2019-03-20 Nr. AB-6958-3-61-3-02719-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3507-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02719-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. Y. (H. Y.) ir T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. Y. ir T. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai H. Y. ir T. Z. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-560, 561 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad H. Y. atvyko į Lietuvą 2014 m., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nors buvo (ir iki šiol yra) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Cortalis“ akcininkas, siekdamas plėsti savo veiklos sritis, investavo į naują įmonę ir tuo pagrindu kreipėsi į Departamentą kaip UAB „Šilduja“ akcininkas. Pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. nuosavybės teise (kartu su sutuoktine T. Z. ir seserimi P. Y.) įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir visi trys jame gyvena iki šiol. Departamentui pateikė visus dokumentus, kad UAB „Šilduja“ akcijas įsigijo teisėtai, taip pat dokumentus, įrodančius, kad įmonės veikla nėra fiktyvi.

3. Pažymėjo, kad Departamentas neteisingai sprendime nurodė, jog pareiškėjas yra UAB „Sonavis“ akcininkas. Pareiškėjo teigimu, jis tokios įmonės nežino ir su ja niekaip nėra susijęs. Apklausoje Departamento pareigūnai nenurodė atsakinėti kuo išsamiau, priešingai, skubino atsakinėti greičiau, nes per paskirtą valandą neva nespės. Klausimynas anglų kalba 8 lapų, ši kalba nėra pareiškėjo pagrindinė, todėl kai kurių klausimų nesuprato. Departamentas vertėjo paslaugų nepasiūlė. Nurodė, kad net ne užsieniečiui klausimai apie Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą būtų sudėtingi. Tai, kad nurodė jam žinomus mokesčius, pareiškėjo manymu, yra pakankamas atsakymas apie mokesčių sistemą. Iš apklausos akivaizdu, kad jis žino, kuo užsiima UAB „Šilduja“, o tai, kad veiklos nenurodė pažodžiui iš verslo plano, nėra nežinojimas, kuo įmonė užsiima. Be to, akcininkas neprivalo žinoti, su kuo sudarytos visos sutartys, taip pat visų 24 įmonėje dirbančių darbuotojų pareigybių.

4. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame sprendime nėra argumentų, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, jog įmonė nevykdo veiklos ar yra fiktyvi. Įstatymai nenustato reikalavimo, kad akcininko dalyvavimas įmonės veikloje būtinas, akcininkas turi teisę dalyvauti įmonės veikloje ir ši teisė neturi būti apribota.

5. Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 101.1–101.5 papunkčių reikalavimus, nes neatliko jokio savarankiško patikrinimo, nenuvyko į įmonės veiklos vietą, neapklausė nei įmonės vadovo, nei darbuotojų, neinformavo pareiškėjų apie pradėtą leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą, neprašė pateikti papildomų dokumentų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nedalyvauja įmonės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis pats realiai užsiima teisėta veikla UAB „Šilduja“. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamame sprendime padaryta techninė klaida dėl UAB „Sonavis“ pavadinimo, t. y. turėjo būti įrašyta UAB „Cortalis“, tačiau kita informacija apie įmonę atitinka tikrovę.

8. Nesutiko su teiginiais, kad pareiškėjas nėra UAB „Šilduja“ direktorius, todėl negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus apie įmonės veiklą, taip pat jam buvo sunku atsakinėti anglų kalba, kuri nėra jo gimtoji. Aplinkybė, jog pareiškėjas yra tik įmonės akcininkas, neatleidžia jo nuo pareigos teikti Departamentui tikrovę atitinkančius duomenis apie savo ketinimus užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje bei nuo pareigos kontroliuoti įmonės veiklą. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena jau kelis metus, turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, tiek UAB „Šilduja“, tiek UAB „Cortalis“ yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, visi įmonių dokumentai turi būti sudaromi lietuvių arba lietuvių ir užsienio kalba, todėl pareiškėjui esant šių įmonių akcininkui ir ketinant kontroliuoti įmonių veiklą, neturėjo kilti sunkumų atsakant į su UAB „Šilduja“ veikla susijusius klausimus lietuvių ar anglų kalba.

9. Departamentas, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų, apklausė pareiškėją, t. y. jam buvo sudarytos visos sąlygos pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat buvo užtikrinta teisė būti išklausytam. Apklausos lape buvo nurodyta, kad jis turi pateikti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus klausimus. Nors į daugelį klausimų pareiškėjas atsakė, tačiau į kai kuriuos klausimus atsakė neteisingai arba abstrakčiai, o į kai kuriuos neatsakė.

10. Atsakovo nuomone, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo žinios apie įmonę paviršutiniškos ir nekonkrečios. Investavęs į įmonę pinigines lėšas, jis neįsigilino ar nepakankamai įsigilino į jos finansinius duomenis, strategiją, verslo plėtros galimybes, tiekėjus bei klientus, o tai reiškia, kad nedalyvauja įmonės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima.

11. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne tuo pagrindu, jog UAB „Šilduja“ yra fiktyvi, buvo nustatyta, kad pareiškėjas neketina užsiimti teisėta veikla šioje įmonėje. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti jos veikloje.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas H. Y. 2018 m. gegužės 30 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Šilduja“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės kapitalo. Kartu su prašymu pateikė UAB „Šilduja“ banko išrašą, Sodros informaciją apie apdraustus asmenis, pažymą apie sąskaitų likučius, UAB „Cortalis“ akcininkų sąrašą, darbo sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis ir kitus dokumentus. Tą pačią dieną, H. Y. sutuoktinė T. Z. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi). Kartu su prašymu pateikė galiojančio kelionės dokumento kopiją, santuokos liudijimo kopiją, liudijimo vertimą į lietuvių kalbą ir kitus dokumentus.

14. Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. atvyko į Departamentą ir buvo apklaustas dėl jo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje bei dalyvavimo UAB „Šilduja“ veikloje. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo apklausos rezultatus, 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, o pareiškėjos atžvilgiu – vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

15. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėjas neketina užsiimti teisėta veikla šioje bendrovėje, t. y., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, taip pat nustatyta, kad jo nesieja ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai. Nustačius, kad H. Y. neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti, konstatuota, kad jo sutuoktinė T. Z. neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti šeimos susijungimo pagrindu.

16. Teismas nustatė, kad UAB „Šilduja“ verslo plane nurodyta, kad pagrindinė bendrovės veikla – visų tipų pastatų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų montažas ir prekyba. Departamentas, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas realiai dalyvauja bendrovės veikloje, pakvietė jį į apklausą. Iš pareiškėjo apklausos matyti, kad pareiškėjas neteisingai nurodė bendrovės akcijų kiekį bei vienos akcijos nominalią vertę. Apibūdindamas bendrovės veiklą, pareiškėjas nurodė, kad bendrovė užsiima „ventiliavimu, vamzdynais, karštu ir šaltu vandeniu, dujų vamzdynais“ ir pažymėjo, kad neužsiima prekyba, tačiau po to pakoregavo, kad „jie turi parduotuvę, kurioje parduodama skirta verslui įranga“. Pareiškėjas nenurodė šios įrangos gamintojų, taip pat neišvardino pagrindinių bendrovės klientų. Atsakydamas į klausimą, ar bendrovė turi konkurentų ir paprašius juos išvardinti, pareiškėjas pažymėjo, kad kompanija Panevėžyje geriausia, tačiau jo pateiktame kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi bendrovės verslo plane nurodyta, kad rinka yra perpildyta, metai iš metų rinka siaurėja, atsiranda vis naujų rinkos žaidėjų, didėja konkurencija, dėl to pelno marža nesiekia 10 procentų. Paprašius išvardinti bendrovės stiprybes, silpnybes ir problemas, pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė turi daug licencijų (38) ir profesionalų personalą, o silpnybių ir problemų neturi, tačiau bendrovės verslo plane pateikta bendrovės plėtros SSGG (SWOT) analizė, kurioje išvardintos 7 bendrovės stiprybės. Apibūdindamas bendrovės 2018 m. planus pareiškėjas pažymėjo, kad tai yra gauti darbo privačiuose ir vyriausybiniame projektuose, taip pat nurodė, jog bendrovės apyvarta planuojama 50 000 Eur, tačiau bendrovės verslo plane nurodyta, kad 2018 m. planuojama 800 000 Eur be PVM metinė apyvarta. Taip pat nurodė, kad bendrovės apyvarta 2017 m. buvo 600 000 Eur, o dabar ji sudaro 500 000 Eur, tačiau tai neatitinka tikrovės.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nežinojo, ar bendrovės darbuotojai taip pat dirba ir kitose įmonėse. Į klausimą, ar bendrovės darbuotojai motyvuojami bendrovėje papildomai, pareiškėjas atsakė, kad ne, tačiau iš verslo plano matyti, jog jie nuolat dalyvauja mokymuose, seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, o tai laikoma motyvacijos priemonėmis. Apibūdindamas savo funkcijas bendrovėje ir klientus, su kuriais bendradarbiauja, pareiškėjas pažymėjo, kad nėra vykdantysis direktorius, tačiau jis atlieka ,verslo marketingą 2018–2019 m., pritraukiant žinomas įrangos kompanijas iš Vokietijos bei Danijos, tačiau konkrečių klientų pavadinimų nenurodė. Į klausimą, ar bendrovė turi kreditą, pareiškėjas atsakė ne, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes iš SEB banko išrašo nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos kas mėnesį nurašoma piniginių lėšų suma SEB banko lizingui. Į klausimą, kada paskutinį kartą buvo bendrovės akcininkų susirinkimas ir kokie sprendimai jame buvo priimti, pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo prieš mėnesį, o apie priimtus sprendimus nepaminėjo. Į klausimą, kas priima sprendimą dėl direktoriaus paskyrimo, pareiškėjas pažymėjo, kad jis ir jo sesuo (kuri taip pat yra bendrovės akcininkė), tačiau tai neatitinka tikrovės. Į klausimą, ar bendrovė turi valdybą bei iš ko ji susideda, pareiškėjas atsakė, kad turi, o susideda ji iš bendrovės akcininkų ir sprendžia bendrovės politikos klausimus. Paprašius pareiškėjo apibūdinti didžiausias bendrovės sutartis, nurodė, kad su Vyriausybe, Panevėžys, o paprašius nurodyti konkrečias kompanijas, su kuriomis bendradarbiauja, pažymėjo, kad turi daug projektų, tačiau kompanijų eilinį kartą neišvardino. Taip pat nenurodė pagrindinių Lietuvos Respublikos mokesčių dydžių ir reikalavimų, taikomų įmonėms, kurių dalyviai užsieniečiai ir siekia gauti leidimus laikinai gyventi. Apklausos lape į klausimą, ar pareiškėjas moka lietuvių kalbą, jei ne, kaip ketina bendrauti Lietuvoje, nurodė, kad lietuvių kalbos nemoka, bet lanko pamokas, Lietuvoje ketina susikalbėti angliškai, o sutartims ir kitiems dokumentams turi gerą teisininką.

18. Teismas, įvertinęs apklausos rezultatus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo kai kurie pateikti atsakymai nėra tikslūs ir ne visais klausimais konkretūs. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad anglų kalba, kuri nėra jo pagrindinė kalba, raštu atsakyti į sudėtingus klausimus yra sunku, todėl kai kurių klausimų negalėjo suprasti, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pageidavęs vykusioje apklausoje dalyvauti su vertėju. Nusprendęs atsakinėti į klausimas ne savo gimtąja kalba, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad pateikti atsakymai galimai nebus pakankamai išsamūs. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovė, profesionali teisininkė, patvirtino, kad apklausoje dalyvavo kartu su pareiškėju. Teismas pareiškėjo argumentus dėl vertėjo apklausoje neužtikrinimo vertino kaip jo gynybinę poziciją, kuria jis siekia pateisinti negalėjimą atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl žinių trūkumo, o ne dėl kalbos nemokėjimo.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė neteisingą bendrovės pelną, apyvartą, akcijų kiekį, nenurodė bendrovės klientų ir konkurentų, nežinojo apie bendrovės turimą kreditą. Pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, tačiau iš pateiktų atsakymų matyti, kad yra neįsigilinęs į bendrovės finansinius duomenis, jos strategiją, tiekėjus bei klientus, o tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas realiai nedalyvauja bendrovės veikloje, tik siekia formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus gauti leidimą, nors realiai veiklos UAB „Šilduja“ nevykdo, tai sudaro pagrindą spręsti, kad kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėja T. Z. teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, tačiau atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi jos sutuoktiniui H. Y., pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą ir pareiškėjai.

21. Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais motyvais. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimą, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Departamento sprendimą, netenkino ir išvestinio reikalavimo.

III. 22. Pareiškėjai H. Y. ir T. Z. (toliau – ir apeliantai) padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų skundą tenkinti.

23. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, Sprendime nerastas nei vienas tai patvirtinantis argumentas. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, pateikė visus reikiamus dokumentus atsakovui. Šiuo atveju pareiškėjas atitinka visus Įstatymo reikalavimus. Formalus atitikimas Įstatymui neturi ir negali būti vertinamas neigiamai, nes tai yra valstybės sukurti reikalavimai, kuriuos atitinkantis asmuo gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar pakeitimo. Ne kiekvienas užsienietis investuoja į verslą Lietuvoje. Pareiškėjas yra UAB „Šilduja“ akcininkas (įmonės steigimo dokumentai, akcininkų sąrašas bei kiti susiję dokumentai buvo pateikti Departamentui). UAB „Šilduja“, įsteigta 2008 m., turi 1 600 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė yra 28,96 Eur, o verčių sumą - 46 336 Eur. Iš viso įmonėje yra 5 akcininkai, iš pareiškėjas ir jo sesuo turi po 536 vnt. akcijų (15 522,56 Eur nominalios vertės), o kiti trys akcininkai turi po 176 vnt. akcijų. Taigi turi iš viso 67 proc. akcijų ir turi įmonėje balsų daugumą. Atsakovui buvo pateikti visi įrodymai apie tai, kad pareiškėjas legaliai įsigijo UAB „Šilduja“ akcijas. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, įmonės akcininkas neturi vertinamojo kriterijaus, ar jo dalyvavimas įmonės veikloje yra „būtinas“. Taigi teismo sprendime nėra nei vieno argumento, pagrindžiančio, kaip pasireiškia pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus.

24. Pareiškėjai nesutinka ir teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjas realiai veiklos UAB „Šilduja“ nevykdo. Bendrovės pagrindinė veikla yra visų tipų pastatų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų montažas, joje dirba virš 20 darbuotojų, veikla atitinka verslo plane nurodytą veiklą. Atsakovui buvo pateikta ne viena sutartis su klientais (darbų rangos ar subrangos), išrašytų sąskaitų faktūrų registras, banko išrašas bei kiti dokumentai, įrodantys, kad įmonės veikla nėra fiktyvi, o pareiškėjas yra įmonės akcininkas, kuris turi teisę dalyvauti įmonės veikloje, priimti sprendimus dėl įmonės valdymo, dėl finansinių klausimų, tokių kaip įstatinio kapitalo didinimas, pelno paskirstymas, įmonės reorganizavimo, įmonės veiklos gairių. Šios teisės akcininkui negali ir neturi būti varžomos dėl Migracijos departamento specialistų nesupratingumo, nekompetencijos ar nežinojimo, kaip vyksta įmonės valdymas. Ne Departamento kompetencija spręsti, ar akcininko dalyvavimas įmonės veikloje yra būtinas.

25. Pažymi, kad teismui yra pateikti visi dokumentai, įrodantys tiek realią UAB „Šilduja“ veiklą, tiek aplinkybes, kad pareiškėjas yra akcininkas, dalyvauja įmonės veikloje, nuosavybės teise turi butą Vilniaus centre. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2014 m., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nors buvo ir iki šiol yra UAB „Cortalis“ akcininkas, tačiau esant abejonių, ar įmonė sėkmingai dirbs ir plėsis toliau, siekdamas plėsti savo veiklos sritis, investavo į naują įmonę ir tuo pagrindu, atėjus laikui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, kreipėsi į Departamentą kaip naujos įmonės UAB „Šilduja“ akcininkas. Pareiškėjas ir toliau išlieka kitos įmonės UAB „Cortalis“ akcininku ir sieks, kad įmonė tinkamai ir pelningai funkcionuotų.

26. Pareiškėjų teigimu, nepagrįstas ir sprendimo argumentas dėl piktnaudžiavimo procedūromis. Asmuo turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jei jis atitinka, ar mano, kad atitinka, Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, elgėsi teisėtai, pagal visus teisės aktų reikalavimus, sąžiningai. Pareiškėjas ne tik kad formaliai atitinka visus reikalavimus, tačiau realiai nurodė aplinkybes dėl vykdomos įmonės veiklos ir paaiškino, kad nors ir yra kitos įmonės akcininkas, nori plėsti veiklą, surado įmonę, į kurią norėjo investuoti, ir kuri, jo manymu, bus pelninga ateityje. Todėl asmens teisėtas ir sąžiningas elgimasis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procedūromis.

27. Pareiškėjas dėl sprendimo teiginių, susijusių su jo apklausa, nurodo, kad vertinta buvo tik dalis atsakymų, o ne jų visuma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausa organizuota ne pareiškėjo gimtąja kalba, apie tai, kad jis galėjo pasirinkti vertėją, nebuvo informuotas, su juo dalyvaujančiai advokato padėjėjai atsakovo darbuotojai nurodė, kad pastaroji negali nieko kalbėti ar kitaip padėti atsakinėti į klausimus. Tik matant, kad pareiškėjas yra raginamas atsakinėti ir jis nesupranta užduodamų klausimų, teisininkė pradėjo padėti versti klausimus, kad jie būtų suprantami pareiškėjui. Akcentuoja, kad pareiškėjas yra įmonės akcininkas, o ne vadovas, tačiau Departamentas šios aplinkybės nevertino. Pareiškėjo atsakymų negalima vertinti kaip klaidingų ar neteisingų, kadangi iš esmės į juos buvo atsakyta teisingai, o netikslumai turėtų būti vertinami dėl kalbos nepakankamo mokėjimo. Departamentas turėtų vertinti atsakymų visumą, tačiau kai kurie atsakymai ar dėl kalbos ir vertimo paklaidos, ar dėl kitokio supratimo, nors ir atsakyti tinkamai, tačiau atsakovo vertinami neigiamai, paimti iš konteksto. Pareiškėjas buvo raginamas atsakinėti kuo greičiau, jam nebuvo nurodoma atsakinėti kuo išsamiau. Kultūrinis supratimas ir individualus klausimų supratimas negali būti interpretuojami neigiamai. Pareiškėjas į klausimą, ar jis Lietuvoje gyvena su šeima, iš pradžių atsakė neigiamai, nes jo supratimu, šeima - tai tėvai, dėdės, tetos ir kiti giminaičiai. Nors Lietuvoje jis gyvena kartu su sutuoktine ir seserimi, tačiau šiuos asmenis jis laiko kaip vienetą. Tačiau paaiškinus, kad Lietuvoje šeima yra ir sutuoktinė, ir sesuo - atsakymas buvo pakoreguotas. Sprendime yra nurodyti tik keli atsakymai, kurių pagrindu buvo priimtas neigiamas sprendimas, tačiau didžioji dauguma atsakymų net neminimi.

28. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas siūlė, jog prireikus ar kilus neaiškumams, gali pateikti papildomus dokumentus, tačiau Departamentas jų neprašė, nors pagal Tvarkos aprašą, tai padaryti turėjo. Toks elgesys vertintinas kaip atmestinas ir aplaidus duomenų surinkimas ir motyvavimas priimant neigiamą sprendimą pareiškėjų atžvilgiu.

29. Pareiškėjai teigia, kad nors teisės aktuose yra aiškiai numatyta procedūra, siekiant atlikti išsamų ir patikimą tyrimą, leidžiantį daryti pagrįstas išvadas, tačiau šiuo atveju to nebuvo laikomasi, o teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nesilaikė Įstatymo reikalavimų.

30. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl to, kad atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. Departamentas melagingai nurodo, kad pareiškėjas yra UAB „Sonavis“ akcininkas. Pareiškėjas nežino tokios įmonės ir niekaip nėra su ja susijęs. Be to, nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas ieškojo galimybių legalizuoti savo buvimą Lietuvoje. Pareiškėjas turi UAB „Cortalis“ bei UAB „Šilduja“ akcijų, investavo į tai savo pinigus ir laiką, turi nuosavą būstą, siekia verslo plėtros, gyvena su šeima Lietuvoje nuo 2014 metų. Asmens siekis plėstis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procedūromis (nors nesupranta net kokiomis) ar ieškojimas galimybių legalizuoti buvimą Lietuvoje, o ne tikslas užsiimti teisėta veikla. Skundžiamame sprendime nėra nei vieno argumento, kad pateikti duomenys neatitiktų tikrovės, kad UAB „Šilduja“ nevykdytų veiklos, ar būtų fiktyvi, kad akcininkai būtų tik formalūs. Akcininkas turi teisę dalyvauti įmonės veikloje, ir šita teisė neturi būti apribota. Migracijos departamentas neatliko išsamaus patikrinimo, nesuteikė pareiškėjui galimybės paaiškinti ar patikslinti atsakovui neaiškių ar neva netikrų duomenų. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į pareiškėjo teisę į gynybą, kadangi nors atsakovas žinojo ir pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, apie galimus įtarimus dėl bendrovės veiklos neinformavo, pateikti paaiškinimų neprašė, išsamaus tyrimo neatliko. Pažymi, kad šioje byloje teisė būti išklausytam turėtų būti vertinama kaip pagrindinė teisė, kurią atsakovas pažeidė, nes pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė ja pasinaudoti.

31. Atsakovas, priimdamas sprendimą, nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis priėmė neigiamą sprendimą, toks atsakovo nenuoseklumas, kuomet atsakovas netiria duomenų, nesiaiškina aplinkybių, selektyviai renka įrodymus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, galbūt apsunkina pareiškėjo teises realizuoti teisę į teisminę gynybą. Jokių duomenų, kad pareiškėjai keltų grėsmę saugumui ar, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nėra. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, padarė esminių ir akivaizdžių klaidų, dėl to buvo padarytos nepagrįstos ir faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, jog Departamentui pateikė visus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovė nėra fiktyvi, o teisės aktai nenustato reikalavimo, pagal kurį įmonės akcininkų dalyvavimas įmonės veikloje yra būtinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad vien įmonės akcijų turėjimas savaime nesukuria prielaidos užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi, leidimas turėtų būti išduodamas tik tokiam užsieniečiui, kuris realiai užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o ne siekia vien formaliai atitikti Įstatymo nuostatas leidimui laikinai gyventi gauti, kadangi akcijų turėjimo faktas nesuponuoja išvados, kad užsieniečio ketinimai užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje yra realūs. Atsakovas, atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, kad pareiškėjas nedalyvauja bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis pats realiai užsiima teisėta veikla bendrovėje, mano, kad deklaratyvūs skundo teiginiai, neva Departamentas neturėjo pagrindo vertinti, ar pareiškėjo dalyvavimas bendrovės veikloje yra būtinas, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

34. Atsakovas pažymi, kad Departamento sprendime buvo padaryta techninė klaida dėl įmonės pavadinimo ir vietoj UAB „Sonavis“ turėjo būti įrašyta UAB „Cortalis“, tačiau visa kita informacija apie minėtą įmonę atitinka tikrovę. Departamento sprendime yra teisingai nurodyta, kad UAB „Cortalis“ (t. y. įmonė, teisėtos veiklos kurioje pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi) steigėja yra UAB „Legal Line“, kuri Departamentui yra žinoma kaip įmonė, kuri steigia dažniausiai fiktyvias įmones, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. A. I., kuris yra UAB „Cortalis“ direktorius ir valdybos narys bei UAB „Legal Line“ prokuristas, kaip ir buvo nurodyta Sprendime, yra bendrovės direktoriaus E. I. sūnus. Taigi Departamento sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neketino vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, o tik ieškojo galimybių legalizuoti savo buvimą Lietuvoje. Departamento vertinimu, neteisingai nurodytas įmonės pavadinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kita su šia įmone susijusi informacija Sprendime yra nurodyta teisingai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

35. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėjas apklausos metu pateiktus klausimus atsakinėjo taip, kaip jis suprato klausimus, savais žodžiais. Pareiškėjo teigimu, tam tikri užduodami klausimai nepriskirtini akcininko kompetencijai, todėl jis ir neturėjo žinoti atsakymų į šiuos klausimus. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra tik Bendrovės akcininkas, neatleidžia jo nuo pareigos teikti Departamentui tikrovę atitinkančius duomenis apie savo ketinimus užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje bei nuo pareigos kontroliuoti Bendrovės veiklą. Pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena jau ne pirmus metus, jis jau turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Taigi Departamento vertinimu, pareiškėjui neturėjo sudaryti sunkumų atsakyti į klausimus, susijusius su jo ketinama vykdyti teisėta veikla.

36. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų, iškvietė pareiškėją į apklausą ir paprašė užpildyti apklausos lapus dėl pareiškėjo vykdomos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje bei dalyvavimo bendrovės veikloje (taigi, priešingai, nei teigiama skunde, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta).

37. Nurodo, kad nors į daugelį apklausos lape pateiktų klausimų pareiškėjas atsakė, tačiau į kai kuriuos klausimus jis atsakė neteisingai arba abstrakčiai, o į kai kuriuos neatsakė apskritai. Vertinant pareiškėjo apklausos rezultatus, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad jo žinios apie bendrovę paviršutiniškos ir nekonkrečios. Investavęs į bendrovę pinigines lėšas, jis neįsigilino ar nepakankamai įsigilino į jos finansinius duomenis, strategiją bei verslo plėtros galimybes, tiekėjus bei klientus, nors, kaip pats teigia apeliaciniame skunde, įmonės akcijas nupirko siekdamas išplėsti veiklą, t. y. dar prieš įsigydamas įmonės akcijas turėjo susipažinti su įmonės veikla, bet to nepadarė. Tai reiškia, kad jis nedalyvauja bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima. Taip pat kyla abejonės, ar šio užsieniečio dalyvavimas bendrovės veikloje, esant stabiliam bei pelningam bendrovės darbui, yra būtinas. Taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų gauti leidimą laikinai gyventi.

38. Departamentas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad pareiškėjo žinios apie bendrovės veiklą yra paviršutiniškos, pagrįstai ginčijamame Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi nevykdo ir neketina vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šias išvadas patvirtina ir duomenys apie UAB „Cortalis“, t. y. įmonę, teisėtos veiklos vykdymo kurioje pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, UAB „Cortalis“ turi nuolatines mokestines nepriemokas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai), nuo 2018 m. vasario 15 d. šioje įmonėje drastiškai mažėjo darbuotojų (2018 m. vasario 15 d. - 5 darbuotojai, 2018 m. rugpjūčio 21 d. - 1 darbuotojas, 2018 m. gruodžio 19 d. - 0 darbuotojų), taigi, pareiškėjas nebegalėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo šioje įmonėje pagrindu (akivaizdu, kad priešingai, nei nurodoma skunde, ir šiuo metu UAB „Cortalis“ jokios veiklos nevykdo), o tai tik patvirtina Departamento išvadas, kad pareiškėjas, įsigydamas UAB „Šilduja“ akcijas, tik ieškojo formalaus būdo gauti leidimą laikinai gyventi, o teisėta veikla šioje įmonėje užsiimti neketino.

39. Atsakovas, atsakydamas į skundo teiginius, kad pareiškėjas Departamentui pateikė pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad Bendrovė nėra fiktyvi, pažymi, kad ginčijamas Sprendimas nebuvo priimtas tuo pagrindu, jog Bendrovė yra fiktyvi, tačiau buvo nustatyta, kad pareiškėjas neketina užsiimti teisėta veikla šioje Bendrovėje. Taigi, skundo teiginiai, susiję su Bendrovės aktyvumo nustatymu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi.

40. Nesutinka ir su skundo teiginiais, kad Departamentas neatliko išsamaus tyrimo ir nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo, o byloje surinktos informacijos pakako ginčijamam Sprendimui pagrįsti (ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu jam buvo suteiktos visos galimybės pagrįsti ketinimų užsiimti teisėta veikla UAB „Šilduja“ pagrįstumą). Akcentuoja, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, pasitelkiant įgaliotus atstovus, taip pat atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar kitu tokią teisę suteikiančiu dokumentu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

41. Atsakovo nuomone, tiek Departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas atidžiai ir rūpestingai išnagrinėjo, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas, taigi priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

43. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. gegužės 30 d. Departamentui pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka, taip pat su prašymais pateikė dokumentus. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjams H. Y. ir T. Z. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

45. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

46. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Minėto straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o 14 punkte – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

47. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas Departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyvent Lietuvos Respublikoje, priimtas nustačius, kad pareiškėjas neketina užsiimti teisėta veikla UAB „Šilduja“, t. y., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, taip pat nustatyta, kad jo nesieja ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai. Kadangi pareiškėjas H. Y. neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti, Departamentas konstatavo, kad jo sutuoktinė T. Z. neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti šeimos susijungimo pagrindu.

48. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, vertindamas pareiškėjo apklausos duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepasiūlė pareiškėjui vertėjo paslaugų, dėl to jis nepakankamai gerai suprato apklausos lape suformuluotus klausimus, todėl kai kurie atsakymai galėjo būti netikslūs. Departamentas vertino tik dalį pareiškėjo atsakymų, nors privalėjo vertinti jų visumą.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Migracijos departamentas Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinę pateiktų dokumentų visumą, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neataitna Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjų skundas atmetamas. Aplinkybė, jog pareiškėjai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir sprendime motyvuotai pagrindė padarytas išvadas.

52. Pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia Departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų faktinių aplinkybių. Departamentas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamuose sprendimuose pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas apklausos metu į kai kuriuos klausimus atsakė netiksliai ir neteisingai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jis nepakankamai moka anglų kalbą, dėl to galėjo neteisingai suprasti klausimus, atitinkamai jo atsakymai galėjo būti netikslūs, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra išsilavinęs asmuo, apklausoje dalyvavo su teisininke, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nesuprato apklausos lape suformuluotų klausimų ir dėl to į juos atsakė neteisingai arba netiksliai.

53. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Departamentas neturi pareigos kiekvienu atveju kreiptis į užsienietį ir prašyti pateikti papildomus dokumentus, kadangi pareiga pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tenka būtent užsieniečiui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų ar įrodymų, yra nepagrįsti.

54. Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su bendrovės nefiktyvumu, kadangi Departamento Sprendimas nėra grindžiamas aplinkybe, jog bendrovė, kurios akcininku yra pareiškėjas, yra fiktyvi.

55. Pareiškėja T. Z. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Įvertinus tai, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjos T. Z. sutuoktiniui H. Y., Sprendimu taip pat pagrįstai buvo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų H. Y. (H. Y.) ir T. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius