Legislator Case Law & Legislation
f502092c-782c-421c-8940-145de4ec70ea AI generated

Administrative court dismissed firefighter's appeal against disciplinary warning for exposing scars during a workplace conflict.

Case Number f502092c-782c-421c-8940-145de4ec70ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The administrative court dismissed the firefighter's appeal against a disciplinary warning for exposing scars on his arm during a verbal conflict with a colleague. The plaintiff argued that the incident occurred during performance evaluations and that the disciplinary process violated the Code of Ethics by bypassing the Ethics Commission. The court found that the plaintiff's actions of removing pants and showing scars constituted a deliberate insult to the Code of Ethics, which the department director was legally empowered to investigate and sanction without prior Ethics Commission review.

Legislator headnote

AI generated

LRT 84-87 str.; 88 str. 1 pkt.; 132 str. 1 d.; 133 str.; An employee's act of exposing scars to insult colleagues during a workplace dispute constitutes a disciplinary offense under the Code of Ethics, and the department director has the authority to initiate investigations and impose sanctions without mandatory referral to the Ethics Commission.

Keywords

AI generated
disciplinary warning Code of Ethics workplace conflict insulting behavior administrative sanction firefighter service departmental investigation

Cited Legislation

AI generated
LRT 84-87 str.
88 str. 1 pkt.
132 str. 1 d.
133 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI3-3435-809/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01551-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ atsakovui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl įsakymo panaikinimo,

nustatė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr.TE-192 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (toliau – ir Ä®sakymas).

Nurodo, kad 2021 m. balandžio 12 d. atvykęs į tarnybÄ sužinojo, kad 2021 m. balandžio 9 d. jo atžvilgiu buvo registruotas Departamento direktoriaus Ä®sakymas, priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Departamento Vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. kovo 16 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. TPI-23 „Dėl PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos TelÅ¡ių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo G. R. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurios kopija pareiÅ¡kėjui nebuvo pateikta.

Pažymėdamas faktines ginčo aplinkybes nurodo, kad 2021 m. vasario 23 d. apie 15.30 val., į tarnybines poilsio patalpas, pareiÅ¡kėjo tarnybos metu, atvyko vyresnysis ugniagesys gelbėtojas G. K.. Tuo metu buvo vykdomi kasmetiniai pareigÅ«nų veiklos vertinimai, todėl kolegos diskutavo apie vertinimo procesÄ ir tikėtinus rezultatus. PareiÅ¡kėjo ir G. K. nuomonės dėl tarnybinės veiklos vertinimo principų ir pasiektų rezultatų iÅ¡siskyrė, todėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu G.

K. aiÅ¡kinio, jog jis pagrįstai buvo nedarbingas ilgÄ laikÄ ir rodė randÄ ant rankos, taip norėdamas įrodyti, kodėl 2020 m. negalėjo pasiekti geresnių veiklos rezultatų. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas pasakė, kad jam savo laiku (prieÅ¡ kelis metus) taip pat buvo atlikta nugaros operacija ir jis taip pat buvo ilgÄ laikÄ nedarbingas ir tai buvo priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti įvertintas labai gerai, o tam, kad kolegos įsitikintų, jog ne tik G. K. turėjo po operacijos likusį randÄ , pareiÅ¡kėjas pakėlė uniformÄ ir parodė po atliktos nugaros operacijos likusius randus.

Konflikto metu G. K. pareiÅ¡kėjÄ vadino „anonimu“, „stukačiumi“, „ožiu“, leisdamas suprasti, jog žino, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. pavasarį žodžiu reikalavo, kad TelÅ¡ių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas imtųsi veiksmų ir užkardytų keliÄ daromiems darbo laiko apskaitos pažeidimams (klastojamiems darbo laiko apskaitos žiniaraščiams). Dėl to, kad pareiÅ¡kėjas atkreipė vadovybės dėmesį į daromus pažeidimus buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nustatyti pažeidimai ir G.

K., pamainos vadas R. S. ir, kiek pareiÅ¡kėjui žinoma, dar vienas pareigÅ«nas, buvo nubausti tarnybinėmis nuobaudomis. Ä®vykus konfliktui G. K. kreipėsi į budinčios pamainos vadÄ R. S., o Å¡is, kaip nurodyta IÅ¡vadoje, savo ruožtu surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame pareiÅ¡kėjÄ kaltino esÄ pasielgus neetiÅ¡kai ir siÅ«lė įvertinti tariamai neetiÅ¡kÄ elgesį. KonfliktÄ matę kolegos (jaunesnysis specialistas A. P., skyrininkas A. L. ir ugniagesys gelbėtojas V. R., visi pavaldÅ«s tarnybinį patikrinimÄ inicijavusiam R.

S.) 2021 m. vasario 26 d. surašė praneÅ¡imus, kuriuose pareiÅ¡kėjÄ apkaltino nebÅ«tais dalykais – esÄ pareiÅ¡kėjas rodė kolegoms užpakalį, vartojo žodžius, kurių iÅ¡ tiesų nesakė. PareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 26 d. taip pat surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡dėstė, kokiais žodžiais G. K. pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vadino konflikto metu ir paprašė, kad kolega G. K. bÅ«tų sudrausmintas. Vėliau liudiję asmenys pateikė patikslintus paaiÅ¡kinimus, tačiau IÅ¡vadoje nėra nurodoma nei kieno iniciatyva liudiję asmenys tikslino praneÅ¡imus, nei kaip skyrėsi pirmieji paaiÅ¡kinimai ir vėliau pateikti paaiÅ¡kinimai, taip pat nenurodoma, kokios tokio patikslinimo priežastys.

Tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, tačiau nebuvo apklaustas, nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus, nebuvo analizuojama ir vertinama pareiÅ¡kėjo pateikta pozicija.

Dėl nepagrįstų kaltinimų pasielgus neetiÅ¡kai nurodo, kad IÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjas yra nepagrįstai apkaltintas, tarnybinį patikrinimÄ atlikusi pareigÅ«nė buvo Å¡aliÅ¡ka, IÅ¡vada suraÅ¡yta vienpusiÅ¡kai neįvertinus įvykusios konfliktinės situacijos konteksto. Mano, kad tiek R. S., kurio praneÅ¡imo pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tiek G. K. turėjo (turi) interesÄ pareiÅ¡kėjui atkerÅ¡yti, nes dėl pareiÅ¡kėjo principingos pozicijos 2020 m. pavasarį R. S. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir jis buvo nubaustas. Kiti kolegos liudiję tik atkartojo R. S. praneÅ¡ime nurodytus teiginius. Pats R. S. nedalyvavo (nematė) konfliktinės situacijos, todėl jo praneÅ¡imas yra antrinis Å¡altinis, suraÅ¡ytas iÅ¡ to, kÄ jam papasakojo G. K.. Dėl Å¡ių priežasčių R. S. praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės nėra patikimos ir tÅ«ri bÅ«ti vertinamos kritiÅ¡kai. Liudytojai taip pat pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę.

Pažymi, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo G. K., necenzÅ«rinių žodžių nenaudojo. Tai rodo, kad G. K. buvo linkęs pareiÅ¡kėjÄ apkalbėti, o tarnybinį patikrinimÄ suraÅ¡iusi pareigÅ«nė neatidžiai vertino G. K. teiginius, nepamatė akivaizdaus nesutapimo (prieÅ¡taravimo). Nesutiko, kad iÅ¡provokavo konfliktÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, konfliktÄ iÅ¡provokavo ir pakeltu balsu pareiÅ¡kėjÄ pirmas apÅ¡aukė G. K., kišęs pareiÅ¡kėjui prie veido savo rankÄ , ant kurios matėsi randas po operacijos. Tarnybinį patikrinimÄ atlikusi pareigÅ«nė nepatikrino ir nevertino tos aplinkybės, kad G. K. turi galiojančiÄ tarnybinę nuobaudÄ už veiksmus, dėl kurių iÅ¡vieÅ¡inimo jis kaltina pareiÅ¡kėjÄ . Å i aplinkybė, pareiÅ¡kėjo teigimu, patvirtina, kad G. K. turėjo (turi) motyvÄ pareiÅ¡kėjui pakenkti.

Nurodo, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta ne dėl netinkamo tarnybinių funkcijų atlikimo ar kitokio tarnybinio nusižengimo, o už tariamai neetiÅ¡kÄ elgesį tarnybos vietoje, kai nebuvo vykdoma tarnyba. Skiriant tarnybinę nuobaudÄ buvo pažeistos esminės tarnybinės etikos vertinimo procedÅ«ros, tarnybinį patikrinimÄ atlikusi pareigÅ«nė nesilaikė Departamento direktoriaus įsakymo dėl Etikos kodekso pažeidimų vertinimo. Pažymi, kad konfliktinė situacija įvyko ne tarnybos metu, o poilsio metu, ar atliekant kitus veiksmus – ne tarnybines pareigas – tarnybinio pažeidimo neįmanoma padaryti. Kolegų tarpusavio ginčas/konfliktas laisvu nuo tarnybos funkcijų vykdymo metu, nėra susijęs su tiesioginiu funkcijų vykdymu – jis yra susijęs su pareigÅ«no etika. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjo veiksmų vertinimas nebuvo perduotas Etikos komisijai, kaip numatyta Etikos kodekse.

Atsakovas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Departamento Vidaus tyrimų skyrius IÅ¡vadoje konstatavo, kad 2021 m. vasario 23 d. Departamento Å iaulių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos TelÅ¡ių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas G. R. tarnybinėse patalpose kilusio ginčo su kolega G. K. metu vieÅ¡ai komentuodamas (reikÅ¡damas savo nuomonę) kolegos kasmetinį veiklos vertinimÄ bei galimybių jį vertinti gerai ar labai gerai dėl ligos, nebÅ«damas jo vadovu ir neturėdamas jokių įgaliojimų kitų kolegų akivaizdoje reikÅ¡ti tokius savo vertinimus, bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, bÅ«damas tarnybinėse patalpose, vilkėdamas tarnybinę uniformÄ , vartodamas įžeidžiančius žodžius („ožys“ ir „gaidys“), nusiimdamas kelnes ir kilusio ginčo metu parodydamas G. K. kitų kolegų akivaizdoje nuogÄ užpakalį, pažeidė Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas) 5.1., 7.1., 7.2., 7.12., 9.1., 9.3., 9.4. papunkčiuose įtvirtintus reikalavimus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Dėl skundo argumentų, jog pareiškėjas nebuvos supažindintas su Įsakymu, jam nebuvo įteikta Įsakymo kopija, Išvados kopija, nurodo, kad Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1-71 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose departamento dokumentų valdymo taisyklėse yra nustatyti departamento ir departamentui pavaldžių įstaigų dokumentų, fizinių ir juridinių asmenų prašymų ir skundų, susijusių su departamento veikla, rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo bendrieji reikalavimai.

Taisyklėse numatyta, kad Dokumentų valdymo sistema (toliau – DVS) yra užduočių vykdymo ir dokumentų valdymo vidaus administravimo sistema, skirta informacinėmis technologijomis atlikti dokumentų valdymo funkcijas. Kiekvieno departamento DVS naudotojo duomenys (prisijungimo vardas ir slaptažodis) vienareikÅ¡miÅ¡kai identifikuoja konkretų valstybės tarnautojÄ ar darbuotojÄ , dirbantį pagal darbo sutartį (7 punktas). DVS pasiraÅ¡yti ir užregistruoti elektroniniai dokumentai adresatams iÅ¡siunčiami DVS priemonėmis (46 punktas).

Kai gauto dokumento užduotis įvykdoma (vykdytojo parengtas dokumentas yra pasiraÅ¡ytas ir užregistruotas DVS), DVS naudotojas tai pažymi DVS gauto dokumento registracijos kortelėje arba gautos užduoties kortelėje (28 punktas). Pagal DVS duomenis Ä®sakymas Departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas 2021 m. balandžio 9 d. Pagal DVS rezoliucijų/užduočių skiltyje esančius pavedimus matyti, kad pasiraÅ¡ytas Ä®sakymas tÄ pačiÄ dienÄ DVS priemonėmis nukreiptas susipažinti tiesioginiam pareiÅ¡kėjo vadovui – Departamento Å iaulių PGV TelÅ¡ių PGT virÅ¡ininkui R.

Å ., kuris susipažinęs su Ä®sakymu, Ä®sakymÄ DVS priemonėmis 2021 m. balandžio 9 d. nukreipė susipažinti pareiÅ¡kėjui. Apie tai, kad pareiÅ¡kėjas su Ä®sakymu susipažino patvirtina DVS rezoliucijų skiltyje pareiÅ¡kėjo atžyma „atlikta“. Pagal DVS metaduomenis Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Departamento direktoriaus patvirtinta 2021 m. kovo 17 d. Pagal DVS rezoliucijų/užduočių skiltyje esančius pavedimus matyti, kad patvirtinta IÅ¡vada 2021 m. kovo 18 d. nukreipta pareiÅ¡kėjo tiesioginiam vadovui R.

Å ., pavedant su IÅ¡vada supažindinti pareiÅ¡kėjÄ . TÄ pačiÄ dienÄ R. Å . DVS nukreipė susipažinti su IÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjui su užduotimi „praÅ¡au susipažinti“. Tai, kad pareiÅ¡kėjas susipažino su IÅ¡vada patvirtina pareiÅ¡kėjo 2021 m. kovo 19 d. DVS atliktas užduoties patvirtinimas „užbaigta“. Taigi, tiek Ä®sakymas, tiek IÅ¡vada pareiÅ¡kėjui buvo pateikti DVS priemonėmis laikantis dokumentų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr.1V-142 (toliau – Patikrinimų tvarkos apraÅ¡as), neįpareigoja pateikti popierinę iÅ¡vados kopijÄ .

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad konflikto metu G. K. pareiÅ¡kėjÄ vadino „anonimu“, „stukačiumi“, „ožiu“, dėl kurių, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, kilo konfliktas, vertino tik kaip G. R. prielaidas bei siekį perkelti konflikto inicijavimÄ kitam asmeniui.

Dėl skundo teiginių, kad Išvadoje nėra nurodoma nei kieno iniciatyva buvo tikslinti pranešimai, nei kaip skyrėsi pirmieji paaiškinimai ir vėliau pateikti paaiškinimai, nevertino kaip pagrįstų, nes Patikrinimų tvarkos aprašas nustato, kad tikrintojas turi teisęs apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis. Patikrinimų tvarkos apraše nėra nustatyta, kiek kartų ir kokius asmenis gali apklausti tikrintojas. Spręsti, ar pateiktų paaiškinimo duomenų pakanka aplinkybėms nustatyti, ar reikalinga patikslinti pateiktus paaiškinimus, yra tikrintojo prerogatyva.

Nesutiko, kad pareiÅ¡kėjui įteiktame praneÅ¡ime apie pažeidimÄ nebuvo tiksliai suformuluota (kvalifikuota) kaip jis pažeidė konkrečias nurodytas Etikos kodekso nuostatas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui įteiktame praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo buvo aiÅ¡kiai nurodyta kur, kokiÄ dienÄ , kam dalyvaujant, kokiais veiksmais bei, kaip elgdamasis pareiÅ¡kėjas pažeidė Etikos kodekso reikalavimus. Taip pat buvo nurodytos ir konkrečios galimai pažeistos Etikos kodekso normos.

PareiÅ¡kėjas tarnybinio patikrinimo metu pateikė du paaiÅ¡kinimus, todėl teiginiai, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, tačiau nebuvo apklaustas, nebuvo atsižvelgta į jo paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus, taip pat vertino nepagrįstais.

Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu iÅ¡analizavus visų konflikte dalyvavusių pareigÅ«nų pateiktus paaiÅ¡kinimus, nebuvo gauta jokių objektyvių įrodymų paneigiančių pareiÅ¡kėjo neetiÅ¡kÄ elgesį konflikto metu, todėl jo teiginiai kad R. S., taip pat kaip ir G. K., turėjo (turi) interesÄ pareiÅ¡kėjui atkerÅ¡yti, yra tik pareiÅ¡kėjo subjektyvi nuomonė ir jokiais įrodymais nepagrįstas teiginys.

Pažymi, kad Statutinės tarnybos pareigÅ«nams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis, todėl elgesys, kai tarnybinėse patalpose, vilkint tarnybinę uniformÄ , kolega vadinamas „gaidžiu“, „ožiu“ ir jam parodomas nuogas užpakalis negali bÅ«ti vertinamas tinkamas ar visų skirtingai (subjektyviai) suprantamas bendravimas, kurio vertinimui nėra nustatyta griežtų taisyklių. Statutiniam valstybės pareigÅ«nui toks elgesys vienareikÅ¡miÅ¡kai vertintinas, kaip netinkamas ir neetiÅ¡kas bendravimas. PareiÅ¡kėjo veiksmai nėra suderinami su pareigÅ«no etika, kurios jis turi laikytis, o pareiÅ¡kėjo samprotavimai apie imperatyvias Etikos kodekso nuostatas, kurios pakankamai aiÅ¡kiai nustato Departamento pareigÅ«nų elgesio taisykles tarnybos ir ne tarnybos metu, jas konkretizuoja. Atkreipė dėmesį, kad, kaip numatyta Etikos kodekse, Å¡io kodekso etikos pažeidimai vertintini kaip galimi tarnybiniai nusižengimai, tiriami teisės aktų nustatyta tvarka.

Apibendrindami nurodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, tarnybinė nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr.TE-192 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. vasario 24 d. gavus Departamento Å iaulių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos TelÅ¡ių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčio pamainos vado tarnybinio praneÅ¡imÄ , kuriame nurodoma, kad 2021 m. vasario 23 d. 15.30 val. buvo gautas vyriausiojo ugniagesio gelbėtojo G. K. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad tarp jo ir ugniagesio gelbėtojo G. R. įvykus žodiniam ginčui dėl kasmetinių vertinimų, pastarasis, bÅ«damas uniformuotas, tarnybos metu, matant kolegoms, nusimovęs kelnes parodė nuogÄ užpakalį. PraneÅ¡imo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, kurį atlikus buvo nustatyta, kad 2021 m. vasario 23 d. Departamento Å iaulių PGV TelÅ¡ių PGT ugniagesys gelbėtojas G. R. tarnybinėse patalpose kilusio su kolega ginčo metu vieÅ¡ai komentuodamas (reikÅ¡damas savo nuomone) dėl kolegos kasmetinio veiklos vertinimo bei galimybių jį vertinti gerai ar labai gerai dėl ligos, nebÅ«damas jo vadovu ir neturėdamas jokių įgaliojimų kitų kolegų akivaizdoje reikÅ¡ti tokius savo vertinimus, bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, bÅ«damas tarnybinėse patalpose, vilkėdamas tarnybinę uniformÄ , vartodamas įžeidžiančius žodžius („ožys“ ir „gaidys“), nusiimdamas kelnes ir kilusio ginčo metu parodydamas kitų kolegų akivaizdoje nuogÄ užpakalį, pažeidė Etikos kodekso 5.1., 7.1., 7.2., 7.12., 9.1., 9.3., 9.4. papunkčius ir tuo padarė tarnybinį nusižengimÄ . Už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lytÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į IÅ¡vadÄ , skyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Ä®sakymu, su skundu kreipėsi į teismÄ .

Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobÅ«dis lemia ypatingÄ tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus tarnybos sistemoje. Taigi, siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas savo elgesiu, apraÅ¡ytu IÅ¡vadoje, padarė tarnybinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar pareiÅ¡kėjas įvykdė veiksmÄ , prieÅ¡ingÄ teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams; Å¡is veiksmas turi sukelti pasekmes – kolegų pažeminimas neetiÅ¡kas elgesys. Minėtos pasekmės turėtų bÅ«ti nustatomos atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lÅ«kesčiais, ko visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Atkreiptina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimÄ , tokiam įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas ir vertinamas vieÅ¡ai, kaip ir tai, ar tai įvyko pareigÅ«nui atliekant ar neatliekant tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo ar neturėjo jo statusÄ atitinkančius atributus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-662-252/2011).

Atsakovas tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatė ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, dėl savo veiksmų, apraÅ¡ytų IÅ¡vadoje, pažeidė Etikos kodekso 5.1. papunktį (pagarbos žmogui ir valstybei principas. Valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus); 7.1 papunktį (valstybės tarnautojai tarnybos metu privalo griežtai laikytis etikos principų ir taisyklių); 7.2 papunktį (valstybės tarnautojai tarnybos metu privalo sÄ Å¾iningai, dorai, nepriekaiÅ¡tingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir valstybės tarnautojo pareigos apraÅ¡yme); 7.12 papunktį (valstybės tarnautojai tarnybos metu privalo laikytis visuotinai priimtų dorovės principų); 9.1 papunktį (valstybės tarnautojų tarpusavio santykiai grindžiami lygiateisiÅ¡kumu, sÄ Å¾iningumu, pagarba, tolerancija, mandagumu. Valstybės tarnautojai privalo su bendradarbiais bendrauti mandagiai ir taktiÅ¡kai); 9.3 papunktį (valstybės tarnautojai privalo susilaikyti nuo vieÅ¡o savo ir bendradarbių asmenybės, kompetencijos ar atliekamų funkcijų svarstymo ir vertinimo); 9.4 papunktį (valstybės tarnautojas privalo stengtis, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų (žeminimo, įžeidimo, menkinimo, apkalbų ir Å¡meižimo ir pan.).

IÅ¡tyrus administracinėje byloje esančius įrodymus, teismas iÅ¡ esmės neturi pagrindo abejonei, kad pareiÅ¡kėjas yra nepagrįstai apkaltintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ . Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus IÅ¡vadoje konstatuotas faktines aplinkybes, kurios patvirtintos į bylÄ pateiktais ginčo įvykį mačiusių liudytojų Å iaulių PGV TelÅ¡ių PGT jaunesniojo specialisto A. P., skyrininko A. L., ugniagesio gelbėtojo V. R. paaiÅ¡kinimais. IÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad juose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog 2021 m. vasario 23 d. apie 15.30 val., žodinio konflikto su G. K. metu pareiÅ¡kėjas nusimovė kelnes žemiau užpakalio ir atsukęs užpakalį į G. K. pasakė „žiÅ«rėk“. Ä®vertinus paaiÅ¡kinimų turinį nustatyta, kad visų įvykį mačiusių liudytojų paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, ginčo įvykio faktinės aplinkybės nurodytos iÅ¡ esmės vienodai, todėl liudytojų pateikta pozicija abejoti nėra pagrindo. Teismas nenustatė ir jokių kitų aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų pagrindas netikėti įvykį mačiusių pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais ir juos vertinti vien tik kaip subjektyviÄ liudytojų nuomonę. PareiÅ¡kėjas skunde nors ir nurodo, kad tiek G. K., tiek R. S. turėjo (turi) interesÄ pareiÅ¡kėjui atkerÅ¡yti, nes dėl pareiÅ¡kėjo principingos pozicijos 2020 m. pavasarį R. S. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir jis buvo nubaustas, tačiau Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai vertintini tik kaip jo subjektyvi, paremta vien tik prielaidomis, niekuo neįrodyta nuomonė. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl skundo argumentų, kad tiek G. K., tiek įvykį matę liudytojai turėjo tikslÄ sÄ moningai pareiÅ¡kėjÄ apkalbėti, ar kaip kitaip jam pakenkti. Å ie skundo teiginiai taip pat vertintini tik kaip subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė.

Vertinant IÅ¡vadoje (taip pat ir teismo) nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ginčo faktines aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo veiksmais ir elgesiu, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas tokiu elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , nes tokie vieÅ¡ai atlikti pareiÅ¡kėjo veiksmai (užpakalio parodymas) nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigÅ«no etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigÅ«nui keliamais aukÅ¡tesnio elgesio standartais bei griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo aptariami veiksmai (kelnių nusiėmimas ir užpakalio parodymas) negali bÅ«ti laikytini elgesiu pagal visuotinai pripažįstamas elgesio normas bei kelti visuomenės pasitikėjimÄ . Taigi, pritartina atsakovo priimtai iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas tokiais savo veiksmais nevykdė Statute nustatytų pareigų, pažeidė vidaus tarnybos principus ir pareigÅ«nų tarnybinės etikos reikalavimus. PareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai aiÅ¡kiai nesuderinami su vidaus tarnybos pareigÅ«nų statusu.

Pareiškėjas skundo argumentais prieštarauja, kad jam nebuvo įteikta nei tarnybinio patikrinimo išvados, nei Įsakymo kopija.

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjui tiek IÅ¡vada, tiek Ä®sakymas buvo iÅ¡siųsti per Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS). DVS veikla organizuojama vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1V-759 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo sistemos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintu Dokumentų valdymo sistemos apraÅ¡u, kurio 46 punkte įtvirtinta, kad DVS pasiraÅ¡yti ir užregistruoti elektroniniai dokumentai adresatams iÅ¡siunčiami DVS priemonėmis; kai gauto dokumento užduotis įvykdoma (vykdytojo parengtas dokumentas yra pasiraÅ¡ytas ir užregistruotas DVS), DVS naudotojas tai pažymi DVS gauto dokumento registracijos kortelėje arba gautos užduoties kortelėje (28 punktas). Apie tai, kad pareiÅ¡kėjas su Ä®sakymu susipažino 2021 m. balandžio 16 d. patvirtina atsakovo į bylÄ pateikti DVS duomenys, įrodantys, kad pareiÅ¡kėjo susipažinimas su Ä®sakymu patvirtintas atžyma „užbaigta“. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus (DVS duomenys) apie tai, kad su IÅ¡vada pareiÅ¡kėjas susipažino 2021 m. kovo 19 d. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina atžyma „užbaigta“. Å ios aplinkybės patvirtina, kad tiek IÅ¡vada, tiek Ä®sakymas pareiÅ¡kėjui buvo pateikti per DVS sistemÄ . Nei Dokumentų valdymo sistemos apraÅ¡as, nei Patikrinimų tvarkos apraÅ¡as nenumato, kad dokumentai, iÅ¡siųsti per DVS sistemÄ , papildomai turėtų bÅ«ti įteikti ir popieriniame variante. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, taip pat tik abstrakčiai teigia, kad jam nebuvo įteikti nei Ä®sakymo, nei IÅ¡vados nuoraÅ¡ai, tačiau nenurodo, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė Å¡ių dokumentų neįteikdamas popierine forma bei, kokie konkrečiai teisės aktai tokiÄ dokumentų įteikimo formÄ reglamentuoja. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai vertintini nepagrįstais. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę dokumentus iÅ¡sitraukti iÅ¡ DVS sistemos.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas remiantis R. S. 2021 m. vasario 24 d. tarnybiniu praneÅ¡imu. PareiÅ¡kėjas apie tuo pagrindu pradėtÄ tyrimÄ buvo informuotas 2021 m. kovo 3 d. PraneÅ¡imu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo). Ä®vertinus Å¡io praneÅ¡imo turinį matyti, kad jis yra iÅ¡samus, pareiÅ¡kėjo prieÅ¡ingi teisės aktams veiksmai apraÅ¡yti detaliai, nurodyti visi IÅ¡vadoje paminėti teisės aktai, taip pat iÅ¡dėstytos pareiÅ¡kėjo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Taigi, prieÅ¡ingai, nei skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, PraneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo) buvo tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluota (kvalifikuota), kada ir kokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė nurodytas Etikos kodekso nuostatas.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, dėl kilusios konfliktinės situacijos, teikė du paaiÅ¡kinimus (2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 5 d.). Å i faktinė aplinkybė yra nurodyta ir IÅ¡vadoje. IÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad joje yra pateiktas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų turinio vertinimas, todėl nesutiktina su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, kad priimant Ä®sakymÄ nebuvo vertintos pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės.

Minėta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimÄ , nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas ir vertinamas vieÅ¡ai, kaip ir tai, ar tai įvyko pareigÅ«nui atliekant ar neatliekant tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo ar neturėjo jo statusÄ atitinkančius atributus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-662-252/2011). Byloje nėra ginčo, kad konfliktas tarp pareiÅ¡kėjo ir G. K. įvyko tarnybinėse patalpose, darbo metu, pareigÅ«nams vilkint tarnybinę uniformÄ , todėl, nurodytos teismų praktikos kontekste, nepagrįstais vertintini pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad kolegų tarpusavio ginčas/konfliktas vyko neatliekant tarnybinių pareigų.

Pareiškėjas taip pat prieštarauja, kad jo veiksmų vertinimas nebuvo perduotas Etikos komisijai, kaip numatyta Etikos kodekse.

Etikos kodekso 13 punkte nustatyta, kad Å¡io kodekso etikos pažeidimai vertinami kaip galimi tarnybiniai nusižengimai, tiriami teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas gali bÅ«ti (nagrinėjamu atveju taip ir buvo) ir etikos pažeidimas. Tarnybinių patikrinimų apraÅ¡o, kuris reglamentuoja bÅ«tent tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , 6 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ (iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimÄ . IÅ¡ paminėtos nuostatos akivaizdu, kad sprendimas pradėti tarnybinį patikrinimÄ ar pavesti pažeidimÄ tirti Etikos komisijai yra bÅ«tent Departamento direktoriaus iÅ¡imtinė teisė, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovas, nagrinėjamu atveju bÅ«tent Departamento direktoriui priimant sprendimÄ pradėti tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo galimo tarnybinio nusižengimo, teisės aktai nebuvo pažeisti.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas tarnybos patalpose kitų asmenų (taip pat pareigÅ«nų) akivaizdoje tyčia nusimaudamas kelnes ir parodydamas užpakalį pažeidė Ä®sakyme nurodytas Etikos kodekso nuostatas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – pastaba, paskirta pagrįstai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė