Legislator Case Law & Legislation
f4fdfc7b-9d86-4ce2-a3ce-b6203a1466a4 AI generated

Court dismisses claim for non-material damages for alleged poor detention conditions, finding acknowledgment sufficient.

Case Number f4fdfc7b-9d86-4ce2-a3ce-b6203a1466a4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for 20,000 euros in non-material damages regarding alleged poor detention conditions. The plaintiff alleged dark cells, lack of hot water, and inadequate sanitation, while the defendant provided specific room assignments and medical records showing no significant health issues. The court ruled that acknowledging the violation was sufficient satisfaction and that the alleged conditions did not reach the threshold of inhuman treatment warranting monetary compensation.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktas, 127 straipsnis; Non-material damages are not awarded when the recognition of a rights violation constitutes adequate satisfaction for the infringed right.

Keywords

AI generated
non-material damages detention conditions acknowledgment of violation Article 3 Convention administrative litigation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniai
88 straipsnio 1 punktas
127 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014
2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008
Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
administracinė bylos Nr. A2-718/2007
Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).
A444-619/2008
A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).
A146-1240/2011
A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).
A756-143/2012
A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. I-960-609/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00160-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo irn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas K.

P. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-12-06 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – AreÅ¡tinė) jis buvo laikomas 3, 4 ir 6 kamerose, kuriose buvo tamsu, nebuvo Å¡ilto vandens, kamerų langai neÅ¡varÅ«s, Å¡iltu vandeniu buvo galima pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę.

Nurodo, kad nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, nesuteikiamas tinkamas gydymas sergant, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Teigia, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniÅ¡koms gyvenimo sÄ lygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-13) nurodė, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje buvo laikomas, laikantis teisės aktų ir higienos normų reikalavimų, jis buvo laikomas ne skunde nurodytose kamerose, o kamerose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr.

5. Areštinės kameroje Nr. 2 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-02-06 iki 2013-02-07, nuo 2013-02-07 iki 2013-02-12, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19, kameroje Nr. 3- nuo 2013-03-05 iki 2013-03-06, nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08, nuo 2013-05-08 iki 2013-05-14, nuo 2013-05-21 iki 2013-05-23, kameroje Nr. 5- nuo 2013-01-22 iki 2013-01-25, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-12, nuo 2013-03-26 iki 2013-03-29, nuo 2013-03-29 iki 2013-04-02, nuo 2013-04-02 iki 2013-04-05, nuo 2013-05-05 iki 2013-05-09, kamerų plotas- nuo 11,86 kv.m. (kamera Nr.

5) iki 12,68 kv.m. (kamera Nr.2 ir Nr. 3). AreÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims taikomas ne mažiau kaip 3,6 kv.m. ploto reikalavimas vienam asmeniui, o toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Teigia, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011-03-31 atlikto patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Nurodo, kad 2012 metais, 2013 metų pirmÄ pusmetį patikrinimai nebuvo atliekami, nes tuo metu buvo atliekamas remontas, todėl AreÅ¡tinėje esančių asmenų laikymo sÄ lygos gerėjo.

Teigia, kad kamerose įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, visi AreÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, nes karÅ¡to vandens tiekimas kamerose nenumatytas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo periodiÅ¡kai tikrinama ir pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata beveik neturėjo, pareiÅ¡kėjui susižalojus, jam buvo tinkamai suteikta medicininė pagalba. AreÅ¡tinėje laikomiems asmenims tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas maistas, asmenys maitinami 3 kartus per dienÄ , tiekiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Argumentuoja, jog skundo reikalavimas pagrįstas bendro pobÅ«džio teiginiais, pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ proceso dalyviai informuoti Å¡aukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

KonstatuojamaByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-12-06, atlyginimo priteisimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

 PareiÅ¡kėjo teigimu, neturtinė žala, patirta dėl netinkamų laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, pasireiÅ¡kė fiziniais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais.Ä® bylÄ pateikti duomenys (b.l. 9, 15), kad AreÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įvairiais periodais nuo 2013-01-22 iki 2013-05-23. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje esantis 2015-03-27 tarnybinis pranešimas Nr. 89-PR2-6246 (b.l. 15), patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-01-22 iki 2013-05-23 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 11,86 kv.m. (kamera Nr.

5) iki 12,68 kv.m. (kamera Nr.2 ir Nr. 3). Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas įvairiais periodais buvo laikomas kameroje Nr. 2 (kameros plotas 12,68 kv.m)- nuo 2013-02-06 iki 2013-02-07- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 3,17 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-02-07 iki 2013-02-12- su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 4,23 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19- su vienu asmeniu, pareiškėjui teko 6,34 kv.m. kameros ploto, kameroje Nr. 3 (kameros plotas 12,68 kv.m.) nuo 2013-03-05 iki 2013-03-06- su vienu asmeniu, pareiškėjui teko 6,34 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08 pareiškėjas buvo laikomas vienas, pareiškėjui teko 12,68 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-08 iki 2013-05-14 su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 4,23 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-21 iki 2013-05-23- su vienu asmeniu, pareiškėjui teko 6,33 kv.m. kameros ploto ir kameroje Nr. 5 (kameros plotas 11,86 kv.m.) nuo 2013-01-22 iki 2013-01-25- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-12 su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-26 iki 2013-03-29- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-29 iki 2013-04-02 su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 3,89 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-04-02 iki 2013-04-05- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-05 iki 2013-05-09- su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 3,89 kv.m. kameros ploto.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, matyti, jog skirtingais periodais kamerose keičiantis laikomų asmenų skaičiui, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas kito nuo mažesnio iki virÅ¡ijančio Ä®sakymu nustatytÄ normÄ . PareiÅ¡kėjui tenkantis mažesnis, nei nustatyta, plotas svyravo nuo 2,92 kv. m. iki 3,17 kv. m, t. y. buvo nežymiai mažesnis nei Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatytas minimalus vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, tačiau pažeidimas nebuvo nepertraukiamas ir ilgalaikis, todėl pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių.

Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A262-858/2015). Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų, tačiau iÅ¡ Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011-03-31 patikrinimo akto Nr. AK-31 (b.l 16-18) turinio matyti, jog atlikus planinį patikrinimÄ , kurio metu buvo vertintas AreÅ¡tinės eksploatavimas pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau - HN 37:2009) reikalavimus, nustatyta, kad AreÅ¡tinė eksploatuojama pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Skundo teiginius apie netinkamÄ maitinimÄ AreÅ¡tinėje paneigia byloje pateikta 2013-03-27 VieÅ¡ojo pirkimo areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 85-4-ST2-17 (b.l. 19-22), pratęsta 2014-04-29 susitarimu Nr. 85-4-ST2-30 (b.l.

23) bei UAB „Girupis“ valgiaraÅ¡tis (b.l. 24-25), iÅ¡ kurių matyti, kad suimtieji maitinami 3 kartus per dienÄ , gauna pusryčius, pietus ir vakarienę, jiems tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas maistas. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrinama medicininė priežiÅ«ra, tokiÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. PrieÅ¡ingai - byloje pateiktos Sveikatos priežiÅ«ros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo įrašų kopijos (b.l. 26-41) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikata jo buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpiu buvo periodiÅ¡kai tikrinama, jos sutrikimais pareiÅ¡kėjas nesiskundė.

IÅ¡ žurnalo iÅ¡rašų (b.l. 36-37) matyti, kad pareiÅ¡kėjui susižalojus, jam buvo suteikta medicininė pagalba. Byloje nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos. Apibendrinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti jo patirti nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui. Vertintina, kad tokie neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Ä®vertinus byloje nustatytÄ Ä®sakymo 1.3.1 punkto pažeidimÄ bei įrodymų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus nebuvimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiÅ¡kėjui nepriteistinas.           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a:             skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė