Legislator Case Law & Legislation
2016-01-21 Nr. AB-1611-3-61-3-05011-2014-7 AI generated

2016-01-21 Nr. AB-1611-3-61-3-05011-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-01-21 Nr. AB-1611-3-61-3-05011-2014-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-01-21 Nr. AB-1611-3-61-3-05011-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-256-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05011-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2014 m. kovo mėn. vidurio iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose. Dėl kamerų perpildymo pareiškėjas neturėjo vietos pakankamai jose judėti, o 1 valandos per dieną pasivaikščiojimo kiemelyje nepakakdavo. Tualetas kamerose nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos erdvės, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas. Paaiškino, kad asmuo, kuris miegojo antrame kameros lovos aukšte, lipdamas ar nulipdamas atsistodavo ant jo lovos, taip sujaukdavo pareiškėjo lovos patalynę ir jį naktį pažadindavo iš miego. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė pyktį, psichologinį diskomfortą, įtampą, nuotaikos pokyčius.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. 2014 m. gegužės 22 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus. Pažymėjo, kad 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. balandžio 12 d., nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. balandžio 22 d., nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. gegužės 2 d., nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 15 d., nuo 2014 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į laisvės atėmimo įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K patvirtino, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti. Kalinami asmenys Lukiškių TI-K kiekvieną dieną yra išvedami pasivaikščioti ne trumpiau kaip 1 valandą. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nurodomų aplinkybių nedetalizuoja. Pabrėžia, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama teisėto kalinimo pasekmė. Lukiškių TI-K laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra Civilinio kodekso 271 straipsnio 1 dalyje nustatytos vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – žalos padarymo fakto pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 Eur (414,34 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad iš 70 parų, nagrinėjamu ginčo laikotarpiu pareiškėjo praleistų Lukiškių TI-K, 31 parą pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Teismas atsižvelgė į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką, t. y., kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą kinta, nes dalis asmenų yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamą laiką jų nebūna kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai. Pasivaikščiojimų metu pareiškėjas taip pat nebūdavo kameroje. Todėl, teismo nuomone, būtų nepagrįsta konstatuoti, kad visas 70 parų pareiškėjas kalėjo perpildytose kamerose. Tačiau teismas pripažino, kad tam tikrais laiko tarpais pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl teisės pasivaikščioti ilgiau nei 1 valandą, todėl pareiškėjo teiginius dėl ribotos galimybės judėti ir per trumpos pasivaikščiojimo trukmės teismas laikė nepagrįstais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tualetai nuo bendros kameros erdvės yra atskirti pertvara. Teismas laikėsi pozicijos, kad toks tualeto įrengimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl konstatuoti, jog Lukiškių TI-K šiuo aspektu padarė pažeidimus, nėra pagrindo.

Nustatyta, kad pareiškėjas netinkamomis ploto sąlygomis buvo kalinamas 39 paras. Byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų patyręs sveikatos sutrikimus. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas, teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 870 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., t. y. 70 parų, Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis kamerose, kurios neatitinka higienos normų reikalavimų. Anot pareiškėjo, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, dėl kurių jis jautė pyktį, patyrė psichologinį diskomfortą, įtampą, nuotaikos pokyčius.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma gali būti teisinga.

Vadovaudamasi byloje pateiktais Lukiškių TI-K duomenimis apie pareiškėjo kalinimo kamerų plotą ir jose kalėjusių asmenų skaičių (b. l. 7–8), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. 39 paras jam teko kalėti per mažo ploto sąlygomis, yra teisinga. Todėl pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, numatantis, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, tačiau minėto teiginio detaliau neargumentuoja ir nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, sąlygos kamerose pažeidė higienos normas. Byloje esančiame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-909 (b. l. 15–17) nurodyta, kad, 2014 m. birželio 2 d. atlikus Lukiškių TI-K 10 kamerų patikrinimą, tuo metu galiojusių higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad Lukiškių TI-K kenkėjų kontrolės paslaugas pareiškėjo kalinimo laikotarpiu teikė UAB „Dezinfa“ (b. l. 18–20). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas higienos normų pažeidimų Lukiškių TI-K detaliau neargumentavo, o byloje esantys aptarti duomenys nepatvirtina, jog sąlygos Lukiškių TI-K kamerose neatitiko higienos normų, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų.

Konstatuota, kad Lukiškių TI-K pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 43) nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti kitus Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijai įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog Lukiškių TI-K padarė kitus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis Lukiškių TI-K buvo kalinamas 39 paras. 30 parų pareiškėjui teko 2,58 kv. m ir mažiau ploto, o 3 paras – tik 1,94 kv. m ploto. Atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjo kameros dar buvo užstatytos baldais, konstatuotina, jog pareiškėjui iš esmės visas 39 paras teko kalėti itin mažo ploto sąlygomis. Dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir didelius nepatogumus. Remiantis minėtais argumentais pirmosios instancijos teismo priteistas atlyginimas nėra pakankamas kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstas suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra 350 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos mastą ir priteisė nepakankamą atlyginimą pareiškėjui. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė