f50bbae2-8216-45f0-96b5-b68f9f0f6575 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-65-1130/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00466-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.1.2; 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 7 d. Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, dalyvaujant ieškovams A. G., V. G., jų ir individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Ilonai Volodkovič, tretiesiems asmenims J.

Å ., N. V., J. B., S. B., Č. B., L. K., S. Č., M. D., H. R. (H. R.), A. T. (A. T.), jo atstovui advokatui Ernestui BuÅ¡movičiui, trečiojo asmens Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovui Arturui Vasiukevičiui (Artur Vasiukevič), vertėjai Maženai AndruÅ¡kevič, tretieji asmenys byloje Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovas, L. Å ., A. Å ., A. B., A. B., F. L. (F. L.), V. P., R. A. (R. A.), G. S., I. J., jos įstatyminė atstovė S. J., J. J. (J. J.) nedalyvavo, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

G., V. G., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretieji asmenys byloje Å alčininkų rajono savivaldybės administracija, H. R., N. V., J. Å ., L. Å ., A. Å ., S. Č., A. B., J. B., A. B., L. K., S. B., Č. B., F. L., V. P., R. A., G. S., M. D., S. J., I. J., A. T., J. J.. Teismas n u s t a t ė: A. G., V.

G., individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieÅ¡kovai) patikslintu 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kiniu praÅ¡o patvirtinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv.), naudojimosi tarp bendraturčių tvarkÄ pagal N. M. 2022 m. balandžio 29 d. parengtÄ planÄ (M 1:500) su patikslinimais, pagal kurį: IÄ® „(duomenys neskelbtini)” atskirai naudosis 846 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A bei posÅ«kio taÅ¡kais (duomenys neskelbtini);

V. G. ir A. G. atskirai naudosis 393 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublika atskirai naudosis 3969 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublika atskirai naudosis 243 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide F bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini); V. G. ir A. G., IĮ „(duomenys neskelbtini)”, Lietuvos Respublika bendrai naudosis 280 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide D ir posūkio taškais (duomenys neskelbtini), skirta keliui iki statinio privažiuoti bei elektros tinklams aptarnauti;

V. G. ir A. G., IĮ „(duomenys neskelbtini)”, Lietuvos Respublika bendrai naudosis 945 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide E ir posūkio taškais (duomenys neskelbtini), esančia po daugiabučiu gyvenamuoju namu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotas 0,6676 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv., esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams A.

G. ir V. G. priklauso žemės sklypo 481/6676 dalis; ieÅ¡kovei IÄ® „(duomenys neskelbtini)” žemės sklypo 517/6676 dalis, atsakovei žemės sklypo 5161/6676 dalis, kiti butų savininkai nėra įsigiję žemės sklypo nuosavybėn proporcingai nuosavybės teise turimam patalpų plotui, tačiau faktiÅ¡kai žemės sklypu naudojasi. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai yra sumokėję už įsigytÄ Å¾emės sklypo dalį, o bendrai ieÅ¡kovams priklauso beveik 1/6 dalis daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti suformuoto 0,6676 ha žemės sklypo, ir jie turi pagrįstÄ interesÄ tinkamai ir netrukdomai valdyti bei naudotis įsigyta žemės sklypo dalimi.

Kitų daugiabučio patalpų savininkai užstatę žemės sklypÄ nelegaliais statiniais – garažais, malkinėmis, ir užstatę daugiabučiui priskirtÄ Å¾emę be jokio žemės sklypo bendraturčių sutikimo ar suderinimo su atsakingomis valstybės institucijomis. Pabrėžė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2021 nustatyti faktai - kad apvažiuoti pastato aplink negalima, apeiti pastatÄ galima tik pėsčiomis, tačiau pravažiuoti automobiliu nėra galimybės, kadangi už pastato yra pieva ir želdiniai, o A.

G. ir V. G. užtvėrus pravažiavimÄ prie A. T. priklausančių patalpų pastarasis neturi kitos galimybės teisėtai privažiuoti prie savo nuosavybės, - nepripažintini prejudiciniais, kadangi nors abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, t. y. A. G., V. G., A. T., tačiau teismo sprendimas Å¡ioje byloje sukels teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, todėl Å¡ios aplinkybės Å¡ioje byloje įrodinėtinos naujai. Pabrėžė, kad antstole?s Terezos Gerasimovic? 2022 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 2022 m. balandžio 6 d. nuvykusi antstolė užsakovės A.

G. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), apžiu?re?ti pravažiavimo galimybes žeme?s sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv.), esanc?iame adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo šias faktines aplinkybes:

1. žeme?s sklype yra išside?ste?s pastatas – dvieju? aukštu? daugiabutis gyvenamasis namas. Galimi du i?važiavimai i? prie gyvenamojo namo esanc?ia? teritorija? nuo (duomenys neskelbtini) gatve?s (i? rytine? ir vakarine? pastato dali?).

2. I?važiavimas iš rytine?s puse?s užtvertas metaliniais vartais ir tvora su metaliniais stulpais.

3. I?važiavimas iš vakarine?s puse?s pereina i? dalinai asfaltuota? aikštele?, esanc?ia? už pastato. Už aikštele?s ribu?, tarp pastato (pietine?s jo dalies) ir gretimu? u?kiniu? pastatu? apauge?s trumpa žole eina pravažiavimas, kuriuo galimas patekimas i? pastato rytine? dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?. Pravažiavime matomos ratiniu? transporto priemoniu? padangu? paliktos ve?že?s, kuriu? trajektorija parodo vykusi? jude?jima? i? rytine? pastato dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?.

4. Išmatavus pravažiavimo ploti? pasirinktose vietose, nustatyta, kad atstumas tarp Pastato ir artimiausiu? želdiniu? sudaro 5,40 m; tarp Pastato ir metalinio strypo – 5,10 m, tarp klombos ir kru?mu? – 4,40 m. Teigia, kad antstolės Terezos Gerasimovič faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog net ir esant iš rytinės pusės užtvertam metaliniais vartais ir tvora pravažiavimui, iš kitos, t. y. vakarinės pusės, nors ir apaugęs žole, pravažiavimas yra galimas ir ne tik galimas, tačiau ir yra važinėjama keturratėmis transporto priemonėmis.

Pravažiavimo plotis yra pakankamas pravažiuoti keturratėmis transporto priemonėmis. Pažymėjo, jog netgi augantys medžiai bei krÅ«mai netrukdo iÅ¡ vakarinės pusės patekti į rytinę pastato pusę, kurioje be ieÅ¡kovams priklausančių patalpų, į nuosavybės teise priklausančias patalpas įėjimus turi dviejų komercinių patalpų – valgyklų savininkai A. T. ir J. J., visi kiti gyventojai naudojasi vienu įėjimu į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ vakarinės pastato pusės, kadangi tik toks vienas įėjimas iÅ¡ vakarinės pastato pusės į antrame aukÅ¡te esančius butus ir yra.

Teigia, kad krÅ«mai iÅ¡kirstini dėl kitos priežasties – jų Å¡aknys yra įaugusios į daugiabučio gyvenamojo namo pamatus ir taip gadina daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijas, kurios priklauso visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovai informavo Å alčininkų rajono savivaldybės administracijÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyrių, jog daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai suformuotame žemės sklype ties daugiabučio gyvenamojo namo pamatais yra iÅ¡augę krÅ«mai ir medžiai, kurių Å¡aknys skverbiasi po daugiabučio gyvenamojo namo pamatais, taip darydami nepataisomÄ Å¾alÄ daugiabučio gyvenamojo namo bendroms konstrukcijoms, t. y. visų gyvenamojo namo butų savininkų turtui ir prašė Å¡iuo medžius bei krÅ«mus iÅ¡kirsti arba duoti sutikimÄ /leidimÄ , kad prie daugiabučio gyvenamojo namo pamatų augančius krÅ«mus ir medžius iÅ¡kirstų A.

G. ir V. G.. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyrius raÅ¡tu informavo, jog tai yra ne jų kompetencija spręsti dėl krÅ«mų kirtimo, nors yra žemės sklypo, kuriame tie krÅ«mai ir medžiai, žalojantys statinį auga, bendraturtis, o Å alčininkų rajono savivaldybės administracija iki Å¡iol į praÅ¡ymÄ neatsakė. Pastebėjo, jog nors žemės sklypo faktiniai naudotojai nėra įsigiję žemės sklypo dalies, priklausančios proporcingai turimo buto plotui, tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų nuotraukų, visas žemės sklypas yra apstatytas butų savininkų, kad ir nelegaliais statiniais, tačiau galima teigti, jog yra nusistovėjusi tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka, ieÅ¡kovai naudojasi žemės sklypo dalimi rytinėje statinio pusėje, kur yra įėjimai į ieÅ¡kovams priklausančias komercines patalpas ir butÄ , o tretieji asmenys naudojasi ir statiniais užstatė vakarinę žemės sklypo dalį nelegaliais statiniais, kuriais jie ir naudojasi.

Mano, kad tretiesiems asmenims A. T. ir J. J. analogiÅ¡kai protinga bÅ«tų naudotis prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų esančia žemės sklypo dalimi, į kuriÄ patogiai patenkama per vakarinėje pusėje esantį kiemÄ ir privažiavimÄ , paisant verslo saugumo, komercinių patalpų savininkams yra privalumas turėti atskirus įvažiavimus į naudojamas žemės sklypo dalis bei galimybes saugiai atitverti naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, ieÅ¡kovų atžvilgiu saugumas yra svarbus dėl komercinėse patalpose laikomų prekių, medžiagų, tačiau tokį patį interesÄ , akivaizdu, turi ir tretieji asmenys A.

T. ir J. J., kuriems nuosavybės teise taip pat priklauso komercinės paskirties patalpos – valgyklos. Pabrėžė, kad pagal ieÅ¡kovų užsakymÄ N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi planÄ , kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis žemės sklypo realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, taip pat tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalis. Teigia, kad praÅ¡oma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka visiÅ¡kai atitinka bendraturčiams priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje, taigi ieÅ¡kovų užsakymu N. M. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi planas atitinka ir šį adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų, yra patogi visiems bendraturčiams, numatyti priėjimai prie jiems priklausančių patalpų, taip pat prie pasistatytų nelegalių pastatų, ir vietose, kuriomis žemės sklypo bendraturčiai bei faktiniai naudotojai naudojosi ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kovams priskirtina žemės sklypo dalis ribojasi su viso daugiabučiui gyvenamajam namui priskirto žemės sklypo riba ir jÄ apima, ieÅ¡kovams atitenka faktiÅ¡kai jų naudojamas daržas, tačiau į daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklypo ribas patenka ir kitame žemės sklype dirbamas daržas, nors, apie 1 kv. m. ieÅ¡kovams priskirtina žemės sklypo dalis apima kito asmens dirbamÄ darÅ¾Ä , tačiau, suformuoti pagal faktinį naudojimÄ apie 1 kv. m.

žemės sklypo dalį nėra nei protinga, nei racionalu, įskaitant ir galimybę patekti prie tokios sklypo dalies, taigi, Å¡iuo atveju iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra ir nė vieno bendraturčio teisės Å¡ia naudojimosi tvarka nėra apribotos. Pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu planÄ parengė N. M. žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, ribos, skiriančios bendraturčių naudojamas dalis, taigi, ieÅ¡kovų užsakymu parengtas žemės sklypo naudojimosi planas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus tokiam planui parengti, todėl ir dėl Å¡ios priežasties nėra jokių kliūčių planÄ patvirtinti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos pozicija yra išdėstyta Šalčininkų skyriaus 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais atsiliepimais, pozicija dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų nepasikeitė, todėl atsižvelgiant į tai, kad pateiktame patikslintame ieškinyje nepateikiama naujų argumentų dėl nagrinėjamo teisminio ginčo esmės, sprendžiant dėl patikslintų reikalavimų pagrįstumo prašo taip pat vadovautis minėtuose Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimuose išdėstytomis aplinkybėmis.

Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėto indeksu „B“ teritorijoje, kuri praÅ¡oma priskirti naudotis tik A. G. ir V. G., bei plane pažymėto indeksu „A“ teritorijoje, kuri praÅ¡oma priskirti naudotis IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ faktiÅ¡kai yra pravažiavimas, Å¡iuo pravažiavimu privažiuojama iki A. T. nuosavybės teise priklausančių patalpų, kaip matyti iÅ¡ ortofotografinių žemėlapių iÅ¡ Lietuvos erdvinės informacijos portalo (duomenys neskelbtini), nemaÅ¾Ä dalį žemės ploto, kuri priskiriama tik A.

G. ir V. G. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ užima ir asfaltuota aikštelė, tinkama automobilių stovėjimui. Pabrėžė, kad kaip matoma iš pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, nenustatyta galimybė naudotis pravažiavimu bei aikštele kitiems gyventojams, kurie nėra išpirkę žemės sklypo dalies, tačiau turi teisę naudotis pravažiavimu ir aikštele. Paaiškino, kad pravažiavimas yra skirtas visų tame name gyventojų poreikiams tenkinti: patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato; naudotis pravažiavimu, kad patektų prie įėjimo į patalpas; išsikviesti, reikalui esant, tarnybas (pvz., gaisrinės, greitosios medicinos pagalbos ir pan.).

Nurodė, kad žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „B“ ir indeksu „A“, esantis bendrojo naudojimo pravažiavimas įrengtas ir juo buvo naudojamasi prieš ieškovams įgyjant nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, todėl neturėtų būti paneigtas teisinių santykių stabilumo principas, aplinkybė, jog bendrojo naudojimo pravažiavimas turėtų būti paliktas netenkina tik ieškovų. Laikosi pozicijos, kad pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka suvaržo žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teisę tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričiu 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jam nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra kita, o žemės sklypo naudojimo bÅ«das: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei komercinės paskirties objektų teritorijos. Pabrėžė, kad galiojantis teisinis reguliavimas (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 punktas) numato privalomus reikalavimus gyvenamajam pastatui skirto sklypo struktÅ«rai, tai pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikÅ¡telėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai, Å¡iomis sklypo dalimis gyventojai, tiek sklypo bendrasavininkai, tiek naudotojai, turi teisę naudotis bendrai ir Å¡ios sklypo vietos plane turi bÅ«ti paliekamos bendrajam naudojimui, įskaitant bendro naudojimo sklypo dalis į kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkių atitenkančiÄ idealiÄ jÄ dalį.

Akcentuoja, kad žemės sklypas pirmiausia skirtas pastatų tinkamai eksploatacijai ir priežiÅ«rai užtikrinti, rengiant naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ jame pirmiausia turėtų bÅ«ti nustatytos bendro naudojimosi dalys be kurių nustatymo neįmanoma, naudotis gyvenamuoju namu ir jį eksploatuoti (praėjimai, privažiavimai, automobilių saugykla, vaikų žaidimų aikÅ¡telės ir kita. Atkreipė dėmesį, jog gyvenamojo namo bendras plotas 1071.28 kv. m, užstatytas plotas 744.00 kv. m, o kaip matoma iÅ¡ pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano gyvenamojo namo eksploatacijai yra skiriama tik 945 kv. m.

žemės sklypo dalis, užstatytas žemės sklypo plotas yra 2184 kv. m, t. y. apie 33 proc. viso žemės sklypo. Laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka suteikia ieÅ¡kovams iÅ¡skirtines teises naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, lyginant su kitais pastato bendraturčiais, kas vertinama kaip lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principų pažeidimas. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia visų žemės sklypo naudotojų ir pastato bendraturčių teisę naudoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ pagal tiesioginę jo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ bei prieÅ¡tarauja faktiÅ¡kai nusistovėjusiai tvarkai, kadangi faktiÅ¡kai žemės sklypas iki Å¡iol buvo naudojamas bendrai.

Pažymėjo, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , pirmiausia yra iÅ¡skiriamos konkrečios bendrai naudojamos dalys, bÅ«tinos žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui, o kiekvienam iÅ¡ bendraturčių atskirai naudotis tenkančios dalys gali bÅ«ti iÅ¡skiriamos tik iÅ¡ likusio t. y. nereikalingo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, žemės sklypo ploto. Mano, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia teisėtų žemės sklypo naudotojų teisę naudoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ pagal jo tiesioginę paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , t. y. gyvenamajam daugiabučįam pastatui bei komercinės paskirties patalpoms eksploatuoti.

Pažymėtina, kad įsigydami konkrečias žemės sklypo dalis nuosavybėn, ieÅ¡kovai žinojo, jog nuosavybės teisės įgijimo sandoriu nenustatoma konkreti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, jog ieÅ¡kovai įsigyja ne konkrečiai apibrėžtÄ , o tik idealiÄ jÄ sklypo dalį, taigi ieÅ¡kovai negalėjo tikėtis įgyti daugiau teisių, nei jiems užtikrino nuosavybės perleidimo sandoris ir nustatytas ir vieÅ¡ajame registre įregistruotas įsigyjamo žemės sklypo paskirtis bei naudojimo bÅ«das.

Trečiasis asmuo Å alčininkų rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pirminį patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovų reikalavimais, praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad atsižvelgdama į gautus daugiabučio namo patalpų savininkų/naudotojų prieÅ¡taravimus, 2020 m. spalio 14 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo“ nepritarė parengtam žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui.

Paaiškino, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas su 19 gyvenamosios ir 3 negyvenamosios paskirties patalpomis. Nurodė, kad visos patalpos priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise, todėl šie asmenys turi teisę be aukciono nuomoti ar pirkti iš valstybės dalį žemės sklypo. Mano, kad žemės sklype esančio gyvenamojo namo patalpų savininkai, net ir nebūdami žemės sklypo savininkais, yra suinteresuoti, jog nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų jų, kaip žemės naudotojų, teisėtus interesus, todėl su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu turi būti supažindinti visi žemės sklypo ir statinių (patalpų) savininkai.

Trečiasis asmuo J. Å . per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pirminį patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovų reikalavimais, praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovų užsakymÄ N. M. 2022 m. balandžio 29 d. parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi planÄ , prie patalpų esančių pirmame aukÅ¡te privažiavimas paliekamas iÅ¡ vakarinės pusės pastato, kur pravažiavimo niekada nebuvo. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. e2-244-419/2021 apeliacine tvarka nustatė aplinkybes, jog daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotame žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), yra du įvažiavimai nuo (duomenys neskelbtini) g., kurie leidžia privažiuoti tiek prie kairėje, tiek deÅ¡inėje žemės sklype esančio daugiabučio pastato esančių patalpų.

Pabrėžė, kad 2022 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį paruošė antstolė Teresa Gerasimovič, pagal kurį konstatuojamas „pravažiavimo – kelio“ buvimas iÅ¡ vakarinės pusės pastato, tÄ â€žpravažiavimÄ â€“ keliÄ â€œ iÅ¡važinėjo pats V. G. kovo mėnesio pabaigoje su savo transporto priemone, tÄ gali paliudyti net keli daugiabučio gyventojai, Å¡iai dienai jokių judėjimo tÄ kryptimi žymių nėra. Visas tas „pravažiavimas – kelias“ yra užaugęs žole.

Nurodė, kad jau anksčiau, kai buvo bandoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ buvo Nacionalinei žemės tarnybai pateiktas nesutikimas su dauguma gyventojų paraÅ¡ais, nes G. Å¡eima užvaldė bendro naudojimo asfaltuotÄ aikÅ¡telę užtverdama jÄ tvora. Pažymėjo, kad yra dar vienas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ patalpoms priklausantis įėjimas iÅ¡ vakarinės pusės, Å¡alia vienintelio daugiabučio gyventojų įėjimo į antro aukÅ¡to butus, kurį neteisėtai G.

Å¡eima stebi vaizdo kameromis, buvo kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ . PaaiÅ¡kino, kad jų tvarka tampa neracionali, nes pažymėta, kad D raide žemės sklypo dalimi naudosis tik elektros tinklams aptarnauti, bei privažiuoti, elektros skydinės reikalingos ESO darbuotojams aptarnauti yra ant sienos B raide pažymėtoje teritorijoje, kuri aptverta tvora. Nurodė, kad dėl praÅ¡ymo iÅ¡kirsti medžius ir krÅ«mus, žalojančius daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijas, esami vaismedžiai netrukdo, niekas G.

Å¡eimos neprašė jų iÅ¡kirsti, jie to praÅ¡o tik dėl savo interesų. Trečiasis asmuo A. T. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pirminį patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad ieÅ¡kovai nesiekia įgyvendinti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ vadovaujantis racionalumo, ekonomiÅ¡kumo bei atitikties visų bendraturčių interesams kriterijais, bet atvirkščiai, tokiu bÅ«du savanaudiÅ¡kai siekia savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sÄ skaita.

Mano, kad nėra iÅ¡laikomas bendraturčių pusiausvyros principas bei akivaizdžiai ignoruojami trečiojo asmens interesai, kadangi pastarasis nors ir nėra ginčo žemės sklypo dalies bendrasavininkis, tačiau valdo nekilnojamÄ jį daiktÄ esantį ant Å¡io žemės sklypo, be to, Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM yra pateikęs praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti asmeninei nuosavybėn dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad nenumatyta, kaip jis galėtų prieiti prie bendrai valdomo pastato sienų, privažiuoti/patekti prie jam priklausančių patalpų, nes iÅ¡ rytinės pusės yra visiÅ¡kai užkertamas patekimas prie pastato, o tuo pačiu ir jam priklausančios patalpos – valgyklos.

Pažymjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2022 yra konstatavęs, kad ieÅ¡kovė A. G. įsirengdama metalinius vartus bei tvorÄ Å¾emės sklypo dalyje, kuriÄ pagal pateiktÄ N. M. žemės sklypo plano projektÄ Å¡iuo metu ieÅ¡kovai praÅ¡o skirti jų naudojimui, pažeidžia trečiojo asmens nuosavybės teisę, nes pastarasis negali nevaržomai valdyti jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. neturi galimybės patekti į jam priklausančias valgyklos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), vienintelis bÅ«das patekti prie valgyklos patalpų – pravažiavimas iÅ¡ deÅ¡inės pastato pusės, kuriÄ pagal pateiktÄ N. M.

žemės sklypo plano projektÄ Å¡iuo metu ieÅ¡kovai praÅ¡o skirti jų naudojimui. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovai jokių naujų įrodymų, iÅ¡skyrus antstolės T. Gerasimovič suraÅ¡ytÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , byloje nepateikė, todėl nesutiktina su ieÅ¡kovų argumentu, kad civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2022 nustatytos aplinkybės neturi bÅ«ti laikomos prejudiciniu faktu Å¡iame ginče. Dėl 2022 m. balandžio 6 d. dienos antstolės T. Gerasimovič suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nori pažymėti, kad nurodytu dokumentu negalima remtis kaip be sÄ lygiÅ¡ku įrodymu kuris paneigtų dviejų teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, jo klaidingumÄ ir jo ydingumÄ atskleidžia Å¡io dokumento turinio analizė, kadangi iÅ¡ pastarojo nėra galimybės identifikuoti pėdsakų vėžias palikusio objekto (ar tai motorinė transporto priemonė, ar arkliu kinkytas vežimas ir pan.), taip pat nenustatyta kam priklausę Å¡ios paliktos padangų vežios (tai galėjo bÅ«ti ir motorolerio, dviračio, el. paspirtuko ir pan. padangų vežios), taip pat esant kokiomis oro sÄ lygomis Å¡ios padangų vežios buvo paliktos ir esant kokiai dangai (sausai, Å¡lapiai), ar tai vienkartinės transporto priemonės vežios, ar iÅ¡važinėtas kelias ir pan., jame nenurodoma ar esant nelaimingų atsitikimų grėsmei prie A.

T. prie priklausančios pastato dalies turės galimybę privažiuoti spec. technika, todėl faktinių aplinkybių protokole esantys duomenys apie pėdsakų vėžias yra tik bendro pobÅ«džio pastebėjimas, neturintis jokios, reikÅ¡mingos įtakos esamo ginčo sprendimui. Pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovų bei trečiųjų asmenų yra ganėtinai įtempti Å¡alių tarpusavio santykiai, kÄ patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-244-419/2022 nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent, A. G. ketverius metus (nuo 2018 metų) pažeidinėja trečiojo asmens nuosavybės teises, taipogi jai yra skirta bauda ne tik dėl savavaldžiavimo, bet ir dėl savavaliÅ¡kos statybos (A.

G. yra įpareigota nugriauti neteisėtai pastatytus statinius esančius žemės sklypo dalyje, kuriÄ pagal pateiktÄ N. M. žemės sklypo plano projektÄ Å¡iuo metu ieÅ¡kovai praÅ¡o skirti jų naudojimui). Teigia, kad visi paminėti veiksmai pagrįstai leidžia teigti, kad ieÅ¡kovai nėra geranoriÅ¡kai nusiteikia kitų bendrasavininkių atžvilgiu, naudojimosi bendru daiktu neieÅ¡ko kompromisinio varianto, o siekia tenkinti tik savo interesus, todėl ieÅ¡kovams nenumačius pateiktame plano projekte bendrojo naudojimo teritorijos iÅ¡ rytinės pusės, kur Å¡iuo metu yra įrengti metaliniai vartai ir tvora, kaip jau buvo pasakyta anksčiau, faktiÅ¡kai yra sudaromos sÄ lygos naujų ginčų atsiradimui, kas prieÅ¡tarautų protingumo, racionalumo, teisingumo reikalavimų įgyvendinimui.

Teigia, kad ieÅ¡kovų pateiktas projektas iÅ¡ esmės atitinka tÄ naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , kuri faktiÅ¡kai egzistuoja ilgÄ laikÄ , pats jam priklausančia pastato dalimi, kurioje yra valgykla, naudojasi jau virÅ¡ trisdeÅ¡imt metų, tuo tarpu ieÅ¡kovai patalpas įsigijo prieÅ¡ nepilnus Å¡eÅ¡is metus, todėl akivaizdu, kad jam, kaip senbuviui, yra geriau žinoma faktinė ginčo žemės sklypo naudojimo tvarka. Pažymėjo, kad prie pastato, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės galima patekti per du įvažiavimus, tačiau prie jam priklausančios pastato dalies privažiavimas yra galimas tik iÅ¡ rytinės pusės, kuriÄ ieÅ¡kovai nuo 2018 metų neteisėtai užtvėrė metaliniais vartais ir tvora, bei Å¡ia bendrojo naudojimo teritorija ir pravažiavimu visÄ laikÄ naudojosi jis pats.

Pabrėžė, kad apie tai, kad nurodyta teritorija buvo skirta bendrojo naudojimo patvirtina ir 2016 m. lapkričio 28 d. NŽT Å alčininkų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikinai naudotis suteiktos valstybinės žemės plotu schema, kurioje A. G. laikinai naudotis suteiktoje valstybinėje žemėje buvo nustatytas apribojimas netrukdyti tretiesiems asmenims privažiuoti prie savo patalpų bei laisvai judėti valstybinės žemės plote. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektavus žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei parengtame Žemės sklypo plane taipogi yra numatytas asfaltuotas pravažiavimas nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link jo nuosavybės teise valdomos negyvenamosios patalpos valgyklos įėjimo.

Pažymėjo, kad toks pravažiavimas, kaip bendrojo naudojimo sklypo dalis buvo numatyti ne atsitiktinai, bet atsižvelgiant į nusistovėjusiÄ faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarkÄ bei Trečiojo asmens galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų. Teigia, kad ieÅ¡kovų pateiktame N. M. žemės sklypo plano projekte į nurodytÄ pravažiavimÄ , kuris turi bÅ«ti skirtas bendram naudojimui tam, kad jis galėtų patekti prie savo patalpų, visiÅ¡kai neatsižvelgta, negana to, pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu plano projektÄ jam siÅ«lomas projektas reikalautų perkelti pravažiavimÄ Ä¯ kitÄ , vietÄ , t.y. susijęs su papildomomis investicijomis.

Mano, kad medžių iÅ¡pjovimas, sandėliukų ardymas, pievos nusausinimas bei pertvarkymas, taip pat suformavimas į pravažiavimui skirtÄ keliÄ iÅ¡skirtinai tik jo lėšomis, neatitinka pirmiau Å¡iai nurodytos kiekvieno bendraturčio pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais pagrindo ir neduoda pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovai stengėsi iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sÄ skaita.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė A. G. paaiÅ¡kino, kad butÄ name įsigijo 2008 metais, komercines patalpas jau turi apie 10-12 metų. Su kaimynais kyla įvairių konfliktų, atjunginėjo elektrÄ , buvo užverstas rastas, dingdavo dekoracijos iÅ¡ kiemo, o kai pasistatė tvorÄ panaÅ¡ių problemų nekildavo. Atkreipė teismo dėmesį, kad trečiasis asmuo A. T. savo komercinių patalpų faktiÅ¡kai nenaudoja. IeÅ¡kovės nuomone, dėl Å¡ios situacijos kaltas žemėtvarkos skyrius, nes, kai įsigijo sklypo dalį nesakė, kad reikės kaimynų sutikimo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas V. G. paaiÅ¡kino, kad jų naudojama sklypo dalimi gyventojai nesinaudojo, pažymėjo, kad į A. T. patalpas galima patekti iÅ¡ abiejų namo pusių. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes visiems gyventojams turi bÅ«ti užtikrintas laisvas patekimas į kiemÄ , atkreipė teismo dėmesį, kad ankstesniu įsakymu buvo leista ieÅ¡kovams naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau buvo numatytas servitutas pravažiavimui į kiemÄ , taip pat pažymėjo, kad buvo leista naudotis žemės Å«kio veiklai – daržui.

Atstovės nuomone Å¡is ginčas kilo, nes ieÅ¡kovai nenorėjo iÅ¡ anksto geranoriÅ¡kai derinti sklypo dalies naudojimosi tvarkos su gyventojais. Trečiojo asmens A. T. advokatas Ernestas BuÅ¡movičius teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčas kilo, nes ieÅ¡kovai nesitarė su gyventojais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, savavaliÅ¡kai užtvėrė tvorÄ , taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad kitoje byloje dėl tvoros paÅ¡alinimo buvo konstatuota, jog privažiavimo prie A. T. patalpų iÅ¡ kitos namo pusės nėra, todėl, advokato nuomone, negali bÅ«ti nustatyta ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ sklypo dalies naudojimosi tvarka.

Advokatas pažymėjo, kad jei ieÅ¡kovai bÅ«tų iÅ¡asfaltavę keliÄ aplink namÄ gal ir bÅ«tų buvę galima susitarti dėl sklypo naudojimosi tvarkos. Trečiasis asmuo A. T. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 4 metus atvykęs į savo komercines patalpas negalėjo patekti, nes ieÅ¡kovai buvo užtvėrę tvorÄ , įėjimas į komercines patalpas yra tik iÅ¡ vienos namo pusės, anksčiau buvo bendros patalpos jo ir J. J., tačiau daugiau nei prieÅ¡ 10 metų tas patalpas atsidalino ir dabar tarp jo ir J.

J. patalpų yra siena, nurodė, kad patalpas naudoja. A. T. pažymėjo, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas apvažiavimas iÅ¡ kitos namo pusės jam netinka, nes ten nėra kelio, tik žolė, kuri bÅ«na pavasarį užlieta, nes Å¡alia yra ežeriukas. Dabartinis privažiavimas prie jo patalpų yra asfaltuotas, o ieÅ¡kovai siÅ«lo važiuoti aplink namÄ Å¾ole. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. V. parodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovai iÅ¡ anksto nederino naudojimosi tvarkos sÄ lygų, jei bÅ«tų atėję gal bÅ«tų ir pavykę susitarti.

Nurodė, kad A. T. naudoja turimas komercines patalpas, prie tų patalpų pagal siÅ«lomÄ ieÅ¡kovų tvarkÄ nėra galimybės privažiuoti iÅ¡ kitos namo pusės, ten kelio niekada nebuvo, tÄ Å¾olę aplink namÄ iÅ¡važinėjo ieÅ¡kovas V. G., tai matė pati, važinėjo pirmyn atgal apie 7 kartus, dabar ten jau žolė vėl užaugo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. K. nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes kelias yra bendras, ieÅ¡kovai užtvėrė savo teritorijÄ , nors dabar vartai nuimti, tačiau tvora likusi ir negali patekti prie elektros skydinės, gyvena virÅ¡ ieÅ¡kovų, ieÅ¡kovai sklype laiko 2 Å¡unis, kurie garsiai loja, paaiÅ¡kino, kad A.

T. tik per centrinį įėjimÄ gali patekti į patalpas, keliuko aplink namÄ nebuvo, specialiai jį iÅ¡važinėjo. Trečiasis asmuo S. B. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovai nesitarė dėl sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat nurodė, kad pagal praÅ¡omÄ patvirtinti naudojimosi tvarkÄ privažiavimo iÅ¡ kitos namo pusės nėra. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes patvirtinus tokiÄ tvarkÄ negalima bÅ«tų privažiuoti, taip pat ieÅ¡kovai sklypo dalyje laiko Å¡unis, kurie garsiai loja ir trukdo.

Dėl privažiavimo prie A. T. komercinių patalpų paaiÅ¡kino, kad A. T. prie savo patalpų gali patekti tik pro ieÅ¡kovų sklypo dalį, įėjimas į patalpas yra tik iÅ¡ vienos namo pusės, bÅ«tent tos, kuria naudojasi ieÅ¡kovai, kai buvo užtverta tvora, tai matė, kad A. T. atvažiuodavo, palikdavo automobilį ir eidavo pėsčiomis aplinkui namÄ . IeÅ¡kovų siÅ«lymas A. T. apvažiuoti aplinkui namÄ yra netinkamas, nes keliuko ten nėra ir niekada nebuvo, tačiau kovo mėnesį pastebėjo aplink namÄ iÅ¡važinėtÄ Å¾olę ir iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad ieÅ¡kovas V.

G. specialiai iÅ¡važinėjo, kad nufotografuotų ir pateiktų teismui, jog keliukas yra. Ta iÅ¡važinėta žole negalima bÅ«tų privažiuoti didesniu automobiliu, nes ten yra drėgna vieta. Parodė, kad J. J. į savo komercines patalpas patenka iÅ¡ kitos pusės, negu ieÅ¡kovų naudojama sklypo dalis. Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes, atstovo nuomone, privalo bÅ«ti numatytas laisvas privažiavimas į kiemÄ . Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J.

B. paaiÅ¡kino, kad gyvena virÅ¡ ieÅ¡kovų patalpų, su naudojimosi tvarka nesutinka, nes negali pasistatyti savo automobilio po langais, taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad į A. T. patalpas įėjimas yra tik iÅ¡ vienos pusės, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovų, A. T. ir J. J. komercinės patalpos yra atskirtos, dėl naujo keliuko paaiÅ¡kino, kad niekada ten kelio nebuvo, tik žolė. H. R. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad jam nėra skirtumo, ar ieÅ¡kinys bus patenkintas ar ne.

IeÅ¡kinys atmetamas. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovams ir tretiesiems asmenims daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: ieÅ¡kovams A.

G. ir V. G. butas (duomenys neskelbtini); ieškovei IĮ „(duomenys neskelbtini)” komercinės patalpos – parduotuvė (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai butai Nr. (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui H. R. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui N. V. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims J. Š., L. Š., A. Š. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui S. Č. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims A.

B., J. B., A. B. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui L. K. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims S. B. ir Č. B. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui F. L. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui V. P. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui R. A. (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui G. S. gyv. (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui M. D. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims J. J. ir S. J. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui A. T. komercinės patalpos – valgykla; trečiajam asmeniui J.

J. komercinės patalpos – valgykla. 0,6676 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi tris bendrasavininkus: V. G. ir A. G. pagal 2020 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 481/6676 dalių šio sklypo; individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 517/3338 dalių sklypo, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 5161/6676 dalių žemės sklypo.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis.

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia nusistovėjusiÄ tvarkÄ , nes ieÅ¡kovai namo gyventojams ir komercines patalpas turintiems asmenims užkerta laisvÄ patekimÄ Ä¯ kiemÄ .

IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad anksčiau visi namo gyventojai galėjo laisvai patekti į kiemÄ ir juo naudotis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai net nesiÅ«lo nustatyti servituto. Patvirtinus ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ bÅ«tų pažeidžiamos trečiojo asmens A. T. teisės patekti prie jo turimų komercinių patalpų, į kurias įvažiavimas yra tik iÅ¡ vienos pastato pusės, t. y. tos, kuria siekia naudotis ieÅ¡kovai. Nors ieÅ¡kovai teigė, kad patekimas į A. T. patalpas yra galimas ir iÅ¡ kitos namo pusės, tačiau tai paneigė teisme apklausti liudytojai, taip pat pats A.

T. nurodė, kad įėjimas į komercines patalpas yra tik iÅ¡ vienos namo pusės, anksčiau turėjo bendras patalpas su J. J., tačiau daugiau nei prieÅ¡ 10 metų tas patalpas atsidalino ir dabar tarp jo bei J. J. patalpų yra siena. A. T. pažymėjo, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas apvažiavimas iÅ¡ kitos namo pusės jam netinka, nes ten nėra kelio, tik žolė, kuri bÅ«na pavasarį užlieta, nes Å¡alia yra ežeriukas. Dabartinis privažiavimas prie jo patalpų yra asfaltuotas, o ieÅ¡kovai siÅ«lo važiuoti aplink namÄ Å¾ole.

Visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jokio keliuko, kuriuo siÅ«lo važiuoti ieÅ¡kovai, niekada nebuvo ir dabar nėra, o pravažiavimo žymės atsirado, nes, liudytojos N. V. teigimu, ieÅ¡kovas V. G. važinėjo savo autmobiliu pirmyn atgal apie 7 kartus, tai liudytoja N. V. asmeniÅ¡kai matė. Teismo posėdžio metu apklausti namo gyventojai nurodė, kad iÅ¡važinėta žolė jau ataugo ir jokio keliuko nėra. IeÅ¡kovai pabrėžė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2021 nustatyti faktai - kad apvažiuoti pastato aplink negalima, apeiti pastatÄ galima tik pėsčiomis, tačiau pravažiuoti automobiliu nėra galimybės, kadangi už pastato yra pieva ir želdiniai, o A.

G. ir V. G. užtvėrus pravažiavimÄ prie A. T. priklausančių patalpų pastarasis neturi kitos galimybės teisėtai privažiuoti prie savo nuosavybės, - nepripažintini prejudiciniais, kadangi nors abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, t. y. A. G., V. G., A. T., tačiau teismo sprendimas Å¡ioje byloje sukels teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, todėl Å¡ios aplinkybės Å¡ioje byloje įrodinėtinos naujai. IeÅ¡kovai nurodė, kad antstole?s Terezos Gerasimovic? 2022 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 2022 m. balandžio 6 d. nuvykusi antstolė užsakovės A.

G. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), apžiu?re?ti pravažiavimo galimybes (...), konstatavo šias faktines aplinkybes: (...) Už aikštele?s ribu?, tarp pastato (pietine?s jo dalies) ir gretimu? u?kiniu? pastatu? apauge?s trumpa žole eina pravažiavimas, kuriuo galimas patekimas i? pastato rytine? dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?. Pravažiavime matomos ratiniu? transporto priemoniu? padangu? paliktos ve?že?s, kuriu? trajektorija parodo vykusi? jude?jima? i? rytine? pastato dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?.

4. Išmatavus pravažiavimo ploti? pasirinktose vietose, nustatyta, kad atstumas tarp Pastato ir artimiausiu? želdiniu? sudaro 5,40 m; tarp Pastato ir metalinio strypo – 5,10 m, tarp klombos ir kru?mu? – 4,40 m. Ieškovai teigia, kad antstolės Terezos Gerasimovič faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog net ir esant iš rytinės pusės užtvertam metaliniais vartais ir tvora pravažiavimui, iš kitos, t. y. vakarinės pusės, nors ir apaugęs žole, pravažiavimas yra galimas ir ne tik galimas, tačiau ir yra važinėjama keturratėmis transporto priemonėmis.

Teismo vertinimu, antstolės aktas parodo tik teorinę galimybę patekti į A. T. patalpas iÅ¡ kitos namo pusės, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad Å¡iuo metu A. T. gali patekti prie savo patalapų trumpesniu keliu, kuris yra asfaltuotas. Be to, kaip nustatyta iÅ¡ liudytojų parodymų jokio ieÅ¡kovų siÅ«lomo kelio niekada nebuvo ir Å¡iuo metu nėra, o ieÅ¡kovo V. G. veiksmai iÅ¡važinėjant pievÄ ir kviečiant antstolę konstatuoti faktÄ , jog egzistuoja kelias, vertintini kaip nesÄ Å¾iningi.

Taip pat ieškovų prašoma naudojimosi tvarka pažeistų kitų gyventojų interesus, pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo J. B. nurodė, kad negali pasistatyti savo automobilio po langais, nes sklypo dalimi po jo langais savavališkai naudojasi ieškovai, liudytojos L. K. ir J. Š. paaiškino, kad ieškovai sklypo dalyje laiko šunis, kurie garsiai loja ir trikdo ramybę. Žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra kita, o žemės sklypo naudojimo būdas: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei komercinės paskirties objektų teritorijos.

Žemės sklypas skirtas pastatų tinkamai eksploatacijai ir priežiÅ«rai užtikrinti, rengiant naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ jame pirmiausia turėtų bÅ«ti nustatytos bendro naudojimosi dalys be kurių nustatymo neįmanoma, naudotis gyvenamuoju namu ir jį eksploatuoti (praėjimai, privažiavimai, automobilių saugykla, vaikų žaidimų aikÅ¡telės ir kita). IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia visų žemės sklypo naudotojų ir pastato bendraturčių teisę naudoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ pagal tiesioginę jo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ bei prieÅ¡tarauja faktiÅ¡kai nusistovėjusiai tvarkai, kadangi faktiÅ¡kai žemės sklypas iki Å¡iol buvo naudojamas bendrai.

IeÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia teisėtų žemės sklypo naudotojų teisę naudoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ pagal jo tiesioginę paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , t. y. gyvenamajam daugiabučįam pastatui bei komercinės paskirties patalpoms eksploatuoti. Pažymėtina, kad įsigydami konkrečias žemės sklypo dalis nuosavybėn, ieÅ¡kovai žinojo, jog nuosavybės teisės įgijimo sandoriu nenustatoma konkreti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, jog ieÅ¡kovai įsigyja ne konkrečiai apibrėžtÄ , o tik idealiÄ jÄ sklypo dalį, taigi ieÅ¡kovai negalėjo tikėtis įgyti daugiau teisių, nei jiems užtikrino nuosavybės perleidimo sandoris.

Atsakovas ir dauguma savo pozicijas byloje išreiškusių trečiųjų asmenų su ieškovų pateiktu naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu nesutinka, nes jis apriboja kitų daugiabučio namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, iš esmės yra neefektyvus ir neracionalus: daugiabučio namo bendraturčių interesai nėra užtikrinami, nes siūloma tvarka iš esmės apribojama galimybė naudotis dalimi žemės sklypo bendrojo naudojimosi teritorijomis, taip apsunkinant bendraturčių galimybę tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę.

Teismas, spręsdamas bylÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis bÅ«tina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir Å¡i dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.

Tik nustačius tokiu bÅ«du kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ po statiniais esančiÄ , taip pat prie statinių esančiÄ jiems pagal paskirtį naudoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniÅ¡kai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tÄ , kuriÄ užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį bÅ«tina žemės sklypo dalis.

Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

Prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d.

įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Byloje nėra ginčo dėl to, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta ir įregistruota, ir visas ginčo žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendrai. IÅ¡ pateikto žemės plano, nuotraukų matyti, kad teritorijoje, be kiemo aikÅ¡telės, yra kelias, kuriuo patenkama į pastatÄ , žaliosios vejos, teritorija apsodinta augalais, pastatyti įvairÅ«s kiemo statiniai, o ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia kitų bendraturčių teises, kadangi į ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ nustatyti naudotis jiems sklypo dalį patenka inžineriniai statiniai ir komunikacijų tinklai, per jų sklypÄ eina bendro naudojimo kelias, kuriam anksčiau Å¡iame sklype buvo nustatytas servitutas, ir kuris bÅ«tinas norint patekti į tretiesiems asmenims A.

T. priklausančias patalpas. Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ tvarkÄ , atsakovui ir tretiesiems asmenims tektų kiekvienÄ kartÄ praÅ¡yti leisti patekti į ieÅ¡kovų sklypo dalį, kad galėtų prieiti prie tretiesiems asmenims tenkančių statinio sienų, langų, stogo, antžeminių ir požeminių komunikacijų. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais.

Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2022 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus išvadoje nurodoma, kad matininko N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas brėžinys buvo pakoreguotas atsižvelgiant ne į visas 2022 m. birželio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini).) nurodytas pastabas, žemės sklypas suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau - Projektas), pažymėjo, kad šiam žemės sklypui ir pastatų eksploatacijai yra suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre, kadastrinius matavimus atliko valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ matininkas J.

L. pagal 2020 m. sausio 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Planas). Pabrėžė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 0,6676 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. G. ir V. G. (481/6676 dalys), IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 517/3338 (arba 1034/6676) dalis sklypo, o likusi 5161/6676 dalis nurodyto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Teigia, kad iÅ¡nagrinėjus matininko N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ , nustatyta, kad visos žemės sklypo ribos, konfigÅ«racija ir plotas atitinka Planui ir Projektui, taip pat nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo dalys atitinka nustatytų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nustatytų dalių, t. y. A. G. ir V. G. nustatyta 481 kv. m. ploto dalis „B“, IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta 1034 kv. m. ploto dalis „A“ ir Lietuvos Respublikai nustatyta bendra 5161 kv. m. ploto dalis („C“ 4861 + „ F“ 300 kv. m.).

Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja atskiros brėžinių, skirtų naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, rengimo tvarkos, tačiau visais atvejais naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos plane turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai pažymėtos kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui skiriamos naudojimosi žemės sklypu dalys, kurių dydis turi atitikti Å¡io žemės sklypo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat Å¡iame plane privalo bÅ«ti žemės sklypo bendraturčių, kuriems nustatomos atskiros žemės sklypo dalys, paraÅ¡ai, iÅ¡reiÅ¡kiantys jų valiÄ dėl sutikimo su nustatytomis žemės sklypo dalimis.

Nurodė, kad įvertinus matininko N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. parengtÄ planÄ , nustatyta, kad parengtas: žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas nėra suderintas su žemės sklypo naudotojais (statinių (patalpų) savininkais), iÅ¡ minėto dokumento matyti, kad Å¡io dokumento pavadinimas „Žemės sklypo planas M 1:500“ neatitinka žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano sÄ vokos, kadangi tai nėra žemės sklypo planas, taip pat pastebėta, kad pats brėžinio mastelis „M 1:500“ neatitinka tikrojo mastelio.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovės pateiktas Žemės sklypo planas neatitinka proceso įrodymams keliamų reikalavimų - teismui pateiktame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra žymos, kad (Å¡iame plane nurodytos iÅ¡orinės Žemės sklypo ribos yra suderintos su Nacionaline žemės tarnyba kuri suderina žemės sklypo iÅ¡orinę ribÄ , tokiu bÅ«du patvirtindama, kad žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas ir jos (ribos) nėra keičiamos. Pažymėjo, kad iÅ¡orinę žemės sklypo ribÄ suderina valstybinė institucija, laikydamasi tam tikrų formalių procedÅ«rų ir iÅ¡orinės žemės sklypo ribos atitikimÄ nustatytai ir registruotai ribai savo parašų patvirtina įgalioti specialistai, todėl Å¡io veiksmo iÅ¡ esmės negalės atlikti teismas.

Pažymėjo ir tai, kad teismo sprendimu patvirtinto plano pagrindu naudojimosi tvarka turės bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl tokiame plane esančios žemės sklypo ribos negali bÅ«ti pakitusios. Esant Å¡alių pasiÅ«lymams keisti, nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkÄ , turi bÅ«ti įvertinamas pasiÅ«lymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas. Kaip jau minėta, žemės sklype įrengtas kelias, kuris bÅ«tinas patekti į patalpas, tai yra, objektas, kuris be abejonių sudaro bendro naudojimo žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovai autonominio bÅ«do patekti, įvažiuoti į jiems praÅ¡omÄ priskirti sklypo dalį neturi. Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovų ir tečiųjų asmenų santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, teisme jau buvo nagrinėta civilinė byla dėl neteisėtai įrengtos tvoros paÅ¡alinimo, ieÅ¡kovai buvo įpareigoti paÅ¡alinti neteisėtÄ statinį, ieÅ¡kovė taip pat buvo bausta administracine tvarka. Teismo posėdžių metu tretieji asmenys nurodė, kad ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nesitarė dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, pirmiausiai savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ , užtverdami asfaltuotÄ privažiavimÄ , vėliau iÅ¡sipirkę sklypo dalį kreipėsi dėl naudojimosi tvarkos nustatymo į teismÄ .

Teismo vertinimu, Å¡i konfliktinė situacija, kuri jau trunka keletÄ metų, iÅ¡ esmės kilo dėl ieÅ¡kovų nenoro geranoriÅ¡kai derėtis su namo gyventojais ir komercinių patalpų savininkais, vietoje derybų ieÅ¡kovai pasirinko teisminį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , ir nors tai yra konstitucinė ieÅ¡kovų teisė, kuri negali bÅ«ti niekaip ribojama, tačiau atsižvelgiant į teisinį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo reglamentavimÄ , taip pat į teismų praktikÄ teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, teismas vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Pažymėtina, kad priešieškinių šioje byloje nebuvo pareikšta, ieškovai, atsakovė ir tretieji asmenys nesiūlė alternatyvių naudojimosi tvarka būdų.

Optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Taigi, naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienaÅ¡aliÅ¡ka nuožiÅ«ra.

Teismo vertinimu, pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ tvarkÄ ieÅ¡kovai siekia patenkinti tik savo interesus ir neatsižvelgia į kitų bendraturčių interesus, nusistovėjusiÄ faktinę žemės naudojimo tvarkÄ , žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , todėl ji yra ydinga, neracionali ir pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus, todėl negali bÅ«ti tvirtinama. Be to, patvirtinus ieÅ¡kovų pateiktų žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ , bet kada gali kilti ginčas su kitais bendraturčiais, kai Å¡ie tokiu pat bÅ«du, kaip ir ieÅ¡kovė, sieks nusistatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ , taip pat neatsižvelgdami į tai, kad į jiems tenkančias sklypo dalis įeina ir bendro naudojimo žemės sklypo plotai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu tvora nėra pilnai paÅ¡alinta, tik nuimti įvažiavimÄ ribojantys vartai. Taigi, jei bÅ«tų patvirtinta ieÅ¡kovų praÅ¡oma naudojimosi tvarka, sklypo dalies užtvėrimui reikėtų tik įmontuoti vartus ir vėl bÅ«tų užtvertas įvažiavimas į kiemÄ . Pažymėtina, kad dėl sklypo užtvėrimo jau buvo nagrinėjamas ginčas teisme, sprendimas ieÅ¡kovams buvo nepalankus, bet tuo metu ieÅ¡kovai dar neturėjo nuosavybės teisės į sklypo dalį.

Taigi patvirtinus ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nebus užtikrinta socialinė taika, tai bus galimų tolesnių ginčų priežastimi. AnalogiÅ¡kos praktikos laikomasi ir aukÅ¡tesniųjų teismų nutartyse, pavyzdžiui, 2020 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-661-730/2020. IeÅ¡kovų teigimu Å¡is ginčas kilo dėl netinkamo atsakovės komunikavimo, nes įsigydami sklypo dalį ieÅ¡kovai tikėjosi, kad galės naudotis sklypo dalimi esančia prie jų turto, nežinojo, kad po žemės įsigijimo dar reikės gauti gyventojų sutikimus.

IeÅ¡kovai teismo posėdžio metu teigė, jog iki sklypo dalies įsigijimo jie nuomojosi žemę iÅ¡ valstybės ir tikėjosi, kad tokiomis pačiomis sÄ lygomis galės naudotis ir po nuosavybės įgijimo. Teismo nuomone, Å¡ie teiginiai yra nepagrįsti, nes iÅ¡ prie 2016 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos schemos matyti, kad ginčo žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas, kuris užtikrina visų gyventojų patekimÄ Ä¯ kiemÄ , taip pat ir trečiojo asmens A.

T. galimybę privažiuoti prie jo komercinių patalpų asfaltuotu keliu. Dokumentai yra pasiraÅ¡yti pačios ieÅ¡kovės A. G.. Taigi ieÅ¡kovai klaidina teismÄ teigdami, kad servituto nebuvo. Taip pat atmestinas ieÅ¡kovų argumentas dėl to, kad atsakovė neatskleidė visos informacijos apie tai, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti bus reikalingi gyventojų sutikimai. IeÅ¡kovai bÅ«dami iÅ¡silavinę žmonės, daugelį metų užsiimantys verslu, turintys įmonę, taip pat, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ir turintys finansinių lėšų samdytis teisinius konsultantus privalėjo bÅ«ti atidÅ«s ir pasirÅ«pinti savo teisėmis dar iki sklypo įsigijimo.

Be to, net ir neturėdami jokių teisinių žinių ieÅ¡kovai turėjo suvokti, kad įsigyja sklypo dalį bendrame sklypo plote be konkrečių apibrėžtų ribų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo A. T. patyrė 1 000 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurios, ieÅ¡kinį atmetus, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 98 straipsnis).

Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai priteistina 324,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios virÅ¡ija nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 394-399 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovų A. G., V. G., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. T. (A. T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš ieškovų A. G., V. G. po 333,33 Eur, o iš ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – 333,34 Eur. Priteisti iš ieškovų A. G., V.

G., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis valstybės naudai 324,63 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų ir 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. po 108,21 Eur. Sprendimas skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Teisėjas Erlandas Stanislovaitis