f4f983f1-e5aa-438c-97ff-b61d41b84182 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. I1-3571-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01653-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė dalyvaujant pareiškėjui A. R., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei L. U., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ atstovei G.

N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“, vieÅ¡ajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1-10; 25-29), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos; 3) Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) priteisti 12 673 Eur neturtinės žalos;

4) Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) priteisti 437 Eur neturtinės žalos;

5) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 4 370 Eur neturtinės žalos;

6) įpareigoti Teisingumo ministerijÄ atÅ¡aukti ir panaikinti 2020-11-21 įsakymo Nr. 1R-25 dalis ir punktus, draudžiančius suimtiesiems naudotis el. sumuÅ¡tinių keptuvėmis ir ribojančius apsipirkimÄ maisto prekėmis. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kreipiasi į teismÄ dėl 2020 m. sausio 21 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų taisyklių nuostatų, draudžiančių suimtiesiems turėti sumuÅ¡tinių keptuves, panaikinimo bei Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento įpareigojimo imtis priemonių, kad suimtųjų maitinimas bÅ«tų vykdomas valgykloje.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡iomis taisyklėmis buvo smarkiai apribota suimtųjų galimybė nusipirkti bÅ«tiniausių maisto produktų ir taip kažkiek kompensuoti ypač prastÄ maitinimÄ , skiriamÄ valstybės. Be to, taisyklėmis buvo uždrausta suimtiesiems turėti savo elektrinę sumuÅ¡tinių keptuvę. PareiÅ¡kėjas teigia, kad iki 2020 m. vasario 29 d., prieÅ¡ įsigaliojant minėtam Teisingumo ministro įsakymui, galėdavo tiekiamo maisto stygių kompensuoti nusipirkdamas kai kuriuos produktus bei galėdamas maistÄ pasiÅ¡ildyti su elektrine sumuÅ¡tinių keptuve.

Tačiau po minėto įsakymo įsigaliojimo tokios galimybės neturi, kadangi yra uždrausta nusipirkti daug maisto produktų, o leidžiamų įsigyti maisto produktų įkalinimo įstaigų parduotuvėse paprasčiausiai nebÅ«na. PaaiÅ¡kina, kad po minėto įsakymo priėmimo atsirado vaisių ir daržovių kiekio ribojimas, dėl to pareiÅ¡kėjas patiria skriaudÄ , diskriminacijÄ . Dėl neteisėtų atsakovės atstovų Vilniaus PN, PravieniÅ¡kių PN-AK, Å iaulių TI (toliau visi kartu – pataisos įstaigos) veiksmų pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pataisos įstaigose suimtiesiems valgyti valgykloje neleidžiama, maistas yra tiekiamas į kameras.

Maistas yra neÅ¡amas iÅ¡ kito pastato valgyklos per laukÄ ir kol bÅ«na atneÅ¡tas iki kameros jau bÅ«na atÅ¡alęs, apdulkėjęs. Maisto dalintojai bÅ«na apsirengę neÅ¡variais drabužiais, nedėvi kepurių, higieninių apsaugos kaukių, pirÅ¡tinių. PareiÅ¡kėjas teigia, kad įkalinimo įstaigose maistas neatitinka tarptautinių standartų, higienos reikalavimų. Maistas bÅ«na atÅ¡alęs, nėra kaloringas, yra nevisavertis, maisto porcijos bÅ«na per mažos, praÅ¡ant pasverti maistÄ , maistas niekada nesveriamas.

Kameroje nėra sÄ lygų iÅ¡siplauti indų, indus tenka plauti tualete, kas yra nehigieniÅ¡ka, nėra Å¡ilto vandens, todėl su Å¡altu vandeniu indai prastai iÅ¡siplauna. Draudžiama naudotis elektrinėmis sumuÅ¡tinių keptuvėmis, negalima nusipirkti daugelio maisto produktų. Nuteistiesiems, esantiems lengvoje grupėje palikta galioti anksčiau galiojusi tvarka – jie gali naudotis elektrinėmis sumuÅ¡tinių keptuvėmis, taip pat gali nusipirkti labai daug maisto produktų. Kadangi pareiÅ¡kėjas yra suimtas, o ne nuteistas, todėl pasak jo, jis negali naudotis elektrine sumuÅ¡tinių keptuve ir nusipirkti norimo maisto.

Nurodo, kad kreipėsi į pataisos įstaigų administracijÄ su nusiskundimais, bet atsakymų sulaukdavo ne į visus skundus. Dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento veiksmų pareiÅ¡kėjas nurodo, kad patyrė žalÄ patyrė dėl Kalėjimų departamento neteisėto neveikimo dė; to, kad Å¡i įstaiga pagal savo kompetencijÄ nesprendė klausimų, susijusių su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamo maitinimo užtikrinimu. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 35-41) nurodo, kad jos kompetencijai nėra priskirta tikrinti, ar įkalinimo įstaigose suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas atitinka teisės aktuose nustatytas normas ir taisykles, todėl dėl mitybos normų ir kitų su tuo susijusių pareiÅ¡kėjo reikalavimų nepasisakys. Teisingumo ministerija pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, kad po 2020 m. sausio 21 d. atsirado ribojimai įsigyti vaisių ir daržovių nėra pagrįsti, nes pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimÄ Ä¯sigyjamų vaisių ir daržovių kiekis buvo ribojamas.

Be to, apsipirkimas parduotuvėje yra tik papildomų mitybos poreikių tenkinimas, todėl ribojimai yra racionalÅ«s ir pakankami. Suimtieji gauna visavertį maitinimÄ , suimtųjų teise įsigyti maisto produktų yra tenkinami tik papildomi jų poreikiai. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamo maitinimo niekuo neįrodyti ir nepagrįsti. Pažymi, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nepriskirta kontroliuoti prekių tiekimo ir prieinamumo įkalinimo įstaigose esančiose parduotuvėse, todėl Teisingumo ministerija nepasisakys dėl skundo argumentų, kad kai kurių produktų parduotuvėje dažnai nebÅ«na.

Teisingumo ministerija dėl draudimo turėti sumuÅ¡tinių keptuves paaiÅ¡kino, kad taisyklių pakeitimais, kuriais buvo sumažintas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as nebeleidžiant suimtiesiems turėti sumuÅ¡tinių keptuvių buvo siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir prieÅ¡gaisrinių sÄ lygų laikymÄ si suimtųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo bÅ«tinumo, skaičių. Be to, minėti pakeitimai priimti įvertinus tai, kad naudojantis sumuÅ¡tinių keptuvėmis buvo daromi pažeidimai.

Dėl suimtųjų maitinimo kamerose nurodė, kad suimtųjų maitinimo kamerose organizavimas yra objektyviai bÅ«tinas siekiant užtikrinti įstatyme įtvirtintus reikalavimus užtikrinti suimtųjų izoliacijÄ nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, kad suimtųjų bendravimas su kitais asmenimis nepakenktų vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui. Pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas taisykles, veikė Teisingumo ministerijai priskirtų kompetencijų ribose.

Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as suimtiesiems, priimtos įgyvendinant Suėmimo vykdymo įstatymÄ . Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1R-25, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu tik Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, norminis administracinis aktas negali bÅ«ti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme.

Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagristÄ . Atsiliepime (b. l. 51-57) teigia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai susiję su netinkamu maitinimu yra nepagrįsti. PravieniÅ¡kių PN-AK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų maitinimÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Kameroje turimus indus suimtieji (nuteistieji) privalo plautis patys, įstaiga užtikrina kamerų tipo patalpų aprÅ«pinimÄ tinkamais baldais ir inventoriumi. Sanitariniame mazge yra įrengta praustuvė, kurioje suimtieji gali iÅ¡siplauti jiems leidžiamus turėti arba įsigyti plastikinius(medinius) indus. Pažymi, kad teisės aktai nenumato tiekti karÅ¡tÄ vandenį kamerų tipo sanitariniams mazgams taip pat laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as nenumato nuteistųjų (suimtųjų) aprÅ«pinimo indų plovimo, Å¡luostymo priemonėmis.

Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimÄ PN-AK vykdė VÅ¡Ä® „Bruneros“. VÅ¡Ä® „Bruneros“ vykdė nuteistųjų maitinimÄ (maisto produktų pirkimÄ , kokybiÅ¡ko maisto gaminimÄ ir pristatymÄ nuteistiesiems, maitinimo patalpų tinkamÄ priežiÅ«rÄ ) pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir PravieniÅ¡kių PN-AK neturi duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo maitinimo. PravieniÅ¡kių PN-AK nurodo, kad maisto prekių ir produktų privalomÄ asortimentÄ suėmimÄ vykdančių įstaigų suimtųjų parduotuvėse reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų asortimentas.

Pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių duomenų, kada, kokių maisto produktų, numatytų privalomame parduotuvės asortimente nebuvo. Maisto produktų privalomas asortimentas per ginčo laikotarpį PravieniÅ¡kių PN-AK buvo užtikrintas. Atsakovės atstovas teigia, kad Å¡iuo atveju nenustatyta nei viena iÅ¡ visų trijų privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie dėl maitinimo tvarkos sÄ lygų pažeidimus bei jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios bÅ«tų pripažintos neturtine žala arba sÄ lygojančios neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėjo, kad pataisos pareigÅ«nai nepažeidė jokių teisės aktų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų. Atstovas teigia, kad nesant nei žalos, nei neteisėtų veiksmų apie priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos egzistavimÄ nelogiÅ¡ka kalbėti. Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimÄ (b. l. 153-158), nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad Kalėjimų departamentas pagal jam teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ sprendžia klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamo maitinimo užtikrinimu. PaaiÅ¡kina, kad teisės aktais nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, - racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui jo skunde nurodytose suėmimÄ vykdančiose įstaigose buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maistas, Kalėjimų departamentas neturi, pareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Be to, pareiÅ¡kėjas dėl teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių susijusių su suimtiesiems teikiamu maitinimu į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė.

Atstovas teigia, kad Kalėjimų departamento veiksmai ar neveikimas, nesukėlė pareiÅ¡kėjui tiesioginių teisinių pasekmių, tad Kalėjimų departamentas mano, kad Å¡ioje byloje neturėtų atsakyti kaip atsakovo atstovas. Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 164-167), kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Vilniaus PN remdamiesi Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normomis ir teismų praktika praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teigia, kad maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraÅ¡tyje nustatytų patiekalų receptÅ«ros ir patiekalų technologinių apraÅ¡ymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tÅ«ris atitinka reikalingÄ svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra iÅ¡duodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose.

Termosai, kuriose yra laikomas paruoÅ¡tas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas Å¡iltas. Maisto dalintojams iÅ¡duodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos bÅ«klė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rÅ«pintis asmens higiena, rankos turi bÅ«ti visada Å¡varios, iÅ¡plautos. Vilniaus pataisos namai savo atsiliepime taip pat teigė, kad konkrečiai Å¡iuo atveju nebuvo CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Atsakovės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius (toliau – Å iaulių TI) atsiliepime (1 t. b. l. 187-192) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o atmesti. Teigia, kad maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems Å iaulių TI negaminamas, pagaminta maistÄ termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VÅ¡Ä® „Bruneros“. Toks maisto tiekimas atitinka asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Taisyklėse nustatyta, kad kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose. Å iaulių TI maisto tiekimo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus. MaistÄ suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡dalina Å iaulių TI darbuotojai ir Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Asmenys, kurie tvarko maistÄ , yra pasitikrinę sveikatÄ ir iÅ¡klausę higienos įgÅ«džių mokymus. Taip pat su maistu dirbantys asmenys maistÄ liečia tik su tam skirtais įrankiais, dėvi Å¡varius darbo drabužius ir mÅ«vi apsaugines pirÅ¡tines.

Å iaulių TI pažymi, kad VÅ¡Ä® „Bruneros“ įpareigota maistÄ gaminti vadovaujantis teisės aktais patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptÅ«rÄ ir technologinius apraÅ¡ymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, todėl jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Å iaulių TI teigia, kad dalijant maistÄ nuteistiesiems ir suimtiesiems prie kamerų bÅ«na pareigÅ«nai ir maisto dalinimo metu iÅ¡kilusias problemas pirmiausia reikia spręsti su pareigÅ«nais.

Jeigu netenkina patiekto maisto temperatÅ«ra ar svoris, suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimu maistas paÅ¡ildomas, pasveriamas, pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kada, anot jo, papraÅ¡ius maistas nebuvo pasvertas ar paÅ¡ildytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo suimtojo statusÄ , todėl vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis suimtųjų teises, jam nebuvo leista turėti elektrines sumuÅ¡tinių keptuves. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad karÅ¡to vandens nebÅ«na kamerose, tačiau teisės aktai karÅ¡to vandens tiekimo į kameras nenumato.

Å iaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų aprÅ«pinimas maisto produktais, bÅ«tiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, organizuojamas du kartus per savaitę, pagal Å iaulių TI direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ . Patikrinus aktualiu laikotarpiu galiojusius Å iaulių TI parduotuvės kainoraščius nustatyta, kad suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę įsigyti sviesto, grietinės, vaisių, daržovių, arbatos, vandens, įvairių dribsnių (grikių, avižų, kukurÅ«zų), saldinto sutirÅ¡tinto pieno ir t. t.

Atkreipė dėmesį, kad kartais užsakymas gali bÅ«ti ne pilnai įvykdytas, nes tiekėjas ne visada gali iÅ¡ karto pristatyti pageidaujamas prekes, nes jų tuo metu laikinai neturi. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai galimai jo skundai ar praÅ¡ymai nebuvo iÅ¡nagrinėti, nedetalizuoja, kada ir kokiu konkrečiu atveju susidÅ«rė su netinkamu pareigÅ«nų elgesiu. Å iaulių TI nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (2 t. b. l. 20-23), kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad tardymo izoliatorių parduotuvėms, privalomas maisto produktų asortimentas rekomenduojamas ir pataisos įstaigų parduotuvėms patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu bei sutartimi sudaryta tarp UAB „Handelshus“ ir Tardymo izoliatoriaus.

Sutarties sÄ lygose yra konkrečiai nurodytas prekių sÄ raÅ¡as, kuris privalomai turi bÅ«ti parduotuvės asortimente. Visos kitos prekės pristatomos prekybÄ vykdančios organizacijos nuožiÅ«ra, t. y. trečiojo asmens nuožiÅ«ra, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vaisių ir daržovių sÄ raÅ¡as yra griežtai patvirtintas aukščiau nurodytuose dokumentuose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad galimai kažkokių prekių trÅ«ko yra objektyviai nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra absoliučiai deklaratyvÅ«s. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas norėdamas įsigyti leidžiamų maisto produktų ir kitų daiktų, nenurodytų 2019 m. spalio 25 d. nuteistųjų (suimtųjų) apsiprekinimo paslaugos teikimo sutartyje, už papildomÄ mokestį tokių produktų gali įsigyti, kreipiantis į įkalinimo įstaigos administracijÄ , ir gavus jos patvirtinimÄ , savo praÅ¡ymÄ paliekant parduotuvėje.

Už tokių prekių pristatymÄ yra imamas papildomas mokestis. Trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® „Bruneros“ pateikė atsiliepimÄ (2 t. b. l. 30-35) į skundÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad sutinka su kitų Lietuvos valstybės atstovų atsiliepimais, todėl plačiau dėl tų pačių argumentų nepasisako. Pažymi, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog tiekiamame maiste yra Å¡iukÅ¡lių. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK kolonijos III-ajame sektoriuje.

Maistas yra gaminamas PravieniÅ¡kių PN-AK I-ajame sektoriuje esančiame maisto gaminimo padalinyje, iÅ¡ kurio pagamintas maistas yra pristatomas į III-Ä jį sektorių. Pagamintas maistas yra pristatomas termosuose, kurie yra sandarÅ«s ir užtikrina pagamintų patiekalų temperatÅ«rinį rėžimÄ , todėl į pristatomÄ maistÄ negali prikristi jokių Å¡iukÅ¡lių ar paÅ¡alinių daiktų, nes pristatymo indai yra uždari ir sandarÅ«s. Nėra jokių galimybių pristatymo metu į maistÄ prikristi Å¡iukÅ¡lėms ir pan.

Maistas III-ajame sektoriuje laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pristatomas vienu metu, atskirai kiekvienam laikomam asmeniui, po lėkÅ¡tę, iÅ¡ I-ojo sektoriaus nėra neÅ¡iojamas. Maistas III-ajame sektoriuje laikomiems asmenims iÅ¡dalinamas prižiÅ«rint pataisos namų administracijos darbuotojui ir tik turint sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo iÅ¡duotÄ sutikimÄ (leidimas iÅ¡dalinti mastÄ iÅ¡duodamas sveikatos priežiÅ«ros skyriaus darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, kurių metu įvertinamas maisto temperatÅ«ra, kokybė ir kt.).

Pažymėjo, kad analogiÅ¡ka tvarka taikoma ir kitose įkalinimo vietose. Trečiojo suinteresuoto asmens VÅ¡Ä® „Bruneros“ vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų bÅ«tinų atsirasti deliktinei atsakomybei sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti atmestas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad maistas buvo tiekiamas nehigieniÅ¡kai, atvėsęs. Kitose Europos SÄ jungos Å¡alyse tiek nuteistieji, tiek suimtieji gali turėti kokių nori maisto produktų, tuo tarpu Lietuvoje tokia teisė ribojama, ir pataisos įstaigų parduotuvėse negalima įsigyti norimų maisto produktų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Teisingumo ministerijos atstovė rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad priimant teisingumo ministro įsakymÄ , Teisingumo ministerija bendradarbiavo su Kalėjimų departamentu. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Handeshus“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytÄ pozicijÄ ir argumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Å iaulių TI atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo PravieniÅ¡kių PN-AK atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5 000 Eur; 2) Kalėjimų departamento 5 000 Eur;

3) Vilniaus PN 12 673 Eur;

4) Å iaulių TI 437 Eur; 5) PravieniÅ¡kių PN-AK 4 370 Eur). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Vilniaus PN, PravieniÅ¡kių PN-AK, Å iaulių TI (toliau visos kartu – pataisos įstaigos) veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo, teisės naudotis elektrine sumuÅ¡tinių keptuve, dėl netiekiamo karÅ¡to vandens į kameras bei netinkamo pataisos įstaigų prekių asortimento. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42  straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17  straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pagal BVK 173 straipsnio 8 dalį, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, periodiÅ¡kai atliekami maisto laboratoriniai tyrimai. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus PN PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, neužtikrinant tinkamo maitinimo Dėl ieÅ¡kinio senaties Atsakovės atstovas Vilniaus PN praÅ¡o teismo taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį pareiÅ¡kėjo reikalavimams.

Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui iÅ¡siųstas 2020 m. gegužės 5 d. (vokas, b. l. 18), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2017 m. gegužės 5 d. pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus PN nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. ir neprašė netaikyti senaties termino bei nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Toliau teismas pasisakys dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų atsakovės atstovo Vilniaus PN atžvilgiu laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad maitinimo sÄ lygos įkalinimo įstaigose yra itin prastos, maistas yra tiekiamas nehigieniÅ¡kai, porcijos mažos, o į jo skundus nereaguojama. Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: ValgiaraÅ¡tis dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tis dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tis nedirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tis dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Vilniaus PN paaiÅ¡kino, kad savarankiÅ¡kai nesudarė valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leido kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. PagamintÄ maistÄ tikrino Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo bÅ«du.

Patikrinimo rezultatai buvo įraÅ¡omi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalÄ . Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai buvo patikrinami atsakingų asmenų. IÅ¡duodamas maistas buvo sveriamas, jo kokybė tikrinama, o jis iÅ¡duodamas laikantis higienos reikalavimų. Valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

PareiÅ¡kėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraÅ¡tis. Maistas laikomas termosuose, todėl visuomet paduodamas Å¡iltas (1 t., b. l. 164–168). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , praÅ¡ydamas atsakyti kiek skiriama pinigų suimtojo maitinimui per dienÄ (pusryčiams, pietums, vakarienei) (1 t. b. l. 170). Vilniaus PN, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjui atsakė (1 t. b. l. 170). Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad į jo praÅ¡ymus buvo neatsakoma, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė plauti indų kamerose. KarÅ¡to vandens tiekimÄ pataisos įstaigoms nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“. Minėtos higienos normos 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kaip matyti iÅ¡ teisinio reglamentavimo, teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į kameras, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl karÅ¡to vandens tiekimo į kameras, atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų diskriminuojamas kitų Vilniaus PN laikomų asmenų atžvilgiu, t. y., kad kitiems Vilniaus PN laikomiems asmenims bÅ«tų suteiktas kitoks (geresnis) maitinimas, nei teisės aktais nustatytas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atžvilgiu buvo diskriminuojamas. Nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas CK prasme. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 10 d.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteiktas tinkamas maitinimas, maistas patiekiamas nehigieniškai, nebuvo galima naudotis elektrine sumuštinių keptuve, nebuvo kamerose karšto vandens. Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. pažymos Nr. 69-2221 „Dėl A. R.“, (1 t. b. l. 172) pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. liepos 10 d. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leista naudotis elektrine sumuštinių keptuve.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priede įtvirtintas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, o suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtintas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 15 priede. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo suimtojo statusÄ , todėl jam taikytinas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedu. Kadangi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede galimybės suimtiesiems turėti sumuÅ¡tinių keptuvės nebuvo, nėra pagrindo pripažinti, atsakovės atstovo Å iaulių TI neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam netinkamai buvo tiekiamas maistas ir jis buvo nekaloringas.

Å iaulių TI paaiÅ¡kino, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas – pagal 2018 m. liepos 13 d. sudarytÄ maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 47/08-46, pasiraÅ¡ytÄ , pasibaigus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«roms, pagamintÄ maistÄ termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VÅ¡Ä® ,,Bruneros“. VÅ¡Ä® „Bruneros“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistÄ gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptÅ«rÄ ir technologinius apraÅ¡ymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kamerose laikomiems asmenims maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų pažymų (1 t. b. l. 176-1179; 180-181; 182-186) matyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius neatliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sÄ lygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimų.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie užfiksuotus dienos maisto davinio tiekimo pažeidimus ar jų praktinės energetinės vertės neatitikimus ir į tai, kad tokių duomenų nepateikė teismui ir pats pareiÅ¡kėjas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad negalima konstatuoti, kad Å iaulių TI neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 23 d. pažymos Nr. 61/04-1453 „Pažyma dėl A.

R.“ (1 t. b. l. 173) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Teismas pažymi, kad kreipimosi į įstaigos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad į jo skundus nebuvo reaguojama, atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė plauti indų kamerose. Minėta, kad teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į kameras, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl karÅ¡to vandens tiekimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi, nenustačius Å iaulių TI neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas CK prasme. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. (skundo suraÅ¡ymo dienos) PareiÅ¡kėjas teigia, PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo užtikrintas maitinimas, kuris atitiktų tarptautiniais teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , higienos reikalavimus.

Maistas buvo vežamas ir neÅ¡amas iÅ¡ valgyklos, kuri yra kituose pastatuose, tiekiamas į kamerÄ pro duris. Maistas neÅ¡amas per laukÄ , ir kol bÅ«na atneÅ¡amas iki kameros, jau bÅ«na atÅ¡alęs, labai dažnai bÅ«na pridulkėjęs Å¡iukÅ¡lių. Maistas nekaloringas, neskanus, nėra sveriamas, mažos porcijos, maisto trÅ«ksta. Nėra sÄ lygų po pavalgymo kameroje iÅ¡siplauti indų, indus turi plauti tualete, nėra Å¡ilto vandens. PrastÄ maitinimÄ galėdavo kompensuoti nusipirks maisto produktų kalėjimo parduotuvėje bei galėdamas pasiÅ¡ildyti maistÄ su elektrine keptuve.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. birželio 1 d., išskyrus laikotarpius nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. (7 dienos); nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. (2 dienos); nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. sausio 27 d. (5 dienos). Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime patvirtino, kad nuteistiesiems gaminamas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų: teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 patvirtintų skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros išlaidų maitinimo normų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintų Maitinimo organizavimo taisyklių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintų valgiaraščių (1 t., b. l. 68, 85–86).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 valgiaraščiai buvo patvirtinti, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis. Maitinimo organizavimo taisyklės buvo parengtos, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomis, teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144 ir kitais teisės aktais (šių taisyklių 2 punktas). Rengiant pareiškėjui valgiaraštį, buvo laikomasi ir Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų fiziologinių mitybos normų reikalavimų.

Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog gaminant maistÄ pareiÅ¡kėjui buvo laikomasi minėtų teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK gaudavo nemokamÄ tinkamÄ maitinimÄ pagal fiziologines mitybos normas, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl netinkamo maitinimo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad į jo teikiamus skundus PravieniÅ¡kių PN-AK nereagavo.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjo 2020 m. gegužės 6 d. skundo PravieniÅ¡kių PN-AK skundo kopijÄ apie papildomo mokesčio dydį už įstaigos parduotuvėje užsakytas prekes (1 t. b. l. 123), prie skundo pateikti PravieniÅ¡kių PN-AK atsakymai (1 t. b. l. 122-121) į minėtÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ . IÅ¡ Å¡ių atsakovės atstovo raÅ¡tų matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK, kreipėsi raÅ¡tu kreipėsi į UAB „Handelshus“ (1 t. b. l. 123) dėl papildomos informacijos suteikimo, ir gavęs pastarosios atsakymÄ , pareiÅ¡kėjui pateikė papildomÄ atsakymÄ (1 t. b. l. 122).

Atsakovės atstovas taip pat pateikė pareiÅ¡kėjo 2020 m. kovo 25 d. skundų kopijas (1 t. b. l.127-128), kuriose pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia parduotuvėje pardavinėjamu nekokybiÅ¡ku aliejumi. Ä® Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundus atsakovės atstovas taip pat atsakė, nurodydamas, kad UAB „Handelshus“ ketina pareiÅ¡kėjo iÅ¡keltÄ klausimÄ nagrinėti susirinkime (1 t. b. l. 125-126). Atsakovės atstovas taip pat pateikė pareiÅ¡kėjo 2019 m. liepos 17 d. skundo kopijÄ (1 t. b. l. 130), kuriame pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ skirti vegetariÅ¡kÄ maitinimÄ (1 t. b. l. 130), į šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ buvo atsakyta, nurodant, kad dėl valgiaraščio pakeitimo jis turi kreiptis į VÅ¡Ä® „Bruneros“ administratorę (1t. b. l. 129).

Apie tai ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VÅ¡Ä® „Bruneros“ dėl valgiaraščio pakeitimo, teismui duomenų nepateikė nei atsakovės atstovas, nei pats pareiÅ¡kėjas. PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė 2020 m. vasario 26 d. pareiÅ¡kėjo skundo kopijÄ (1 t. b. l. 132), kuriame pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl to, kad parduotuvėje negali nusipirkti alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus. Ä® šį pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas taip pat atsakė raÅ¡tu (1 t. b. l. 131) ir nurodė, kad privalomas vienos ar kitos prekės nebuvimas parduotuvėje nesukelia teisinių pasekmių prekybÄ vykdančiai organizacijai.

Sutarties, pasiraÅ¡ytos su UAB „Handelshus“, sÄ lygose yra konkrečiai nurodytas prekių sÄ raÅ¡as, kuris privalomai turi bÅ«ti parduotuvės asortimente. Visos kitos prekės pristatomos prekybÄ vykdančios organizacijos nuožiÅ«ra, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovas pateikė pareiÅ¡kėjo 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. balandžio 10 d., 2020 m. balandžio 16 d. 2020 m. balandžio 17 d. skundų kopijas (1 t. b. l. 134-137), kuriuose pareiÅ¡kėjas nurodo negalintis įsigyti aliejaus, vandens ir kitų užsakytų prekių.

Atsakovės atstovas, atsakydamas pareiÅ¡kėjui, pakartotinai nurodė, kad kad vienos ar kitos prekės nebuvimas įstaigos parduotuvėje nesukelia teisinių pasekmių prekybÄ vykdančiai organizacijai. Sutartyje, pasiraÅ¡ytoje su UAB „Handelshus“, sÄ lygose yra konkrečiai nurodytas prekių sÄ raÅ¡as, kuris privalomai turi bÅ«ti parduotuvės asortimente. Visos kitos prekės pristatomos prekybÄ vykdančios organizacijos nuožiÅ«ra, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų (1 t. b. l. 133).

PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė teismui pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame jis atsakovės atstovo prašė pateikti parduotuvėje turinčių prekių asortimentÄ (1 t. b. l.139). Ä® šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakovės atstovas atsakė raÅ¡tu (1 t. b. l. 138), kuriame nurodė, kad už Å¡io dokumento parengimÄ turi sumokėti pats pareiÅ¡kėjas, ir už kopijos pateikimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos bus iÅ¡skaičiuota 0,07 Eur (1 t. b. l. 138). PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė pareiÅ¡kėjo skundų kopijas, kuriame nurodyta, kad maistas buvo dalinamas nehigieniÅ¡kai (1 t. b. l. 144; 147-148).

Negalėdama suteikti pareiÅ¡kėjui informacijos, PravieniÅ¡kių PN-AK persiuntė pareiÅ¡kėjo skundÄ VÅ¡Ä® „Bruneros“ (1 t. b. l. 142;146) ir prašė atsakyti pareiÅ¡kėjui. Trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® „Bruneros“ atsakė pareiÅ¡kėjui raÅ¡tu į jo teiktus klausimus (1 t. b. l. 141). PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kuriame klausiama, kas tvirtina parduotuvių asortimentÄ (1 t. b. l. 150-151). Ä® pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakovės atstovas atsakė raÅ¡tu (1 t. b. l.149), jog parduotuvių asortimentÄ tvirtina UAB „Pontem“ direktorius.

Taigi, iÅ¡ pateiktų dokumentų (pareiÅ¡kėjo skundų ir atsakymų į juos) kopijų matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundus ir į juos atsakydavo. Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė kada ir į kokius konkrečiai jo skundus nebuvo atsakyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai apie skundų nenagrinėjamÄ atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė plauti indų kamerose.

Minėta, kad teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į kameras, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl karÅ¡to vandens tiekimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, todėl, kad pastarasis neveikė teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinant maitinimÄ pataisos įstaigose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 8.3 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento funkcija prižiÅ«rėti ir kontroliuoti bausmių (iÅ¡skyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ), auklėjamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ ) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymÄ Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (be kita ko, laisvės atėmimo vietose).

Nuostatų 8.36 papunktyje nurodyta, kad Kalėjimų departamentas atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas. Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Kalėjimų departamentÄ bÅ«tent dėl netinkamo teisinio reguliavimo ar tinkamo maitinimo pataisos įstaigose neužtikrinimo. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis Kalėjimų departamento direktoriui dėl to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamai nagrinėjo jo skundus, nors PravieniÅ¡kių PN-AK atsakymuose į pareiÅ¡kėjo skundus buvo nurodyta raÅ¡tų skundimo tvarka.

Minėta, kad kreipimosi į įstaigÄ aspektas svarbus siekiant nustatyti, ar įstaiga, žinodama apie pažeidimus ėmėsi juos spręsti. Duomenų, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ nepateikė teismui ir pats pareiÅ¡kėjas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Teisingumo ministerijos PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir nurodo, kad dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimto įsakymo, prarado teisę naudotis elektrine sumuÅ¡tinių keptuve ir nebegali tokiu bÅ«du pasiÅ¡ildyti maisto.

Remiantis minėtu įsakymu, pažymėtina, kad suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as yra įtvirtintas 2020 m. sausio 21 d. Nr. 1R-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimto įsakymo dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo 20.1.1-20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1-20, 2.5, 20.3.1-20.3.13, 20.4.1-20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose. Tarp leidžiamų turėti daiktų nėra sumuÅ¡tinių keptuvės. Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as nustatytas tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad po 2020 m. sausio 21 d. taisyklių pakeitimo atsirado ribojimai įsigyti vaisių ir daržovių. Atsižvelgiant į tai, kad vaisiai ir daržovės yra greitai gendantis maisto produktas (tardymo izoliatoriuose nėra galimybės kiekvienam suimtajam sudaryti galimybes naudotis Å¡aldytuvu), ir apsipirkimas parduotuvėje yra tik papildomų mitybos poreikių tenkinimas, toks pareiÅ¡kėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teigė, kad Å¡iais pakeitimais buvo siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir prieÅ¡gaisrinių sÄ lygų laikymÄ si suimtųjų gyvenamosiose patalpose taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad naudojantis sumuÅ¡tinių keptuvėmis buvo daromi pažeidimai, buvo naudojamos techniÅ¡kai netvarkingos keptuvės bei sumuÅ¡tinių keptuvėse buvo slepiami draudžiami turėti daiktai.

PareiÅ¡kėjas taip pat mano, kad suimtieji yra diskriminuojami nuteistųjų atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, kad nuteistųjų ir suimtųjų įkalinimo sÄ lygų reglamentavimas skiriasi, kadangi skiriasi suėmimo laisvės atėmimo ar areÅ¡to bausmės tikslai, todėl skiriasi ir bausmės vykdymo tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis). Maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis). Nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pažymėtina, kad rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ ; maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis). Taigi Teisingumo ministerija, pagal aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, turėjo teisinį pagrindÄ tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , taip pat jų bendrÄ masę. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodomais teiginiais, kad jis neturėdamas galimybės nusipirkti norimo produktų kiekio patiria ypatingus dvasinius iÅ¡gyvenimus, galinčius sukelti neturtinę žalÄ .

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisė įsigyti maisto produktų, nėra paneigiama, tik nustatyti atitinkami ribojimai. Be to, pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ grindžia tik prielaidomis, kad tam tikri nepatogumai ar dvasiniai iÅ¡gyvenimai gali atsirasti ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad suimtieji gauna visavertį maitinimÄ , suimtųjų teise įsigyti maisto produktų yra tenkinami tik papildomi suimtųjų poreikiai. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad faktiÅ¡kai negauna pakankamo maitinimo, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai niekuo neįrodyti ir nepagrįsti. Be to, kameros, kuriose laikomi suimtieji, nepritaikytos maisto ruoÅ¡imui ir ilgesniam jo saugojimui. Todėl ir maisto produktų sÄ raÅ¡as yra ribotas, į jį įtraukti tik tie produktai, kuriems nereikia terminio apdorojimo ir papildomo paruoÅ¡imo.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovų atsiliepimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl 2020 m. sausio 21 d. Nr. 1R-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimto įsakymo dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo punktų ir dalių, draudžiančių suimtiesiems naudotis elektrinėmis sumuÅ¡tinių keptuvėmis yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovai Vilniaus PN, Å iaulių TI, PravieniÅ¡kių PN-AK, Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ , taigi pareiÅ¡kėjo skundas dėl minėtų netinkamų kalinimo sÄ lygų atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė