÅ¡kovo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas minėtÄ verslo planÄ sudarė ne prieÅ¡ pasiraÅ¡ant SusitarimÄ , ar iÅ¡ karto po Susitarimo pasiraÅ¡ymo, o žymiai vėliau, todėl teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieÅ¡kovo pateiktas Verslo planas niekaip negali patvirtinti IeÅ¡kovo patirtų nuostolių. Be to teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės susidarė ikisutartiniai santykiai, o tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo nuostolius.

Kadangi teismo nuomone ieÅ¡kovas savo nuostolių dydžio, nurodyto reikalavime, nenurodė, teismas konstatuoja, kad tarp Å¡alių Susitarimo 6.3 p. Å¡alys aptarė sutarties netesybų sÄ vokÄ , tokių bÅ«dų Å¡alių numatyta bauda laikytina kaip netesybos už nesudarytÄ pagrindinį susitarimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2013-06-25, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo tos dienos, kai jis įgijo teisę kreiptis į teismÄ (2012-04-12) ir esant atsakovo praÅ¡ymui, Å¡ioms netesyboms taikytinas senaties institutas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo reikalavimo dalis dėl 50000 Lt netesybų atmestina.  Taikant netesybų senaties institutÄ , teismas nepasisako dėl Å¡ių netesybų dydžio pagrįstumo Susitarime.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Kadangi patenkinta 50 procentų ieÅ¡kovo reikalavimų, tokiu bÅ«du tokia dalis iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui ir priteistina. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 9307 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 4653,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos paÅ¡to iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1d.3p., 93 str.1d., 96 str.).              Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.              Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10000 Lt (2896,20 €) skolos, 4653,50 Lt (1347,75 €) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 77,20 Lt (22,36 €) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Å ilutės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Irena Vilkienė