f510397b-bce7-4939-bbbe-e9cc9eee7baa · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                   Administracinė byla Nr. II-34-659/2014                                                                                Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00075-2014-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 63. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 8 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta BalčiÅ«nienė, sekretoriaujant Linai BeniuÅ¡ienei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui K.

B., nutarimÄ priėmusios institucijos – VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovams J. P., A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2013 m. spalio 29 d. nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė :              2013-10-29 VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ priėmė nutarimÄ , kuriuo K.

B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalį paskirta nuobauda – 60 Lt bauda už tai, kad ji, 2013-10-29 apie 9.36 val., atliekant marÅ¡rutinio autobuso Nr. 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ â€žJuodkrantės“ stotelėje pateikė kontrolę atliekančioms pareigÅ«nėms vienkartinį autobuso bilietÄ , pažymėtÄ du kartus. K. B. nesumokėjus nutarimu paskirtos baudos per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir Å¡io nutarimo neapskundus, 2013-12-17 raÅ¡tu baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas perduotas vykdyti antstolio A.

S. kontorai.              2014-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. B. skundas, kuriuo ji praÅ¡o panaikinti VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2013-10-29 priimtÄ nutarimÄ . Skunde nurodoma, kad 2014-10-29 9.36 val. ji buvo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) ir negalėjo padaryti pažeidimo. Todėl praÅ¡o panaikinti nutarimu jai pskirtÄ 60 Lt baudÄ ir antstolio priskaičiuotas vykdymo iÅ¡laidas.             VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su K.

B. skundu. Nes pažeidėjos asmenybė buvo nustatyta policijos komisariate, o abejoti policijos pareigÅ«nų nustatytais faktais nėra jokio pagrindo. Nors K. B. pateikė pažymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tačiau pažymoje nurodytas tik faktinis darbo laikas pažeidimo užfiksavimo dienÄ , o papildomi įrodymai, pagrindžiantys, kad darbuotojas pažeidimo užfiksavimo metu buvo savo darbo vietoje, nėra pateikti. Todėl praÅ¡o K. B. skundÄ atmesti ir nutarimÄ palikti nepakeistÄ .              Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad 2013 m. gruodžio 30 d. rado paÅ¡to dėžutėje raÅ¡tÄ , kad jos vardu paÅ¡te yra gautas laiÅ¡kas.

Nuėjusi į paÅ¡tÄ , atsiėmė tÄ laiÅ¡kÄ . LaiÅ¡kas-praneÅ¡imas buvo iÅ¡ antstolio dėl nesumokėtos 60 Lt skirtos baudos, todėl Å¡i suma bus iÅ¡ieÅ¡koma. Po Å¡io laiÅ¡ko, ji skambino į keleivinį transportÄ , nuvežė iÅ¡ darbovietės pažymÄ , kad tuo metu, kai buvo suraÅ¡ytas protokolas, ji dirbo. Ta pažyma jiems netiko, nes nebuvo įraÅ¡ytas registracijos numeris. Tada ji vėl kreipėsi į generalinį direktorių ir jai pateikė pažymÄ su reikiamais registracijos numeriais.

Å iÄ pažymÄ pristatė ir teismui. Jai nuobauda paskirta neteisėtai. TÄ dienÄ nevažiavo keleiviniu transportu. Jei bÅ«tų gavusi baudÄ , bÅ«tų susimokėjusi. Asmens dokumento nėra praradusi, nėra buvę, kad kažkur pametė jį, ar kas pavogė. Jos duomenis žino tik mama ir tėvelis. Nemano, kad pagyvenusi moteris pasinaudojo jos duomenimis, nemano, kad ir kas kitas galėjo pasinaudoti jos duomenimis. Tikina, kad tikrai nevažiavo tuo metu, kai buvo suraÅ¡ytas protokolas. Ä® darbo patalpas jie patenka pro apsaugÄ , per kompiuterio monitorių yra matomas veidas.

Paprastai į darbo vietÄ nei įeisi, nei iÅ¡eisi. Viskas yra fiksuojama.             Liudytoja J. V. paaiÅ¡kino, kad dirba kontroliere. Negali pasakyti ar teko susidurti su K. B.. Spalio mėn. buvo suraÅ¡ytas protokolas, K. B. veidas nematytas. Žino, kad spalio mėn. vežė į policijÄ tÄ moterį, bet veidas jai nematytas. Nelabai turi laiko įsižiÅ«rėti veidus. BÅ«na taip, kad jei asmuo važiuoja be bilieto, jie jo papraÅ¡o dokumento, jis duoda dokumentÄ ir tada nuo dokumento nuraÅ¡omi duomenis.

Jei žmogus neturi ir nepateikia asmens dokumento, tuomet vyksta į policijÄ . PrieÅ¡ tai užpildo tarnybinį praneÅ¡imÄ . Jai nebuvo pateiktas asmens dokumentas, vyko į policijÄ . TÄ moterį „sugavo“ prie Juodkrantės stotelės, todėl vežė į antrÄ policijos poskyrį. Kartais policijoje pagal asmens duomenis ir asmens nuotraukas „iÅ¡traukia“ duomenis iÅ¡ kompiuterio. Ji tuo metu, kai buvo traukiami duomenys, pildė protokolÄ . Gali bÅ«ti, kad ta moteris pasakė vardÄ ir pavardę ir policijoje „iÅ¡metė“ jos duomenis. Policija neduoda nuotraukos.

Jei jos pildytame protokole suraÅ¡ytas asmens kodas, tai vadinasi jai pasakė K. B. asmens kodÄ . Kartais policijoje nėra asmens nuotraukų. Liudytoja R. K. paaiÅ¡kino, kad dirba kontroliere ir dalyvavo tame tikrinime. Negali pasakyti ar su keleive K. B. buvo susitikę. Jei keleivis neturi bilieto, papraÅ¡o jo asmens dokumento, tada sutikslina keleivį ir dokumento nuotraukÄ . Kai suraÅ¡o nutarimÄ , pažiÅ«ri, kad paraÅ¡ai sutaptų. Jei asmuo nepateikia asmens dokumento, tuomet važiuoja į policijÄ . IÅ¡ pateikto dokumento suraÅ¡o asmens duomenis.

Jei asmuo nepateikia asmens dokumento, tai klausia jo vardo, pavardės, eina į poskyrį. Å iuo atveju dokumentas pateiktas nebuvo. Ji nepamena Å¡ios keleivės. BÅ«na kiti ramÅ«s, kiti arÅ¡esni, juos prisimena. Nors Å¡iÄ moterį galėtų įsiminti pagal iÅ¡vaizdÄ . Liudytoja L. R. parodė, kad nepamena K. B.. Su savo „pacientais“ nebendrauja. Jei asmuo turi dokumentÄ , tai duomenis užpildo pagal jo pateiktus duomenis, jei nepateikia asmens dokumento, tada veža asmenį į policijÄ . Jei asmenybė nenustatyta, nebÅ«na skiriama bauda.

Kartais asmuo, kuris važiuoja be bilieto, meluoja, pasako ne savo vardÄ , pavardę.Labai daug pažeidėjų bÅ«na, todėl negali nieko garantuoti kaip Å¡iuo atveju buvo, nes nepamena B..             Liudytojas A. R. paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) valgyklos vedėju. Darbuotojai labai retai iÅ¡eina iÅ¡ darbo vietos, nes viso dirba 6 žmonės ir visi turi konkretų darbÄ . Jis žino, kad darbuotojos dirba savo darbo vietoje, nes jei kuri iÅ¡eis, bus problema darbe, nes kažkas turės padaryti savo ir dar kitos darbuotos darbÄ .

Darbuotoja gali iÅ¡eiti su reikalais, jei jis iÅ¡leidžia ir ji turi leidimÄ . Jis gali iÅ¡eiti, nes gali iÅ¡važiuoti automobiliu. Jei darbuotojos iÅ¡eis, tai bus užfiksuota vartuose ir jo paklaus, kodėl jis iÅ¡leido. Jis pasižiÅ«rėjo, kad įvykio diena buvo antradienis, o jis antradieniais važiuoja produktų, todėl K. B. tÄ dienÄ negalėjo iÅ¡leisti, ji tikrai buvo darbe. Jis į darbÄ ateina pirmas, po to ateina K. B. ir kasininkė. Jų grafikas – 8 darbo valandos. Darbuotojoms jis turi suteikti laikÄ pavalgyti.              Skundas tenkintinas.             Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.             Iš bylos medžiagos matyti, kad K.

B. neigia padariusi teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalyje ir nurodo, kad įvykio dienÄ ir laiku buvo darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius atsižvelgia į tai, kad byloje pateikti duomenys – pažymos iÅ¡ darbo apie K. B. darbo laikÄ (b. l. 5, 22, 23) patvirtina jos teiginius, kad įvykio metu ji buvo darbe. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad K. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu negalėjo bÅ«ti ne darbe, nes jei darbuotoja iÅ¡eina, darbe kyla problemų.

Be to, darbuotojos gali iÅ¡eiti tik su jo žinia, ir tik turėdamos leidimÄ ir toks išėjimas bus fiksuojamas darbo laiko kontrolės ataskaitoje (b. l. 58). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti nei K. B., nei Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimais, nes jie nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir atitinka (duomenys neskelbtini) pažymose nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu liudytojos J. V., R. K., L. R. negalėjo patvirtinti, kad K. B. yra tas pats asmuo, kuris buvo sulaikytas dėl teisės pažeidimo 2013-10-29 d. 9:36 val.(b. l. 35). Minėtos liudytojos pateikė tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , kad jei asmuo nepateikia tapatybę patvirtinančio dokumento, jis vežamas į policijos komisariatÄ tapatybei nustatyti.

Vertindamas liudytojų J. V., R. K. ir L. R. paaiÅ¡kinimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie K. B. tapatybės nustatymÄ , nors duomenys apie K. B. asmens tapatybę policijos komisariate yra (b. l. 39), todėl tai kelia pagrįstÄ abejonę, kad K. B. tapatybė apskirtai buvo nustatinėjama policijos komisariate. Ne mažiau svarbu ir tai, kad liudytoja L. R. nurodė, kad pasitaiko atvejų, jog asmenys meluoja, pasako ne savo vardÄ ir pavardę.

Taigi aptartos aplinkybės neįrodo, kad bÅ«tent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. B. važiavo su negaliojančiu bilietu, o jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių šį faktÄ , nėra.                Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

IÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas naikinti skundžiamÄ nutarimÄ Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p. pagrindu.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 3022 str., 3024 str., teismas, n u t a r i a:              K. B. skundÄ tenkinti.             VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportras“ 2013-10-29 priimtÄ nutarimÄ panaikinti.              Nutarimas gali bÅ«ti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                  Violeta Balčiūnienė