Legislator Case Law & Legislation
f50d55b9-427d-4922-aec2-a4e933e7c803 AI generated

f50d55b9-427d-4922-aec2-a4e933e7c803 · Kauno apygardos teismas

Case Number f50d55b9-427d-4922-aec2-a4e933e7c803
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 04.40 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0348 nustatytas mažiausias 2,06 promilių neblaivumas.

Legislator headnote

AI generated

f50d55b9-427d-4922-aec2-a4e933e7c803 · Kauno apygardos teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens – G. S. ir nuteistojo K. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-317/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23144-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,

dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,

nuteistajam K. J., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

suinteresuotam asmeniui – G. S., jo atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens – G. S. ir nuteistojo K. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, K. J. paskiriant 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

AreÅ¡to bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriÅ¡kai prisistatęs K. J. faktiÅ¡kai pradės atlikti areÅ¡to bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos pagal įsiteisėjusį šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, valstybės naudai konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), priklausantį G. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 04.40 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0348 nustatytas mažiausias 2,06 promilių neblaivumas.

2. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog K. J. pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino. Jo kaltę patvirtina paties nuteistojo parodymai, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, testo alkoholiui rodmenys, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Konstatavęs, kad K. J. naujai nusikalsto bÅ«damas teistu, jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis sistemingai ir piktybiÅ¡kai daro analogiÅ¡kus nusikaltimus bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam areÅ¡to bausmę, kurios trukmė, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, nustatytina maksimali. Apylinkės teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas konfiskuoti ne nuteistajam, o kitam asmeniui – G. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi jis, apklausiamas teisme, parodė, jog suprato, kad negalima neblaiviam asmeniui duoti automobilio ir leisti jam vairuoti, tačiau jis vis tik K. J. perdavė automobilį. Grįsdamas sprendimÄ konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtÄ , teismas taip pat pažymėjo, kad analogiÅ¡komis aplinkybėmis (veikiant K. J. ir G. S.) buvo įvykdyta tokia pati nusikalstama veika, už kuriÄ K. J. nuteistas 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad G. S. žinojo, kad automobilis „Audi A4“ bus naudojamas Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, Å¡is turtas atitinka nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, todėl taikytinos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo – G. S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl jam priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir automobilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti jam, bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ K. J. iÅ¡ieÅ¡koti Å¡ios transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

3.1. Skunde G. S. nurodo, jog turto konfiskavimo institutas iÅ¡ esmės yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, Å¡i poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo principÄ . Å iuo atveju jis (G. S.) nurodė, kad jam priklausančia transporto priemone „Audi A4“, kuriÄ vairavo draugė A. K., 2023 m. birželio 23 d. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, kur pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus.

Tik po kurio laiko atvyko draugas K. J.. Tuo metu jis (G. S.) buvo pakankamai apgirtęs. Transporto priemonės raktai buvo pas jo draugę A., kuri apie 22-23 val. išvažiavo namo. Jis buvo įsitikęs, kad ji išvažiavo su jam priklausančiu automobiliu. Tai, kad ji paliko raktus ant stalo ar perdavė K., sužinojo tik tuomet, kai K. buvo sulaikytas. To vakaro įvykius jis prisimena epizodiškai, kelis kartus buvo užmigęs. Suprato, kad K. J. vairuoja jam priklausantį automobilį, tik tuomet, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, nes važiuodamas automobiliu miegojo ir buvo pažadintas, prašant pateikti automobilio dokumentus.

G. S. nuomone, kadangi transporto priemonė, kuriÄ neblaivus vairavo K. J., priklauso jam, o tai, kad jis su nuteistuoju susitarė, ar žinojo, kad jis vairuos transporto priemonę neblaivus, nebuvo nustatyta, Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iÅ¡ K. J. iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Be to, tuo atveju, jeigu iÅ¡ kaltininko bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tai valstybės biudžetas greičiau ir visa apimtimi patenkintų savo reikalavimÄ , taip ženkliai sumažėtų laiko ir finansiniai kaÅ¡tai susiję su turto pardavimo konkursų, aukcionų organizavimu, netektų mokėti paradavimo kainos dalies kitiems Å«kio subjektams, bÅ«tų eliminuota galimybė piktnaudžiauti turto kainos mažinimu dėl jo nuvertėjimo, saugojimo stovėjimo aikÅ¡telėje bei apskritai paÅ¡alinta rizika neskaidriai vykdyti visÄ turto pardavimo procesÄ .

Apeliantas pažymi ir tai, kad K. J. sutinka, jog transporto priemonės „Audi A4“ turto vertė bÅ«tų konfiskuota iÅ¡ jo, o automobilis grÄ Å¾intas G. S., kaip jos savininkui. Toks konfiskavimo bÅ«das nepažeistų jo, kaip turto savininko, teisių.

3.2. G. S. skunde taip pat nurodoma, jog, jo žiniomis, ikiteisminio tyrimo metu automobilio „Audi A4“ kaina buvo nustatyta pagal VšĮ „EMPREKIS“ transporto priemonių kainų informacinę sistemÄ . VieÅ¡ai skelbtinoje informacijoje apie Å¡iÄ sistemÄ nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali bÅ«ti juridinių pretenzijų objektu. Taigi, pagal Å¡ios sistemos duomenis nustatyta vidutinė analogiÅ¡ko automobilio „Audi A4“ kaina nebÅ«tinai yra tokia, kiek realiai vertas jam priklausantis automobilis. Be to, Å¡iuo metu saugomoje aikÅ¡telėje laikomas automobilis jau stovi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , gali bÅ«ti iÅ¡sikrovęs jo akumuliatorius, dėl ko gali sugesti automobilio programinė įranga, jo bÅ«klė iki sulaikymo buvo patenkinama. Todėl jo kaina, lyginant su analogiÅ¡ku automobiliu, gali skirtis ženkliai, o galimybė jį realizuoti tokiame stovyje yra visiÅ¡kai teorinė.

4. Nuteistasis K. J. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo: 1) paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, t. y. skirti baudÄ arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti laisvės apribojimo bausmę; 2) vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ jo (nuteistojo) iÅ¡ieÅ¡koti G. S. priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , o šį automobilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti G. S..

4.1. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, ji prieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir negali bÅ«ti vertinama kaip teisinga. Parenkant bausmės rūšį, buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus, pažeistos BK 54 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies bei 62 straipsnio nuostatos. Nors nuosprendžiu paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau areÅ¡tas, kaip bausmės rūšis, buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į Å¡ios veikos pobÅ«dį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į jo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui. Tokiu bÅ«du, skiriant bausmę, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Anot nuteistojo, skirdamas jam areÅ¡to bausmę, pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-7-8-788/218, pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad reikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Be to, teismas paskyrė maksimaliÄ areÅ¡to bausmę, nors nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir teismas pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ turėjo skirti bausmę, nedidesnę kaip jos vidurkis.

4.2. Nuteistasis pažymi ir tai, kad straipsnio, už kurį jis nuteistas, sankcija numato ir alternatyvias bausmes (baudÄ ), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų skyrimo nieko nepasisakė. Jo vertinimu, apylinkės teismas sureikÅ¡mino ankstesnį jo teistumÄ , nepagrįstai sprendė, kad BK 64 straipsnio 1 dalies norma reikalauja bÅ«tent pačios griežčiausios bausmės rūšies, numatytos pagal konkrečiÄ BK specialiosios dalies sankcijÄ , parinkimo. Jo manymu, BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatos savaime nereiÅ¡kia, kad teismai, skirdami bausmę, turi nesilaikyti BK 59 straipsnio, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei sureikÅ¡minti BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ bausmės vienÄ iÅ¡ paskirčių. Bausmės paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbÅ«s yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, netgi sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Ginčydamas jam paskirtÄ bausmę nuteistasis taip pat nurodo, jog vien faktas, kad jis prisipažino ir gailisi, reiÅ¡kia, kad jis nepalaiko nusikalstamos subkultÅ«ros, dėl ko areÅ¡to paskyrimas jo atveju reiÅ¡kia ir papildomus sunkumus iÅ¡ laisvės atėmimo vietose egzistuojančių nusikalstamai subkultÅ«rai pritariančių asmenų. K. J. nuomone, jo įvykdyta nusikalstama veika pagal padarymo pobÅ«dį negali bÅ«ti vertinama kaip itin pavojinga, už kuriÄ jam turėtų bÅ«ti paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės apribojimu, izoliuojant jį nuo visuomenės, o bÅ«tent: 1) jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę ir gailėjosi; 2) savo lengvabÅ«diÅ¡kÄ elgesį vertina kritiÅ¡kai su aiÅ¡kia nuostata, kad toks elgesys niekada nepasikartos; 3) nustatytas girtumas tik nežymiai virÅ¡ijo 1,51 promilės; 4) jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) darbovietėje charakterizuojamas teigiamai; 6) jis iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , suprato savo neteisėtus veiksmus, nors ankščiau buvo teistas, tačiau visas bausmes yra atlikęs pilnai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad paskyrus jam areÅ¡tÄ jis prarastų darbÄ , pajamas.

4.3. Toliau skunde teigiama, jog nuosprendžio dalis, kuria buvo konfiskuota G. S. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, yra visiÅ¡kai nemotyvuota ir sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jÄ naikinti. Nuosprendyje apsiribojama tik bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimais, tačiau visiÅ¡kai nevertintas baudžiamojo poveikio priemonės taikymas proporcingumo principo prasme, neatsižvelgta į kitose teisės Å¡akose taikomÄ turto konfiskavimo teisinį reguliavimÄ , neatsižvelgta, kad konfiskuotinas turtas priklauso ne nusikaltimÄ padariusiam asmeniui.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad G. S. kartu su savo drauge A., atskirai nuo jo (K. J.), atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, kur atvykęs G. S. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jis (K. J.) į „(duomenys neskelbtini)“ atvyko daug vėliau. Kuomet atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, G. S. buvo apgirtęs, ir jis sakė, kad jį namo parveš jo draugė. Anot nuteistojo, būdamas „(duomenys neskelbtini)“, jis (K. J.) nevartojo stiprių alkoholinių gėrimų, gėrė tik alų.

Vienu metu G. S. net buvo prisnūdęs prie stalo. Jo mergina apie 22-23 val. išėjo namo ir padavė jam G. S. priklausiančios transporto priemonės raktus, tam, kad jis juos paduotų G. S.. Vėliau visi ėjo pas kažkurį iš kompanijos draugų į svečius. Išėjo apie 04 val. ir visi nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“. G. S. buvo ganėtinai girtas, kad jis galėtų suprasti, ar jis (nuteistasis) girtas, ar negirtas, juo labiau, kad po 24 val. jis apskritai mažai vartojo alkoholinių gėrimų.

Akivaizdu, kad G. S. jam neperdavė transporto priemonės, o transporto priemonės raktai buvo pas jį, nes juos paliko G. S. draugė. G. S. atsisėdęs į priekinę keleivio sėdynę užmigo ir pabudo tik tuo metu, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi byloje esantys duomenys (automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelės, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.) patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu nuosavybės teise automobilis „Audi A4“ priklausė G.

S., o ne jam, nuteistojo nuomone, automobilio konfiskavimas negalėjo bÅ«ti taikomas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ir G. S. buvo susitarę, ir G. S. žinojo, suprato ir siekė, kad jis naudotų transporto priemonę neteisėtiems veiksmams atlikti. Konfiskavus minėtÄ turtÄ iÅ¡ G. S., bus pažeistos jo konstitucinės teisės, kadangi be jokio teisinio pagrindo paimamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas. Nuteistojo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nėra pagrindo taikyti G.

S. turtui konfiskavimÄ , o nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Jis sutinka, kad, pakeitus nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, iÅ¡ jo, kaip kalto asmens, bÅ«tų konfiskuota automobilio „Audi A4“ vertę atitinkanti pinigų suma. Å iame kontekste K. J. taip pat atkreipia dėmesį, kad jis yra dirbantis, jo pajamos yra pakankamos, kad galėtų sumokėti konfiskuotino turto vertės piniginę sumÄ .

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje suinteresuotas asmuo – G. S. bei jo atstovas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas palaikė G. S. apeliacinį skundÄ , prašė nekonfiskuoti ne kaltininkui nuosavybės teise priklausančio automobilio, o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , vertę nustatant pagal pateiktÄ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , automobilį grÄ Å¾inti G. S.. Nuteistasis K. J. ir jo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė atmesti abu apeliacinius skundus.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

G. S. ir K. J. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio padavė nuteistasis K. J. bei transporto priemonės, kuriÄ Å¡iuo nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti, savininkas – G. S.. Nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų, taip pat ir apylinkės teismo sprendimo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ 5 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. K. J. tik praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. O bÅ«tent, nuteistasis praÅ¡o už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti jam baudos arba laisvės apribojimo bausmę, o ne areÅ¡tÄ , bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Reikalavimas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, konfiskuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keliamas ir kito apelianto – G. S. skunde.

Dėl automobilio konfiskavimo

8. Kadangi tiek G. S., tiek K. J. skunduose dėstomi argumentai ir motyvai, kuriais jie grindžia savo praÅ¡ymÄ panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, iÅ¡ esmės sutampa, teisėjų kolegija dėl abiejų skundų pasisako kartu.

9. Vertinant pateiktų apeliacinių skundų argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. BK 2811 straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

10. Abejonių tuo, jog G. S. vardu registruota ir jam faktiÅ¡kai priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudota K. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiÅ¡kai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors nuteistojo vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be Å¡ios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas bÅ«tų neįmanomas. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , kurioje motorinė transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be straipsnio dispozicijoje įvardintų transporto priemonių negalima. Todėl įvykio metu K. J. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

11. Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui – K. J., o G. S.. Todėl, sprendžiant Å¡ios transporto priemonės konfiskavimo klausimÄ , įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ ar ne, esant tam tikroms sÄ lygoms, viena kurių: perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

12. Tiek K. J., tiek G. S. apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, jog G. S. priklausančiÄ transporto priemonę K. J., bÅ«damas neblaivus, vairavo be G. S. pritarimo, negavęs jo leidimo, jam apie Å¡iÄ aplinkybę nežinant, nes automobilio savininkas tÄ vakarÄ pats vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigęs, dėl ko negalėjo įvertinti, ar nuteistasis yra neblaivus, ar, vis tik, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, dar gali vairuoti kelių transporto priemonę. Be to, jis nedavė automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelių K. J., kad jis vairuoja jo automobilį apskritai suprato tik tuomet, kai buvo sustabdyti policijos pareigÅ«nų, kadangi iki tol automobilyje jis miegojo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad tokie nuteistojo bei transporto priemonės savininko parodymai tėra jų gynybinė pozicija, pateikta siekiant iÅ¡vengti transporto priemonės, kuria pasinaudojant buvo įvykdytas K. J. inkriminuotas nusikaltimas, konfiskavimo.

13. Vertinant apeliantų parodymus tiek, kiek jie reikÅ¡mingi nustatinėjant aplinkybę, ar G. S. žinojo, jog jam priklausanti transporto priemonė bus/yra vairuojama neblaivaus nuteistojo, t. y. kad ji bus panaudota baudžiamojo kodekso uždraustai veikai, visų pirma pažymėtina, jog G. S. buvo ir yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie leistų iÅ¡vengti jo turto konfiskavimo. Tuo tarpu K. J. su automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku yra susijęs draugystės ryÅ¡iais. Be to, nuteistojo neprotingas elgesys 2023 m. birželio 24 d. naktį ir lėmė tokių pasekmių – G. S. priklausančio turto konfiskavimo – atsiradimÄ . Taigi, visiÅ¡kai natÅ«ralu, kad, siekdamas suÅ¡velninti teisines pasekmes, prie kurių kilimo prisidėjo jis pats, nuteistasis taip pat yra suinteresuotas duoti savo ilgamečiam draugui naudingus, nors ir realybės neatitinkančius parodymus. Nors paminėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo apskritai nesivadovauti G. S. bei K. J. parodymais, tačiau jos įpareigoja teismÄ juos vertinti itin kruopščiai ir atidžiai.

14. Pačių G. S. bei K. J. parodymais nustatyta, kad prieÅ¡ nuteistajam sėdant už draugo automobilio neblaiviam, Å¡ie asmenys kartu leido laikÄ . Jie susitiko dar 2023 m. birželio 23 d. vakare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajone, kur tiek G. S., tiek K. J. vartojo alkoholį. Išėję iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, vaikinai su kitais draugais dar nuėjo pasisvečiuoti į vieno iÅ¡ draugų namus, o po to pėsčiomis grįžo iki minėto restorano, kur stovėjo automobilis „Audi A4“. Juo G. S. ir K. J., vairuojant pastarajam, važiavo, kuomet buvo sustabdyti policijos pareigÅ«nai. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad restorane buvo ir G. S. draugė, kuri padavė automobilio „Audi A4“ raktelius nuteistajam, byloje surinktais įrodymais nėra nuginčytina. Tačiau vien ji nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje pagrįstumo. Net jei automobilio „Audi A4“ raktelius nuteistajam perdavė ne pats G. S., tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad jis nieko nežinojo apie tai, kad jam priklausančiÄ transporto priemonę vairuoja ir tai daro bÅ«damas neblaivus K. J.. Skundo argumentas, kad G. S. pats buvo neblaivus, buvo stipriai apgirtęs dar bÅ«damas „(duomenys neskelbtini)“, pagrindo naikinti nuosprendžio dalį dėl jam priklausančio automobilio konfiskavimo taip pat nesudaro. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. S. neblaivumas buvo toks, kad jis objektyviai neturėjo galimybės įvertinti, kad K. J. yra akivaizdžiai neblaivus ir laikydamasis įtvirtinti reglamentavimo nebegali vairuoti kelių transporto priemonių. Juo labiau byloje nėra duomenų, kad G. S. buvo apgirtęs tiek, kad net negalėjo suvokti, jog nuteistasis apskritai vairuoja jo automobilį.

15. Nors skunduose bandoma įrodyti, kad G. S. suprato, jog kitas apeliantas – K. J. vairuoja jam priklausantį automobilį tik tuomet, kai jie buvo sustabdyti policijos pareigÅ«nų, nes automobilyje miegojo, taip pat keliama versija, kad G. S. galėjo atrodyti, kad nuteistasis nėra tiek apsvaigęs nuo alkoholio, kad jam bÅ«tų draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, nes jis vartojo tik silpnÄ alkoholį bei iÅ¡gėrė nedaug, tačiau tokius argumentus paneigia byloje surinktų duomenų visuma.

Kaip matyti iÅ¡ paties K. J. parodymų, jis paaiÅ¡kino, jog vien bÅ«damas restorane „(duomenys neskelbtini)“ jis iÅ¡gėrė apie penkis bokalus alaus. Taip pat nuteistasis nurodė, jog alų gėrė ne tik restorane, bet ir bÅ«damas pas draugÄ svečiuose, nors tuo metu jo iÅ¡gėrė ne daug. 2023 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatyto akte užfiksuota, kad patikrinus K. J. blaivumÄ alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, kuris antro tikrinimo metu sumažėjo iki 2,06 promilių.

Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, nuteistajam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Taigi, tiek paties K. J. parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, buvo išgėręs tokį, nors ir nestipraus, alkoholio kiekį, kurio G. S. vertinti kaip nedidelio ir manyti, kad K. J. dar gali vairuoti kelių transporto priemonę be už tai gresiančių teisinių pasekmių, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

Pažymėtina, jog po to, kai nuteistas 2023 m. birželio 23 d. vakarÄ atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, jis visÄ vakarÄ ir 2023 m. birželio 24 d. naktį leido kartu su G. S.. Taigi, transporto priemonės savininkas turėjo ar bent jau galėjo matyti, kad nuteistasis iÅ¡gėrė ne vienÄ alaus bokalÄ . Paneigiant skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors G. S. galėjo bÅ«ti neblaivus minėto įvykio metu, nei nuteistasis, nei jis pats nenurodė, kad tuo metu, kai vaikinai, jau pasisvečiavę pas draugÄ grįžo iki prie „(duomenys neskelbtini)“ palikto automobilio „Audi A4“, sėdo į jį ir nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ g., G.

S. buvo be sÄ monės ženklų, kad jį kas nors įsodino į automobilį jam nereaguojant į tai, kas vyksta aplinkui. IÅ¡ K. J. ir G. S. parodymų seka, kad jis pats nuėjo iki jam priklausančios transporto priemonės, pats atsisėdo keleivio sėdynėje, esančioje automobilio priekyje, Å¡alia vairuotojo. Apeliantų parodymai taip pat liudija, jog prie automobilio „Audi A4“ buvo ateita vieninteliu – važiavimo juo tikslu. Visa tai rodo, kad G. S. žinojo, kad jam priklausantis automobilis bus vairuojamas neblaivaus draugo, kadangi į jį įsėdo pats, o ne buvo įsodintas miegantis, atsisėdo Å¡alia vairuotojo, dėl ko neabejotinai matė, kas automobilį vairuoja, ir negalėjo suprasti, kad K.

J. vairuoja automobilį stipriai apgirtęs, tik tuomet, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kaip teigiama skunde.

16. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad gynybinė versija, jog G. S. buvo toks neblaivus, jog automobilyje užmigo ir nesuvokė, kad K. J. vairuoja jam priklausančiÄ transporto priemonę bei, kad jis tai daro bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ esmės buvo iÅ¡kelta tik apeliaciniuose skunduose. IÅ¡ 2023 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad, bendraudami su jais sustabdžiusiais policijos pareigÅ«nais, niekas iÅ¡ automobiliu „Audi A4“ vykusių asmenių nenurodė, kad G. S. nė nenutuokė, jog nuteistasis vairuoja jam priklausantį automobilį, nes K. J. jį užvedė, su juo iÅ¡ sustojimo vietos pajudėjo tuo metu, kai G. S. automobilyje miegojo, ir kad jis nebuvo prabudęs iki kol automobilis „Audi A4“ buvo priverstinai sustabdytas. Tokia versija nebuvo iÅ¡kelta ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. pakankamai detaliai nurodė maždaug kokiu metu išėjo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kiek asmenų ėjo pas netoliese gyvenantį draugÄ , kada apytiksliai išėjo iÅ¡ jo namų link automobilio. Jis taip pat nurodė, kad priėjus prie automobilio už jo vairo sėdo K. J.. Apie tai, kad iÅ¡ to vakaro atsimena ne visas aplinkybes, kad vienu metu buvo užsnaudęs, G. S. užsiminė tik pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, jog teismui jis nenurodė, jog miegojo bÅ«tent tuo metu, kai buvo važiuojama jam priklausančia transporto priemone iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajono link miesto centrinės dalies. Pirmosios instancijos teisme G. S. taip pat parodė, jog jis neprieÅ¡taravo, kad K. J. vairuotų jam priklausantį automobilį, kas rodo, jog vis tik, nors ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jis suvokė kas tuo metu vyksta ir sutiko, kad neblaivus draugas vairuotų jam priklausantį automobilį, kadangi tam prieÅ¡taravimų neiÅ¡reiÅ¡kė. Apie tai, kad kokie nors asmenys bÅ«tų miegoję automobilyje, kai tarnybinis automobilis juos sustabdė, nėra nurodyta ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose ar kituose raÅ¡ytiniuose Å¡ios bylos dokumentuose.

17. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl automobilio „Audi A4“, konfiskavimo, konstatavus, jog Å¡ioje byloje nėra nustatytos sÄ lygos, kurios leistų konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtÄ , pagrindo nėra. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas teisingai pritaikė bÅ«tent BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, įtvirtinančias galimybę konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotinÄ turtÄ , o ne BK 72 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. J., kaip to praÅ¡oma abiejų apeliantų skunde, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , pagrindo nėra. Aplinkybės, kurioms esant G. S. priklausanti transporto priemonė negali bÅ«ti konfiskuojama, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos.

18. PraÅ¡ydamas konfiskuoti ne jam priklausantį automobilį, o vietoje to iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. J. pinigų sumÄ , atitinkančiÄ jo vertę, G. S. skunde akcentuoja tai, kad pasirinkus Å¡iÄ BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo formÄ , valstybės biudžetas greičiau ir visa apimtimi patenkintų savo reikalavimÄ , taip ženkliai sumažėtų laiko ir finansiniai kaÅ¡tai, susiję su turto pardavimo konkursų organizavimu, netektų mokėti pardavimo kainos dalies įmonei, kuri realizuotų turtÄ , bÅ«tų eliminuota galimybė piktnaudžiauti turto kainos mažinimu dėl jos nuvertėjimo, saugojimo aikÅ¡telėje ir t. t. Teisėjų kolegija sutinka, kad tuo atveju, kai asmuo pats į Valstybinės mokesčių mokėtojų inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ perveda pinigų sumÄ , atitinkančiÄ konfiskuotino turto vertę, valstybės patiriama administracinė naÅ¡ta yra kur kas mažesnė, nei tuo atveju, kai yra faktiÅ¡kai perimamas konfiskuojamas turtas ir vykdoma jo realizacija. Tačiau tokio pobÅ«džio aplinkybė, kaip iÅ¡lyga, leidžianti nekonfiskuoti kaltininkui priklausančio turto, vietoje to iÅ¡ieÅ¡kant jo vertę, BK 72 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta.

19. Å iuo konkrečiu atveju sprendžiant kokį BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo bÅ«dÄ pasirinkti, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ bei naudodamasis bÅ«tent G. S. priklausančiu automobiliu K. J. įvykdo jau antrÄ kartÄ . Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu K. J. buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 01.43 val., vėl gi „(duomenys neskelbtini)“, ir netgi toje pačioje gatvėje – „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. IÅ¡ baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat priklausė G. S.. Jis tÄ naktį leido laikÄ kartu su nuteistuoju. Å is ankstesnio K. J. teistumo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį faktas bei turimi duomenys, kad nusikaltimas buvo įvykdytas bÅ«tent su G. S. automobiliu, jiems kartu leidus tÄ vakarÄ , rodo, jog G. S. bei K. J. bÅ«dami kartu yra linkę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir, nepaisant to, kad yra neblaivÅ«s, važinėtis (vienam jų vairuojant) kelių transporto priemonėmis. Taigi, Å¡iuo atveju transporto priemonės nepalikimas apelianto G. S. dispozicijoje yra susijęs ir su galimybės K. J., ar jam pačiam (G. S.) padaryti analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ atėmimu. Tai reiÅ¡kia, jog pačio automobilio priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn, o ne jo vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas, Å¡iuo konkrečiu atveju leis efektyviau pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, iÅ¡ kurių vienas – atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

20. Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo spręsti, kad kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui priemonę nusikalstamai veikai daryti suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sÄ lygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesÄ . Nors K. J. vairuojant G. S. priklausantį automobilį nebuvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu bÅ«tų apgadinta kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės ar koks nors kitas turtas, ar sužalotas pėstytis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2023 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo, prie bylos prijungtame vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuotas policijos pareigÅ«nų bei nuteistojo pokalbis, kurio metu, K. J. pareigÅ«nų paklausus, kodėl jie buvo sustabdyti, vienas iÅ¡ jų atsakė, kad automobilis, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, vos neapsivertė. Å i aplinkybė leidžia spręsti, kad automobiliu buvo manevruojama itin nesaugiai ir tik laimingo atsitikimo dėka buvo iÅ¡vengta autoįvykio, kurio metu galėjo bÅ«ti sužaloti, ar netgi žūti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviai. Automobilio savininkas važiavo kartu su akivaizdžiai neblaiviu nuteistuoju, sudarė jam sÄ lygas vairuoti automobilį bei neteisėtų jo veiksmų nenutraukė, tuo prisiimdamas savo turto praradimo rizikÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, kitam asmeniui (ne kaltininkui) priklausančio turto, kurį naudojant buvo padaryta pavojinga nusikalstama veika, konfiskavimÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai neproporcingÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Tokios aplinkybės nenurodomos ir apeliantų skunduose. Nors skunduose teigiama, kad tokia poveikio priemonė prieÅ¡tarauja proporcingumo principui, tačiau jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis toks teiginys nėra pagrįstas. Skunduose iÅ¡ esmės akcentuojama tik tai, kad transporto priemonė priklauso ne jÄ neblaiviam vairavusiam K. J., o G. S., kuris, neva, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti, t. y. ginčijamas sÄ lygos, numatytos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, nebuvimas.

22. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta šios nutarties 9-21 punktuose, konstatuojama, kad G. S. priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) priemonė padaryto nusikaltimo pavojingumui, ji paskirta vadovaujantis įstatymu bei teismine praktika šios kategorijos bylose.

Dėl K. J. paskirtos bausmės

23. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

24. Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

25. Nors įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymÄ skirti ne tik areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes, bet ir Å¡velnesnę baudos bausmę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ar jos dydžiu – K. J. buvo paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

26. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad Å¡is teistumas K. J. nėra pirmasis. Apeliantas iki Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje buvo teistas penkis kartus, daugiausiai už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas – vagystes bei turtinės žalos padarymÄ apgaule. Be to, kaip matyti iÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o, kartÄ jis buvo teistas ir Didžiojoje Britanijoje. Nagrinėjamo klausimo kontekste labai svarbu dar kartÄ atkreipti dėmesį, jog be nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, K.

J. taip pat buvo teistas ir už analogiÅ¡kÄ Å¡ioje byloje jam inkriminuotam nusikaltimÄ â€“ kelių transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviam. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 30 parų areÅ¡to bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 4 mėnesiams. Toliau sekusiais Lietuvos Respublikoje priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos, vėl gi, areÅ¡to bausmės. Vis tik, ne Å¡ių bausmių paskyrimas, nei jų atlikimas jokios įtakos K.

J. elgesiui neturėjo, apeliantas iÅ¡ praeities klaidų nepasimokė, kÄ akivaizdžiai patvirtina Å¡ioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – jÄ apeliantas padarė dar esant neiÅ¡nykusiam teistumui, praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iÅ¡ Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, atlikus Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ subendrintÄ 30 parų areÅ¡to bausmę. Neigiamai nuteistÄ jį charakterizuoja ir duomenys apie jo baustumus administracine tvarka.

Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 3 d., t. y. per 3 metus, K. J. administracine tvarka buvo baustas viso 14 kartų ir nei vienos iÅ¡ jam paskirtų baudų už įvykdytus administracinius nusižengimus nėra sumokėjęs. Kadangi apeliantas, nepaisydamas jam skiriamų bausmių ir nuobaudų, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kas akivaizdžiai rodo, jog jis yra linkęs piktybiÅ¡kai nepaisyti visuomenėje priimtų socialinių normų, taisyklių, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad paskyrus nuteistajam Å¡velnesnę už areÅ¡tÄ bausmę, ar sumažinus jo trukmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

27. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau Å¡iuo atveju nustatytas didesnis veikos pavojingumas, kadangi apeliantas padarė itin Å¡iurkÅ¡tų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Savo veiksmais jis rizikavo ne tik paties, bet ir kartu su juo automobiliu vykusių kitų asmenų ir kitų eismo dalyvių turtu, sveikata ar netgi gyvybe. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantas pavojingai manevravo kelyje, jo vairuota transporto priemonė vos neapvirto. Ä®vertintina ir tai, kad iki kol buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, K. J. automobiliu nuvažiavo sÄ lyginai nemaÅ¾Ä atstumÄ (apie keletÄ kilometrų), kadangi buvo nuvažiuota nuo „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajone esančios „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ g. esančios žiedinės sankryžos. Negalima sutikti su nuteistuoju, jog jam nustatytas girtumo laipsnis nežymiai virÅ¡ijo 1,51 promilės ribÄ , nuo kurios už kelių transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip jau buvo paminėta, atlikus pirmÄ jį K. J. neblaivumo patikrinimÄ alkotesteriu, jam buvo nustatytas net 2,19 promilių neblaivumas. Taigi, nustatytas girtumo laipsnis ne tik ženkliai virÅ¡ijo ribÄ , nuo, kurios apskritai draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bet ir 0,69 promilėmis virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios asmenims taikoma jau pati griežčiausia atsakomybės rūšis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios bÅ«tinybės vairuoti. Tiek Å¡ios, tiek aukščiau aptartos aplinkybės, rodo K. J. didelį neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ir sÄ moningÄ savo veiksmų pavojingumo ignoravimÄ , kas taip pat turi bÅ«ti įvertinta sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimÄ .

28. Kaip matyti, K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepripažino, nors, jau bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ ir esant neiÅ¡nykusiam ar įstatymo nepanaikintam teistumui, jis vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , kas sudaro pagrindÄ jį laikyti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). O tai, kad veikÄ padarė recidyvistas, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ yra priskiriama atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįsta, nes tokiu bÅ«du, nesant prokuroro skundo, bÅ«tų pasunkinta K. J. teisinė padėtis, kÄ draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalis. Tačiau Å¡i aplinkybė tik patvirtina nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumÄ .

29. Taigi, nors apeliantas įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis tik, vien tai neleidžia konstatuoti, kad nuteistajam buvo nepagrįstai paskirta bÅ«tent areÅ¡to bausmė. Antros pagal griežtumÄ (vertinant tik BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijÄ ) bausmės skyrimo K. J. bÅ«tinybę, proporcingumÄ ir teisingumÄ Å¡iuo atveju pagrindžia aptartos jo padaryto nusikaltimo aplinkybės, tas faktas, kad šį nusikaltimÄ nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojantys duomenys.

30. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apeliantui nustatytas areÅ¡to bausmės dydis taip pat neprieÅ¡tarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms ar formuojamai teismų praktikai. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, atsižvelgdamas ne tik į skunde akcentuojamÄ aplinkybę – atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Å¡iuo atveju tokių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė), bet į visumÄ aplinkybių – tiek į atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nepaisant jau aptartų K. J. padarytos veikos didesnį pavojingumÄ atspindinčių aplinkybių, jo asmenybę iÅ¡imtinai neigiamai charakterizuojančių duomenų, apylinkės teismas paskyrė nuteistajam ne pačiÄ griežčiausiÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Todėl, esant itin nepalankioms nuteistajam aplinkybėms, sprendimas paskirti areÅ¡tÄ maksimaliam Å¡ios bausmės rūšies terminui, yra teisingas. Tokia bausmė nelaikytina per griežta, neproporcinga tiek apelianto asmenybei, tiek jo įvykdytam nusikaltimui.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo Å¡velninti K. J. bausmę nesudaro ir skunde dėstomi teiginiai, jog nuteistasis kritiÅ¡kai vertina savo neteisėtus veiksmus, jis iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , įsidarbino, bei tai, kad jis, kaip pats nurodo, nepalaiko subkultÅ«ros tradicijų, dėl ko papildomus sunkumus areÅ¡to bausmės atlikimo metu jam gali kelti tokias tradicijas palaikantys nuteistieji. Ä®vertinus tai, kad nuteistasis net ir atlikęs jam paskirtas bausmes toliau nusikalstamai veikdavo, ilgÄ laikÄ nedirbo, jo teiginiai apie kritiÅ¡kÄ savo veiksmų vertinimÄ , norÄ dirbti ir keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , laikytini iÅ¡ esmės deklaratyviais. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis praras darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kad jis baiminasi dėl nuteistųjų, palaikančių subkultÅ«ros tradicijas, elgesio su juo, tėra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

32. Atsižvelgdama į visa, kas paminėta šios nutarties 25-31 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

33. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 4 d. pažyma Nr. APD-2023-14394 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį K. J., sudaro 96,67 Eur, ir Å¡i suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ nuteistojo valstybei.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

35. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ K. J. klausimÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal jo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Pateikta darbo sutarties kopija patvirtina, kad nuo 2023 m. liepos 7 d. nuteistasis dirbo. Nors nuosprendžiui įsiteisėjus jis privalės atlikti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad bausmė trumpalaikė, be to, nenustatytos priežastys, dėl kurių K. J. negalėtų įsidarbinti ir dirbti ateityje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas Å¡iuo metu ar ateityje neiÅ¡galės sumokėti iÅ¡ jo priteistinų iÅ¡laidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios sudaro 96,67 Eur, priteisimo iÅ¡ nuteistojo yra tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

G. S. ir K. J. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo K. J. valstybės naudai 96,67 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal 2023 m. spalio 4 d. pažymÄ Nr. APD-2023-14394, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė Averkienė

Algirdas Jaliniauskas

Audrius Meilutis