2022-09-15 Nr. BB-5449-1-01-1-48137-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4496/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48137-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistosios J. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir J. P. išteisinti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartį laikyti negaliojančia.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes neįrodyta J. P. kaltė dėl nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos prielaidomis, nes nuteistoji nusikalstamos veikos nepadarė. Kasatorė teigia teisme nurodžiusi faktines bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau teismas į jas neatsižvelgė, o rėmėsi liudytojų parodymais. Šioje byloje viskas paremta netiesioginiais įrodymais. Nerasti tiesioginiai J. P. kaltę įrodantys faktai (pirštų antspaudai ant peilio, kuriuo buvo nužudytas R. R.). Kasatorė nurodo, kad jos nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota ir dėl to, kad R. R. pripažintas jos šeimos nariu, nes jie tik gyveno vienoje patalpoje, bet buvo išsiskyrę ir bendro ūkio nevedė. Byla buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai, o teismo nuosprendis yra formalus. Visos abejonės turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, J. P. nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorė teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK pažeidimų nenurodo. J. P., prašydama ją išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jai palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistosios nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo yra subjektyvi nuteistosios nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismo šališkumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas

Audronė Kartanienė