f508fc0b-d221-4ede-9ccd-896419f004f1 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                                                               Pirmosios instancijos teismo                                 Civilinė byla Nr. 2S-732-278/2010Teisėjas V. Svirplienė                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                           77.4.2; 110.1; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.                                                                                                                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                           N U T A R T I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2010 m. lapkričio 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,kolegijos teisėjų:

Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4081-452/2010 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei E. B., institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A.

B. prašė nutraukti 1996-08-03 su atsakove E. B. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės, nepilnametės dukters Justinos gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu A. B., priteisti iÅ¡ atsakovės dukters iÅ¡laikymui po 200 Lt kas mėnesį bei padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas prašė teismÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukters J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo. Nurodė, kad atsakovė E. B. neleidžia jam matytis su dukra, kuri gyvena su seneliais, nors turėtų gyventi kartu su tėvu, kur jai bÅ«tų suteiktos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ä®pareigojo E. B. netrukdyti A. B. bendrauti su dukra Justinos iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo bei nutarė informuoti Panevėžio miesto apylinkės vyriausiÄ jį prokurorÄ dėl J. B. atskyrimo nuo tėvų dėl A. B. ir E. B. ligos, pavedant šį klausimÄ spręsti skubos tvarka. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog Å¡alių dukters gyvenimas su motina ir seneliais daro neigiamÄ Ä¯takÄ ar žalÄ nepilnametei, nes motina ir seneliai tinkamai užtikrina jos gyvenimo sÄ lygas ir interesus.

Atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , teismas konstatavo, jog laikinai keisti aplinkÄ , kurioje gyvena vaikas netikslinga. Nurodė, jog nepilnamečio vaiko tėvai jo auklėjime, mokyme, priežiÅ«roje dalyvauja lygiomis teisėmis, bendru susitarimu, nepažeidžiant vaiko interesų, todėl atsakovė E. B. įpareigotina netrukdyti tėvui A. B. bendrauti su dukra iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti nepilnametės Å¡alių dukters J.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu. Nurodo, jog jis neginčija aplinkybės, kad seneliai tinkamai rÅ«pinasi anÅ«ke J. B., tačiau ginčas yra kilęs tarp nepilnametės tėvų, tame tarpe ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ jų. Teigia, jog nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su seneliais, teismas pažeidė įstatymų reikalavimus. Be to, atmesdamas jo praÅ¡ymÄ , teismas neiÅ¡klausė dukters paaiÅ¡kinimų svarstomu klausimu. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis teikia dukrai J.

B. iÅ¡laikymÄ , gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , rÅ«pinasi jos auklėjimu, deda dideles pastangas ir skiria didžiÄ jÄ dalį lėšų, kad dukra turėtų pilnavertį gyvenimÄ ir augtų sveika. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis netinkamai rÅ«pintųsi dukra, kad jo liga bÅ«tų neigiamai paveikusi bendravimÄ su ja ar aplinkiniais, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad laikinas ar nuolatinis nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kaip nors galėtų pakenkti vaiko interesams.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau Vaiko teisių apsaugos skyrius) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad 2010-08-02 Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo iÅ¡klausyta nepilnametė J. B., kuri nurodė, jog nori gyventi su seneliais, kol pasveiks motina, pasikeis jos bÅ«sena. Teigia, kad 2010-09-14 papildomai iÅ¡klausyta J. B. paaiÅ¡kino, kad su tėvu beveik nebendrauja ir su juo nenori gyventi, nes jis nesupranta jos taip kaip seneliai.

Atsižvelgus į vaiko nuomonę, susiklosčiusiÄ situacijÄ bei vaiko interesus turėti saugiÄ , jo poreikius atitinkančiÄ aplinkÄ , Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-09-20 priėmė sprendimÄ Nr. VS-802 laikinai paimti nepilnametę J. B. iÅ¡ A. B. ir E. B. Å¡eimos ir apgyvendinti jÄ senelių J. S. ir A. S., gyv. Kosmonautų g. 11-20, Panevėžio m., Å¡eimoje. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2010-09-22 įsakymu Nr. A-890 J. B. nustatyta laikinoji globa. Nurodo, kad 2010-09-22 vykusiame teismo posėdyje nepilnametė J.

B. nurodė, jog neatsisako bendrauti su tėvu savaitgaliais, tačiau nori gyventi pas senelius, nes tėvų barniai, mamos persekiojimai jÄ erzina ir iÅ¡sekina. Teigia, kad Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pateiktoje iÅ¡vadoje konstatuota, jog įtempti tėvų tarpusavio santykiai, perdėta motinos kontrolė neigiamai veikia mergaitės psichikÄ .Atskirasis skundas atmestinas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieÅ¡kovo teisių gynimÄ .

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vardintas Å¡iame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Å i norma taikytina visais atvejais, kai bÅ«tina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y., egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl kilę ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norÄ , iÅ¡skyrus, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Å ios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Taikant Å¡ias nuostatas atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Spręsdamas klausimÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, Å¡iuo atveju dėl gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat į tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas bei kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės J. B. tėvai turi psichikos sveikatos sutrikimų. IÅ¡ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2010-08-02 ir 2010-09-14 buvo iÅ¡klausyta J. B., kuri iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su seneliais. IÅ¡ pateiktų dokumentų (J. B. 2010-09-14 paaiÅ¡kinimo, pokalbių akto) matyti, kad nepilnametė Å¡alių dukra mažai bendrauja su tėvais, nenori gyventi su motina, nes ji nesigydo, o tėvas jos nesupranta (b.l. 25-26).

Be to, iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad J. B. reikalingas nuodugnus psichologinis iÅ¡tyrimas ir įvertinimas, nes ji kasdien iÅ¡gyvena krizinę situacijÄ Å¡eimoje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. ir E. B. Å¡eimoje tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to Å¡alių nepilnametė dukra patiria nuolatinį stresÄ ir nesijaučia saugi. Pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovas A. B. nurodė, kad dukra gyvena su seneliais ir pripažino, kad jai yra sudarytos tinkamos sÄ lygos.

Minėtų teiginių apeliantas nepaneigia ir atskirajame skunde, tačiau teigia, kad jis gali dukrai sudaryti geresnes gyvenimo sÄ lygas. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ , kuri sudarytų galimybes visapusiÅ¡kai jam vystytis, bÅ«tina atsižvelgti į objektyvias gyvenimo sÄ lygas, kurias gali suteikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti jam galimybę turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių, problemų ir pan.

Ä®vertinus, jog Å¡eimoje J. B. nėra saugi, į tai, kad mergaitė yra iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ gyventi su seneliais, kolegija konstatuoja, kad įvertinus konfliktiÅ¡kus sutuoktinių tarpusavio santykius, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti dukters gyvenamÄ jį vietÄ su tėvu, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad posėdžio metu nebuvo iÅ¡klausyta J. B. nuomonė, nesudaro pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ , nes vėliau mergaitė buvo apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, o iÅ¡ Lietuvos Teismų informacinės sistemos Liteko esančių bylos duomenų (2010-09-22 nutarties) matyti, kad J.

B. yra apklausta ir teismo posėdžio metu, kuriame patvirtino savo apsisprendimÄ gyventi pas senelius (b.l. 36-37). Be to, keisti priimtÄ pagrįstÄ nutartį nėra pagrindo ir todėl, kad įvertinęs J. B., gim.1997-11-15, gyvenimo sÄ lygas, tai jog dėl tėvų ligos, konfliktų Å¡eimoje, perdėtos vaiko kontrolės nėra užtikrinta tinkama ir vaikui saugi aplinka, Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-09-20 sprendimu Nr. VS-802 J. B. yra laikinai paimta iÅ¡ A. B. ir E. B. ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrintas vaiko laikinas apgyvendinimas (b.l. 28, 29).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-09-22 Ä®sakymu dėl laikinosios globos J. B. nustatymo Nr. A-890 nustatė J. B. laikinÄ jÄ globÄ ir globėja skyrė J. S., nustatant vaiko globos vietÄ Kosmonautų g. 11-20, Panevėžio m. (b.l.27- 31). Ä®vertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į nepilnametės amžių, jos nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į Å¡alių tarpusavio santykius, vaiko teises ir teisėtus interesus ir priėmė pagrįstÄ nutartį, kuria atmetus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, E. B. buvo įpareigota netrukdyti ieÅ¡kovui bendrauti su dukra.

Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi klausimo dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos neiÅ¡sprendė, todėl apelianto teiginiai, jog teismas nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Â su seneliais, yra nepagrįsta.Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstÄ nutartį, nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija        n u t a r i a:    Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos teisėjai                                                                                          Birutė Jonaitienė                                                                                                                                    Ramunė Čeknienė                                                                                   Birutė Valiulienė