2015-11-12 Nr. AB-21961-3-63-3-00023-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1958-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00023-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. Š. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 343 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK nutarimu jai paskirta 40 Lt bauda už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 19 d. 17.50 val. Tauragės m., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuri neatitinka nustatytų techninių reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, t. y. priekinių šviesos žibintų skleidžiama šviesa neatitiko gamintojų nustatytų reikalavimų. Tauragės AVPK administraciniu sprendimu Nr. AS-07-14-8772745 buvo anuliuota privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 500-0064109.

Su tokiais atsakovo sprendimais pareiškėja nesutiko, todėl siekdama įrodyti, jog vairavo techniškai tvarkingą automobilį, buvo priversta automobilį Opel Vectra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. V. Š., pristatyti į UAB „Armi servisas“. Serviso technikos direktorius išdavė pažymą, patvirtinančią, jog pareiškėjos vairuotame automobilyje yra sumontuoti komplektacijoje numatyti gamyklos-gamintojos dujų išlydžio žibintai – ksenonai. Už automobilio transportavimą į UAB „Armi servisas“ ir atgal, pagal UAB „SPMoto“ pateiktą 2014 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą faktūrą serija Nr. SP207, ji sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur), o už patį transporto priemonės patikrinimą UAB „Armi servisas“ sumokėjo 56 Lt (16,22 Eur).

Pareiškėja 2014 m. spalio 1 d. kreipėsi su skundu į Tauragės AVPK, kuris 2014 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 85-12-IL-847 panaikino skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukė, nesant pareiškėjos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl administracinio sprendimo Nr. AS-07-14-8772745 pareiškėja su skundu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą ir šio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-56-760/2014 Tauragės AVPK 2014 m. rugsėjo 19 d. administracinis sprendimas Nr. AS-07-14-8772745 buvo panaikintas.

Siekdama apginti savo teises, pareiškėja buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokato K. S. padėjėją V. S., kuriam už teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt (115,94 Eur). Be to, automobiliui teko atlikti pakartotinę valstybinę techninę apžiūrą, kurios atlikimas kainavo 27 Lt (7,83 Eur). Taigi patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su Tauragės AVPK pareigūnų netinkamais veiksmais, t. y. neteisėtai priimtu administraciniu sprendimu Nr. AS-07-14-8772745 ir nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14, dėl kurių pareiškėja viso patyrė 1 183 Lt (343 Eur) turtinę žalą.

Atsakovas Tauragės AVPK su skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų – 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „Armi servisas“ sąskaitos faktūros Nr. 1308034, 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „SPMoto“ sąskaitos faktūros Nr. SP207 ir 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „SPMoto“ kasos pajamų orderio kvito Nr. 145, matyti, jog už šias paslaugas sumokėjo Z. V. Š., todėl pareiškėja, neturėdama įgaliojimo, negali reikalauti atlyginti kito asmens patirtas išlaidas. Suma už atliktas teisines paslaugas – skundų Tauragės AVPK ir Tauragės apskrities apylinkės teismui surašymą, apskaičiuota neproporcingai didelė, kadangi abu skundai buvo panašūs savo faktinėmis aplinkybėmis. 2014 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 778123 nėra nurodytas sumokėtos sumos teisinių paslaugų suteikimo pobūdis, kas leidžia abejoti šių sumokėtų sumų pagrįstumu ir turėtų išlaidų rengiant procesinius dokumentus proporcingumu. Be to, galutinė patirtos turtinės žalos suma 1 183 Lt perskaičiuota eurais ne pagal oficialų euro ir lito keitimo kursą. Nei Tauragės AVPK 2014 m. spalio 9 d. nutarime, nei Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarime administracinėje byloje Nr. II-56-760/2014 nėra nustatyta Tauragės AVPK neteisėtų veiksmų, o valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio. Pats administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos prašomai žalai priteisti nėra būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos E. Š. skundą tenkino iš dalies: priteisė E. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 115,85 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 23,75 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą; kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjos teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249, 6.271 straipsniais, pažymėjo, jog tam, kad pareiškėjos reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjos patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjos patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Iš bylos rašytinių duomenų teismas nustatė, kad Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2014 m. rugsėjo 19 d. surašė pareiškėjai E. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 85P-18691061-14, už tai, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 19 d. 17 val. 50 min., Tauragės r. sav., Tauragės m., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris neatitiko nustatytų techninių reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomą techninę apžiūrą, t. y. priekinių šviesos žibintų skleidžiama šviesa neatitiko gamintojo nustatytų reikalavimų (buvo įdėti Xenon žibintai). 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14 E. Š. paskirta 40 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių 235 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 7 dalies pažeidimą. Remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2B-91 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 4 punktu, atsakovo 2014 m. rugsėjo 19 d. administraciniu sprendimu „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos, kuri neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo“ Nr. AS-07-17-8772745 buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 500-0064109 ir ženklo-lipduko (ženklų-lipdukų) Nr. B079836; B079837 galiojimas transporto priemonei OPEL VECTRA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Aprašo 4.8 punkte numatyta, jog motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai techninės būklės patikrinimo metu nustatoma, kad motorinės transporto priemonės ir (arba) jos priekabos žibinte panaudotas motorinės transporto priemonės (arba) jos priekabos gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis. Šioje administracinėje byloje, taip pat ir Tauragės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-56-760/2014 pateiktas 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „ARMI SERVISAS“ apžiūros aktas, kuriuo konstatuojama, kad apžiūrėjus automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog automobilyje yra sumontuoti komplekte (užsakymo papildomos įrangos kodas T97) numatyti gamyklos – gamintojų dujų išlydžio žibintai – ksenonai.

Įvertinus cituojamą autorizuoto OPEL gamintojo serviso apžiūros aktą, Tauragės AVPK Kelių policijos skyrius 2014 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 85-12-IL-847 tenkino pareiškėjos skundą – panaikino 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14 ir administracinę bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-56-760/2014 taip pat panaikino 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK administracinį sprendimą Nr. AS-07-14-8772745 „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos, kuri neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo“.

Pareiškėja patirtą turtinę žalą būtent ir kildina iš šių neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstai priimto 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14 bei neteisėto 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK administracinio sprendimo Nr. AS-07-14-8772745. Atsakovas atsiliepimą į skundą iš esmės grindžia tuo, jog nors administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad pareiškėjai nepagrįstai inkriminuotas ATPK 1241 straipsnio 7 dalies pažeidimas, tačiau byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Taigi šioje byloje turi būti įvertinta kokiu būdu turėjo būti nustatoma, ar motorinėje transporto priemonėje panaudotas gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis, ar pareigūnas nustatęs tariamą pažeidimą laikėsi šių reikalavimų. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau – ir Techniniai reikalavimai), kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos (toliau – transporto priemonės).

Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus. Techninių reikalavimų 11 punkte numatyta, kad tikrinimas turi būti atliekamas taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus, o 12 punkte numatyta, kad jeigu nurodyta, jog tikrinimo būdas yra vizuali apžiūra, vadinasi, be vizualios apžiūros, techninės apžiūros kontrolierius, jeigu galima, taip pat turėtų patikrinti funkcionavimą (pamėginti valdyti), įvertinti triukšmą arba taikyti kitus patikros būdus, kurių taikymui nebūtina kontrolinė įranga ar prietaisai (bandymo stendas, matavimo priemonės ir pan.).

Techninių reikalavimų 4.1.4 skyriuje „Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga“ numatyta tikrinimo pozicija priekinių žibintų (artimųjų ir tolimųjų šviesų) atitiktis reikalavimams, tikrinimo būdas vizuali apžiūra ir veikimo patikra. Įvertinus anksčiau numatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad analogiška tvarka techninių priemonių atitiktį Techniniams reikalavimams turi nustatyti ir policijos pareigūnai, o būtent vizualios apžiūros ir veikimo patikros būdu. Būtent vizualios apžiūros metu turi būti įvertintas žibintų veikimas, žibintų ženklinimo atitiktis, ar yra specialus žymėjimas nurodantis, jog žibintų maitinimui yra būtina sukurti aukštą įtampą (dujų išlydžio žibintuose yra būtinas aukštos įtampos maitinimas), ar yra papildomų (gamintojo nenumatytų prietaisų aukštos įtampos sukūrimui) ir t. t.

Taigi vizualios apžiūros metu nuosekliai įvertinama techninių reikalavimų atitiktis ir nusprendžiama, ar transporto priemonė atitinka keliamus reikalavimus. Jei vizualios apžiūros metu nėra galimybių objektyviai nustatyti, ar transporto priemonė atitinka keliamiems reikalavimas ir kyla pagrįstų abejonių, jos turi būti pašalinamos kitais būdais – pasitelkiant specialistus, naudojant technines priemones ir t. t. Šiuo atveju byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad vizuali transporto priemonės apžiūra buvo atlikta išsamiai ir tinkamai, o kilusias abejones būtų siekiama pašalinti renkant papildomus faktinius duomenis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., adm. bylas Nr. A442-155/2010, Nr. A822-207/2010, Nr. A662-491/2010). Todėl Tauragės AVPK pripažinus, jog nutarimas, kuriuo E. Š. paskirta administracinė nuobauda, priimtas nepagrįstai ir pačiam jį panaikinus, o Tauragės rajono apylinkės teismui nutarus panaikinti kaip neteisėtą ir atsakovo priimtą administracinį sprendimą, kuriuo remiantis pareiškėjos vairuotam automobiliui buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelės galiojimas, spręstina, kad atsakovas veikė neteisėtai, t. y. netinkamai atliko jam priskirtą pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl būtina įvertinti, ar tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėja patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

E. Š. kaip jos patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas, kurias ji patyrė sumokėdama UAB „SPMoto“ už automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)transportavimą iki/iš UAB „Armi servisas“ (144,81 Eur), už UAB „Armi servisas“ atliktą automobilio patikrinimą (16,22 Eur) bei už pakartotinės techninės apžiūros atlikimą (7,83 Eur). Tačiau tiek UAB „Armi servisas“ 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1308034, tiek UAB „SPMoto“ 2014 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 145, tiek Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 500-018004 išrašyti ne pareiškėjos, o Z. V. Š. vardu. Šiuose mokėjimo dokumentuose nurodoma, kad apmokėjimas už suteiktas paslaugas yra priimtas iš mokėtojos Z. V. Š., o ne iš pareiškėjos. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog įgaliojimo veikti Z. V. Š. vardu neturi. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad skundas dėl dalies skundo reikalavimų yra paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, vadovaujantis ABTĮ 54 straipsniu pasiūlyta į bylos nagrinėjimą pareiškėjos sutikimu papildomai pareiškėja įtraukti ir Z. V. Š.. Pareiškėja E. Š. nesutiko dėl netinkamo pareiškėjo pakeitimu įvardijamoje reikalavimų dalyje, nurodydama, kad Z. V. Š. yra išvykusi į užsienį ir nepageidauja, jog būtų įtraukta į procesą pareiškėjos procesine padėtimi. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėja nesutiko netinkamo pareiškėjo įvardijamų reikalavimų dalyje pakeisti tinkamu ir nustačius, jog anksčiau nurodytas automobilio transportavimo bei apžiūrų išlaidas patyrė ne pareiškėja, o Z. V. Š., pareiškėjos prašymas priteisti kito asmens patirtą žalą (168,86 Eur) laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su 400 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės AVPK ir Tauragės rajono apylinkės teisme bei 200 Lt išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant šią administracinę bylą. Vertinant turtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėja sieja su 400 Lt dydžio išlaidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, akivaizdu, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 400 Lt nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina, kad net ir pripažįstant turėtas 400 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 71, 2014 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 778123, už dviejų skundų Tauragės rajono apylinkės teismui surašymą pareiškėja sumokėjo po 200 Lt, viso 400 Lt. Išlaidos už minėtų skundų paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į 400 Lt (115,85 Eur) patirtų išlaidų (turtinės žalos) atlyginimą, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, pareiškėjai priteistinas 400 Lt (115,85 Eur) turtinės žalos atlyginimas.

Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėja prie patirtos turtinės žalos priskiria ir 200 Lt išlaidas, patirtas dėl procesinių dokumento parengimo inicijuojant teismo procesą nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą, negali būti vertinamos kaip pareiškėjos galimai patirta turtinė žala. Šios išlaidos yra proceso šalies išlaidos, patirtos dėl kreipimosi į teismą ir šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą, patvirtina 2015 m. sausio 2 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 1, kuria pareiškėja E. Š. advokato K. S. padėjėjui V. S. pavedė surašyti skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, 2015 m. sausio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 1, kurioje nurodyta, kad už reikiamų dokumentų surašymą mokėtina suma 200 Lt ir 2015 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 778143. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali galima priteisti už skundo parengimą suma iki 2015 m. sausio 1 d. buvo 3 105 Lt (3 x 1 035 Lt minimali mėnesinė alga), todėl akivaizdu, kad 200 Lt už skundo parengimą pareiškėjos sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

Pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-342/2012). Nagrinėjamu atveju tik dalis pareiškėjos prašomos priteisti turtinės žalos pripažįstama pagrįsta ir priteistina, t. y. 400 Lt iš prašomos 983 Lt sumos (teismas iš prašomos priteisti žalos atlyginimo 1 183 Lt dalies atima 200 Lt bylinėjimosi išlaidas šioje byloje), kas sudaro 41 proc. pareikštų reikalavimų apimties. Todėl darytina išvada, kad E. Š. turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. į 82 Lt (200 x 41 proc. = 82). Remdamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad ši suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, kuri užtikrina bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, pareiškėjai priteistinas 82 Lt (23,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. Pareiškėja E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kurioje teismas netenkino pareiškėjos skundo, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad turtinę žalą (išlaidas), susijusias su automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimu ir UAB „Armi servisas“ atlikta patikra bei pakartotine technine apžiūra, patyrė ne pareiškėja, o jos mama Z. V. Š.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po pateiktais į bylą dokumentais, kurie patvirtina minėtas išlaidas, pasirašė pareiškėja, o ne jos mama (pareiškėja teismui pateikė Z.V. Š. paso kopiją, kurioje yra jos motinos parašas, kuris skiriasi nuo pareiškėjos parašo). Be to, pareiškėjos teigimu, jos mama objektyviai negalėjo sumokėti nurodytų sumų, nes paslaugų suteikimo metu buvo Jungtinėje Karalystėje. Tikėtina, kad minėtuose dokumentuose pareiškėjos mamos vardas atsirado todėl, kad automobilis priklauso Z. V. Š.. Teismas, turėdamas tokius prieštaringus duomenis, pažeidė savo pareigą veikti aktyviai, nepagrįstai neiniciavo dokumentuose esančių parašų ekspertizės, neapklausė pareiškėjos mamos bei paslaugas suteikusių asmenų. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsniu, 13 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 80 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių nuostatomis, teigia, kad tiek paprastoje, tiek PVM sąskaitoje faktūroje paslaugos pirkėjo vardas nėra privalomas nurodyti, todėl UAB „Armi servisas“ bei UAB „SPMoto“ sąskaitų faktūrų pasirašymui pareiškėjai nereikėjo jokių įgaliojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja E. Š. kėlė turtinės žalos, kurią ji patyrė dėl netinkamų Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų, atlyginimo klausimą. Neteisėtus pareigūnų veiksmus pareiškėja siejo su nepagrįstai priimtu 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14 bei neteisėtu 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės AVPK administraciniu sprendimu Nr. AS-07-14-8772745.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas netinkamai atliko jam priskirtą pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos išlaidos (400 Lt) už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės apskrities VPK ir Tauragės rajono apylinkės teisme laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietinos su anksčiau nurodytais neteisėtais pareigūnų veiksmais. Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir priteisė pareiškėjai 400 Lt (115,85 Eur) turtinei žalai atlyginti. Tačiau pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę žalą, t. y. išlaidas, kurias E. Š. nurodė patyrusi sumokėdama UAB „SP Moto“ už automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą iki/iš UAB „Armi servisas“ (144,81 Eur), už UAB „Armi servisas“ atliktą automobilio patikrinimą (16,22 Eur) bei už pakartotinės techninės apžiūros atlikimą (7,83 Eur), teismas atmetė, padaręs išvadą, kad minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai (sąskaita faktūra, kasos pajamų orderio kvitas, Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) buvo išrašyti ne pareiškėjos, o jos motinos Z. V. Š. vardu ir nurodytas apmokėjimas pagal dokumentus priimtas būtent iš šio asmens. Taigi, šiuo atveju pareiškėja neįrodė patyrusi 168,86 Eur žalą, kurią teismo prašė atlyginti.

Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama, kad už visas minėtas paslaugas apmokėjo ji, o ne jos motina Z. V. Š.. Motinos pavardė UAB „Armo servisas“ 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1308034, UAB „SPMoto“ 2014 m. rugsėjo 22 d. sąskaitoje faktūroje Nr. SP207 ir kasos pajamų orderio kvite Nr. 145 galimai buvo įrašyti tik todėl, kad ji yra transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytoja.

Taigi, pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jos reikalavimą priteisti turtinę žalą, anot pareiškėjos patirtą jai sumokėjus UAB „SP Moto“ už automobilio Opel Vectra transportavimą iki/iš UAB „Armi servisas“, už UAB „Armi servisas“ atliktą minėto automobilio patikrinimą bei už pakartotinės techninės apžiūros atlikimą.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Š., prašydama priteisti 168,86 Eur turtinę žalą, pirmosios instancijos teismui pateikė šiuos įrodymus (dokumentų kopijas): UAB „Armi servisas“ 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1308034 dėl išorinio apšvietimo tikrinimo, išrašytą pirkėjai Z. Š. 46,28 Lt (16,22 Eur) sumoje; čekį, iš kurio matyti, kad tą pačią dieną nurodyta suma UAB „Armi servisas“ sumokėta (asmuo, apmokėjęs sąskaitą faktūrą nenurodytas); UAB „SPMoto“ 2014 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. SP207, išrašytą pirkėjai Z. V. Š., pagal kurią ji už transporto paslaugą turi sumokėti 500 Lt (144,81 Eur); 2014 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 145, kuriame nurodyta, kad iš Z. V. Š. už automobilio Opel Vectra transportavimą priimta 500 Lt; techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 500-0108004, iš kurios matyti, kad transporto priemonė apžiūrėta 2014 m. spalio 18 d., paslaugos kaina 27 Lt (7,82 Eur), kasos dok. Nr. G53677. Kitų įrodymų patvirtinančių, kad 168,86 Eur žalą patyrė pareiškėja, byloje nėra. Vien tik įrašas, esantis UAB „SPMoto“ sąskaitoje faktūroje, kad sąskaitą gavo, prekes priėmė E. Š., neįrodo, kad ir minėtą sąskaitą apmokėjo būtent pareiškėja. Kituose kai kuriuose dokumentuose esantys galimai pareiškėjos parašai šios aplinkybės taip pat nepatvirtina. Jei sąskaitose faktūrose nustatytas sumas iš tiesų sumokėjo pareiškėja, jos pareiga buvo pasirūpinti, kad ir buhalterinės apskaitos dokumentuose būtų nurodyta, kad pinigai buvo priimti iš E. Š., o ne iš Z. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sutiktina, kad administracinių ginčų teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vykdydamas minėtas įstatymo nuostatas ir siekdamas patikrinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad prašomas priteisti išlaidas, susijusias su automobilio transportavimu, patikrinimu bei pakartotine technine apžiūra, patyrė būtent pareiškėja, o ne jos motina Z. V. Š. (transporto priemonės valdytoja), kaip įrašyta pateiktuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 54 straipsniu pasiūlė pareiškėjai jos sutikimu papildomai į bylos procesą pareiškėja įtraukti ir jos motiną. E. Š. su tuo nesutiko, nurodė, kad Z. V. Š. yra išvykusi į užsienį ir nepageidauja būti įtraukta į procesą pareiškėjos procesine padėtimi. Tačiau ji nepateikė ne tik jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, bet ir nepasirūpino gauti įgaliojimą veikti Z. V. Š. vardu.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.), o sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendimą pagrindė išsamia įrodymų analize ir konkrečiomis teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Materialinės teisės normos taikytos iš esmės teisingai, procesinės teisės pažeidimų byloje nenustatyta.

Pareiškėjos apeliacinis skundas jame išdėstytais argumentais netenkinamas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė