f50daa5a-9b30-460a-bb00-ea4b6c7bd8da · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas VitunskasPranešėjas Arūnas Paštuolis                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-778-493/2014Teisėjas Arturas Rauktys                                       Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00402-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.4. (S)                 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, nuteistiesiems L.

S. ir G. S., jų gynėjams advokatams Singridai SamoÅ¡kienei ir Renatai Vilčiauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų L. S. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:L. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista: pagal BK 163 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų.Å iuo nuosprendžiu nuteista ir M.

B., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies ir priteista 300 eurų nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. S. naudai ir 300 eurų – Ž. S. naudai solidariai iÅ¡ L. S., G. S. ir M. B., o Å¡ių lėšų tvarkytoja paskirta Ž. S. ir A. S. atstovė D. K.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : L. S. ir G. S. nuteisti už tai, kad, privalėdami užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d.

Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234, t. y. sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini), savo sodyboje, kurioje gyveno kartu su nukentėjusiaisiais neįgalumÄ turinčiais mažamečiais savo vaikais A. S., gimusiu 2001-(duomenys neskelbtini), ir Ž. S., gimusiu 2002-(duomenys neskelbtini), sistemingai piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, žiauriai elgdamiesi, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydami savo Å¡eimos narius – sÅ«nus A.

S. ir Ž. S.: L. S. nuolat juos skaudino, vadindama necenzÅ«riniais ir žeminančiais žodžiais, neužtikrino vaikų higienos reikalavimų, dėl ko vaikai sirgo pedikulioze, turėjo kirmėlių, nepristatė susirgus sÅ«nų į gydymo įstaigÄ , nesirÅ«pino vaikų ugdymu, nedavė pakankamai valgyti, dėl ko vaikai iÅ¡seko, 2014-08-12 A. S. ir Ž. S. buvo pristatyti į VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems nustatyta diagnozė – iÅ¡sekimas dėl prastos mitybos, taip nukentėjusiesiems padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei ne vienÄ kartÄ , ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytÄ kartų skaičių, tyčia, A.

S. ir Ž. S. tempė už ausies, sudavė delnu, dilgėlėmis per įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldama fizinį skausmÄ ; G. S. nesirÅ«pino vaikų ugdymu, Å¡vara ir higiena, dėl ko vaikai sirgo pedikulioze, turėjo kirmėlių, nepristatė susirgusių sÅ«nų į gydymo įstaigÄ , nedavė pakankamai valgyti, dėl ko vaikai iÅ¡seko, 2014-08-12 A. S. ir Ž. S. buvo pristatyti į Všį „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems nustatyta diagnozė – iÅ¡sekimas dėl prastos mitybos, taip nukentėjusiesiems padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .                           L.

S. skundžia Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti bei priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nuteistoji nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimų, už kuriuos yra nuteista, nepadarė. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė teisės normoms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ ir apeliantės atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nuteistoji teigia, jog niekada nei su vienu savo vaiku, taip pat ir su sutuoktinio G. S. vaikais iÅ¡ jo pirmosios santuokos, nesielgė žiauriai, niekaip jų negniuždė ir fizinio skausmo jiems nesukėlė. Apeliantė pažymi, kad daugiavaikė Å¡eima gyvena nepasiturinčiai, pragyvenimo lėšos – vieno vyro G. S. atlyginimas, socialinė paÅ¡alpa. Pagal galimybes visada prižiÅ«ri vaikus, gamina Å¡eimai valgyti. MaistÄ pirkdavo iÅ¡ socialinės kortelės, taip pat maisto nupirkdavo ir vyras G.

S. iÅ¡ savo atlyginimo. Valgyti namie visada bÅ«davo, tačiau sÅ«nÅ«s A. ir Ž. nenorėdavo valgyti pagaminto maisto, bet praÅ¡ydavo bulvių traÅ¡kučių, sausų pusryčių, įvairių gazuotų gėrimų ir pan., kurių kiekvienÄ dienÄ nupirkti apeliantė neiÅ¡galėdavo, be to, toks maistas vaikams ir nerekomenduojamas. Apeliantė teigia, kad vaikai neįgalÅ«s, jų augimas sutrikęs, jie galėjo iÅ¡sekti, nes turėjo kirmėlių, pas gydytojus pagal galimybes juos nuveždavo, tačiau nupirkti vaistų pinigų nebuvo, o socialinė darbuotoja nepadėjo.

A. su Ž. dažnai nenorėdavo padėti Å«kio darbuose, meluodavo, neklausydavo, atsikalbinėdavo, mušėsi tarpusavyje ir su G. S., sutuoktinio dukra iÅ¡ pirmosios santuokos, muÅ¡davo mažesniuosius vaikus. KartÄ , kai sÅ«nÅ«s A. ir Ž. grįžo vėlai, melavo, apeliantė jiems užbloÅ¡kė su dilgėle, tačiau fizinio skausmo tikrai nesukėlė. Ji taip pat teigia esanti labai silpnos sveikatos, turi psichologinių problemų, buvo pripažinta ribotai pakaltinama, tačiau visus vaikus myli, stengiasi juos prižiÅ«rėti, maitinti, auklėti, taip kaip pati tai supranta.

Su sÅ«numis A. ir Ž. S. ir dabar bendrauja, juos lanko, santykiai su jais geri. Apeliantės teigimu, teismo priteista neturtinės žalos suma – 600 eurų – A. ir Ž. S. yra nereali, neatitinkanti Å¡eimos pajamų, prieÅ¡taraujanti teisingumo, objektyvumo principui. Å eimai tai bÅ«tų didžiulė, nepakeliama naÅ¡ta, nes tuos pinigus reikėtų iÅ¡mokėti skriaudžiant kitus vaikus.G. S. taip pat skundžia Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nusikalstamos veikos nepadarė.

Skunde apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai patikėjo nepilnamečių vaikų ir globos tarnybos darbuotojų pasakojimais. Savo vaikus apeliantas teigia pagal išgales prižiūrėjęs, kadangi yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, didelę laiko dalį praleidžia ne namuose. Šeima daugiavaikė, visiems vaikams tėvai stengiasi skirti vienodai dėmesio. Apelianto manymu, jis nuteistas nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti.

Prokurorė prašė skundus atmesti.Nuteistosios L. S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas L. S. kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 163 straipsnyje, o G.

S. – kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos iÅ¡analizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog L. S. ir G. S. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, yra įrodyta.IÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad nusikalstamų veikų nėra padarę.

Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , sutinka ne su apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, o su teismo iÅ¡vada, kad byloje esančių duomenų pakanka iÅ¡vadai, jog G. S. ir L. S. piktnaudžiavo tėvų teisėmis ir pareigomis, o pastaroji – dar ir sukėlė savo mažamečiams vaikams fizinį skausmÄ .Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku.Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d.

Å akių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms apsilankius G. ir L. S. namuose, jos rado akivaizdžiai iÅ¡sekusius mažamečius A. ir Ž. S.. Berniukai buvo pristatyti į gydymo įstaigÄ , kur jiems diagnozuotas iÅ¡sekimas dėl prastos mitybos. Vaikai apklausiami paaiÅ¡kino, kad namuose juos muÅ¡a močiutė (M. B.) bei mama, dažnai jie yra alkani, pravardžiuojami debilais, „sÅ«traukomis“, yra nemylimi, niekas jais nesirÅ«pina. Vaikai buvo apgyvendinti globos namuose, kur dirbančioms auklėtojoms taip pat pasakodavo apie jų atžvilgiu naudotÄ fizinį ir psichologinį smurtÄ , alkį, taip pat apie tai, kad mama jiems neleisdavo kasdien reikalingų vaistų vien dėl to, kad nepasveiktų, nes kitaip negaus paÅ¡alpos.

Bylos tyrimo metu Å¡ios aplinkybės pasitvirtino, vaikų polinkis į fantazavimÄ nebuvo nustatytas, juolab, kad tas pačias aplinkybes jie pasakojo ne vienÄ kartÄ ir ne vienam žmogui. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad yra nuteisti nepagrįstai, tačiau, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje, iÅ¡ esmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, objektyviosios pusės požymius pripažino. L. S. pripažino, kad vaikai patys galėjo pasiimti tik duonos, o visas kitas maistas buvo užrakintas, pastebėjo, kad vaikai sublogę, taip pat suprato ir tai, kad vaikai galimai turi kirminų, tačiau teigė kreipusis į socialinę darbuotojÄ dėl vaistų pirkimo, tačiau Å¡i neva atsisakiusi padėti.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. pripažino ir tai, kad yra sudavusi vaikams dilgelėmis dėl to, kad Å¡ie blogai elgėsi, tai patvirtino ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu G. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad vaikai kartais jam pasiskųsdavo, jog yra alkani, patys galėdavo pasiimti tik duonÄ ir sriubÄ , o kitas maistas buvo užrakintas, taip pat skundėsi, kad gavo dilgėlių nuo mamos. Kaltinamasis pripažino ir tai, kad vaikai turėjo utėlių, kirmėlių, tačiau nebuvo gydomi, vienu metu jiems nebuvo leidžiami ir augimÄ skatinantys vaistai, tėvo teigimu, nes vaistų nebuvo vaistinėse.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. S. pripažino pastebėjęs ir tai, kad vaikai sublogę. Tačiau, nors ir pripažinę šias aplinkybes, kaltinamieji teigė, kad vaikais rūpinosi kaip išgalėjo. BK 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė, todėl šioje byloje turi būti įrodinėjama tik tiesioginė tyčia. Tokiu atveju tiesioginei tyčiai reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas veikti (valinis suvokimas).

Daromos nusikalstamos veikos pavojingo pobÅ«džio suvokimas – tai faktinių daromos veikos aplinkybių, t. y. objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių suvokimas, tai reiÅ¡kia, kad asmuo suvokia faktines savo poelgio aplinkybes, aiÅ¡kiai įsivaizduoja, kokiÄ daro veikÄ ir kokiai vertybei kelia pavojų taip darydamas. Å iuo atveju, L. S., neduodama vaikams pakankamai valgyti ir nespręsdama jų sveikatos problemų, suvokė, kad kelia pavojų jų fizinei bÅ«klei, o įžeidinėdama, žemindama bei leisdama tÄ daryti ir savo motinai, muÅ¡dama vaikus dilgėlėmis, suvokė, kad psichiÅ¡kai gniuždo mažamečius vaikus.

G. S. taip pat pripažino suvokęs, kad vaikams neduodama pakankamai maisto, Å¡ie turi parazitų, taigi vaikais nepakankamai rÅ«pinamasi. Tačiau nei L. S. nei G. S. savo elgesio su vaikais nekeitė, kol Å¡ie nebuvo paimti iÅ¡ jų namų, taigi darytina iÅ¡vada, kad jie norėjo taip veikti (valinis tiesioginės tyčios momentas). Juolab Å¡iÄ aplinkybę patvirtina vaikų paaiÅ¡kinimas, kad mama jiems neleidusi vaistų, nes norėjusi gauti jų neįgalumo paÅ¡alpÄ , kuri sudarė nemaÅ¾Ä dalį Å¡eimos pajamų.

IÅ¡ dalies tai patvirtino ir apylinkės teisme apklausta liudytoja G. S., kurį laikÄ gyvenusi Å¡eimoje. Nors nurodė negirdėjusi, kad vaistai vaikams nebÅ«tų leidžiami sÄ moningai, bet patvirtino, kad tai buvo daroma ne kiekvienÄ vakarÄ . Å i liudytoja taip pat patvirtino ir kitas vaikų nurodytas aplinkybes – apie užrakintÄ maistÄ ir tai, kaip vaikams nebÅ«davo duodama valgyti, kad A. ir Ž. buvo iÅ¡blyÅ¡kę ir silpni, mama jais nesirÅ«pindavo.Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai, jog vaikais buvo rÅ«pinamasi pakankamai, yra deklaratyvÅ«s ir atmestini.

Neabejotina, jog esant materialiniam nepritekliui, sunku sudaryti sÄ lygas daugiavaikėje Å¡eimoje augantiems vaikams visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, tačiau pinigų stygiumi yra nepateisinamas žiaurus elgesys su vaikais – jų laikymas pusbadžiu iki iÅ¡sekimo, žeminimas ir sÄ moningas nesirÅ«pinimas jų sveikatos bÅ«kle. Nors, kaip teigia skunde G. S., didelę jo laiko dalį užimdavo darbas, tačiau tai taip pat nepateisina jo abejingumo vaikų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje G.

S. teigė, jog Å¡eimos pajamos sudarė daugiau nei du tÅ«kstančius litų, o tai, net ir vertinant, kiek asmenų reikėjo iÅ¡laikyti, nėra tiek mažai, kad, esant bÅ«tinybei, nebÅ«tų už kÄ nupirkti vaistų nuo parazitų, kuriais buvo užsikrėtę A. ir Ž.. Taigi tiek L. S., tiek G. S. elgesys savo mažamečių vaikų atžvilgiu peržengia baudžiamosios atsakomybės ribas ir pagrįstai įvertintas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 163 straipsnyje, o L. S. atžvilgiu – ir BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Nuteistoji skunde taip pat nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, kadangi Å¡eimai tai bÅ«tų per didelė finansinė naÅ¡ta. IÅ¡ dalies su Å¡iais argumentais sutiktina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas, tarp kita ko, atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å iuo atveju, nuteistųjų Å¡eimoje auga dar keturi mažamečiai vaikai, Å¡eimos pajamos nedidelės, todėl, siekiant apsaugoti kitų Å¡eimoje augančių vaikų interesus, priteistos neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 100 Eur kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r ė :

Nuteistojo G. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios L. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendį.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 100 eurų nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. S. naudai ir 100 eurų – Ž. S. naudai solidariai iÅ¡ L. S., G. S. ir M. B., o Å¡ių lėšų tvarkytoja paskirti Ž.

S. ir A. S. atstovę D. K.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos primininkas                                                                  ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Teisėjai                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas