2020-08-05 Nr. AB-14495-3-61-3-03348-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-143-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03348-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kretingos vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-737 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-004 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) ir pareiškėjas, veikdamas kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2009 m. gruodžio 30 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-004 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/58 (toliau – ir Sutartis). Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 850,00. Nuo 2010 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu ir susitarimais buvo keičiamos Sutarties sąlygos, be kita ko, 2014 m. gegužės 6 d. susitarimu Nr. 7 (toliau – Susitarimas) pakeista Sutarties 1 priedo 5 lentelė, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 330 būstų ir prie vandentiekio tinklų 320 būstų; pakeista Sutarties 1 priedo 7 lentelė, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 987 gyventojai, o prie vandentiekio tinklų – 960 gyventojų.

3. Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 3, kurioje pateikti stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 667 (iš planuotų 960), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 812 (iš planuotų 987).

4. APVA 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Tyrimo išvada) konstatuojama, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, rodiklio nepasiekimas sudaro 12 proc., tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktu, taikomas finansinės korekcijos dydis yra 5 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 420 866,85 Eur suma. Įsakymu nustatyta, kad grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 385 840,27 Eur.

5. Pareiškėjas teigė, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu.

6. Pareiškėjo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – tai gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų. Pareiškėjas pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti: pareiškėjas teigė, kad 139 gyventojai neprisijungė prie vandentiekio tinklų dėl to, kad būstas tapo negyvenamas, gyventojai įsirengė nuosavus gręžinius, būstas neturi sanitarinio mazgo ir gyventojai atsisako jį įsirengti, statyba atidėta neapibrėžtam terminui, o 23 gyventojų neprisijungimas prie vandentiekio tinklų įvyko dėl gyventojų skaičiaus Kretingos rajone sumažėjimo. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.

7. Pareiškėjo vertinimu, APVA nepagrįstai nusprendė į pasiekto rodiklio skaičių neįtraukti gyventojų, prisijungusių prie vandentiekio tinklų 2017 m. Jau nuo 2017 m. kovo 29 d. prijungimo prie vandentiekio tinklų rodiklio nepasiekimas yra mažesnis nei 10 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo tyrimo išvada parengta tik 2017 m. rugpjūčio 28 d., rodiklio skaičiai, pasiekti iki šios išvados pateikimo, turėjo būti įtraukti į pasiekto rodiklio skaičių.

8. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimo tyrimo išvada priimta neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktas pastabas, todėl perskaičiuotinas prie vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičius: prie išvadoje nustatyto prijungtų gyventojų skaičiaus – 815 – turėtų būti pridėta 15 gyventojų. Laikytina, kad prie vandentiekio tinklų prijungta 830 gyventojų iš 928, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 10,56 proc. Pareiškėjas darė išvadą, kad pažeidimas, net jei jis konstatuotinas, yra mažareikšmis.

9. Pareiškėjas teigė, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio pareiškėjas negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją, gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 nusprendė pakeisti priemonės „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir minimo nutarimo 2 punkte nurodė naujus stebėsenos rodiklius: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų ir gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650 buvo pakeistas ir Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, prisijungusių prie naujos infrastruktūros skaičius, bet būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius.

10. Pareiškėjo vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.

11. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo naujų vandens gerinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos bei įsigytos transporto priemonės dumblui vežti vertės (nuo šių rangos sutarčių verčių sumos 5 proc. sudaro net 182 502,27 Eur), kadangi šie veiksniai nėra susiję su Įsakyme konstatuotu pažeidimu. Be to, finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros vertės, neatsižvelgiant į tai, kad pažeidimas dėl prijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičiaus nebuvo konstatuotas. Finansinė korekcija siekia net 19,7 proc. pareiškėjo praėjusiųjų finansinių metų visų pardavimų pajamų. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio. Be to, pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjo veiklos atlikimui, visuomenės viešojo intereso užtikrinimui.

12. APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, Įsakymu yra tik formaliai nukreipiama į APVA išvadą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, taip pat netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų.

13. Aplinkos ministerija, priimdama Įsakymą, pažeidė procedūrines nuostatas, kadangi Įsakymas priimtas nesibaigus APVA tyrimo išvados apskundimo terminui – APVA tyrimo išvada pareiškėjui buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu, pareiškėjas turėjo teisę ją skųsti Aplinkos ministerijai per 10 darbo dienų, tačiau Įsakymas buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. dar nesuėjus APVA tyrimo išvados apskundimo terminui.

14. Pareiškėjas teigė, kad Rekomendacijų 263.2 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Rekomendacijos punkto teisėtumą. Be to, pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo klausimu, ar PAFT ir Rekomendacijų nuostatos, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

15. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad tyrimas dėl galimo pažeidimo neturėjo būti inicijuotas. Įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.

17. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie, anot pareiškėjo, sąlygojo stebėsenos rodiklių nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui jau Sutarties pasirašymo metu, kadangi Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Tuo atveju, jei šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu, ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų jų įtaką rodiklių nepasiekimui.

18. Atsakovo teigimu, pareiškėjo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Atsakovas pažymėjo, kad prieš teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas turėjo paskaičiuoti ir nurodyti paraiškoje preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi, finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, taigi, pareiškėjui išmokėta didesnė suma, negu priklausytų.

19. Atsakovas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais APVA ir atsakovas turi vadovautis, parinkdami taikytinos finansinės pataisos dydį. Rekomendacijose nustatyta, kad tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis sudaro daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis sudaro 5 proc. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie iki galo nebuvo realizuoti arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių.

20. Atsakovas pažymėjo, kad PAFT numato teisę, o ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, bei nustato terminą, per kurį atsakovas turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Atsakovas, nepraleisdamas PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvados, pagrįstai priėmė Įsakymą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su skundu, nurodydamas, kad APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą, pritaikė neproporcingą finansinę korekciją, kuri nepagrįstai skaičiuojama nuo naujų vandens gerinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos bei įsigytos transporto priemonės dumblui vežti vertės, nesusijusios su Įsakyme konstatuotu pažeidimu, o atsakovas priėmė nemotyvuotą, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinkantį Įsakymą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, 2014 m. gegužės 6 d. laisva šalių valia sudarė Susitarimą. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Galiausiai, trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

26. Teismas vadovavosi PAFT 1911 punktu, Rekomendacijų 261.2, 262 punktais. Nurodė, kad PAFT ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

27. Nagrinėjamu atveju APVA 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir šio rodiklio nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Tyrimo išvadoje, vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vydmantų ir Salantų seniūnijų raštais, ir pripažinta, kad šios aplinkybės – sanitarinio mazgo nebuvimas ir neturėjimas lėšų jam įsirengti, būstų tapimas negyvenamais, gręžinių įsirengimas po projekto inicijavimo – turėjo įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui, kurios pareiškėjas negalėjo sumažinti. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad 125 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra įvykęs dėl pirmiau minėtų veiksnių. Be to, 20 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų įvyko dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo Kretingos rajono savivaldybėje, t. y. dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas taip pat negalėjo sumažinti. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjas prie vandentiekio tinklų prijungė 815 gyventojų, įskaičiuojant gyventojus, neprijungtus dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių ir dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Kretingos rajone.

28. Pareiškėjas nurodė, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą sąlygojo ir kiti veiksniai, kurie nebuvo įvertinti APVA pažeidimo tyrimo išvadoje, visų pirma, aplinkybė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikyta pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Todėl teisinio reglamentavimo pasikeitimas pagrįstai nepripažintas aplinkybe, pateisinančia stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą.

29. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar yra vykdomi) taip pat nelaikytos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nenustatyti pažeidimo, kadangi šių aplinkybių atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo metu. Stebėsenos rodiklio nepasiekimą pateisinančia aplinkybe taip pat nelaikyta ir teisinio reglamentavimo kaita. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, pareiškėjas laisva valia sudarė Susitarimą, kuriuo, be kita ko, pakeistas Sutarties 1 priedo 7 punktas, įtvirtinant jame naują rezultatų stebėsenos rodiklį – gyventojai, prijungti prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Taigi, pareiškėjas turėjo suvokti, kad nuo Susitarimo sudarymo momento šis stebėsenos rodiklis bus taikomas jo atžvilgiu ir tam pritarė.

30. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

31. Teismas pažymėjo, jog pažeidimo nustatymo atveju rekomenduojami taikyti finansinių korekcijų dydžiai numatyti Rekomendacijų 263 punkte. APVA pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 12 proc., todėl vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos dydis 5 proc. nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Ginčijamu Įsakymu, priimtu vadovaujantis APVA pažeidimo tyrimo išvada, netinkamomis finansuoti lėšomis pripažinta 385 840,27 Eur suma, kurią pareiškėjas įpareigotas pervesti atsakovui.

32. Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Rekomendacijų 4 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Nurodė, kad proporcingumo principas sudaro pagrindą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar taikoma poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo mastą ir yra neišvengiamai būtina tam, kad nustatytas pažeidimas būtų pašalintas, taip pat įvertinti, ar ši priemonė nesąlygos nepateisinamai didelių ribojimų subjektui, kurio atžvilgiu ji yra pritaikoma, atsiradimo.

33. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, visų pirma, pažymėta, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas nėra didelis. Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 12 proc., t. y. šio rodiklio nepasiekimas tik 2 proc. viršija 10 proc. ribą, kurios neviršijus, pažeidimo tyrimas nebūtų pradedamas. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, 5 proc. finansinė korekcija yra taikoma tais atvejais, kai stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas svyruoja nuo 10 iki 25 proc., taigi, nagrinėjamu atveju nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra artimas minimaliam rodiklio nepasiekimo procentui, kuriam esant yra taikoma minėto dydžio finansinė korekcija. Kartu pastebėta, kad Sutartyje buvo nustatytas ir kitas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie vandens nuotekų tinklų – ir APVA pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad šio rodiklio nepasiekimo procentas sudaro vos 0,21 proc., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu, pažeidimo tyrimas dėl šio rodiklio nepasiekimo nėra pradedamas. Vadinasi, pareiškėjas iš esmės pasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ reikšmę, o rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas nežymiai (vos 2 proc.) viršija maksimalią 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas net nebūtų pradedamas.

34. Be to, pareiškėjas dar iki APVA pažeidimo tyrimo išvados priėmimo ištaisė padarytą pažeidimą. Po 2016 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta 12 naujų sutarčių, kurių pagrindu gyventojai prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų ir nuo 2017 m. kovo 29 d. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, rodiklio nepasiekimas nesiekia 10 proc. Taigi, nors pareiškėjas pažeidė Sutarties nuostatas, laiku nepasiekęs nustatyto stebėsenos rodiklio, tuo metu, kai pareiškėjo atžvilgiu buvo nuspręsta taikyti finansines korekcijas, pažeidimas jau buvo pašalintas. Ši aplinkybė sudarė pagrindą vertinti, kad pritaikyta priemonė nėra proporcinga pažeidimo mastui ir nėra būtina tam, kad pažeidimas būtų pašalintas.

35. Pažymėta, kad pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti pareiškėjo galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Iš pateiktų pareiškėjo finansinių duomenų teismas nustatė, kad jo atžvilgiu pritaikyta 385 840,27 Eur finansinė korekcija negali būti vertinama kaip nežymus finansinis praradimas, priešingai, pritaikius Įsakyme nurodytas finansines korekcijas, gali būti apribota pareiškėjo galimybė vykdyti veiklą, kurios vykdymui jis buvo įsteigtas. Šiame kontekste pažymėta, kad pareiškėjas turi specifinį statusą – pareiškėjas teikia viešąsias nuotekų surinkimo ir vandens teikimo paslaugas. Pareiškėjas užtikrina viešąjį interesą gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl tuo atveju, jeigu pritaikius jo atžvilgiu finansines korekcijas, pareiškėjui bus apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti minėtas viešąsias paslaugas, bus pažeistas ir visuomenės, viešasis interesas.

36. Galiausiai atkreiptas dėmesys į tai, kad nors atsakovas ir nurodo, jog Rekomendacijose yra nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis yra vertinami pažeidimai ir taikomos konkrečios finansines korekcijos, vis dėlto, Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio.

37. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas buvo nežymus, pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos tam, kad nustatytas pažeidimas būtų ištaisytas ir dar iki APVA pažeidimo tyrimo išvados priėmimo stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas neviršijo 10 proc., todėl padarė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 385 840,27 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, yra neproporcingas nustatytiems pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintas ir Įsakymas panaikintas.

38. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkintas.

39. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, kad Rekomendacijos negali būti pripažintos norminio pobūdžio aktu, kadangi neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo atmestas.

III. 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą, paliekant galioti Įsakymą.

41. APVA atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog pažeidimas buvo padarytas, tačiau atsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjo atžvilgiu buvo nuspręsta taikyti finansines korekcijas pažeidimas jau buvo pašalintas. Tačiau APVA nurodo, jog nors Rekomendacijos numato galimybę pažeidimo ištaisymui, bet tokiu atveju turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 papunkčiuose nurodytos sąlygos, o pareiškėjo atveju sąlygų visumos nėra: netenkinamos Rekomendacijų 5.1 ir 5.3 papunkčių sąlygos.

42. Nurodo, kad Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte numatytas 2016 m. gruodžio 31 d. terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis. Be to, APVA pažymi, kad 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą sutarčių su gyventojais sudarymo terminas jau buvo pratęstas nuo anksčiau nustatyto 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

43. APVA pabrėžia, kad sutartys, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką numato teisės aktai ir Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika kitose bylose.

44. APVA teigimu, pripažinus, kad 2017 m. prijungti gyventojai gali būti priskaičiuojami prie pasiektų rodiklių, iš esmės būtų pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas. Konkrečiu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjo padėtis būtų kitokia, nei visų kitų projektų vykdytojų (kurių atžvilgiu 2017 m. prijungti gyventojai nebuvo įskaityti į bendrą prijungtų gyventojų skaičių).

45. Pareiškėjas UAB „Kretingos vandenys“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą, pašalinant iš jo motyvus, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, taip pat kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas (teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 49–51 punktai). Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

46. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti, ar: Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. Dl-237 redakcija) 34 punktas (2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. Dl-480 redakcija) 34 punktas (2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-900 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X- 764 red.) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 15 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

47. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

48. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais subjektams gali būti suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, teisiniai santykiai, kurie yra svarbūs ne tik šiam ginčui, bet ir tolesnei pareiškėjo veiklai, kadangi ir šiuo metu pareiškėjas įgyvendina ir, tikėtina, ateityje įgyvendins analogiškus projektus.

49. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su APVA išvada, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

50. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie vandentiekio tinklų. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad yra pagrįstų abejonių dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto ir prieš tai galiojusių analogiškų šio punkto redakcijų prieštaravimo įstatymų nuostatoms.

51. Pareiškėjo įsitikinimu, taip pat nėra pareiškėjo kaltės dėl stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės nepasiekimo. Šį faktą pagrindžia ta aplinkybė, jog nei pagal Sutartį, nei pagal teisės aktus pareiškėjas neturėjo nei teisės, nei pareigos įrengti vandentiekio tinklų (įvadų) privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekio ir sanitarinių-techninių prietaisų būstuose. Tai, kad gyventojai iki 2016 m. gruodžio 31 d. neprisijungė prie pareiškėjo nutiestų vandentiekio tinklų, nereiškia, jog pareiškėjas yra atsakingas už gyventojų veiksmus.

52. Pareiškėjas mano, kad jam nepagrįstai priskirta rizika už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų. Pareiškėjas pažymi, kad Sutarties sudarymo metu nebuvo numatytas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, be to, teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Sutarties sudarymo metu pareiškėjas negalėjo numatyti, jog pasikeis Sutarties vykdymo sąlygos. Pareiškėjas pažymi, kad pagal PAFT ministerija ir įgyvendinančioji institucija turi teisę vienašališku sprendimu pakeisti sutartį (179.3 p.), be to, projekto vykdytojui nesutikus su sutarties pakeitimu arba nevykdant sutarties sąlygų, sutartis laikoma nutraukta (1791 p.). Taigi nėra pagrindo Sutartį vertinti kaip dviejų lygiateisių sutarties partnerių susitarimą ir pritarti pirmosios instancijos teismo teiginiams apie rizikos prisiėmimą.

53. Dėl būtinumo ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumo klausimą pareiškėjas teigia, kad Finansavimo sąlygų aprašo reglamentavimas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir ši aplinkybė lėmė neteisėtų motyvų, skundžiamų šiuo apeliaciniu skundu, įtraukimą į pirmosios instancijos teismo sprendimą.

54. Pareiškėjo nuomone, tik pripažinus ginčijamas Finansavimo sąlygų aprašo normas neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos, šios administracinės bylos šalims būtų sukurtos realios teisinės pasekmės, t. y. pripažintos neteisėtomis ir negaliojančiomis Finansavimo sąlygų aprašo dalys neturėtų būti taikomos šioje administracinėje byloje.

55. Atsakovas Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

56. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi konstatuojant pareiškėjo padarytą pažeidimą, bet nesutinka su teismo išvada, jog Įsakymas naikintinas, tokiu būdu visiškai pareiškėją atleidžiant nuo pareigos grąžinti APVA pažeidimo tyrimo metu pripažintas netinkamas finansuoti lėšas. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nesprendė dėl finansinės korekcijos mažinimo galimybės, atsižvelgiant į pažeidimo mastą.

57. Atsakovo vertinimu, teismo nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjo padaryto Sutarties ir Finansavimo sąlygų aprašo pažeidimo mastas, pažeidimo pašalinimo laikotarpis sudaro prielaidas spręsti ne dėl finansinės korekcijos, esant konstatuotam pažeidimui, visiško netaikymo, tačiau spręsti dėl galimybės finansinę korekciją sumažinti.

58. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados sudaro prielaidas nepagrįstai paneigti Rekomendacijų taikymą tų pažeidimų atveju, kuomet stebėsenos rodiklių pažeidimai bus artimi minimaliam rodiklio nepasiekimo procentui. Be to, teismo išvados sukelia sprendime vartojamo termino „artimo minimaliam“ plačias, neapibrėžtas interpretacijas, kas savo ruožtu lemia teisinio reguliavimo neapibrėžtumą, paneigia galimybes numatyti ir prognozuoti institucijų, atliekančių pažeidimų tyrimus dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo veiksmus, spręsti dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, kartu sudaro prielaidas nelygiaverčiam pareiškėjų padarytų pažeidimų vertinimui, nesant aiškių kriterijų kuomet korekcijos turėtų būti taikomos.

59. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog finansinė korekcija netaikytina prieš tai konstatavus pareiškėjo Sutarties ir Finansavimo sąlygų aprašo nuostatų pažeidimą, iš esmės paneigia Sutarties / Susitarimų dėl sutarties pakeitimų kaip neatsiejamos jos dalies, sąlygų privalomumą. Pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, modifikavo šalių sutartinius įsipareigojimus, tokiu būdu paneigdamas sutarties laisvės principą, teisėtus lūkesčius, sutarties sąlygų vykdymo privalomumą, bei vienos iš Sutarties šalių pareigas, tokiu būdu iškreipiant sutarties šalių sutartų teisių ir pareigų pusiausvyrą.

60. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai darė išvadas, jog lėšų susigrąžinimas gali apriboti pareiškėjo galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Atsakovas mano, kad pareiškėjo specifinis statusas, ūkinės / komercinės, faktiškai monopolinės veiklos vykdymas vandentvarkos srityje Kretingos miesto ir rajono teritorijoje, nesuteikia pagrindo jį išskirti iš kitų Europos Sąjungos paramą gaunančių ūkio subjektų rato bei neapriboja institucijų teisių atlikti pažeidimų tyrimus ir priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo. Priešingas vertinimas sudarytų prielaidas spręsti dėl ūkio subjektų lygiateisiškumo principų pažeidimo, nelygiaverčių ūkio subjektų teisių ir pareigų suteikiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, nepagrįsto pranašumo suteikimo ar diskriminaciją subjektų, kurių veikla nėra susijusi su viešuoju interesu, atžvilgiu. Atsakovas pažymi ir tai, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija yra projekto partneris, kuriai priklauso UAB „Kretingos vandenys“ 100 proc. akcijų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad finansinės korekcijos taikymas apribos pareiškėjo veiklą, teismas tik darė prielaidas. Teismas nevertino, ar lėšų grąžinimas vykdant Įsakymą gali būti vykdomas dalimis, ar UAB „Kretingos vandenys“ vykdomos organizacinės, ekonominės priemonės nesudarys galimybės grąžinti lėšų, juolab, kad bendrovės grynasis pelnas sudaro virš 25 proc. grąžintinos sumos. Be to, pareiga užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms. Byloje nėra duomenų jog Kretingos rajono savivaldybės administracija nevykdys savivaldai įstatymu priskirtų funkcijų bei nesiims priemonių savivaldybės kontroliuojamos bendrovės įsipareigojimų užtikrinimui.

61. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į APVA apeliacinį skundą prašo, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos ir APVA apeliacinių skundų motyvus ir argumentus, apeliacinius skundus tenkinti.

62. Aplinkos ministerija, susipažinusi su APVA apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, su apeliaciniu skundu sutinka.

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į apeliacinius skundus prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

64. APVA teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo pareiškėjo pažeidimo padarymo faktą.

65. Dėl pareiškėjo prašymo atlikti Finansavimo sąlygų aprašo dalių norminę patikrą APVA prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

66. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

67. Atsakovo nuomone, nesant ginčo dėl APVA ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios ir sudarė pagrindą APVA atlikti pažeidimo tyrimą, o Aplinkos ministerijai priimti Įsakymą, pareiškėjo netenkinantis faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvų nepagrįstumo bei sprendimo dalies naikinimo.

68. Atsakovo teigimu, pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 punktas), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu. Pareiškėjo teiginių dėl projekto vykdytojo pareigos tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie vandentiekio tinklų, nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos Sutarties nuostatos (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punktas, Sutarties 1 priedo 4, 5 ir 7 punktai).

69. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje sprendė ir vertino pareiškėjo nurodytų veiksnių, sąlygojusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą, pagrįstumą ir dėl jų pasisakė, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, o pareiškėjo pastangos užtikrinti savalaikį ir tinkamą gyventojų prisijungimą prie nutiestų tinklų nebuvo analizuotos.

70. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog Sutarties įvykdyti iš esmės pareiškėjas nesugebėjo dėl aplinkybių, kurioms jis negalėjo daryti įtakos ir kontroliuoti ar numatyti Sutarties / Sutarties pakeitimų sudarymo metu. Pareiškėjo pateikta į bylą informacija patvirtina, kad projekto vykdytojas nuo 2015 metų iki 2016 metų praktiškai nesiėmė jokių veiksmų stebėsenos rodiklių pasiekimui ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymui.

71. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo vertinti, kad kaltė dėl Sutartinio įsipareigojimo pažeidimo perkeltina gyventojams. Pažymi, kad Projektas buvo įgyvendinamas nuo 2010 metų. Projekto vykdytojas, žinodamas vandentvarkos srities teisinį reglamentavimą, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo.

72. Atsižvelgiant į tai, kad stebėsenos rodikliai buvo nustatyti paties pareiškėjo, t. y. pareiškėjas vienasmeniškai sprendė ir vertino, kiek gyventojų prijungs Sutarties vykdymo laikotarpiu, nėra pagrindo spręsti, kad Sutarties pakeitimas nevertintinas kaip lygiateisių sutarties partnerių susitarimas ir kad pareiškėjas negalėjo daryti jam įtakos ir teikti nuomonę, pasiūlymus dėl Sutarties / Susitarimo dėl sutarties pakeitimo. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad jo pasiūlymams dėl Sutarties ar Susitarimams dėl jos pakeitimų buvo nepritarta ar, kad tokie pasiūlymai buvo teikiami.

73. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytose nuostatose įtvirtintas reglamentavimas neprieštarauja tarpusavyje. Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungti prie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį, o kartu ir įvykdyti Finansavimo sąlygų apraše nustatytą įpareigojimą prijungti visus suplanuotus asmenis, nepaisant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo.

74. Pareiškėjas UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į APVA apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu būdu, o APVA apeliacinį skundą atmesti.

75. Pareiškėjas nurodo, kad APVA nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo ištaisymo (pažeidimo ne praleisto termino, o nepakankamo sudarytų sutarčių su gyventojais skaičiaus prasme) faktą bei kitas aplinkybes, sprendė, kad Įsakymas yra neproporcingas nustatytiems pažeidimams. Tai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstą APVA argumentą, kad pagal Rekomendacijų 5.1–5.4 papunkčius pažeidimo ištaisymas negalimas ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog pažeidimas buvo ištaisytas iki Pažeidimo tyrimo išvados surašymo, neva nėra teisinga.

76. Pareiškėjas pažymi, kad net jeigu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte įtvirtintas terminas būtų vertinamas kaip naikinamasis (su kuo pareiškėjas nesutinka), tai nereiškia, jog finansinė korekcija turi (gali) būti taikoma nesilaikant proporcingumo principo. Pareiškėjas teigia, kad teisės akte (Finansavimo sąlygų apraše) įtvirtintas terminas savaime negali paneigti proporcingumo principo. Įvertinus tai, atmestinas ir kitas APVA argumentas, kad pakeitus Finansavimo sąlygų, projekto vykdytojui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, ir tai neva galima netiesiogiai aiškinti kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti.

77. Pareiškėjo teigimu, egzistavo objektyvios aplinkybės, sudarančios realias kliūtis pareiškėjui iki 2016 m. gruodžio 31 d. pasiekti stebėsenos rodiklius. Pareiškėjas teigia, jog visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas tam, kad užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandentiekio tinklų.

78. Pareiškėjas pažymi, kad APVA nurodomi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai yra neįsiteisėję. Be to, šiuose sprendimuose pateiktos teismo išvados yra reikšmingos tik analogiškose arba labai panašiose bylose.

79. Pareiškėjas nesutinka su APVA teiginiais dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Vien tai, kad projektų vykdytojai yra vandentvarkos įmonės, nereiškia, kad nepaisant skirtingų faktinių aplinkybių finansinės korekcijos jų atžvilgiu gali būti taikomas visiškai vienodai, juo labiau, pažeidžiant proporcingumo principą.

80. Pareiškėjas UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu būdu, o Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

81. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ne tik į tai, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimo iki 2016 m. gruodžio 31 d. mastas nėra didelis. Teismo buvo įvertinta aplinkybių visuma, kuri ir sudarė pagrindą Įsakymui panaikinti.

82. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Įsakymą, vadovavosi teisės principų pusiausvyra, pagal kurią nė vieno principo (šiuo atveju sutarties laisvės, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda principų) įgyvendinimas negali būti pagrįstas kito teisės principo (šiuo atveju proporcingumo, teisingumo principų) paneigimu.

83. Pareiškėjas nesutinka, kad jis turėjo ir privalėjo numatyti visas rizikas įgyvendinant Projektą ir įvertinti savo galimybę įgyvendinti visus Sutartimi / Susitarimais dėl Sutarties pakeitimo prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pareiškėjas pažymi, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, iš pareiškėjo reikalaudamas tiksliai, be menkiausių nukrypimų, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kai pats savo veikloje analogiškų standartų nesilaiko.

84. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju svarbus ne atsakovo akcentuojamas pareiškėjo interesas vykdyti veiklą Kretingos miesto ir rajono teritorijoje, o pirmiausiai visuomenės interesas gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

85. Kadangi pareiškėjo finansinė padėtis buvo tik viena iš aplinkybių, į kurią pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, nebuvo jokio poreikio daryti išsamią Įsakymo vykdymo įtakos pareiškėjo finansinei padėčiai ateityje analizę, kuri bet kuriuo atveju būtų tik prielaida. Be to, atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad šiuo metu bendrovės pelnas sudaro virš 25 proc. grąžintinos sumos, nereiškia, kad šiais ir kitais metais pareiškėjo veikla nebus nuostolinga. Be to, byloje vėlgi nėra duomenų, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija objektyviai galės (bus finansiškai pajėgi ir kt.) imtis priemonių savivaldybės kontroliuojamos bendrovės įsipareigojimų užtikrinimui.

86. Atsakovas Aplinkos ministerija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo atstovai jam atstovauja ir kitose administracinėse bylose, kuriose pateikiami argumentai, faktinių aplinkybių analizė, prašymai, reikalavimai iš esmės yra panašūs. Be to, pareiškėjas atstovui sumokėjo fiksuotą mokestį, nagrinėjamoje byloje prašoma atlyginti išlaidas darbų, kurie buvo atlikti vėliau nei nurodoma, kad už jų atlikimą buvo sumokėta. Atsakovas mano, kad pareiškėjo atstovas nepateikė tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, byloje pateiktas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas neatitinka teisės aktuose nustatytų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, taip pat rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.

87. Pareiškėjas UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į Aplinkos ministerijos rašytinius paaiškinimus pažymi, kad pareiškėjas su advokatais turėjo teisę susitarti dėl fiksuoto atlyginimo, iš anksto mokamo bylos pradžioje už abi instancijas, nes toks susitarimas yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 88. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-737 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-004 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ grąžinimo“.

89. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir Įsakymą panaikino, konstatavęs, kad pareiškėjo atžvilgiu nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas buvo nežymus, pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos tam, kad nustatytas pažeidimas būtų ištaisytas ir dar iki APVA pažeidimo tyrimo išvados priėmimo stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas neviršijo 10 proc., todėl Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 385 840,27 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, yra neproporcingas nustatytiems pažeidimams.

90. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė Aplinkos ministerija ir APVA bei pareiškėjas, kuris prašo pašalinti tam tikrus teismo sprendimo motyvus.

91. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

92. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

93. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

94. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

95. Nustatyta, kad APVA ir pareiškėjas, veikdamas kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2009 m. gruodžio 30 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-004, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/58, kurioje nustatyta, kad didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 28 340 603,00 Lt (8 208 005,97 Eur), projekto finansavimo pradžia – Sutarties įsigaliojimo data, projekto finansavimo pabaiga – 2012 m. vasario 30 d. Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatyti projekto stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų – 850,00; gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (statyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema – 3. APVA direktoriaus įsakymais bei šalių susitarimais buvo pakeistos Sutarties sąlygos, be kita ko, Susitarimu pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 330 būstų ir prie vandentiekio tinklų 320 būstų; pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 4 lentelė „Trumpas Projekto aprašymas“, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 987 gyventojai, prie vandentiekio tinklų – 960 gyventojų.

96. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Sutarties sąlygų vertinimu, Projekto įgyvendinimo tikslais ir nepagrįstu pažeidimo tyrimo inicijavimu, nustatyta, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu, be kita ko, pareiškėjas įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų (I t., b. l. 277). Iš Projekto tikslus atspindinčio Sutarties 1 priedo 4 punkto (lentelės) „Trumpas projekto aprašymas (santrauka)“ (I t., b. l. 288–289) matyti, kad Projekto tikslai bei siekiami rezultatai apėmė ne tik tinklų tiesimą, bet ir realų gyventojų naudojimąsi šiais tinklais (Projekto tikslingumas grindžiamas esamais ir planuojamais gyventojų poreikiais; siekiu centralizuotai aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu ir tvarkyti jų nuotekas; akcentuojama nauda, kurią gaus visi gyventojai); tai atsispindi ir šio priedo 8 punkte (lentelėje) „Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims“ (I t., b. l. 291).

97. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punkte (I t., b. l. 274) nurodyta, kad Projekto vykdytojas be Bendrosiose sąlygose <...> įvardytų įsipareigojimų taip pat privalo „<...> pasiekti Sutarties 1 priedo 5 punkte nurodytus projekto fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius. <...> Suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos.“.

98. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. gruodžio 30 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

99. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2013 m. birželio20 d. nutarimo Nr. 568 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-401 redakcija, 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

100. Aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-237 patvirtinto Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas eksplicitiškai įtvirtino, jog „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugomis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos lėšos.“

101. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

102. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu.

103. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

104. Aptartos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad tiek Susitarimo, kuriuo pakeista Sutartis, sudarymo (2014 m. gegužės 6 d.), tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi (Susitarimu) prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

105. Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. ataskaitoje po Projekto užbaigimo Nr. 3 (I t., b. l. 670–674) nurodė, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ planuota pasiekti reikšmė yra 960, faktiškai pasiekta reikšmė – 667, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 987, faktiškai pasiekta reikšmė – 812. Kaip nurodė APVA, prie vandentiekio tinklų pareiškėjas prijungė 815 gyventojų (įskaitant gyventojus, neprijungtus dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių ir dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Kretingos rajone), todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudarė 12 proc. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Kito Sutartyje nustatyto stebėsenos rodiklio – „gyventojai, prisijungę prie vandens nuotekų tinklų“ – nepasiekimo procentas sudarė 0,21 proc., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu, pažeidimo tyrimas dėl šio rodiklio nepasiekimo nebuvo pradedamas.

106. Minėta, jog Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis. Šis terminas yra naikinamasis, nes nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė šį terminą pratęsti ar atnaujinti.

107. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Kaip matyti iš Tyrimo išvados, APVA nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir šio rodiklio nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Išvadoje, vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vydmantų ir Salantų seniūnijų raštais (I t. b. l. 756–765), ir pripažinta, kad šios aplinkybės – sanitarinio mazgo nebuvimas ir neturėjimas lėšų jam įsirengti, būstų tapimas negyvenamais, gręžinių įsirengimas – turėjo įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui, kurios pareiškėjas negalėjo sumažinti be to, gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų įvyko dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo Kretingos rajono savivaldybėje, t. y. dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas taip pat negalėjo sumažinti. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjas prie vandentiekio tinklų prijungė 815 gyventojų, įskaičiuojant gyventojus, neprijungtus dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių ir dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Kretingos rajone, ir stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 12 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė vieno iš nustatytų stebėsenos rodiklių – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“.

108. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjui nepagrįstai priskirtos rizikos už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję nacionalinės teisės aktai nenustatė gyventojų pareigos jungtis prie vandentiekio tinklų, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes: (1) iš esmės identiškas reguliavimas egzistavo iki Sutarties (Susitarimo) pasirašymo ir visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį; (2) nei pareiškėjo pateiktoje paraiškoje, nei Sutartyje (Susitarime) nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad ginčo rodiklio pasiekimas buvo siejamas su aplinkybe, kad įstatymų leidėjas ir (ar) kiti teisėkūros subjektai pakeis galiojantį reguliavimą pareiškėjo nurodomu būdu.

109. Kita vertus, tai, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų jungtis prie vandentiekio tinklų, taip pat nenustatė tinklų savininko (valdytojo) teisės savo iniciatyva be būsto savininko valios prijungti prie šių tinklų, ir kitos panašios aplinkybės lemia, kad galimybė pasiekti ginčo rodiklį tiesiogiai priklauso nuo paties gyventojų (būsto savininkų) noro ir (ar) jų galimybių savo lėšomis prisijungti prie šių tinklų. Gyventojo apsisprendimą nesijungti gali lemti įvairios priežastys, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas – ribotos finansinės galimybės prisijungti prie tinklų ar tiesiog nenoras naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklais. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina minėtais veiksmais, kurių įtakos ginčo rodikliui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Iš tiesų pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės ir nebūdingos vykdant aptariamą veiklą. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, be kita ko, pats teikiantis centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (šios srities profesionalas), nėra jokio pagrindo vertinti, kad aptariamos aplinkybės ir su jomis susijusi rizika ginčo rodiklio reikšmei nebuvo (negalėjo būti) žinomi (numanomi) dar teikiant paraišką ir pasirašant Sutartį (Susitarimą). Net ir darant prielaidą, kad ši rizika nebuvo įvertinta apskaičiuojant paraiškoje ir vėliau Sutartyje (Susitarime) nurodytą planuotų prijungti gyventojų (būstų) skaičių, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo aptariamas aplinkybes įvertinti Projekto įgyvendinimo metu bei kreiptis į APVA, be kita ko, dėl Sutarties sąlygų keitimo ar patikslinimo.

110. Vertinant proceso šalių argumentus dėl aptariamos rizikos paskirstymo tarp pareiškėjo ir APVA, pažymėtina, kad būtent pareiškėjui (Projekto vykdytojui) teko pareiga tinkamai apskaičiuoti planuojamų prijungti gyventojų skaičių, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir rizikas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodytas planuotas prijungti gyventojų skaičius ir kiti duomenys būtų sudarę prielaidą APVA abejoti šių skaičių pagrįstumu.

111. Minėta, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti prie vandentiekio gyventojais, – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjo argumentai, kad į ginčo rodiklio reikšmę turėjo būti įtrauktas ir po šios datos prijungtų gyventojų skaičius, nepripažintini pagrįstais.

112. Pagal Rekomendacijų 261.2 punktą įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

113. Pagal Rekomendacijų 263 punktą nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas 261.1 ir 261.2 punktuose nustatytais atvejais, taikomos finansinės korekcijos: kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai) – 5 proc. finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) (Rekomendacijų 263.2 p.).

114. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

115. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

116. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

117. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

118. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

119. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

120. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

121. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

122. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

123. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

124. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

125. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai.

126. Tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad nors ir netinkamai pritaikyta finansinė korekcija, nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pagrįstai pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą ir panaikinęs skundžiamą įsakymą, nepagrįstai neperdavė klausimo dėl finansinės korekcijos taikymo spręsti atsakovui nagrinėti iš naujo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas ir panaikinus Įsakymą, klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

127. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

128. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies ir 23 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

129. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

130. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

131. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, – 38 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 6 292 Eur atstovavimo išlaidas. Byloje yra pateikti prašomo priteisti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai, 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros; 2020 m. vasario 25 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita; banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. atliktus pareiškėjo mokėjimus atstovui.

132. Pagal bylos duomenis pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo priteisti 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų tenkinamas.

133. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

134. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

135. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už skundo parengimą 1 200 Eur; už atskirojo skundo parengimą – 100 Eur; už 2018 m. sausio 29 d. prašymą atidėti posėdį – 50 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme – 150 Eur; už apeliacinio skundo parengimą – 800 Eur; už atsiliepimų į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens APVA apeliacinius skundus (2 vnt.) parengimą – 1 500 Eur; už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 50 Eur. Atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su atstovavimu pareiškėjui (ir kitoms vandentvarkos įmonėms) Aplinkos ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose.

136. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo 3 888 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ Kretingos vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-737 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-004 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo“.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ naudai 3 888 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė