2023-07-26 Nr. AB-13718-3-61-3-03497-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-343-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. Z. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, surašytus 2022 m. birželio 17 d., su numeriais PNSSP-00-220627-00065, PNSSP-00-220627-66, PNSSP-00-220627-67, PNSSP-00-220627-68 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) ir pratęsti Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Privalomuosius nurodymus, teismas pažymėjo, kad tokio pareiškėjos prašymo teismas negalėtų tenkinti, kadangi yra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Teismas nustatė, kad Inspekcijos 2022 m. birželio 27 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminai pareiškėjos 2022 m. lapkričio 14 d. prašymu buvo pratęsti Inspekcijos 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimais iki 2023 m. kovo 15 d. Teismas darė išvadą, kad nėra priežasčių, dėl kurių terminas skųsti Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, surašytus 2022 m. birželio 27 d., galėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus, teismas nustatė, kad iš byloje esančio Inspekcijos 2022 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2D-21022 „Dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo“ matyti, jog Inspekcija 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimais pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus iki 2023 m. kovo 15 d. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2022 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 2D-21022 „Dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo“ (kuris pareiškėjai buvo išsiųstas 2022 m. lapkričio 21 d. pareiškėjos elektroninio pašto adresu ir pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. el. laišku informavo Inspekciją, kad šį Inspekcijos raštą gavo) buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į pratęstą Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, pareiškėja 2023 m. kovo 16 d. 9.00 val. kviečiama atvykti į patikrinimą, kurio tikslas patikrinti, ar po termino pratęsimo įvykdyti Privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius kaip nurodyta Privalomuosiuose nurodymuose.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatė, kad Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai pareiškėjos 2022 m. lapkričio 14 d. prašymu Inspekcijos 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimais buvo pratęsti iki 2023 m. kovo 15 d. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. sužinojo, kad Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas jos prašymu pratęstas iki 2023 m. kovo 15 d. ir kad 2023 m. kovo 16 d. vyks patikrinimas, ar Privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius po jų įvykdymo termino pratęsimo yra įvykdyti. Teismas nustatė, kad pareiškėja Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius el. paštu išsiuntė 2023 m. kovo 15 d. 17.24 val. (po Inspekcijos darbo valandų), nors prieš kelis mėnesius žinojo, kad patikrinimas dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo vyks 2023 m. kovo 16 d. 9.00 val.

Teismas nurodė, kad, nors Inspekcija 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimais Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. kovo 15 d. (darbo diena), tačiau pareiškėja į teismą dėl pirmiau nurodyto termino pakartotinio pratęsimo kreipėsi tik 2023 m. kovo 17 d. (kovo 15, 16, 17 dienos buvo darbo dienos), t. y. jau pasibaigus Inspekcijos pratęstam terminui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog ji nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių iki Inspekcijos pratęsto termino galėtų būti aktualūs nagrinėjant bylą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, bet ne sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą praleidimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja terminą kreiptis į teismą dėl Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminų pratęsimo praleido, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

II. Pareiškėja L. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Privalomuosiuose nurodymuose nurodyta, jog jie gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos teigimu, teismas jai nutartyje turėjo paaiškinti, jog ji dėl Privalomųjų nurodymų panaikinimo turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo turėjo išaiškinti, jog toks reikalavimas negali būti nagrinėjamos bylos dalyku. Pareiškėja daro išvadą, kad teismo nutartis yra priešinga įstatymų nuostatoms, teismų išaiškinimams ir turi būti panaikinta.

Dėl Privalomųjų nurodymų termino pratęsimo pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ji pavėluotai kreipėsi į Inspekciją dėl termino pratęsimo, nes tai padarė tik 2023 m. kovo 15 d. 17.24 val., žinodama, jog Inspekcija vykdys patikrinimą vietoje rytojaus dieną. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.122 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad ji, nepraleidusi jokių terminų ir matydama, jog nespės gauti statybas leidžiančio dokumento, kreipėsi į Inspekciją, tačiau 2023 m. kovo 16 d. sužinojo, jog Inspekcija pakartotinai Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsti nebegali, o tai gali padaryti tik teismas. Dėl to pareiškėja kuo greičiau, net nespėjusi kreiptis į kompetentingus asmenis (advokatus), pati parengė skundą ir jį pateikė per vieną dieną, t. y. 2023 m. kovo 17 d. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl manė, jog elgiasi pagal įstatymus ir nepraleisdama termino pateikė prašymą jį pratęsti. Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija, vykdydama jai priskirtas pareigas, ne kartą pažeidė eilę imperatyvių įstatymo nuostatų, kurie reglamentuoja statybų patikrinimo procedūrų atlikimą. Be to, pareiškėjai nebuvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, nebuvo paaiškinta galimybė skųsti Privalomuosius nurodymus ir/ar prašyti pratęsti juose nurodytą įvykdymo terminą. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija, gavusi prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų terminą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 36 punktu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turėjo gautą pareiškėjos prašymą persiųsti nagrinėti teismui pagal kompetenciją, tačiau to nepadarė. Pareiškėja paaiškina, kad siekia pasinaudoti Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl būtina pratęsti Privalomuosiuose nurodymuose numatytą terminą, nes teisės aktai leidžia pareiškėjos vykdytus statybos darbus įteisinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad pareiškėja praleido skundo dėl Privalomųjų nurodymų panaikinimo padavimo terminą, taip pat nustatęs, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 17 d., t. y. jau pasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui.

Pareiškėja atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino susiklosčiusias aplinkybes – ji dėl Privalomųjų nurodymų nepasibaigus jo įvykdymo terminui kreipėsi į Inspekciją, o sužinojusi, kad turi kreiptis į teismą, nedelsiant tai ir padarė. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad dėl Inspekcijos kaltės jai nebuvo paaiškinta galimybė skųsti Privalomuosius nurodymus ir/ar prašyti pratęsti juose nurodytą įvykdymo terminą, todėl ji laiku negalėjo apginti savo pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pasisakant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Privalomuosius nurodymus, atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81-2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2016, 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2017, 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018). Nagrinėjamu atveju Privalomuosiuose nurodymuose pareiškėjai išaiškinta, jog jie gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Privalomuosius nurodymus priėmimo klausimą, teisingai nutarė atsisakyti priimti šį pareiškėjos reikalavimą, tačiau netinkamai nurodė tokio atsisakymo pagrindą, todėl keistini pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai dėl atsisakymo priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Privalomuosius nurodymus pagrindo. Šiuo atveju aptariamas pareiškėjos skundo reikalavimas nepriimtinas nagrinėti administraciniame teisme, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), ir, kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, pareiškėjai išaiškintina, kad skundai dėl Privalomųjų nurodymų panaikinimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3916-602/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Inspekcijos 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimais Privalomuosiuose nurodymuose nurodytas įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. kovo 15 d., tačiau pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Privalomų nurodymų vykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2023 m. kovo 17 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo pasibaigęs Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos teiginius dėl to, kad Inspekcija netinkamai išaiškino jos teises, susijusias su Privalomųjų nurodymų apskundimu ir jų vykdymo termino pratęsimu. Kaip matyti iš pareiškėjos ginčijamų Privalomųjų nurodymų, juose pareiškėjai išaiškinta, kad Privalomieji nurodymai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, Inspekcija šių Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, asmens rašytiniu prašymu, kuris turi būti pateiktas terminui nepasibaigus, gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, jeigu yra svarbių priežasčių, numatytų Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja šia savo teise pasinaudojo, Privalomųjų nurodymų vykdymo terminus Inspekcija pratęsė iki 2023 m. kovo 15 d. Be to, Privalomuosiuose nurodymuose pareiškėjai taip pat išaiškinta, kad dėl jų vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui (iki termino pasibaigimo) asmuo gali kreiptis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėja dėl Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai šis buvo pasibaigęs, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kita ko, turint omenyje, kad pareiškėja, tikėtina, pasinaudos teismine gynyba dėl Privalomųjų nurodymų panaikinimo bendrosios kompetencijos teisme, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistu, pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius