A-438-1835-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-1835/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00162-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams D. L. ir advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovo atstovei Irenai Mickevičiūtei,

trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams D. J. ir advokatui Pauliui Bružui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens T. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal D. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. M. ir A. Č. dėl akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas D. L. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Rokiškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2)-232 „Dėl Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria jo nuomojami žemės sklypai Nr. 109/1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 110/1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoti pardavimui T. M. ir A. Č.;

2) įpareigoti Tarnybą suprojektuoti pardavimui pareiškėjui jo nuomojamus žemės sklypus Nr. 109/1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 110/1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypai).

Paaiškino, jog yra sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 2006 m. kovo 16 d. padavė prašymą Rokiškio žemėtvarkos skyriui dėl 200 ha valstybinės žemės pirkimo, 2006 m. kovo 23 d. pateikė dar vieną prašymą dėl 29 ha žemės pirkimo, nes Rokiškio žemėtvarkos skyriuje buvo paaiškinta, kad prieš pareiškėją buvęs ūkininkas A. S. yra neatsisakęs žemės, todėl pirkimui galima projektuoti tik 29 ha. Kitą dalį žemės galima suprojektuoti nuomai. 2006 m. liepos 17 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą dėl 29 ha žemės pirkimo, nes ūkininkas A.

S. atsisakė toliau nuomotis žemę. Pareiškėjas 2008 m. sausio 17 d. iš Rokiškio žemėtvarkos skyriaus gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad pagal naująją Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) redakciją, reikia pateikti papildomą prašymą, nurodant papildomus duomenis bei papildomus dokumentus dėl žemės pirkimo. Pareiškėjas 2008 m. kovo 15 d. pateikė naują prašymą dėl 200 ha žemės pirkimo.

Tačiau Rokiškio žemėtvarkos skyriuje buvo paaiškinta, kad žemėtvarkos projektu bus suprojektuotas 29,95 ha žemės sklypas pirkimui, kita dalis – nuomai, o kitame projekte bus pirkimui suprojektuotas likęs žemės plotas. 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Ž-1449 pareiškėjui buvo patvirtintas 29,95 ha žemės plotas pirkimui. Rokiškio žemėtvarkos skyriuje specialistas R. V. pareiškėjui paaiškino, kad rašant 2008 m. prašymą dėl 200 ha, bus pirminio prašymo, rašyto 2006 m., tęstinumas, o jei reikės papildomų dokumentų, pareiškėjas bus informuotas apie tai raštu. 2010 m. buvo priimtas įsakymas dėl žemėtvarkos projekto papildymo, tačiau pareiškėjas manė, jog galioja jo ankstesnis prašymas dėl žemės pirkimo, kadangi 2009 m. jam buvo suprojektuotas ne visas jo pageidautas žemės sklypas.

Be to, Rokiškio žemėtvarkos skyriaus specialistas buvo nurodęs, jog pareiškėjas gaus raštišką pranešimą. Nurodė, jog projekto viešuose svarstymuose pareiškėjas nedalyvavo, papildomai šiuo klausimu (spaudoje ar kitur) nesidomėjo, kadangi jokio pranešimo iš Rokiškio žemėtvarkos skyriaus negavo. Apie tai, kad nuomojama žemė suprojektuota kitiems asmenims, sužinojo tik nuvykę į Rokiškio žemėtvarkos skyrių pratęsti ilgalaikės žemės nuomos sutarties. Aiškino, kad žemėtvarkos projekto dalis, kuria patvirtinti T. M. ir A.

Č. suprojektuoti žemės sklypai, yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Rokiškio žemėtvarkos skyriaus specialistai pareiškėjui tinkamai neišaiškino, jog pagal naują Metodiką, būtina rašyti papildomus prašymus kiekvienam žemėtvarkos projekto papildymui, taip pat nepranešė, jog informacija apie rengiamą projektą skelbiama tik vietiniame laikraštyje ir internetiniame puslapyje, apie tai raštu neinformuojant pareiškėjo. Pabrėžė, jog Rokiškio žemėtvarkos skyriaus specialistai turėjo remtis Metodikos 20.5.2 punktu. Akcentavo, kad pareiškėjas 2008 metais pateikė aiškų ir nedviprasmišką prašymą pirkti 200 ha žemės, todėl Rokiškio žemėtvarkos skyrius, suformuodamas pareiškėjui tik dalį žemės, nurodytos 2008 m. kovo 15 d. prašyme, turėjo informuoti, kad kitame projekte pardavimui bus suformuotas likęs žemės plotas.

Tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas apie naujai rengiamą žemėtvarkos projektą ir galimybę pateikti prašymą dėl žemės pirkimo, nors Rokiškio žemėtvarkos skyriaus darbuotojai buvo išaiškinę, kad visais atvejais pareiškėjui, kaip nuomininkui, bus pranešta registruotu laišku apie galimybę kitame žemėtvarkos projekto papildyme reikšti prašymą dėl žemės sklypo išsipirkimo.

Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pasirašė, kad sutinka su jam suprojektuoto žemės sklypo plotu ir ribomis, laikytina, kad jį tenkino mažesnio ploto žemės sklypas ir administracinė procedūra dėl pareiškėjo prašymo pirkti žemę buvo baigta. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, norėdamas pirkti didesnį žemės plotą, privalėjo pateikti papildomą prašymą kitame projekto etape. Tai, kad pareiškėjas pagal nuomos sutartį buvo išsinuomojęs ginčo sklypus, nesudaro pagrindo manyti, kad jis nori pirkti nuomojamą žemę tol, kol nėra pateiktas jo paties prašymas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė prašymo dėl likusios žemės dalies pirkimo iki 2010 m. kovo 31 d., žemės sklypai Nr. 109/1 ir 110/1 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2)-232 suprojektuoti A. Č. ir T. M.. Pabrėžė, jog apie vykdomą žemėtvarkos projektą buvo skelbta vietinėje spaudoje, taip pat internetiniame puslapyje, pareiškėjas, būdamas suinteresuotas pirkti žemę, privalėjo būti rūpestingas ir atidus bei domėtis vykdomu žemėtvarkos projekto tęstinumu.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Įsakymo dalį, kuria D. L. nuomojami Žemės sklypai suprojektuoti pardavimui T. M. ir A. Č. bei įpareigojo Tarnybą suprojektuoti pardavimui D. L. jo nuomojamus Žemės sklypus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Ž-1449 „Dėl Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies, kurioje suprojektuoti parduotini žemės sklypai, patvirtinimo“ patvirtintame projekte suprojektuotas numatomas parduoti 29,95 ha žemės sklypas, tačiau liko nepatenkintas jo pageidavimas dėl 171 ha valstybinės žemės pirkimo. Teismas akcentavo, jog apie tai, kad bus ne visiškai patenkintas jo prašymas, pareiškėjui pranešta nebuvo, nors tai imperatyviai įpareigoja Metodikos 27.2 punktas.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas keitė savo valią dėl žemės pirkimo, iš pradžių nurodydamas vienokį pageidaujamos pirkti valstybinės žemės plotą (200 ha), vėliau – kitokį (29 ha) ir todėl pagrįstai buvo manoma, kad pareiškėjui pakanka 29 ha ploto žemės sklypo, nes nustatė, kad byloje esantys žiniaraščiai patvirtina aplinkybę, jog įgyvendinant žemėtvarkos projektą, 2008 metais nebuvo galimybės suprojektuoti pareiškėjui 200 ha žemės pirkimui, nes tokio ploto laisvos valstybinės žemės nebuvo. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovė, teigdama, jog žemėtvarkos skyrius pareiškėjo papildomą prašymą, kuriame neatitiko norimo nusipirkti iš valstybės žemės sklypo plotas, vertino kaip klaidą. Tačiau, teismo nuomone, tokios savo pozicijos atsakovas niekuo nepagrindė ir tokia pozicija yra neįtikima, kadangi pati atsakovo atstovė nurodė, kad projekto autorius ir žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, turėdami du skirtingus pareiškėjo prašymus, kuriuose nurodytas skirtingas pageidaujamos pirkti valstybinės žemės plotas, šiuo klausimu turėjo pasidomėti. Be to, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, liudytojas R. V. teismo posėdyje taip pat parodė, kad D. L. buvo aiškiai išreiškęs savo valią pirkti 200 ha valstybinės žemės, kadangi jis rimtai ūkininkavo, dirbo žemę, buvo aišku, jog jam suprojektuoto 29,95 ha žemės sklypo tikrai nepakanka. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į D. L. 2008 m. kovo 15 d. prašymą, kitame žemėtvarkos projekto papildyme D. L. turėjo būti suprojektuotas likęs jo pageidaujamos pirkti valstybinės žemės plotas, juolab, kad D. L. yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri yra įregistruota VĮ Registrų centro Panevėžio filiale ir yra galiojanti, dirba išsinuomotą žemę. Teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo kryptingą pareiškėjo siekį atsiradus galimybei, pirkti valstybinę žemę Gindvilių kadastro vietovėje, Rokiškio rajone. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas žemėtvarkos skyriaus darbuotojų buvo patikintas, kad žemėtvarkos skyrius informuos jį apie tai, jei trūks dokumentų dėl valstybinės žemės pirkimo. Todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo prašymas dėl 200 ha žemės pirkimo yra galiojantis ir bus patenkintas kitame žemėtvarkos projekto etape.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad žemėtvarkos skyrius, vykdydamas Metodikos 20.5.2 punkte įtvirtintą imperatyvią nuostatą, privalėjo pareiškėją, kaip žemės nuomininką, informuoti apie galimybę pateikti prašymą pirkti nuomojamą žemės sklypą, kuris jam gali būti parduodamas. Teismas pažymėjo, kad Metodikos 20.5.2 nuostata neteko galios nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d., kai įsigaliojo nauja Metodikos redakcija. Naujoje Metodikoje neliko imperatyvo žemėtvarkos skyriams žemėtvarkos projekto rengimo etape informuoti valstybinės žemės nuomininkus apie galimybę pirkti jų nuomojamus valstybinės žemės sklypus, tačiau žemėtvarkos skyrius nevykdė Metodikos 27.2 punkte numatytos pareigos.

Teismas kritiškai vertino liudytojos E. K. parodymus. Teismo nuomone, liudytoja savo parodymus rėmė bendromis nuostatomis. Taip pat liudytoja parodė, kad ji nesidomėjo anksčiau gautais pareiškimais ir nesiaiškino jų patenkinimo ar nepatenkinimo. Be to, liudytoja, atlikdama projekto patikrinimą, nesidomėjo, kokie duomenys buvo perduoti žemėtvarkos projekto autorei (tame tarpe ir valstybinės žemės nuomininkų sąrašas). Tokiu būdu, teismo nuomone, liudytoja neatidžiai tikrino parengto žemėtvarkos projekto pagrįstumą, teisėtumą, jos parodymai teismo posėdžio metu nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Be to, jos neatidumą tikrinant, kokie dokumentai buvo perduoti projekto autorei, bei koks valstybinės žemės nuomininkų sąrašas buvo perduotas projekto autorei, patvirtino liudytoja byloje apklausta projekto autorė J. R.. Teismas pabrėžė, kad pastaroji liudytoja parodė, jog jai nebuvo perduotas visų valstybinės žemės nuomininkų sąrašas, kaip nebuvo perduotos ir nuosavybės atkūrimo bylos, o buvo perduotos tik išvados.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjas apie tai, jog pareiškėjo nuomojami žemės sklypai yra suprojektuoti kitiems asmenims, sužinojo nuvykęs į žemėtvarkos skyrių pratęsti ilgalaikės žemės nuomos sutarties. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas netęsė 2008 m. spalio 16 d. dešimties metų laikotarpiui sudarytos ilgalaikės ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos sutarties, nes tęsti tokią sutartį nebuvo pagrindo.

2. Paaiškina, kad pareiškėjo atstovė D. L. apie tai, kad D. L. nėra įtrauktas į rengiamą asmenų, kurie pageidauja įsigyti nuosavybėn ar nuomoti iš valstybės žemės sklypus, sąrašo projektą, sužinojo 2010 m. gegužės 25 d., kai buvo atvykusi pasirašyti 5,0 ha ir 5,50 ha valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių. Akcentuoja, kad teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog pareiškėjo atstovė 2010 m. gegužės 25 d. sužinojusi, jog D. L. nepatenka į asmenų sąrašą, kuris dar nėra patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko įsakymu, neatliko jokių veiksmų, – neteikė jokio prašymo nei žemėtvarkos skyriui, nei Panevėžio apskrities viršininko administracijai, jeigu tuo metu manė, kad yra pateiktas prašymas pirkti valstybinę žemę.

3. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir taikė Metodikos 27 punkto nuostatas. Paaiškina, kad žemėtvarkos skyrius neprivalėjo informuoti asmenų, pateikusių prašymus pirkti iš valstybės žemę Gindvilių kadastro vietovėje, nes pakako laisvos valstybinės žemės, jog asmenų prašymai būtų patenkinti.

4. Pažymi, kad teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad D. L. žemėtvarkos skyriui nepateikė nė vieno dokumento, nurodyto Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Taisyklės) 9.4–9.21 punktuose, įrodančio pareiškėjo teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.

5. Nesutinka su liudytojo R. V. parodymų, neva D. L. buvo aiškiai išreiškęs valią pirkti 200 ha žemės, kadangi rimtai ūkininkavo, dirbo žemę, buvo aišku, jog jam suprojektuoto 29,95 ha žemės sklypo tikrai nepakanka, vertinimu. Paaiškina, kad toks teiginys niekuo nepagrįstas ir nėra teisiškai reikšmingas.

6. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kitame žemėtvarkos projekto papildyme D. L. turėjo būti suprojektuotas likęs (171 ha) jo pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas. Teigia, kad tokia išvada nėra pagrįsta jokiais teisės aktais. Paaiškina, kad jeigu patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomas parduoti žemės sklypas yra mažesnio ploto negu nurodyta prašyme, darytina išvada, kad pretendentą tenkino pasirinkto ploto žemės sklypas, jis neketino įsigyti didesnio žemės ploto ir tai patvirtina, kad administracinė procedūra pagal pateiktus prašymus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės yra baigta.

IV. Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2011 m. kovo 31 d. buvo rengiami du Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai. Nurodo, kad nurodytos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos parengtas projektas nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. vasario 21 d. buvo pateiktas viešam svarstymui, kurio metu pareiškėjas turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl to, kad nėra įtrauktas į asmenų sąrašą ar nėra suprojektuoti žemės sklypai pagal jo prašymą, pateiktą rengiant anksčiau patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas nusprendė ginčyti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. Ž-1660 „Dėl sąrašo patvirtinimo“ tik tada, kai suprato, kad žemės sklypai yra suprojektuoti tretiesiems asmenims. Būtent tada jis išreiškė norą šiuos žemės sklypus įgyti sau nuosavybėn, t. y. pareiškė valią jau žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbams pasibaigus ir jį patvirtinus.

V. Pareiškėjas D. L. atsiliepimu į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė įrodymus, o savo išvadas argumentavo. Pareiškėjo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis yra jaunasis ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį. Anot pareiškėjo, jis turi teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį turi pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2006 m. kovo 16 d. ir 2008 m. kovo 15 d. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus, kuriuose išreiškė pageidavimą pirkti 200 ha valstybinės žemės Gindvilių kadastro vietovėje, o prašyme, pateiktame 2006 m. vasario 23 d., išreiškė pageidavimą pirkti iš valstybės 29 ha žemės Gindvilių kadastro vietovėje, Rokiškio rajone. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Ž-1449 „Dėl Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies, kurioje suprojektuoti parduotini žemės sklypai, patvirtinimo“ patvirtintame projekte jam buvo suprojektuotas numatomas parduoti 29,95 ha žemės sklypas, tačiau liko nepatenkintas pareiškėjo pageidavimas dėl 171 ha valstybinės žemės pirkimo. Pareiškėjas pabrėžė, jog apie tai, kad bus ne visiškai patenkintas jo prašymas, jam pranešta nebuvo, nors tai imperatyviai įpareigoja Metodikos 27.2 punktas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai, kad jis keitė savo valią dėl norimo nusipirkti valstybinės žemės kiekio (iš pradžių nurodė daugiau žemės, o paskui mažiau) yra nepagrįsti, anot pareiškėjo, byloje esantys žiniaraščiai patvirtina, jog įgyvendinant projektą, 2008 m. nebuvo galimybės suprojektuoti 200 ha pirkimui, nes jis pageidavo pirkti prie ūkio fermos ir prie nuosavos žemės besiribojančius nuo 2006 m. subnuomos pagrindu dirbamus žemės sklypus, o toje vietoje, kur pageidavo, tokio ploto laisvos valstybinės žemės nebuvo. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens T. M. apeliacinį skundą pareiškėjas D. L. prašo pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde pateikiama neteisinga teisės normų, reglamentuojančių žemėtvarkos projektų rengimo darbus, samprata.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens T. M. apeliacinį skundą atsakovas Tarnyba prašo jį tenkinti. Atsiliepime dėsto argumentus, kuriuos buvo pateikęs savo apeliaciniame skunde.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens T. M. ir Tarnybos apeliacinius skundus trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. prašo juos patenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad ginčo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. vasario 21 d. buvo pateiktas viešam svarstymui, kurio metu pareiškėjas turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl to, kad nėra įtrauktas į asmenų sąrašą ar nėra suprojektuoti žemės sklypai pagal jo prašymą, kuris buvo pateiktas rengianti anksčiau patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino liudytojos E. K. parodymų, kad pasibaigus vienų metų 5 ha ir 5,5 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartims jos su pareiškėju buvo pratęstos 2010 m. gegužės 25 d. Trečiojo suinteresuotojo asmens A. Č. nuomone, iš šių aplinkybių matyti, kad tuo metu pareiškėjo atstovė D. L. buvo informuota, jog pareiškėjas nėra įtrauktas į rengiamą asmenų, kurie pageidauja įsigyti nuosavybėn ar nuomoti iš valstybės žemės sklypus, sąrašo projektą, kuris vėliau buvo patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. Ž-1660 „Dėl sąrašo patvirtinimo“. Tačiau, trečiojo suinteresuotojo asmens A. Č. nuomone, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, t. y. neginčijo nurodyto įsakymo ir nereikalavo, kad būtų įtrauktas į asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybės iš valstybės žemės sklypus, sąrašą. Kaip nurodo trečiasis suinteresuotasis asmuo A. Č., šios aplinkybės patvirtina tai, kad pareiškėjas pirminio projekto rengimo metu pakeitė valią, jį tenkino anksčiau parengto projekto metu jam suformuoto žemės sklypo plotas ir jis nepageidavo jo įsigyti daugiau.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės dalyvauti 2010 m. kovo 31 d. inicijuoto Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese ir įsigyti nuomojamus Žemės sklypus, kai jo prašymas įsigyti žemės buvo pateiktas rengiant ankstesnį tos pačios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. kovo 31 d. Tarnybos Rokiškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-232 (I t., b. l. 47–48) patvirtiname Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte T. M. parduoti suformuotas 50 ha žemės sklypas Nr. 109/1, ir A. Č. parduoti suformuotas 24,50 ha žemės sklypas Nr. 110/1, 2008 m. spalio 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 73-NO236/08 (I t., b. l. 13–14) pagrindu yra išnuomoti pareiškėjui dešimties metų laikotarpiui.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu atsakovo įsakymu buvo apribota jo, kaip žemės nuomininko, pirmumo teisė įsigyti nuomojamus Žemės sklypus, nors jis valią juos įsigyti buvo išreiškęs ir savo apsisprendimo nekeitė. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisės įsigyti nuomojamus Žemės sklypus, argumentuoja tuo, kad 2010 m. kovo 31 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1046 buvo inicijuotas naujo Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas ir pareiškėjas turėjo pateikti naują prašymą.

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eiles, 4 dalyje inter alia numatyta, kad kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui. Tokiu būdu įstatymų leidėjas parduodamą sklypą nuomojančiam asmeniui suteikė pirmumo teisę jį įsigyti. Tačiau, kaip nurodyta aptariamoje teisės normoje, pirmumo teisės taisyklė taikoma, kai yra išreikštas pageidavimas įsigyti atitinkamą sklypą, kuris yra nuomojamas vieno iš siekiančio šį sklypą įsigyti asmens. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kad pareiškėjas, kuris ginčo Žemės sklypus nuomojasi, buvo išreiškęs valią šiuos žemės sklypus įsigyti.

Žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju, Žemės sklypai pardavimui buvo formuojami rengiant Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl aktualios teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos projektų rengimo tvarką, nuostatos.

Asmenų prašymas suprojektuoti pageidaujamą įsigyti žemės sklypą yra vienas iš dokumentų, būtinų žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti (Metodikos 7 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo (ginčo situacijai aktuali 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 916 redakcija) 2 punkte inter alia buvo numatyta, kad prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti ar suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimą nuomoti žemės sklypą asmenys pateikia apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui arba jo darbuotojams seniūnijose.

Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar kiekvieną kartą rengiant atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektą yra būtina pateikti naują prašymą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. kovo 16 d. pareiškėjas Rokiškio žemėtvarkos skyriui padavė prašymą nusipirkti 200 ha valstybinės žemės Gindvilių kadastrinėje vietovėje Stripeikių kaime (Gindvilių k. v. dokumentai pirkimui 2009, II t.). 2006 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti nusipirkti 29 ha valstybinės žemės nurodytoje vietoje (Gindvilių k. v. dokumentai pirkimui 2009, II t.). 2008 m. kovo 15 d., pareiškėjas pateikė Papildomą prašymą pirkti valstybinę žemę (I t., b. l. 22), kuriuo prašė leisti pirkti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) pagal Laikinąjį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą 200 ha žemės sklypą (-us), esantį (-čius) Rokiškio r. sav. Obelių sen., Gindvilių kadastro vietovėje. Byloje nėra duomenų, kad vėlesniais prašymais pareiškėjas dar kartą būtų keitęs savo valią. Įvertinusi nurodytų pareiškėjo prašymų pateikimo datas, bei atsižvelgusi į tai, kad valią įsigyti 29 ha pareiškėjas pareiškė po to, kai šio žemės sklypo atsisakė kitas pretendentas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas buvo išreiškęs valią ginčo teritorijoje įsigyti 200 ha valstybinės žemės.

2009 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1449 buvo patvirtinta Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis, kurioje suprojektuoti parduotini žemės sklypai. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti parduotini žemės sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas ir šiame sąraše buvo numatyta pareiškėjui parduoti 29,95 ha žemės ūkio paskirties žemės. Tokiu būdu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ankstesniame ginčo teritorijos planavimo procese buvo tenkintas ne visas pareiškėjo 2008 m. kovo 15 d. prašymas, nes nebuvo priimtas sprendimas dėl 170,05 ha pardavimo. Akcentuotina, kad taip pat nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta tenkinti likusią pareiškėjo prašymo dalį, vadinasi dalis pareiškėjo prašymo ankstesniame žemėtvarkos projekto rengimo procese liko neišnagrinėta.

Metodikos 6 punkte inter alia buvo numatyta, kad kai patvirtinus kadastro vietovės žemėtvarkos projektą kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, žemėtvarkos skyrius parenka ir pateikia apskrities viršininkui tvirtinti teritoriją kitam žemėtvarkos projektui rengti. Vienas iš žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo etapų (darbų stadijų) yra žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai (Metodikos 10.2 p.). Šiame etape apskrities viršininkas (šiuo metu Tarnybos vadovas) priima įsakymą dėl atitinkamos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas tokio teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas (Metodikos 22 p.). Metodikos 22 punkte buvo numatyta, kad apskrities viršininko įsakymu, be kitų duomenų (teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, ploto ir ribų, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio ploto ir kt.) patvirtinamas ne trumpesnis kaip 10 dienų terminas nuo Metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui (Metodikos 22.6 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atitinkamoje teritorijoje parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą ir likus laisvos valstybinės žemės yra rengiamas naujas žemėtvarkos projektas, kuriuo yra iš esmės papildomas ankstesnis teritorijų planavimo dokumentas bei sistemiškai aiškindama Metodikos 22.6 punkto nuostatą kartu su kitomis Metodikos bei Aprašo nuostatomis, daro išvadą, kad nustatant aptariamoje Metodikos nuostatoje numatytą terminą prašymams pateikti, yra sudaroma galimybė naujai pradedamo rengti žemėtvarkos projekto procese dalyvauti asmenims, kurie ankščiau nebuvo išreiškę valios dalyvauti tokiame procese, t. y. nedalyvavo rengiant ankstesnį tos pačios teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.

Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, gero viešo administravimo, protingumo bei teisingumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, organizuodamas naujojo Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, turėjo pareigą įsitikinti, ar pareiškėjas, kuris ankstesnio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese buvo išreiškęs valią įsigyti valstybinės žemės, tačiau jo prašymas buvo tenkintas nevisa apimtimi, bei kuris nuomojasi žemę, kurią naujai rengiamu žemės reformos žemėtvarkos projektu ketinama parduoti, nepakeitė savo valios ir siekia įsigyti 2008 m. kovo 15 d. papildomame prašyme nurodytą žemę bei įgyvendinti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pirmumo teisę. Tik pareiškėjui aiškiai išreiškus valią nebedalyvauti naujame ginčo kadastrinės vietovės planavimo procese, atsakovas turėjo teisę nebesvarstyti pareiškėjo 2008 m. kovo 15 d. prašymo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakeitęs savo valią dėl 200 ha valstybinės žemės įsigijimo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2008 m. kovo 15 d. pareiškėjo prašymo dalis, kuri liko neišnagrinėta (nebuvo patenkinta ar atsisakyta ją tenkinti), turėjo būti nagrinėjama rengiant naująjį Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog T. M. ir A. Č., kuriems parduoti buvo suformuoti Žemės sklypai, prašymus įsigyti valstybinės žemės taip pat buvo pateikę anksčiau nei 2010 m. kovo 31 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1046 buvo inicijuotas Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas ir nustatytas terminas iki kada asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje įsigyti žemės iš valstybės, turi pateikti prašymus. 2010 m. gegužės 31 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1660 (I t., b. l. 81) patvirtiname asmenų, pateikusių prašymus įgyti nuosavybėn žemę, mišką ir nuomoti valstybinę žemę Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovėje, sąraše (I t., b. l. 82–83) nurodyta, kad T. M. prašymo registravimo data 2008 m. spalio 29 d., o A. Č. – 2010 m. sausio 20 d. Byloje nėra kitų įrodymų, kad prasidėjus naujojo ginčo teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesui 2010 m. kovo 31 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1046 nustatytu terminu (nuo Metodikos 23.2.1 punkte nurodytos informacijos paskelbimo iki 2010 m. balandžio 23 d.) tretieji suinteresuoti asmenys būtų teikę naujus prašymus. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog ginčo Žemės sklypus ketinantys įsigyti asmenys prašymus buvo pateikę iki naujo projekto rengimo pradžios nesutrukdė atsakovui jų nagrinėti ir tenkinti.

Apibendrindama tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2010 m. birželio 1 d. pradėjus rengti naująjį Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti nagrinėjamas ir pareiškėjo 2008 m. kovo 15 d. pateiktas prašymas, prie kurio, kaip matyti iš šio prašymo turinio, buvo pridėti ir Taisyklių 9.4–9.16 punktuose numatyti dokumentai. Taip pat konstatuotina, kad atsakovas, ginčo Žemės sklypus suformuodamas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, pažeidė Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareiškėjo, kaip šių žemės sklypų nuomininko, pirmumo teisę šiuos žemės sklypus įsigyti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, Tarnybos Rokiškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2)-232 „Dėl Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Gindvilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjo nuomojami žemės sklypai Nr. 109/1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 110/1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoti pardavimui T. M. ir A. Č., panaikino pagrįstai. Taip pat pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nurodytus žemės sklypus nurodė suformuoti pareiškėjui. Todėl tenkinti apeliacinių skundų remiantis juose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens T. M. apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas