f4fee165-e675-47ab-aecf-7127c3d42c54 · Å iaulių apygardos teismas

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2-492-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00002-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.18.6; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Žiburys“ bankroto administratorės uždarosios akcinės benrovės „Audersima“ atstovui A.

P., atstovei advokatei J. S., atsakovei D. S., atstovei advokatei D. Č.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės prekybos ir paslaugų firmos ,,Žiburys“ atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audersima“ ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) prekybos ir paslaugų firma „Žiburys“ atstovaujama bankroto administratorės UAB „Audersima“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės D.

S. 127 231,46 Eur žalos atlyginimo, 25 289,00 Eur administravimo iÅ¡laidų, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ( toliau-Ä®BÄ® ) 8 straipsnio 1 dalies pagrindu. D. S. ėjo įmonės vadovės pareigas nuo 1991 m. vasario 19 d., ji taip pat buvo įmonės akcininkė, kuri iki 2014 m. gegužės 9 d. valdė 90 procentų įmonės akcijų, o nuo 2014 m. gegužės 9 d. buvo vienintelė įmonės akcininkė.

Mano, kad atsakovė kaip įmonės vadovė laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl įmonės turtinė padėtis vis blogėjo, nes su finansiniais sunkumais įmonė susidÅ«rė dar 2011 m., nuo 2012 m. gruodžio 12 d. įmonė buvo faktinio nemokumo bÅ«senoje. Nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. įsiteisėjo nutartis, kuria UAB prekybos ir paslaugų firmai „Žiburys“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojam dėl bankroto.

Įmonė 2012 m. turėjo 189580,92 Eur trumpalaikio turto, 14401,00 Eur ilgalaikio turto, iš viso -203981,92 Eur, skola ir mokėtinos sumos 116595,23, pelnas 25200,99 Eur. 2013 m. trumpalaikis turtas -220769,81 Eur, ilgalaikis turtas 10445,00 Eur, iš viso 231214,81 Eur, skola ir įsipareigojimai 229475,50, nuostoliai 1275,20 Eur. 2014 m. trumpalaikis turtas -202926,00 Eur, ilgalaikis turtas - 7039,00, iš viso turto - 209965,00 Eur, skola, mokėtinos sumos -224419,00 Eur, nuostolių -7367,93 Eur. 2015 m. trumpalaikis turtas - 176838,00 Eur ilgalaikis turtas 5842,00 Eur, iš viso turto - 182680,00 Eur, skola, mokėtinos sumos - 205877,00 Eur, nuostolių -4043,00 Eur.

IeÅ¡kovei perduotuose dokumentuose duomenų apie ženklesnius mokėjimo terminų atidėjimus nėra todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu visi mokėjimo terminai suėję po 30 d. nuo PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo laikomi pradelsti. Nurodė, kad įmonės nemokumo atsiradimo momentas 2012 m. gruodžio 31 d. , sudarius įmonės finansinę atskaitomybę už 2012 metus, įmonės vadovui ir savininkui tapo aiÅ¡ku, kad yra prievolė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to padaryta nebuvo.

Nors įmonės skolos ir turėjo tendencijÄ mažėti, tačiau turtas mažėjo ženkliai sparčiau ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai įmonėje apskaitytas įsiskolinimas tiekėjams (kreditoriams) yra 156 440,00 Eur , kreditorių pateikti ir teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 94 364,03 Eur. Bankroto proceso eigoje galimybių tenkinti kreditorinius reikalavimus nėra nes pagrindinis įmonės turtas knygos, skirtos pardavimui yra senos ir rinkoje nepaklausios. Jei bankroto byla bÅ«tų keliama pagal 2012 m. gruodžio 31 d. duomenis tai kreditorių nuostoliai bÅ«tų 29 208,54 Eur nes skoloms esant 116 595,23 Eur mokumas bÅ«tų iÅ¡laikytas.

Kreditorių nuostoliai bÅ«tų 233 190,46 - 203 981,92 = 29 208,54 Eur. Pavėlavus teikti ieÅ¡kinį ir pateikus jį tik 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių nuostoliai pagal balanso duomenis yra 156 440,00 Eur. Dėl vėlavimo jų nuostoliai iÅ¡augo: 156 440,00 - 29 208,54 Eur = 127 231,46 Eur. Žalos dydis skaičiuojamas kaip suma žalos padarytos dėl pavėluoto bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir administravimui skirtų iÅ¡laidų: 127 231,46 + 25 289,00 = 152 520,46 Eur. Nors atsakovė teigia, kad buhalterė aplaidžiai tvarkė buhalterijÄ , tačiau pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, Å¡iuo atveju atsakovė.

Atsakovė nurodė, kad ji jau 2010 m. įtarė, kad buhalterinė apskaita tvarkoma netinkamai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad patikslinti balansus ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad visÄ atsakovės buhalterijÄ tvarkė buvusi įmonės finansininkė O. B., kuri bendrovėje dirbo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ji teikė neteisingus įmonės balansus, netinkamai tvarkė apskaitÄ , be to vėliau sužinojo ir apie jos teistumÄ .

Mano, kad dėl neteisingai vykdytos buhalterinės apskaitos sudaryti balansai yra neteisingi todėl atsakovė už tai nėra atsakinga nes apie tai nežinojo, o sužinojusi tikrÄ jÄ Ä¯monės bÅ«klę 2016 m. iÅ¡kart kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovės atstovas bankroto administratorius teikdamas dokumentus negalėjo nepastebėti akivaizdžių skirtumų tarp balanso pateikto valstybinei įmonei „Registrų centras“ ir didžiosios knygos balanso už 2013 m. nes pvz. ilgalaikis materialus turtas negali bÅ«ti minusinis, kaip negali bÅ«ti minusinis nematerialus turtas, programinė įranga, ar transporto priemonė.

IeÅ¡kovė savo ataskaitoje kreditoriams nurodė, kad kreditorių nuostoliai yra 156,440 Eur, kas neatitinka tikrovės nes toje pat ataskaitoje nurodė, kad patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma po patikslinimo yra 89198,37 Eur. IeÅ¡kovė toje pat ataskaitoje nurodė, kad pagal 2013-2015 m. balansinius duomenis nustatyti pradelstų įmonės įsipareigojimų negalima. Ä®monėje atsiradę nuostoliai yra verslo rizikos pasekmė, o ne atsakovės kaltė. Pasitelkus specialistę ir iÅ¡analizavus valstybinės įmonės Registrų centrui už 2012 m-2015 m. pateiktas ataskaitas ir iÅ¡ programos iÅ¡trauktas įmonės didžiÄ sias knygas matosi duomenų nesutapimai.

Remiantis buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančiais aktais, didžiojoje knygoje esantys buhalteriniai sÄ skaitų suvestiniai likučiai yra perkeliami į finansines ataskaitas, tad Å¡ios abi formos ir skaičiai turėtų sutapti. Ä®monės buhalterės pildoma pelno nuostolių ataskaita teikiama Registrų centrui buvo pildoma remiantis kitais Å¡altiniais. Jei duomenys imami tik iÅ¡ Registro centrui pateiktų formų, trumpalaikio ir ilgalaikio turto ir skolų santykis už 2012m.-2015 m. bÅ«tų vienoks, o jei imami duomenys iÅ¡ didžiosios knygos tiriamuoju laikotarpiu tai duomenys visai kitokie.

Todėl mano, kad pateiktas Registrų centrui ataskaitas už 2012-2016 m. reikia papildomai sutikrinti su programoje esančiais duomenimis nes jos nėra tikslios ir realiai apibūdinančios įmonės tuometinio rezultato. Nors ieškovė nurodė, kad 2012m. gruodžio 31 d. skoliniai įsipareigojimai buvo 11695,23 Eur, o bankroto bylos iškėlimo metu 2016 m. gegužės 26 d. 156440,00 Eur, tačiau nepateikė įrodymų kokiu būdu, dėl kokių priežasčių padidėjo įsiskolinimai, kuo pasireiškia jos kaltė.

         Ieškinys tenkintinas iš dalies.Byloje Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB prekybos ir paslaugų firma ,,Žiburys“ įsteigta 1991m. vasario 19d. Bendrovės pagrindinė veikla didmeninė, komisinė ir mažmeninė prekyba, leidybinė veikla ir tarpininkavimas knygų bei kitokių spaudinių leidyboje. D. S. ėjo įmonės vadovės pareigas nuo 1991 m. vasario 19 d., ji taip pat buvo įmonės akcininkė, kuri iki 2014 m. gegužės 9 d. valdė 90 procentų įmonės akcijų, o nuo 2014 m. gegužės 9 d. buvo vienintelė įmonės akcininkė.

Viena iÅ¡ imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui (akcininkui), yra laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å i pareiga įtvirtinta Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje. Pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusiÄ Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vadovas, įvertinęs, kad įmonė yra nemoki, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jos vadovaujamai UAB prekybos ir paslaugų firmai „ Žiburys“ , ginčas iÅ¡ esmės yra dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė.

LITEKO duomenimis bÅ«tent vadovės iniciatyva pagal 2016 m. gegužės 10 d. pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelta bankroto byla 2016 m. gegužės 26 d. (bankroto byla Nr. eB2-111-267/2018). Å iaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB prekybos ir paslaugų firmai „Žiburys“ bankroto bylÄ . Nutartyje pažymėta, kad iÅ¡ UAB prekybos ir paslaugų firmos „Žiburys“ 2016 m. balandžio 29 d. balanso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. matyti, kad įmonės turtas sudaro 162566 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 137103 Eur.

Byloje pateiktas pradelstų UAB prekybos ir paslaugų firmos „Žiburys“ kreditorių skolų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 137103 Eur. Teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies prasme. Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2016 m. birželio 7 d. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-786-241/2017). Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y.

įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti, nors tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei. Tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, tuomet kyla bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

Teismų praktikoje nurodoma, kad balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai nebūtinai reiškia pradelstus įsipareigojimus, kurie reikšmingi nustatinėjant įmonės finansinę padėtį, tačiau pripažįstama ir tai, kad nesant konkrečių duomenų iš kurių matytųsi konkretūs įmonės kreditoriai ir įsipareigojimų vykdymo datos, yra pagrindo spręsti, kad visa balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma yra pradelsti įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).

Bankroto administratorės atstovo teigimu įmonė jau nuo 2011 m. visÄ laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo nemoki. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas patikslino, kad įmonės nemokumo atsiradimo momentas 2012 m. gruodžio 31d. Sudarius finansinę atskaitomybę ir paaiÅ¡kėjus finansinei bÅ«klei už 2012 m., atsakovė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo 2013 m. gegužės mėnesį, tačiau kreipėsi tik 2016 m. gegužės 10 d.  Byloje pagal Registrui pateiktus duomenis įmonė 2011 m. turėjo turto už 652891,85 Eur, skolos sudarė 630232,85 Eur, patyrė nuostolių-1059,14 Eur. 2012m. turto turėjo už 554972,77 Eur, skolų-507112,78 Eur, pelnas sudarė-25200,99 Eur. 2013m. turto turėjo už 483414,33 Eur, skolos sudarė 436829,53 Eur, nuostoliai – 1275,20 Eur. 2014 m. turto turėjo už 501100 Eur, skolos sudarė 461883 Eur , nuostoliai 7367,93 Eur. 2015 m. turto turėjo už 473070 Eur, skolos sudarė 437888 Eur, nuostoliai 4043 Eur.

Bankroto administratorės atstovas nurodė, kad vadovavosi ne tik įmonės pateiktomis finansinėmis ataskaitomis bet ir pirminiais apskaitos dokumentais iš įmonėje naudotos buhalterinės apskaitos programos sudarytais balansais nuo 2012 m., kuriuose apskaitoma įmonės ūkinė veikla susijusi tik su jai priklausančiu turtu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2012 m. įmonė turėjo 189580,92 Eur trumpalaikio turto, 14401,00 Eur ilgalaikio turto, iš viso 203981,92 Eur, skola (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) 116595,23 Eur, pelno 25200,99 Eur . 2013 m. turėjo 220769,81 Eur trumpalaikio turto, 10445,00 Eur ilgalaikio turto, iš viso 231214,81 Eur, skola (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) 229475,50 Eur, nuostolių 1275,20 Eur. 2014 m. turėjo 202926,00 Eur trumpalaikio turto, 7039,00 Eur ilgalaikio turto, iš viso 209965,00 Eur, skola (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) 224419,00 Eur, nuostolių 7367,93 Eur. 2015 m. turėjo 176838,00 Eur trumpalaikio turto, 5842,00 Eur ilgalaikio turto, iš viso 182680,00 Eur, skola (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) 205877,00 Eur, nuostolių 4043,00 Eur. 2016-06-07 bankroto bylos iškėlimo dienai turtas sudarė 91980,00 Eur, skolos už 149698,00 Eur, nuostolis 33729,00 Eur.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors įmonės nemokumas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jos Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, tačiau iÅ¡ jų turi bÅ«ti nustatytas tikslus įmonės nemokumo momentas.

Ä®monės nemokumo momento nustatymo reikÅ¡mingumÄ lemia žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas buvusiam įmonės vadovui – jeigu nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, bÅ«tent Å¡is padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Kitaip tariant, turi bÅ«ti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).Be to Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolinga, tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismo vertinimu atsakovės nurodyti argumentai, kad tokie kreditoriai, kaip VMI ar SODRA nereiÅ¡kė pretenzijų, neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad įmonė buvo moki, kad atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nors atsakovė neteikė jokių duomenų dėl įmonės veiklos, kaip, kokiu bÅ«du ji tikėjosi pagerinti įmonės veiklÄ , kokių ėmėsi veiksmų, kad atsiskaityti su kreditoriais, tik nurodė, kad tikėjosi, kad įmonės padėtis pagerės, tačiau pastebėtina, kad kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja kreditorių interesų reikÅ¡mė ir tai lemia didesnę vadovo atsakomybę.

Vadovas turi pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovo fiduciarinė pareiga priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus, ypatingai įmonei pasiekus nemokumo ribÄ . LITEKO duomenimis iÅ¡ bankroto bylos Nr. eB2-111-267/2018 matyti, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė kreipdamasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. gegužės 10 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad bankrotÄ lėmė spausdintinių knygų prekybos apyvartos ženklus mažėjimas, apyvartinių lėšų trÅ«kumas.

Prekyba knygomis ir leidiniais bendrovėje vykdoma konsignacijos pagrindais, t.y. knygynai apmoka už prekes tik po jų pardavimo. Dėl apyvartos mažėjimo bendrovė jau keletÄ pastarųjų metų dirbo nuostolingai, nes gaunamų lėšų už parduotas prekes neužteko atlyginimams, Å«kio iÅ¡laidoms, einamiesiems mokesčiams susimokėti. Apyvarta nuolat mažėja, pvz. 2012 metais apyvarta sumažėjo 18 procentų 2013m. - 38 procentų, 2014 m. -11 procentų, 2015 m. 23 procentus. Nurodė, kad 2013-2015 metais vis dar bandyta bendrovę gelbėti, derėtasi dėl prisijungimo prie stambesnių knygų didmenine prekyba užsiimančių įmonių, tinklų ar leidyklų, tačiau to padaryti nepavyko.

Tiek didmeninė, tiek mažmeninė prekyba knygomis ir kitokiais leidiniais, leidybinė veikla pastaruoju metu tapo nuostolinga, kadangi įprastinės knygos ir leidiniai neįstengė atsilaikyti konkurencinėje kovoje su sparčiai plintančiomis naujomis technologijomis ir jų sukurtais produktais -elektroninėmis knygomis, kurias galima skaityti internetinėje erdvėje. Bendrovė nepajėgi konkuruoti rinkoje, o atsinaujinti neturi pakankamai lėšų. 2012 metais, siekdama neatsilikti nuo pažangos, bendrovė įdiegė naujÄ buhalterinės apskaitos programÄ , kuri palengvino prekių apskaitÄ , tačiau jos įdiegimas kainavo brangiai ir laukiamo rezultato nedavė.

Dėl mažo prekių pirkimo trÅ«ko apyvartinių lėšų. Esant didelei konkurencijai toliau vykdyti veiklÄ nėra galimybės ir pan. IÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kimo ir teismui pateiktų dokumentų sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra pagrindo spręsti, kad vadovei įmonės finansinė padėtis 2012m. buvo žinoma. Atsakovė teikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, balansus, aiÅ¡kinamuosius raÅ¡tus pasiraÅ¡ytus tiek buhalterės tiek pačios atsakovės. Bankroto byloje nėra duomenų, kad buhalterinė apskaita bÅ«tų buvus vesta netinkamai, apgaulingai ir kad atsakovė bÅ«tų tai akcentavusi.

Konkrečiu atveju nagrinėjant bylÄ atsakovės vertinimu įmonė nebuvo nemoki 2012m., ar paskesniais metais. Kai įmonės finansinė padėtis pablogėjo, be to, kai jai paaiÅ¡kėjo, kad buhalterė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , ji tuomet ir kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovės vertinimu buhalterė klastojo dokumentus, buvo teista už finansinius nusikaltimus, tik jos veiksmai įtakojo susidariusiÄ situacijÄ . Atsakovė nurodė, kad ji buhaltere pasitikėjo, pati nemokėjo dirbti su programomis, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ pasitelkė specialistes, kurių pagalba susidarė nuomonę, kad buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai, fiksuojami buhalteriniai įraÅ¡ai neturintys pagrindžiančių dokumentų, jie dažnai kaitaliojami.

Atsakovė teikė į bylÄ 2018-04-10 Patikrinimo pažymÄ suraÅ¡ytÄ UAB „Dero“ direktorės I. P., taip pat 2018-05-18 finansininkės analitikės A. J. suraÅ¡ytÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ , taip pat 2018-06-11 finansininkės analitikės A. J. UAB prekybos ir paslaugų firmos „Žiburys“ suraÅ¡ytÄ patikrinimo pažymÄ , tačiau teismo pažymėtina, kad pateiktų dokumentų turinys nėra pakankamai informatyvus, juose nurodoma, kad iÅ¡vada suraÅ¡yta iÅ¡ Registrui teiktų ataskaitų, didžiosios knygos, kasos knygų banko santraukų.

Taip pat nurodoma, kad tikrinti pasirinktinai keleto metų mėnesiai ir pan. Be to nurodoma, kad buvo tikrinami minėti dokumentai kartu lyginant bankroto administratoriaus 2018-05-30 iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir buvo nustatyti įvairÅ«s neatitikimai ir pan. Atsakovės vertinimu pateiktos iÅ¡vados patvirtina neatitikimus buhalteriniuose dokumentuose, vykdytos buhalterinės apskaitos trÅ«kumus, galimai neteisingus nurodytus duomenis ir pan., tačiau iÅ¡vadose teismo vertinimu nepateikiama iÅ¡sami analizė, iÅ¡vados dėl kilusio ginčo esmės, įmonės nemokumo momento, žalos dydžio ir kita.

Be to atsakovė nurodė, kad remiasi didžiosios knygos duomenimis, tačiau tiek atsakovė, tiek bankroto administratorius patvirtino teismo posėdžio metu, kad didžioji knyga nebuvo perduota. Atsakovė nurodė, kad ji iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ knygÄ suformavo pagal iÅ¡likusius programoje duomenis. Taip pat vadovavosi turimu sÄ siuviniu, juose esančiais duomenimis, kurie, kaip mano ne visi buvo suvesti į buhalterinę apskaitÄ , todėl ir yra gausu neatitikimų. Ji norėjo turimus duomenis perduoti bankroto administratoriui, tačiau jis nurodė, kad toks sÄ siuvinis ir jame esantys duomenys nėra dokumentai.

Teismo pažymėtina, kad teikiant iÅ¡vadas, jose nenurodyta bei nepateikta duomenų apie asmenų teisę verstis konkrečia veikla ir pateikti teismui iÅ¡vadas ( CPK 212-217 straipsniai ), nors įstatyme numatyta kokiais atvejais teisme gali dalyvauti neteisinių sričių specialistai auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai ir kita, tačiau konkrečių praÅ¡ymų byloje nebuvo pareikÅ¡ta, todėl teismas minėtas pateiktas iÅ¡vadas, jose nurodytus argumentus vertina, kaip atsakovės pozicijÄ , nuomonę, vertinant visumÄ Ä¯rodymų.

Atsakovė taip pat teikė į bylÄ duomenis, kad ji kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buhalterės O. B. atžvilgiu dėl galimai apgaulingai tvarkytos UAB prekybos ir paslaugų firmos „Žiburys“ buhalterinės apskaitos. Byloje pateikti duomenys dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jo atnaujinimo, tačiau tiek atsakovė, tiek ieÅ¡kovė patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra priimta procesinių sprendimų, nėra paskirta bei atlikta, gauta specialisto iÅ¡vada dėl UAB prekybos ir paslaugų firmos „Žiburys“ Å«kinės ir finansinės veiklos, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl galimai vyksiančio ikiteisminio tyrimo buvusios buhalterės veiksmų teisėtumo neįtakoja nagrinėjamos bylos proceso ir nėra tikslinga plačiau dėl Å¡ių aplinkybių pasisakyti. Dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės teismo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose reglamentuojama uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organų struktÅ«ra, numatyta, kad bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organÄ â€“ bendrovės vadovÄ .

Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 2.87 straipsnyje bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimÄ laiku (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimÄ bankroto administratoriui (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalis).

Kadangi Å¡ios pareigos kyla iÅ¡ juridinio asmens veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyrius). Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 12, 178 straipsniai).

Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).Kaip minėta atsakovė iÅ¡ esmės teigia, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai, Registrų centrui teikiami balansai neatitiko tikrosios įmonės veiklos rezultatų.

Atsakovė nurodė, kad mano, jog už visÄ laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015 m. pateikti Registrui neteisingi duomenys, tuo pačiu nurodė, kad už 2013m., 2014m., 2015 m. bei 2016 m. bankroto administratorius pateikė neteisingus duomenis, tačiau koks turto ir pradelstų kreditorinių įsiskolinimų santykis, nurodė negalinti pasakyti nes neturi duomenų, visi duomenys yra pas bankroto administratorių ir jis turėjo pareigÄ juos pateikti. Mano, kad pagal byloje esančius duomenis nebuvo pagrindo 2013 m. kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonė vykdė įprastÄ veiklÄ .

IeÅ¡kovė argumentai abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais, be to atsakovės vertinimu įmonėje atsiradę nuostoliai yra verslo rizikos pasekmė, o ne atsakovės kaltė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rÅ«pestingumo pareigos turinio, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiÅ«rėti, kad ir įmonės veikla bÅ«tų teisėta – vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Vadovai atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad įmonė gautų kuo didesnę ekonominę naudÄ iÅ¡ verslo veiklos ir kad jai nebÅ«tų padaryta žalos. Vadovo pareiga objektyviai įvertinti konkrečiÄ situacijÄ , esant nemokumui vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ Ä®BÄ® nurodyta tvarka. Vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima pareigÄ elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu, apima pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , jį tinkamai įtraukti į apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį.

Teismo pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl galimai buhalterės atsakomybės dėl netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos nepagrįsti. Atsakovė bÅ«dama įmonės vadove yra atsakinga už finansinės atskaitomybės parengimÄ , tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje bei bankroto bylos inicijavimÄ laiku. Konkrečiu atveju atsakovės argumentai bei pateikti duomenys nepaneigia ieÅ¡kovės argumentų, ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų duomenų. IÅ¡ esmės atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, į byloje pateiktus duomenis spręstina, kad atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie leistų įvertinti ieÅ¡kovės finansinę padėtį, jos pradelstus įsipareigojimus, kitaip ar prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuo 2013 m. t. y. ketverius metus iÅ¡ eilės, atsakovės įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, kasmet pradelsti įsipareigojimai sudarė vis didesnę balanse įraÅ¡yto turto dalį, tačiau atsakovė nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Toks įmonės vadovo elgesys, kai ilgÄ laikÄ nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o pradelsti įsipareigojimai vis auga, teismo vertinimu, sudaro pagrindo spręsti esant atsakovės kaltei. Atsakovė pati nurodė, kad 2012 m. buvo pradėta naudoti nauja buhalterinė programa, kuri palengvino prekių apskaitÄ , nurodė, kad apyvarta nuolat mažėjo, 2012 m. sumažėjo 18 procentų, 2013m. - 38 procentais. Teismo, be kita ko, pažymėtina, kad atsakovė neteikė jokių duomenų, kokių ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti.

Byloje ieÅ¡kovė teikdama 2018-05-30 paaiÅ¡kinimus pateikė duomenis apie skolų atsiradimo terminus pagal pareikÅ¡tus kreditorinius reikalavimus iÅ¡ kurių matyti apie skolų susidarymÄ 2012m. ir vėlesniais metais. Pateikė duomenis apie 2012 m. ir vėlesniais metais sudarytus skolų suderinimo aktus bei pateiktus sÄ raÅ¡us prie sudarytų balansų. Taip pat ieÅ¡kovė 2018-06-11 pateikė prie 2018-05-30 paaiÅ¡kinimo papildomus priedus dėl pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų, priedus prie balansų, suderinimo aktų kopijas už 2012m.-2015m. iÅ¡ kurių matyti konkretÅ«s pareikÅ¡ti kreditoriniai reikalavimai, kokiu pagrindu pareikÅ¡ti reikalavimai bei jų atsiradimo laikotarpiai, duomenis apie sudarytas taikos sutartis dėl įsiskolinimų ir pan.

Teismo vertinimu visi byloje pateikti duomenys negalėjo būti nežinomi vadovei, be to kaip minėta ji kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. nenurodė, kad pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai Registrui, bei kiti dokumentai neatitinka ūkinės veiklos rezultatų. Pažymėtina, kad vien aplinkybių nurodymas, bei iš esmės teigimas, kad byloje pateiktų finansinių dokumentų turinys yra neteisingas neteikiant išsamių duomenų paneigiančių ieškovės nurodytus argumentus bei pateiktus dokumentus savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad ieškovės pateikti duomenys yra neteisingi.

Be to tai, kad kiti kreditoriai nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. Teismo vertinimu atsakovės argumentai niekuo nepagrįsti, atsakovė neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos savalaikiai, t.y. 2013 m. gegužės mėnesį kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Nesikreipdama iki 2016 m. didino kreditorinius įsiskolinimus pažeidė įmonės, jos kreditorių interesus.

Nors 2012 m. įsiskolinimai buvo dengiami, tačiau formavosi nauji įsiskolinimai. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas ir kita.

Vien ta aplinkybė, jog įmonė, vadovaujama atsakovės, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti atsakovė atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai nustatomos Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Atsakovė nurodė, kad ėmėsi priemonių įmonės veiklai pagerinti ir kai jau suprato, kad tai nebepavyks 2016m. kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog buvo pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklÄ 2013 m. ir vėliau, sudarantis pagrindÄ matyti teigiamas įmonės perspektyvas, jÄ iÅ¡saugoti turėjo pareigÄ tai įrodyti (CPK 176–185 straipsniai). Tačiau iÅ¡ esmės atsakovė Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo, nes iÅ¡ esmės laikėsi pozicijos, kad įmonė nebuvo nemoki, o jei ir buvo tai tokia situacija susidarė ne dėl jos, o buhalterės kaltės. Teismas įvertinęs visumÄ Ä¯rodymų sprendžia, kad atsakovė turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. gegužės mėnesį paaiÅ¡kėjus veiklos rezultatams už 2012 m.

T.y. vadovei, privalančiai geriausiai žinoti realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsiant, o ne 2016 m. gegužės mėnesį (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis).         Dėl kreditoriams atsiradusios žalos dydžioKonstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).Atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bankroto administratoriaus teigimu, bankroto byloje kreditorių sÄ raÅ¡as buvo sudarinėjamas ir tikslinamas gavus kreditorių praÅ¡ymus ir jų reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus, (bankroto byla Nr. eB2-111-267/2018).

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ bankroto byloje 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvirtinti 94697,77 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. 2016 m. spalio 3 d. patikslintas VSDFV Å ilalės skyriaus kreditorinis reikalavimas 4117,73 Eur sumai. 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi patikslinti pirmos eilės kreditorių kreditoriniai reikalavimai : L. S. 264,20 Eur sumai; E. K.             271,65 Eur sumai; O. B.,41 Eur sumai. Ä®traukta į kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR FM su 4252,62 Eur kreditoriniu reikalavimu.

Patvirtinti patikslinti kreditorių kreditoriniai reikalavimai: kreditorius S. J. iÅ¡brauktas iÅ¡ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o; UAB „Nordina“ patvirtintas patikslintas kreditorinis reikalavimas 1246,03 Eur sumai; UAB „MÅ«sų gairės“ patvirtintas patikslintas kreditorinis reikalavimas 729,49 Eur sumai; UAB „Kalendorius“ patvirtintas patikslintas kreditorinis reikalavimas 649,64 Eur sumai. VÅ¡Ä® Mokslotyros institutui patvirtintas patikslintas kreditorinis reikalavimas 1897,30 Eur sumai.

Kreditorius E. V. knygynas įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 242,20 Eur kreditoriniu reikalavimu. 2017 m. sausio 9 d. patvirtintas patikslintas VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas 3667,83 Eur sumai. 2017m. balandžio 6 d. patvirtintas VÄ® turto bankas antros eilės kreditorinis reikalavimas 3667,83 Eur sumai, iÅ¡brauktas iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas. 2018 m. birželio 7 d. nutartimi vietoje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į kreditorių sÄ raÅ¡Ä antros eilės kreditoriumi įtrauktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su 4 252,62 Eur kreditorinio reikalavimo suma.Bankroto administratorius pateikė duomenis apie skolų susidarymo laikotarpius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus ir teismo patvirtintus reikalavimus 94364,03 Eur sumai.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad kreditorinis reikalavimas KB „Inovesta“ 179 Eur sumai susiformavo 2011 m., VšĮ Lietuvos studentų krepšinio lygos rėmimo fondo reikalavimas 1248,99 Eur sumai, susiformavo 2012 m. VšĮ Tikroji moneta reikalavimas 4606,00 Eur susiformavo 2011 m., UAB Spalvinukai reikalavimas 4817,24 Eur susiformavo 2012 m., R. M. 461,87 Eur reikalavimas susiformavo 2012 m., UAB „Kamratas“ skola 112,14 Eur susiformavo 2010 m., UAB „Katikauga“ 2826,01 Eur skola susiformavo 2009,2011 m. , Šilutės Valdorfo pedagogikos draugijos reikalavimas 160,51 Eur sumai susiformavo 2012 m.

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsižvelgiant į tai, kad minėti kreditorinių reikalavimai susidarė iki 2013m. gegužės 1 d. , t.y. iki atsakovės pareigos kreiptis į teismÄ , Å¡ioje apimtyje praÅ¡omas priteisti žalos dydis mažintinas 14411,76 Eur suma. Dėl kitų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų minėtai sumai ieÅ¡kovė nurodė bei pateikė duomenis, kad kreditoriniai reikalavimai susiformavo po 2012 m., t.y. atsakovei nepasikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir teismo vertinimu sudaro ir yra pagrįsti 79952,27 Eur sumai.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės D. S. 127 231,46 Eur žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad jei bankroto byla bÅ«tų keliama pagal 2012 m. gruodžio 31 d. duomenis tai kreditorių nuostoliai bÅ«tų 29 208,54 Eur nes skoloms esant 116 595,23 Eur mokumas bÅ«tų iÅ¡laikytas. Kreditorių nuostoliai bÅ«tų 233 190,46 - 203 981,92 = 29 208,54 Eur. Pavėlavus teikti ieÅ¡kinį ir pateikus jį tik 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių nuostoliai pagal balanso duomenis yra 156 440,00 Eur.

Dėl vėlavimo jų nuostoliai iÅ¡augo: 156 440,00 - 29 208,54 Eur = 127 231,46 Eur. Žalos dydis skaičiuojamas kaip suma žalos padarytos dėl pavėluoto bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir administravimui skirtų iÅ¡laidų: 127 231,46 + 25 289,00 = 152 520,46 Eur. Teismo vertinimu ieÅ¡kovės argumentai dėl žalos dydžio nepriklausomai nuo to ar pareikÅ¡ti kreditoriniai reikalavimai ar ne, nepagrįsti. Teismo vertinimu kreditorius pats sprendžia reikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus ar jų atsisakyti, todėl konkrečiu atveju žalos dydis vertintinas atsižvelgiant į pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų dydį bei jų atsiradimo pagrindÄ bei laikÄ .

Teismo vertinimu atsakovės pareiga atlyginti žalÄ dėl susidariusių įsiskolinimų, kurie susidarė per laikotarpį dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki 2016 m., kurie patvirtinti teismo, todėl kitoje dalyje atsižvelgiant į tai, kad kreditoriniai reikalavimai nėra net pareikÅ¡ti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas. Bankroto administratoriaus teigimu, žalÄ sudaro ne tik nepatvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tačiau ir administravimo iÅ¡laidos, kurios nebuvo padengtos bankroto procedÅ«rų metu.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta 2500 Eur laikina sÄ mata. Kreditorių susirinkimo 2016 m. spalio 17 d. protokolas patvirtina, kad Å¡iame susirinkime Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta 20900 Eur plius PVM administravimo iÅ¡laidų sÄ mata. Administravimo iÅ¡laidų teisinė prigimtis bei paskirtis, teismo vertinimu, reikalauja kad turi bÅ«ti priteisiamos tik faktiÅ¡kai patirtos administravimo iÅ¡laidos, pagrįstos tinkamais įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratorės atstovas nepateikė jokių duomenų apie faktiÅ¡kai patirtas administravimo iÅ¡laidas.

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad administravimo išlaidos nelaikytinos žala įmonei, nes jos būtų susidariusios nepriklausomai nuo bankroto bylos inicijavimo momento, nepaisant netinkamai vedamos įmonės buhalterinės apskaitos, administratoriui ne viso perduoto įmonės turto ir dokumentų ar kitų neteisėtų įmonės vadovo ir savininko, veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-412-381/2016), todėl nustatant atlygintos žalos dydį į jas neįtrauktinos administravimo išlaidos.Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, atsakovė atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia - ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, bÅ«tina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis ). Teismas iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, nurodė dėl konkrečių įrodymų pateikimo, tačiau teismas neturi pareigos už Å¡alis rinkti įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). IÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad byloje nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos įstatyme numatytos sÄ lygos, neteisėti vadovų veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovų kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Teismo vertinimu yra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos tik iÅ¡ dalies (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės priteistina 79952,27 Eur žalos atlyginimo.       Dėl procesinių palÅ«kanųCK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å ioje normoje įtvirtintos procesinės palÅ«kanos priskirtinos prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). AiÅ¡kindamas procesinių palÅ«kanų institutÄ , Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad pareiga mokėti procesines palÅ«kanas atsiranda pagal įstatymÄ , jos turi bÅ«ti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus praÅ¡ymui ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų.

Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Pažymėtina, kad kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiui yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl Å¡ių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palÅ«kanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. sausio 3 d. teismui priėmus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.       Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.Nors pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t. y. 1424 Eur žyminio mokesčio. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovė nurodė, kad patyrė 181, 50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų dėl dalyvavimo 2018-05-09 teismo posėdyje, taip pat 181,50 Eur dėl dalyvavimo 2018-06-19 teismo posėdyje, iÅ¡ viso 363,50 Eur.

Atsakovė iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paÅ¡to iÅ¡laidas sudaro 3,22 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius.

Ä®vertinus Rekomendacijose numatytÄ advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumÄ , procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sÄ naudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimÄ teisme , teismas sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovės priteistina 190,55 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).        Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųŠiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 152520,46 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos pirminės bylos nagrinėjimo stadijose siekiant užtikrinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , preliminariai įvertinus ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismui atlikus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų vertinimÄ ir nusprendus, kad ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atsakovės atžvilgiu sumažintinas iki 79952,27 Eur. (CPK 145 straipsnio 2 dalis).Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 145 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais nusprendžia: Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei prekybos ir paslaugų firmai „ Žiburys“ juridinio asmens kodas 1722225430 iš atsakovės D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79952,27 Eur ( septyniasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 27 ct ) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo 2018 m. sausio 3 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir 190,55 Eur ( Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1424 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus ) žyminio mokesčio.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.         Sumažinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ atsakovės D.

S. atžvilgiu iki 79952,27 Eur ir laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių apygardos teismÄ .Sprendimo patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėja                                                                                                                              Vilija Valantienė