2015-10-06 Nr. ATPB-667-4-69-3-08431-2014-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-70-788-2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08431-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos L. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu Ž. Š. pagal ATPK 130(2) straipsnį nubaustas 4000 Lt (1158 Eur) bauda su transporto priemonės „Mercedes Benz C 200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios L. M., konfiskavimu; pagal ATPK 124(1) straipsnio 7 dalį – 20 Lt (5 Eur) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 4000 Lt (1158 Eur) bauda su transporto priemonės „Mercedes Benz C 200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios L. M., konfiskavimu.

Ž. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 8 d., apie 3.05 val., Kauno r. sav., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 18 km vairavo automobilį „Mercedes Benz C 200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (nustatytas 2,27 promilės girtumas). Pažeidimą padarė pakartotinai, t. y. anksčiau jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Ž. Š. nubaustas ir už tai, kad nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi L. M. apeliacinis skundas netenkintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302(21) straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priimtas pareiškėjos L. M. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo bei Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties ir atnaujinta Ž. Š. administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėja L. M., kurios turtas konfiskuotas, prašo panaikinti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Jeigu nebūtų nustatytas pagrindas perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuotas jai priklausantis automobilis „Mercedes Benz C 200“, bei Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad apylinkės teismo nutarimo dalis dėl jos automobilio konfiskavimo bei apygardos teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti. Apygardos teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatytos aplinkybės, jog pažeidėjas Ž. Š. nagrinėjamu atveju panaudojo automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Pareiškėja pažymi, kad naktį, jai miegant, radęs paslėptus raktelius, Ž. Š. jos automobilį paėmė savavališkai. Pareiškėjos manymu, byloje nustatytas aplinkybes vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, negalima teigti, kad ji nesiėmė visų įmanomų priemonių sutrukdyti Ž. Š. valdyti jos automobilį ir kad šis teisėtai valdė automobilį nagrinėjamo įvykio metu. Apygardos teismas išsamiai neišnagrinėjo reikšmingų bylai aplinkybių, neatliko žodinio tyrimo ir neapklausė policijos pareigūnų, kuriems ji skundėsi dėl savavališko automobilio užvaldymo, ir paties pažeidėjo. Pats pažeidėjas, sulaikytas policijos pareigūnų, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio raktelius paėmė savavališkai be pareiškėjos sutikimo, jai miegant. Pareiškėjos manymu, teismai nesilaikė ATPK 257 straipsnyje nustatyto reikalavimo vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Anot pareiškėjos, teismai, taikydami automobilio konfiskavimą, padarė esminių materialinės teisės normų (ATPK 130(2) straipsnio, 301 straipsnio) pažeidimų. Automobilio konfiskavimas neatitinka konstitucinių principų. Pareiškėja nurodo, kad augina tris mažamečius vaikus, todėl automobilis jai būtinas nuvežti šešiametį sūnų į už 5 km esančio Kulautuvos vaikų darželio paruošiamąją klasę, o dukrą kas mėnesį vežti pas medikus į Vilkiją už 12 km. Jai būtina aplankyti ir Ukmergės r. gyvenantį sūnų, kurio jaunai šeimai reikalinga pagalba prižiūrint devynių mėnesių sūnų. Jos sutuoktinio darbas susijęs su komandiruotėmis, todėl, neturėdama automobilio, ji negali vežioti vaikų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas atsiliepimu į L. M. prašymą prašo jį atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad pažeidėjui ATPK 30(1) straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius visumą konkrečių aplinkybių, liudijančių apie tai, jog sankcijoje numatytos net ir minimalios nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nepripažino šių aplinkybių išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 30(1) straipsniui taikyt: asmuo nuoširdžiai gailisi (administracinė byla Nr. N3-020/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (administracinė byla Nr. N16-595/2006); būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio (administracinės bylos Nr. N(1)-1524/07, N-34/07, N(1)-413/07). Tik visumos aplinkybių įvertinimas, labai teigiamas jų kompleksinis pobūdis gali sudaryti prielaidas taikyti ATPK 30(1) straipsnį. Be to, atsakomybėn traukiama ne pati L. M., o Ž. Š., todėl ir nuobaudos skyrimui svarbios aplinkybės vertintinos pastarojo, o ne L. M. atžvilgiu. Ž. Š. neatitinka jokių įstatyme numatytų sąlygų, nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę, o institucijoms pareigą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda. Todėl skirti jam mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda arba išvis jos neskirti nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-1742/2008 nurodyta, jog pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti atlyginti žalą iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-3392/2011 ir Nr. N-261-4717/2011). L. M., kaip konfiskuotinos transporto priemonės, pažeidimo padarymo įrankio, savininkė, netinkamai vykdė įstatymo jai nustatytą pareigą rūpintis jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemonė taip, kad ji nebūtų panaudota priešingai visuomenės interesams (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta pareiga asmenims su savo turtu elgtis atsakingai nekenkiant ir nekeliant pavojaus, nedarant žalos kitiems visuomenės nariams ar jų saugumui, nepažeidžiant jų teisių į saugią aplinką suponuoja išvadą, kad netinkamas naudojimasis turtu gresia neigiamomis pasekmėmis ir teisių suvaržymu.

Pareiškėjos L. M. prašymas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka

Pareiškėja teiginiai dėl neišsamaus bylos išnagrinėjimo nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. Š. ir transporto priemonės savininkė L. M.; šie asmenys jokių prašymų, taip pat ir prašymų apklausti policijos pareigūnus nepateikė (b. l. 23–24); pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius policijos pareigūnų M. J. ir A. S., dalyvavusių nustatant Ž. Š. padarytą administracinį teisės pažeidimą, tarnybinius pranešimus. Savo apeliaciniame skunde L. M. prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka apklausiant policijos pareigūnus M. J. ir A. S. (b. l. 33–34). Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, savo nutartyje pažymėdamas, kad nėra pagrindo apklausti liudytojus, nes apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios nebūtų aptartos pirmosios instancijos teismo nutarime ir keltų pagrįstų abejonių nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

ATPK 302(10) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teisėjas nenustatė būtinybės perduoti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir tokią savo poziciją motyvavo. Bylos medžiaga bei pareiškėjos argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad rašytinis nagrinėjimas sutrukdė apeliacinės instancijos teismui visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą.

Dėl pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančio automobilio konfiskavimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. Š., pakartotinai, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, vairavo savo motinos L. M. automobilį, kurį buvo paėmęs be jos žinios, naktį, jai miegant. Teismų vertinimu, šis faktas nelaikytinas aplinkybe, apsaugančia savininką nuo tokiais atvejais privalomos sankcijos – automobilio konfiskavimo. Šiai teismų išvadai pritartina.

Pakartotinis transporto priemonių vairavimas vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis padidintą pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. ATPK 130(2) straipsnyje nustatyta, kad jame nurodyti pažeidimai užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu ATPK straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130(2) straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taikant pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014, 2AT-13-2015). Transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 301 straipsnio (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013).

Nagrinėjamu atveju automobilio savininkė L. M. nesugebėjo užtikrinti, kad kartu su ja gyvenantis jos sūnus Ž. Š., kuriam atimta teisė vairuoti, nevairuotų jos automobilio būdamas neblaivus ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl atsakomybė už neteisėtą jai priklausančio daikto panaudojimą tenka ir jai. Automobilio konfiskavimo pagrįstumo nepaneigia ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusias su jos šeimos padėtimi ir nepilnamečių vaikų interesais. Abiejų instancijų teismai sprendė, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima, pritaikius ATPK 30(1) straipsnio nuostatas, netaikyti automobilio konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų, pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant atsakomybės švelninimo klausimą, vertintinos aplinkybės, susijusios su pažeidėju, o šiuo atveju Ž. Š. atsakomybę lengvinančių ir jo teisinę padėtį švelninančių kitų aplinkybių, negu buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nutarime, nenustatyta. Pagal bylos duomenis (b. l. 14–15), Ž. Š. ne vieną kartą buvo baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus (pagal ATPK 50 straipsnį, 178 straipsnio 1 ir 2 dalis ir kt.), paskirtų baudų nemoka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad teismai, taikydami ATPK 130(2) straipsnyje numatytą transporto priemonės konfiskavimą, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. M. prašymą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas