2023-10-11 Nr. AB-17801-3-61-3-00357-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1012-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00357-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inreal“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, FNTT) direktoriaus 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 04/6-3-3-8876 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 8 265 Eur bauda, arba sumažinti paskirtą bauda, arba pakeisti ją kita poveikio priemone – įspėjimu.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimo sudėtinė dalis yra 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) išvada Nr. 04/6-3-3-8858 (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ, Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio reikalavimus. Bendrovės nuomone, Išvadoje pateikti teiginiai, kad ji pažeidė visus nurodytus Įstatymo reikalavimus yra nepagrįsti, o dėl Bendrovės padarytų pažeidimų, kurie nustatyti, nebuvo padaryta jokia žala.

2.2. Bendrovė vykdo nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama tarpininkavimo sutartis su klientais dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant / nuomojant nekilnojamąjį turtą. Bendrovė neturi pagrindo tikrinti ar rinkti informaciją apie kitą sandorio šalį (turto pirkėją arba nuomininką) ir jo lėšų kilmę. Turto pirkimo–pardavimo atveju šią informaciją patikrina notaras, tvirtinantis nekilnojamojo turto sandorį. Už savo suteiktas tarpininkavimo paslaugas iš klientų atsiskaitymus gauna tik banko pavedimais, pagal turimus duomenis ir dokumentus nebuvo jokių įtartinų operacijų ar sandorių, apie kuriuos Bendrovė turėtų pareigą pranešti FNTT. Bendrovės pagrindiniai klientai yra didelės (žinomos ir senai rinkoje veikiančios) įmonės, bankai, laimėti viešieji konkursai dėl turto pardavimo ar nuomos, ir paprastai, prieš pasirašant sutartį, yra sutikslinami klientų duomenys, patikrinama informacija registruose, UAB „Creditinfo“ duomenų bazėse, juridinių asmenų informacija tikslinama pagal VĮ Registrų centro duomenis.

2.3. Bendrovė viso proceso metu yra atstovaujama trečiųjų asmenų – brokerių, su kuriais yra sudarytos ilgalaikės tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys, ir jos sudaromos fiziniam asmeniui arba kliento, juridinio asmens, atstovui dalyvaujant fiziškai. Sudarant sutartis su klientais – juridiniais asmenimis, brokeriai duomenis apie klientą, jo atstovą nurodo vadovaudamiesi kliento pateikiamais dokumentais – steigimo dokumentais, akcininkų / dalyvių sprendimais, įgaliojimais ir pan. Taip pat informacija apie klientus – juridinius asmenis, yra tikrinama VĮ Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre ir UAB „Creditinfo“ duomenų bazėje. Brokeris papildomai įvertina, ar klientas, su kuriuo bus pasirašoma sutartis, nepriklauso rizikos grupėms, ar šie asmenys, nėra įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.

2.4. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog Bendrovė pažeidė visus Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimus, nes informacija ir dokumentai, susiję su tarpininkavimo sutarties, sudarytos su klientu, sudarymu ir vykdymu yra renkami ir saugomi.

2.5. Darbuotojas, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT buvo paskirtas tik 2020 m. liepos 27 d., kadangi iš darbo išėjo ankstesnis darbuotojas, taip pat užtruko visų įgaliojimų perėmimas, susipažinimas su įmonės turima dokumentacija ir kt.

2.6. Bendrovė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų Įstatymo reikalavimų įgyvendinimą, kadangi jai tarpininkavimo paslaugas pagal tarpininkavimo sutartis teikiantys asmenys patys yra įpareigotieji asmenys Įstatymo prasme ir jiems, taip pat kaip ir Bendrovei, taikomi Įstatymo reikalavimai ir jie patys turi užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi. Bendrovė turi pasitvirtinusi vidines tvarkas ir procedūras, su kuriomis yra supažindintas vienintelis Bendrovės darbuotojas, kuris paskirtas organizuoti Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą, bendradarbiavimą su FNTT bei pasirašyti tarpininkavimo sutartis su klientais Bendrovės vardu. Be to, tarpininkavimo sutartyse su tarpininkavimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis yra numatytas paslaugų teikėjo įsipareigojimas įgyvendinti Įstatymo reikalavimus. Bendrovėje yra tik vienas darbuotojas, kurio darbo funkcijos yra susijusios su tarpininkavimo paslaugų teikimu, tad nėra poreikio organizuoti vidinius mokymus. Šis asmuo yra įpareigotas dalyvauti išoriniuose mokymuose pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimo tema. Pareiškėjas 2021 m. gera valia organizavo mokymus brokeriams, kurių viena iš temų buvo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimas.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo pradėtas UAB „Inreal“ veiklos patikrinimas. 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo užbaigtas patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai. Komisija 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė Išvadą, konstatuodama, kad UAB „Inreal“ pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, o FNTT direktoriaus 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu UAB „Inreal“ už Įstatymo nurodytų reikalavimų pažeidimą skirta 8 265 Eur piniginė bauda.

4.2. Sprendimu buvo įvertinta UAB „Inreal“ veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl trečiųjų asmenų pareigų (notarų, agentų, kredito įstaigų ir kt.) įgyvendinant Įstatymo nuostatas.

4.3. UAB „Inreal“ negali žinoti, kad praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, nes, nevykdydamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių. Įtartinos piniginės operacijos ar sandoriai nustatomi Įstatymo įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta Įstatymo 9 straipsnyje. Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo įtartinų operacijų / sandorių, apie kuriuos Bendrovė turėtų pareigą pranešti FNTT.

4.4. Informacija apie klientą, reikalinga Bendrovei sudarant sutartį su juo, nėra pakankama, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Įstatymo nuostatos nustato daug platesnę būtinos informacijos apie klientą apimtį, be kurios nėra galimybės įvertinti, ar kliento veikla turi įtartinumo požymių, apie kuriuos privaloma pranešti FNTT.

4.5. Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji saugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijas, įgaliojimus veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenis, taip pat netaiko rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų. Tai rodo, kad UAB „Inreal“ nerenka iš kliento duomenų, todėl sandoriai ar dalykiniai santykiai gali būti atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, pažeidžiant Įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

4.6. Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ji nevedė jokių mokymų apie pinigų plovimą ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, taigi, nebuvo įgyvendinta Įstatymo nuostata, įpareigojanti imtis priemonių, kad atitinkami įmonės darbuotojai žinotų apie Įstatymo pagrindu galiojančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo nuostatas, ir tai turėtų būti aiškinama neapsiribojant darbo sutartiniais santykiais. Be to, Bendrovė nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, todėl Komisija konstatavo, kad UAB „Inreal“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

4.7. Parinkdama Bendrovei taikytiną atsakomybę, FNTT atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, tai, kad UAB „Inreal“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, bendradarbiavimą su Tarnyba jai atliekant patikrinimą, UAB „Inreal“ finansinį pajėgumą, kitas aplinkybes, ir šios aplinkybės detaliai įvertintos Išvadoje, o Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Inreal“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1. 2021 m. rugsėjo 13 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-5940 buvo pradėtas Bendrovės veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. tinkamai vykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir tikrinimo, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimą, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimą, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėseną, pranešimų teikimą FNTT, registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos saugojimą, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimo, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimo reikalavimus. FNTT nustatė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1–2 dalių reikalavimų pažeidimus.

6.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. raštu (el. paštu) pateikė paaiškinimus dėl Įstatymo reikalavimų pažeidimų.

6.3. Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. organizuotame posėdyje buvo išnagrinėti Bendrovės patikrinimo rezultatai, veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, išklausius Bendrovės atstovo pateiktus paaiškinimus, 2021 m. gruodžio 15 d. buvo priimta Išvada, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo reikalavimus.

6.4. FNTTT direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132, 45 punktu (toliau – ir Aprašas), bei Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui skirta 8 265 Eur piniginė bauda už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1–2 dalių reikalavimų pažeidimą.

7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas vykdo nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydamas tarpininkavimo sutartis su klientais dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant / nuomojant nekilnojamąjį turtą, t. y. Bendrovė įsipareigoja ieškoti klientui nuosavybės teise priklausančio turto ir (arba) nuomojamo turto pirkėjo ir (arba) nuomininko. Nekilnojamojo turto agentai į subjektų, įpareigotų taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones sąrašą, įtraukti nuo 2017 m. liepos 13 d., į nacionalinę teisę perkėlus 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – ir Direktyva 2015/849). Įstatymas nustato pareigas Įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems subjektams. Į tokių (įpareigotųjų) subjektų ratą patenka ir pareiškėjas (Įstatymo 2 str. 10 d. 9 p.).

8. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog tokia informacija, kokią nurodė renkantys ir tikrinantys Bendrovės atstovai apie klientą ir jos šaltiniai, nėra pakankama siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, kadangi Įstatymo nuostatos nustato daug platesnę būtinos informacijos apie klientą apimtį, be kurios nėra galimybės įvertinti, ar kliento veikla turi ar ne įtartinumo požymių, kuriuos privalu perduoti Tarnybai. Taigi Bendrovė pagrįstai pripažinta nesilaikiusi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių reikalavimų.

9. Vertindamas Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių pažeidimus, teismas nurodė, jog patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad saugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijas, įgaliojimus veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenis. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Tai rodo, jog UAB „Inreal“ nerenka iš kliento duomenų, ir sandoriai ar dalykiniai santykiai gali būti atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, taip pat netaiko rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų, kada yra privaloma taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, parenkant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones.

10. UAB „Inreal“ nuo 2018 m. pradžios iki 2021 m. elektroninėje laikmenoje ar popierine forma duomenų, susijusių su tapatybės nustatymu, nerinko ir nesaugojo. Nepaneigta, kad Bendrovė nesaugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijų, įgaliojimų veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenų, informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, ar tikrintų kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, patikrintų, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimų įgyvendinimo.

11. UAB „Inreal“ vadovaujantis darbuotojas, organizuojantis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiaujantis su FNTT, buvo paskirtas tik nuo 2020 m. liepos 27 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei kilo nuo 2017 m. liepos 13 d. Apie tokio asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta dar vėliau – 2021 m. rugsėjo 14 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat Bendrovė nesilaikė ir Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Bendrovėje mokymai, susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, buvo vedami tik 2021 m., ir tai, abejotina apimtimi, nes su atitinkamais įsakymais, taisyklėmis ir tvarka, tvirtinančiais nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, 2021 m. sausio 2 d. buvo supažindintas tik paskirtasis vadovaujantis darbuotojas. Nors Bendrovė teigė, kad negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų Įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir kad 2021 m. gera valia organizavo mokymus brokeriams (teikiantiems Bendrovei tarpininkavimo paslaugas asmenims), kurių viena iš temų buvo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimas, tai nepaneigė Įstatymu įtvirtintos pareigos pačiai Bendrovei įgyvendinti priemones darbuotojų mokymui apie Įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tarpininkavimo sutartys su klientais pasirašomos UAB „Inreal“ vardu, todėl Bendrovė privalėjo užtikrinti, jog tarpininkavimo paslaugas suteikiantys asmenys, nepaisant to, kad nėra Bendrovės darbuotojai pagal darbo sutartis žinotų apie Įstatymo nuostatas.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog nekilo ginčas dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimo. Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, UAB „Inreal“ direktoriaus įsakymu Nr. II/2021-002 patvirtinti tik 2021 m. liepos 27 d., nors pareiga tokius patvirtintus nurodymus turėti buvo nuo Bendrovės įregistravimo 2017 m. liepos 13 d. Be to, Bendrovė nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.

13. Atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Įstatymo pažeidimus ir Išvadą, teismas sprendė, jog Bendrovės padaryti Įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, nes jie atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto požymius tokiam vertinimui, padaryti pažeidimai truko daugiau nei vienus metus, be to, ji yra padariusi ne vieną Įstatymo pažeidimą, t. y. yra pažeidusi keletą minėtų Įstatymo normų, o subjektyvus pareiškėjo Įstatymo nuostatų vertinimas ir aiškinimas (dėl nekilusios žalos ir mažareikšmiškumo) nešalina jo atsakomybės ir neatleidžia jo nuo pareigos tiksliai vykdyti imperatyvius Įstatymo normų reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovas išsamiai pagrindė pareiškėjui taikomą sankciją ir paskirtos baudos dydį, Tarnyba, atsižvelgdama į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) tapo įpareigotaisiais subjektais, pagrįstai baudos dydį sumažino.

14. Teismas pažymėjo, jog Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Įstatyme, nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją Tarnybai apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kitas), nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Taigi pareiškėjas privalėjo įgyvendinti visas be išimties jam kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

15. Teismas vertino, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, jo įvykdyti Įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, nors daugybiniai Įstatymo pažeidimai buvo daromi daugiau nei vienus metus, jam paskirtos baudos dydis (8 265 Eur) sudaro tik apie 1,5 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad paskirta bauda ir jos dydis pažeidžia proporcingumo principą ar prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams. Teismo įsitikinimu, skiriant poveikio priemonę – baudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat tinkamai buvo vadovautasi minėtais teisės principais, todėl paskirtą 8 265 Eur baudą teismas laikė adekvačia ir proporcinga padarytiems pažeidimams. Be to, pareiškėjas nenurodė (ir byloje nenustatyta) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti FNTT paskirtos baudos sumažinimą, kuri ir taip jau buvo pakankamai sumažinta, ar kitokios poveikio priemonės taikymą.

16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo keliamus klausimus dėl FNTT vaidmens teisinio reglamentavimo tobulinime ir įstatymų iniciatyvoje, pažymėjo, kad šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo esme, o nekilnojamojo turto agentų, brokerių veiklos reikalavimus nustatančių teisės aktų inicijavimas priklauso kitų viešojo administravimo subjektų veiklos sričiai, todėl plačiau dėl jų plačiau nepasisakė.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Inreal“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti baudą arba ją sumažinti, arba pakeisti kita poveikio priemone – įspėjimu.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, pareiškėjo įvykdytą Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatyto reikalavimo saugoti informaciją pažeidimą sutapatindamas (prilygindamas) Įstatymo III skirsnyje numatytam pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių netaikymui. Informacijos neišsaugojimas yra traktuotinas savarankišku Įstatymo pažeidimu ir negali būti pagrindu daryti išvadą, kad tokiu atveju pareiškėjas nevykdė visų Įstatymo 9–10 straipsniuose jam, kaip įpareigotam subjektui, numatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių.

18.2. Teismas klaidingai vertino faktines bylos aplinkybes. Liko neįvertinti pareiškėjo veiklos ypatumai, t. y. pareiškėjo vykdomos nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklos ypatumai. Pareiškėjo vardu veikiantys nekilnojamojo turto brokeriai sudaro tarpininkavimo sutartis su klientais dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant / nuomojant nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas sutartimi įsipareigoja ieškoti klientui nuosavybės teise priklausančio turto ir (arba) nuomojamo turto pirkėjo ir (arba) nuomininko, o klientai su pareiškėju atsiskaito banko pavedimais. Sutartyse privalo būti (yra) nurodyti visi rekvizitai, kurių gavimas galimas tik įvykdžius Įstatyme numatytas prevencines patikros priemones. Tokiais atvejais abejonių dėl kliento turto kilmės ir nuosavybės nėra, kadangi visi duomenys yra patikrinami oficialiuose valstybės registruose. Tikrinti, rinkti informaciją apie kitą sandorio šalį (turto pirkėją arba nuomininką – ne savo klientą), jo lėšų kilmę pareiškėjas neturėjo pagrindo. Turto pirkimo–pardavimo atveju šią informaciją patikrina notaras, tvirtinantis nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Negana to, liko neįvertintos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad Bendrovės vardu veikiantys brokeriai taikė Įstatymo 9 straipsnyje numatytas priemones. Neįvertinta, kad pareiškėjo pagrindiniai klientai yra didelės (žinomos ir senai rinkoje veikiančios) įmonės, bankai, laimėti viešieji konkursai dėl turto pardavimo ar nuomos. Taip pat nenustatyta, kad neįvykdyti prevencijos priemonės reikalavimai, susiję su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu.

18.3. Įstatymo 9 straipsnio 14 dalies reikalavimų įvykdymą patvirtina su klientais sudarytų tarpininkavimo paslaugų sutarčių turinys. Sutarčių analizė atskleidžia, kad fiziniai asmenys dažniausiai tarpininkavimo sutartis sudaro asmeniniams poreikiams patenkinti – parduoti / įsigyti / išnuomoti gyvenamąjį būstą, rečiau – kaip investicinį turtą su tikslu jį išnuomoti. Taigi sutartyse nurodant sandorio tikslą ir pobūdį buvo tinkamai įvykdyti Įstatymo 9 straipsnio 14 dalies reikalavimai.

18.4. Nustatant kliento tapatybę Bendrovės vardu veikiantys brokeriai yra instruktuoti remtis duomenimis, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė pareigą remtis dokumentais, t. y. nenustatytas nė vienas atvejis, kad sandoriai buvo sudaryti remiantis negaliojančiais ar netikrais dokumentais ir pan.

18.5. Bendrovė įgyvendina Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje 1–4 ir 6 punktuose numatytus reikalavimus. Patikrinimo metu pareiškėjas pripažino, kad Įstatymo reikalavimas padaryti asmens dokumento kopiją arba jį nuskenuoti ir su šiuo susijęs reikalavimas uždėti tikrumo žymą (Įstatymo 10 str. 7 d.) nėra įgyvendinamas visais atvejais, tačiau jis ėmėsi priemonių, kad šis neatitikimas būtų pašalintas.

18.6. Pareiškėjas nerinko ir nesaugojo asmens dokumentų kopijų, naudos gavėjų duomenų, tačiau kita informacija ir dokumentai, susiję su tarpininkavimo sutarties, sudarytos su klientu, sudarymu ir vykdymu yra renkami ir saugomi. Visais atvejais yra reikalaujama pateikti arba, turint kliento sutikimą, gaunamas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Brokeris papildomai įvertina, ar klientas nepriklauso rizikos grupėms, ar šie asmenys nėra įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.

18.7. Teismas neįvertino galimos kolizijos tarp 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – BDAR) ir Įstatymo, taip pat teisinio reguliavimo nebuvimo dėl nekilnojamojo turto agentų (brokerių). Šių teisės aktų reguliavimo įvertinimas atskleidžia galimą koliziją tarp minėtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuomet visa apimtimi Įstatymo reikalavimus vykdantis pareiškėjas (jo vardu veikiantys brokeriai) duomenų rinkimo ir saugojimo aspektais (Įstatymo 9, 10 str. ir kt.) būtų traktuojamas kaip pažeidžiantis BDAR reikalavimus, susijusius su perteklinės (privačios ir kt.) informacijos rinkimu ir saugojimu.

18.8. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti teisinio nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklos nebuvimo. Liko neįvertinta, kad būtent tokio reguliavimo nebuvimas užkerta kelią tinkamam nekilnojamojo turto brokerių veiklos teisinio statuso sureguliavimui. Iš atsakovo ir teismo išvadų matyti, kad atsakomybė už Įstatymo reikalavimų tariamą pažeidimą taikoma ne nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), tačiau pačiam pareiškėjui, kurio darbuotojais nėra laikytini su juo bendradarbiaujantys ir savarankiškai veikiantys nekilnojamojo turto brokeriai. Pareiškėjo vertinimu, nesant nekilnojamojo turto brokerių veiklą reglamentuojančiam teisės aktui (nenumatant reikalavimų brokeriui, jo veiklai, jų atsakomybei ir kt.), kuomet brokerio veikla gali užsiimti bet kuris taip save pasivadinęs asmuo, iškyla tiesioginė grėsmė, formaliai prisidengiant Įstatyme įtvirtinta patikrinimo procedūra, faktiškai neribotai gauti / disponuoti informacija apie fizinius ir juridinius asmenis.

18.9. Bendrovė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų Įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. Pareiškėjas turi pasitvirtinęs vidines tvarkas ir procedūras, su kuriomis yra supažindintas vienintelis bendrovės darbuotojas, kuris paskirtas organizuoti Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT bei pasirašo tarpininkavimo sutartis su klientais Bendrovės vardu. Be to, tarpininkavimo sutartyse su tarpininkavimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis yra numatytas paslaugų teikėjo įsipareigojimas įgyvendinti Įstatymo reikalavimus. Bendrovė turi tik vieną darbuotoją, kurio darbo funkcijos susijusios su tarpininkavimo paslaugų teikimu, tad nėra poreikio organizuoti vidinių mokymų. Šis asmuo yra įpareigotas dalyvauti išoriniuose mokymuose pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimo tema. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kad tarpininkavimo sutartys būtų sudarytos su didesnės rizikos klientais, kad galėjo būti atliktos įtartinos piniginės operacijos ir sandoriai, apie kuriuos Bendrovė privalėtų pranešti FNTT. Todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas visiškai neatlikto Įstatyme numatytų įpareigojimų, yra nepagrįsti.

18.10. Tiek atsakovas, tiek teismas pažeidė proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, neatsižvelgdami į tai, kad pareiškėjo padarytais pažeidimais nebuvo padaryta jokia žala, o skiriant baudą, netinkamai taikyta atsakomybė už Įstatymo pažeidimą.

19. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo:

20.1. Nagrinėjamame ginče buvo įvertinta, kad Bendrovė vykdo nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama tarpininkavimo sutartis su klientais dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant / nuomojant nekilnojamąjį turtą, t. y. Bendrovė įsipareigoja ieškoti klientui nuosavybės teise priklausančio turto ir (arba) nuomojamo turto pirkėjo ir (arba) nuomininko. Nekilnojamojo turto agentai į subjektų, įpareigotų taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, sąrašą įtraukti nuo 2017 m. liepos 13 d., į nacionalinę teisę perkėlus Direktyvą 2015/849. Įstatymas nustato pareigas Įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems subjektams. Į tokių (įpareigotųjų) subjektų ratą patenka ir pareiškėjas (Įstatymo 2 str. 10 d. 9 p.): UAB „Inreal“ nuo 2018m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos 2021 m. rugsėjo 13 d. tiesiogiai vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama tiek tarpininkavimo paslaugų sutartis su nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą vykdančiomis bendrovėmis, tiek tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant / nuomojant nekilnojamąjį turtą sutartis su klientais. UAB „Inreal“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Taigi UAB „Inreal“ kyla pareiga laikytis Įstatymo nuostatų. Įstatyme nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Nei viena Įstatymo įpareigotųjų subjektų rūšis nėra Įstatymo išskirta kaip labiau saistoma Įstatymo nuostatų nei kita. Todėl pareiškėjas privalėjo įgyvendinti visas be išimties jam kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

20.2. Informacija apie klientą, reikalinga bendrovei sudarant civilinę sutartį su klientu, nėra pakankama siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Įstatymo nuostatos nustato daug platesnę būtinos informacijos apie klientą apimtį, be kurios nėra galimybės įvertinti, ar kliento veikla turi įtartinumo požymių, kuriuos privaloma pranešti Tarnybai. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia informacija, kokią nurodė renkantys ir tikrinantys Bendrovės atstovai apie klientą ir jos šaltiniai, nėra pakankama siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

20.3. Deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad brokeris papildomai įvertina, ar klientas, su kuriuo bus pasirašoma sutartis, nepriklauso rizikos grupėms, ar šie asmenys, nėra įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos. Bendrovė patikrinimo metu Tarnybai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kas rodo, kad UAB „Inreal“ nerenka iš kliento duomenų, tad sandoriai ar dalykiniai santykiai gali būti atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, taip pat netaiko rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų, kada yra privaloma taikyti sustiprintas kliento tapatybės nustatymą, parenkant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones.

20.4. Nors pareiškėjas teigia, kad Bendrovės brokeris įrašo į sutartį tam tikrus kliento duomenis, tačiau tai neatitinka Įstatymo reikalavimo rinkti ir saugoti kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas ir visą kitą informaciją, kuri turėjo būti renkama ir tikrinama apie klientą. Atliekant UAB „Inreal“ patikrinimą Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji saugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijas, įgaliojimus veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenis, informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, patikrina kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Tiek patikrinimo, tiek Komisijos posėdžio metu Bendrovė nurodė, kad kitos informacijos apie klientus nei nurodyta sutartyse ji neturi, atskirų duomenų apie kiekvieno kliento tapatybę nekaupia.

20.5. Iki 2020 m. liepos 27 d. Bendrovėje nebuvo paskirto vadovaujančio darbuotojo, kuris organizuotų Bendrovės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Be to, apie 2020 m. liepos 27 d. paskirtą darbuotoją FNTT buvo informuota daugiau nei po metų 2021 m. rugsėjo 14 d., t. y. po Bendrovės patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai įvertino, kad UAB „Inreal“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o UAB „Inreal“ apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie ginčytų šias aplinkybes. Be to, tarpininkavimo sutartys su klientais buvo pasirašomos UAB „Inreal“ vardu, todėl Bendrovė privalėjo užtikrinti, kad tarpininkavimo paslaugas suteikiantys asmenys, nepaisant to, kad nėra Bendrovės darbuotojai, žinotų apie Įstatymo nuostatas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. nebuvo imtasi tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas.

20.6. Tarnyba įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą UAB „Inreal“.

20.7. Įstatymas įgyvendina Direktyvą 2015/849, kurios 43 straipsnis (su paskutiniais pakeitimais) nustato, kad asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, kaip nurodyta 1 straipsnyje, laikomas viešojo intereso klausimu pagal BDAR. BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui. Įstatyme apibrėžiant tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir kitas duomenų tvarkymo taisykles, jos laikytinos specialiosiomis BDAR atžvilgiu. Todėl duomenų tvarkymas pagal Įstatymą atitinka BDAR.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vykdo nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydamas tarpininkavimo sutartis su klientais dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant / nuomojant nekilnojamąjį turtą.

22. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punktu, nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar jį atitinkančią sumą užsienio valiuta, yra įpareigotasis subjektas, t. y. subjektas, įpareigotas taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.

23. Pareiškėjo veikla patenka į Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte įtvirtintą įpareigotojo subjekto apibrėžtį, todėl pareiškėjui kyla pareiga laikytis Įstatymo nuostatų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad Įstatyme nėra nustatyta išimčių, pagal kurias įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jo veikla (ypatumai) galėtų turėti įtakos Įstatymo nuostatų įgyvendinimui ar pareiškėjo veiksmų, kaip Įstatymo pažeidimų, vertinimui. Minėta, kad pareiškėjas atitinka įpareigotojo subjekto teisinius požymius, todėl jam visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos.

24. Byloje nustatyta, kad informacija, kokią nurodė renkantys ir tikrinantys pareiškėjo atstovai apie klientą ir jos šaltiniai, neapima visų duomenų, kurie turi būti renkami bei tikrinami pagal Įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Bendrovė pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių reikalavimus.

25. Dėl Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių pažeidimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad patikrinimo metu Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad saugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijas, įgaliojimus veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenis. Nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Tai rodo, jog UAB „Inreal“ nerenka iš kliento duomenų, ir sandoriai ar dalykiniai santykiai gali būti atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, taip pat netaiko rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų, kada yra privaloma taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, parenkant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių (ABTĮ 56 str. 7 d.).

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. pradžios iki 2021 m. elektroninėje laikmenoje ar popierine forma nerinko ir nesaugojo duomenų, susijusių su tapatybės nustatymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, kad pareiškėjas nesaugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijų, įgaliojimų veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenų, informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, ar tikrintų kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, patikrintų, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, todėl padaryta teisinga išvada, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Tai, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra Įstatymo III skirsnyje numatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių pažeidimas.

27. Byloje pagrįstai konstatuota, kad iki 2020 m. liepos 27 d. Bendrovėje nebuvo paskirto vadovaujančio darbuotojo, organizuojančio Bendrovės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Apie 2020 m. liepos 27 d. paskirtą darbuotoją FNTT buvo informuota 2021 m. rugsėjo 14 d. Toks neveikimas yra Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas. Nurodytų aplinkybių kitaip vertinti nėra teisinių pagrindų.

28. Dėl šios Nutarties 18.7 punkte nurodytų argumentų nepagrįstumo.

28.1. Pagal BDAR 6 straipsnio, apibrėžiančio duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygas, 1 dalies e punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Duomenys turi būti tvarkomi tik tokiu mastu, kokiu yra taikoma atitinkama sąlyga.

28.2. Šiame kontekste reikšmingos viešojo intereso sąvokos aspektu pažymėtina, kad Direktyvos 2015/849 43 straipsnyje aiškiai nustatyta, jog asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, kaip nurodyta 1 straipsnyje, laikomas viešojo intereso klausimu pagal Direktyvą 95/46/EB (taigi, ir pastarąją direktyvą panaikinusį BDAR).

28.3. Direktyvoje 2015/849 nustatytas teisinis reguliavimas į Lietuvos Respublikos teisę perkeltas ir įgyvendintas Įstatymo normomis (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, taip pat Įstatymo priedo, kuriame išvardijami Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, 3 punktas).

28.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad duomenų tvarkymas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėms, įtvirtintoms Įstatyme, įgyvendinti, atitinka duomenų tvarkymo teisėtumo dėl viešojo intereso sąlygą, kylančią iš BDAR 6 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo.

29. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta šios Nutarties 18.10 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui poveikio priemonę - baudą įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė išsamius argumentus, kuriais remiantis konstatuota, jog paskirtoji poveikio priemonė yra pagrįsta bei teisėta: pareiškėjo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, jo įvykdyti Įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, nors daugybiniai Įstatymo pažeidimai buvo daromi daugiau nei vienus metus, jam paskirtos baudos dydis (8 265 Eur) sudaro tik apie 1,5 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad paskirta bauda ir jos dydis pažeidžia proporcingumo principą ar prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams; pareiškėjas nenurodė (ir byloje nenustatyta) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti FNTT paskirtos baudos sumažinimą, kuri ir taip jau buvo pakankamai sumažinta, ar kitokios poveikio priemonės taikymą.

31. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitokiam faktinių aplinkybių vertinimui (ABTĮ 56 str. 7 d.) bei jų pagrindu atliktam pareiškėjo veiksmų bei dėl jų taikomos poveikio priemonės teisiniam kvalifikavimui, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nereikšmingų galutinei procesinei bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis