A-520-2896-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2896/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02599-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI–K) 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 22-1233) bei įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 – 2011 metų (imtinai) laikotarpiu, t. y. 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 2 švarkus, 3 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 batelių poras, 4 žieminių batų poras, 5 demisezoninių batų poras, 5 pirštinių poras, 2 diržus.

Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Lukiškių TI–K sprendimu Nr. 22-1233, kuriuo atsakovas atsisakė jam suteikti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybines uniformos dalis, kurios jam nebuvo išduotos laikotarpiu nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio. Pareiškėjas, remdamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128, pažymėjo, kad kai kurioms atskiroms būtiniausioms tarnybinės uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų (marškiniai, bateliai, kostiumas ir t. t.), todėl jų neišdavus, nepagrįstai ir neteisėtai yra priverstas pats rūpintis tinkamos tarnybinės uniformos apsirūpinimu, t. y. savo lėšomis taisyti ar įsigyti naujas nusidėvėjusios uniformos dalis, kurioms yra pasibaigę dėvėjimo terminai. Anot pareiškėjo, iš Tvarkos 1, 2 punktų sisteminės, loginės bei lingvistinės analizės matyti, jog įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis.

Kitaip šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje, ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo arba neišmokėjimo. Be to, pareiškėjo nuomone, įstaigai nusprendus nemokėti piniginės kompensacijos, turi būti išduota nauja tarnybinė uniforma ir / arba atitinkamos jos dalys.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė savo pareigos aprūpinti tarnybinėmis uniformomis nė vienu iš teisės aktuose nustatytu būdu. Pažymėjo, kad per visą tarnybos laikotarpį nė karto nebuvo prašęs atsakovo neišduoti tarnybinės uniformos dalių, o vietoje jų mokėti kompensaciją, todėl, nesant pareiškėjo prašymo, atsakovas turėjo pareigą išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-295/2009), teigė, kad atsakovo nurodyta tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis – finansinių išteklių trūkumas – negali būti laikoma pateisinančia jo neveikimą bei panaikinančia tokio neveikimo neteisėtumą.

Pareiškėjo manymu, neįgyvendinta atsakovo pareiga turi būti įvykdyta, o pareiškėjo teisė būti valstybės lėšomis aprūpintam tarnybine uniforma – apginta, įpareigojant atsakovą išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas jo tarnybos laikotarpiu yra pasibaigęs ir kurios laiku nebuvo išduotos.

Pareiškėjas nurodė taip pat nesutinkantis su atsakovo 2011 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. 24-1756 nurodytais pareiškėjui priklausiusių išduoti, tačiau laiku neišduotų, tarnybinių uniformų dalių skaičiais, kadangi jie neatitinka atsakovo pateiktoje asmens kortelėje nurodytų duomenų. Teigė, jog tikslesni minėtu laikotarpiu neišduotų tarnybinių uniformų dalių skaičiai yra nurodyti Lukiškių TI–K 2012 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. 9-4722. Pareiškėjo teigimu, kadangi iš atsakovo pateiktų asmens kortelių matyti, jog kai kurios tarnybinės uniformos dalys nebuvo laiku išduodamas jau nuo 2003 metų, todėl jis nori prisiteisti uniformų dalis, kurios nebuvo laiku išduotos 2003–2011 metų laikotarpiu. Pareiškėjas, remdamasis Tvarkos nuostatomis, apskaičiavo, kad 2003–2011 metų laikotarpiu jam nebuvo išduotos 6 vasarinės kepurės, 2 žieminės kepurės, 2 švarkai, 3 kelnės, 1 vasarinė striukė, 1 megztinis, 6 marškiniai ilgomis rankovėmis, 4 marškiniai trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščiai, 2 šalikai, 5 batelių poros, 4 žieminių batų poros, 5 demisezoninių batų poros, 5 pirštinių poros, 2 odiniai kelnių diržai.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad remiantis Tvarkos 2 ir 3 punktais įstaigų pareigūnai dėl piniginės kompensacijos už uniformą raštu kreipiasi į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2003–2011 metais nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. spalio 26 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, todėl pagal atsakovo apskaičiavimus pareiškėjui buvo neišduotos 4 demisezoninių batų poros, tiek pat ir žieminių batų bei 2 pirštinių poros.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo N. A. skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis – 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 2 švarkus, 3 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 batelių poras, 4 žieminių batų poras, 4 demisezoninių batų poras, 2 pirštinių poras, 2 diržus; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Statuto 18 straipsnio 1-3 dalimis, Tvarkos 1-3 punktais. Darė išvadą, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Nustatė, jog atsakovas pripažįsta, kad iki šiol pareiškėjui neišdavė visų uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, bei neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 yra nurodęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato. Darė išvadą, kad motyvuodamas finansinių lėšų trūkumu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėjo, jog, pareiškėjo nuomone, jam priklauso 2003–2011 metų laikotarpiu neišduotos 6 vasarinės kepurės, 2 žieminės kepurės, 2 švarkai, 3 kelnės, 1 vasarinė striukė, 1 megztinis, 6 marškiniai ilgomis rankovėmis, 4 marškiniai trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščiai, 2 šalikai, 5 batelių poros, 4 žieminių batų poros, 5 demisezoninių batų poros, 3 pirštinių poros, 2 odiniai kelnių diržai. Nustatė, jog atsakovas iš esmės sutinka su tokiais apskaičiavimais, išskyrus demisezoninių batų porų bei odinių pirštinių skaičių, atsakovo skaičiavimais pareiškėjui jo nurodytu laikotarpiu priklausė išduoti 4 demisezoninių batų poras ir 2 pirštinių poras. Teismas nurodė, jog tiek Tvarkoje, galiojusioje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. birželio 10 d., tiek ir nuo 2009 m. birželio 10 d. iki šiol galiojančioje Tvarkoje nustatyta, jog demisezoninių batų dėvėjimo terminas yra 2 metai. Nustatė, jog pareiškėjo asmens kortelės duomenimis pareiškėjui demisezoniniai batai išvis nebuvo išduoti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. spalio 26 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, teismas vertino, kad demisezoniniai batai jam turėjo būti išduoti 2003, 2005, 2007 ir 2010 metais, taigi iš viso 4 demisezoninių batų poros. Taip pat teismas pažymėjo, jog Tvarkoje, galiojusioje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. birželio 10 d. buvo nustatyta, kad odinių pirštinių dėvėjimo terminas yra 4 metai. Nuo 2009 m. birželio 10 d. iki šiol galiojančioje Tvarkoje nustatyta, jog pirštinių dėvėjimo terminas yra 1 metai. Nustatė, jog pareiškėjo asmens kortelės duomenimis, pareiškėjui pirštinės išvis nebuvo išduotos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. spalio 26 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, teismas vertino, kad odinės pirštinės jam turėjo būti išduotos 2003 ir 2007 metais, taigi iš viso 2 pirštinių poros. Pažymėjo, kad 2007 metais išduotų odinių pirštinių dėvėjimo terminas yra 4 metai, todėl jų dėvėjimo terminas, atsižvelgiant į pareiškėjo vaiko priežiūros atostogas, pasibaigs tik 2013 metais.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 22-1233, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis, yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas prašė išmokėti kompensaciją už praėjusį laikotarpį (už nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio neišduotą uniformą), o pagal minėtas Tvarkos nuostatas pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, dėl to konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233.

III. Atsakovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu. Pažymi, kad kiekvienais metais planuojant biudžeto išlaidų sąmatą yra skiriamos lėšos. Vadovaujantis tuo, pareigūnų aprangai ir batams laikotarpiu nuo 2008 iki 2011 metų buvo skirta: 2008 metais – 158,7 tūkst. Lt ir visos lėšos buvo panaudotos; 2009 metais, sumažinus biudžeto asignavimus, lėšų minkštam inventoriui įsigyti nebuvo skirta; 2010 metais skirta 67,2 tūkst. Lt ir visos lėšos buvo panaudotos; 2011 metais – 71,6 tūkst. Lt ir visos lėšos buvo taip pat panaudotos.

Paaiškina, kad per 14 dienų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo, Lukiškių TI-K negalės išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2003 iki 2011 metų, kadangi ataskaitiniu laikotarpiu Lukiškių TI-K yra 491,0 tūkst. Lt kreditorinis įsiskolinimas, dėl to papildomų lėšų įstaiga neturi. Teigia, jog iš karto visiškai aprūpinti tarnybine uniforma pareiškėją N. A. Lukiškių TI-K tikrai neturės galimybės. Mano, kad turėtų būti spręstinas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vėlesniam laiko tarpui, t. y. šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kalėjimo departamento pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui.

Pareiškėjas N. A. skundu prašė panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 – 2011 metų (imtinai) laikotarpiu, t. y. 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 2 švarkus, 3 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 batelių poras, 4 žieminių batų poras, 5 demisezoninių batų poras, 5 pirštinių poras, 2 diržus. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis – 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 2 švarkus, 3 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 batelių poras, 4 žieminių batų poras, 4 demisezoninių batų poras, 2 pirštinių poras, 2 diržus; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2003–2011 metų laikotarpiu pareiškėjui atsakovas privalėjo išduoti minėtas tarnybinės uniformos dalis, tačiau jų nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui priklausiusiomis tarnybinės uniformos dalimis laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2011 metų, nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti 1 demisezoninių batų porą ir 3 poras pirštinių yra nepagrįstas.

Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo išduotos pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos tarnybinės uniformos dalys, nustatytos atsakovo pareigos išduoti pareigūnui (pareiškėjui) tarnybinės uniformos dalis, tačiau prašo spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad negali įvykdyti sprendimo, nes neturi lėšų. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepadavė.

ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl tų asmenų, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vykdydama šią įstatymo nuostatą, išnagrinėjo ne tik atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bet patikrino visą bylą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau nagrinėjo tokio pobūdžio administracinius ginčus analogiškose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012) ir nustatė, jog tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota, ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį, ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuoto precedento ir vadovaujasi juo nagrinėjamoje byloje.

Ginčo santykius reglamentuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).

Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis nustatytina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui laiku tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos, nors pareiškėjo tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63– 2434/2011).

Teismų praktikoje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A1-638/2005, A5- 826/2005, A11-798/2005) pripažįstama, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas kreipiasi su reikalavimu dėl atlyginimo už tarnybą ar kitų su tarnyba susijusių sumų išieškojimo, atskirų administracinių aktų ar procedūrų ginčijimas nėra būtinas, pakanka jų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo pagrįsti pareikštam piniginiam reikalavimui. Panaši taisyklė taikytina ir valstybės tarnautojų reikalavimams dėl kitų socialinių garantijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisės aktus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisėtai konstatavęs, jog atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau nustatydamas tenkintinų pareiškėjo reikalavimų apimtį, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės uniformos išdavimą ir dėvėjimą. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, o galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį, ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kartu ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas turi būti aktyvus ir manydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, turi pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą), atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti 1 demisezoninių batų porą ir 3 poras pirštinių, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 – 2011 metų (imtinai) laikotarpiu, t. y. 5 vasarines kepures, 1 žiemines kepurę, 1 švarką, 2 kelnes, 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 5 kaklaraiščius, 1 šaliką, 4 batelių poras, 3 žieminių batų poras, 3 demisezoninių batų poras, 1 pirštinių porą, 1 diržą, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti reikalavimą ir pasinaudoti žalos, padarytos neteisėtu atsakovo neveikimu, atlyginimo institutu. Pareiškėjui patikslinus reikalavimus, nagrinėtina, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė uniformos neišdavimas laiku – ar jis tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių. Šioms aplinkybėms pagrįsti būtini papildomi įrodymai (ABTĮ 57 straipsnis).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nepripažintini pagrįstais. Byloje nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra ypač bloga, kad dėl sunkios atsakovo turtinės padėties jis negali įvykdyti sprendimo dalies, kuria įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, t. y. 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog prašymas atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios turtinės padėties turi būti pagrindžiamas įrodymais, kad skundo tenkinimas, priteisiant sprendime nurodytą sumą, susijusią su tarnybos santykiais, reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Be to, sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria įpareigotas atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 – 2011 metų (imtinai) laikotarpiu, t. y. 5 vasarines kepures, 1 žiemines kepurę, 1 švarką, 2 kelnes, 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 5 kaklaraiščius, 1 šaliką, 4 batelių poras, 3 žieminių batų poras, 3 demisezoninių batų poras, 1 pirštinių porą, 1 diržą, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį, t. y. dalį, kuria atmestas pareiškėjo N. A. reikalavimas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą), atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti 1 demisezoninių batų porą ir 3 pirštinių poras, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė