f4f7401c-2c62-4f04-9d00-d4e490c25ef4 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-843/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34092-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, nuteistajam M.

M. (M. M.) ir jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas M. M. atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 19:35 val., adresu: Vilniaus r., Šatrininkų sen., Dobromislės k., Šumsko pl., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Opel“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vartojo alkoholį ir 22.31 val. policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo, pripažinti nuteistajam M. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo padarytos nusikalstamos veikos priemone ir jį konfiskuoti. Skundas grindžiamas šiais argumentais. 2.1. Apeliantas nurodo, jog nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai nuteistajam M. M. priklausančio ir jo paties vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone ir jo nekonfiskavo. 2.2. Apeliantas teigia, kad Å¡iuo atveju teismas netinkamai aiÅ¡kina nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Anot apelianto, iÅ¡ teismo argumentų sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimÄ darytina nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡taringa iÅ¡vada, jog tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tampa nereikÅ¡minga aplinkybė tai, kad asmuo vairavo automobilį, su kuriuo ir buvo padarytas eismo įvykis.

Apelianto manymu yra akivaizdu, kad asmeniui nevairavus automobilio, jam apskritai nekiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Å io straipsnio esmė ir yra automobilio vairavimas, o toliau straipsnio dispozicijoje tik paaiÅ¡kinami alternatyvÅ«s atvejai, kokiomis aplinkybėmis, susijusiomis su apsvaigimu nuo alkoholio, atsiranda asmens baudžiamoji atsakomybė, t. y. tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Visais Å¡iais atvejais asmens baudžiamoji atsakomybė atsiranda vienodais pagrindais, t. y. vairuojant automobilį, todėl Å¡iuo atveju teismas padarė nelogiÅ¡kÄ ir prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad asmuo, baudžiamas tiesiog už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neatitinkanti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos esmės. 2.3. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju inkriminuojamos veikos sudėties požymių visuma nereikalauja nustatyti, ar asmuo prieÅ¡ eismo įvykį vairavo automobilį jau bÅ«damas neblaivus.

Pakanka nustatyti patį vairavimo faktÄ , dėl ko inkriminuoti ir įrodinėti, ar nuteistasis vairavo automobilį jau bÅ«damas neblaivus, kÄ nuosprendyje pažymėjo teismas, nebuvo pagrindo. Taigi teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas minėtÄ straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. nepritaikyta konkreti norma, esant pagrindui ir sÄ lygoms jÄ taikyti. 2.4. Pasak apelianto, nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika analogiÅ¡kose situacijose, tačiau žemesniosios instancijos teismai turi remtis aukÅ¡tesniosios instancijos teismų aiÅ¡kinimo taisyklių.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl nuteisus asmenį pagal šį straipsnį, automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė paprastai turi bÅ«ti konfiskuojamas. Antai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-376/2006, Nr. 2K-339/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant turto konfiskavimo klausimÄ pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis ar priemonė) ir turi materialiÄ vertę, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas buvo padarytos nusikalstamos veikos rezultatas.

Å iuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas be automobilio apskritai neįmanomas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų Å¡io straipsnio esmę. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vartojo alkoholį ir 22.31 val. policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl nurodytų aplinkybių Å¡iuo atveju automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai ne tik palengvinti, bet ir tiesiogiai jÄ padaryti. Minėtas automobilis buvo naudojamas tiesiogiai realizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl BK 72 straipsnio 2 dalies prasme jis privalėjo bÅ«ti konfiskuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose baudžiamosiose bylose buvo aiÅ¡kinama prieÅ¡ingai, nepatvirtina, jog Å¡is aiÅ¡kinimas atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismų praktika dėl veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, šiuo metu dar tik formuojasi, todėl spręsti, kad pavienės baudžiamosios bylos ir jose nurodomos teisės aiškinimo taisyklės yra privalomos, yra nepagrįsta.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundÄ tenkinti, o gynėjas ir nuteistasis – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas 4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių bei jų teisinio kvalifikavimo. Å iuo atveju yra keliamas tik BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir M. M. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo klausimas.

5. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Nusikalstamos veikos priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.).

6. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio argumentų, pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti M. M. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo todėl, kad, teismo vertinimu, šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymas nėra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

7. BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ nuteistas M. M., numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, iÅ¡ aptariamos teisės normos dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas (arba praktinio vairavimo mokymas), kartu su minėtomis alternatyviomis įstatyme numatytomis su asmens neblaivumo sietinomis aplinkybėmis, yra bÅ«tinasis objektyvusis Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymis.

Tai matyti ir iÅ¡ teismo nustatytos M. M. nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo. Jis nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vartojo alkoholį ir 22.31 val. policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, Å¡ios veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės, tad jos panaudojimas su ja sietinas tiesiogiai. Teismas atsižvelgia į tai, kad panaudojant automobilį buvo įvykdyta tik dalis objektyviųjų veiksmų, sukeliančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę, vis tik Å¡i aplinkybė nėra pagrindas nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone. Å iuo atveju automobilio panaudojimas buvo bÅ«tina sÄ lyga nusikalstamai veikai įvykdyti, jis priklauso kaltininkui (t. 1, b. l. 135), tad jis atitinka įstatyme numatytus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius.

8. Šiuo atveju papildomai atsižvelgtina ir į šiuos argumentus. Nors baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad M. M. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį esant jo neblaivumo požymiams (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas), tokias aplinkybes nurodė iš karto po eismo įvykio su juo bendravę liudytojai J. E., R. E. (R. E.), K. S., visgi sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad M. M. byloje nebuvo ir nėra kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Å ios aplinkybės teisme nebuvo tiriamos. NežiÅ«rint to, tai nemenkina M. M. įvykdytos veikos pavojingumo. Ä®statymo leidėjas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatė tokiÄ pačiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek tuo atveju, kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Akivaizdu, kad tokiu bÅ«du įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumÄ iÅ¡ karto po eismo įvykio, tarp jų ir nuo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos iki jo aplinkybių nustatymo. Suvienodinus baudžiamÄ jÄ atsakomybę visais minėtais atvejais buvo siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo, pasilikęs eismo įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo, sutikęs pasitikrinti neblaivumÄ ir nustačius virÅ¡ijančiÄ baudžiamajame įstatyme numatytÄ neblaivumo ribÄ , atsiduria teisiÅ¡kai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar Å¡is asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį bÅ«damas neblaivus, ar alkoholį vartojo vėliau.

Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui jÄ vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018 ir kt.), tiek ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020, 2K-279-1073/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skirtingas transporto priemonės konfiskavimo klausimo sprendimas esant BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytai kitai alternatyviai veikai, tai yra alkoholio vartojimui po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumÄ , iÅ¡kreiptų Å¡ios teisės normos esmę ir neatitiktų įstatymo leidėjo siektų minėtų tikslų.

9. Teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus du konkrečius teismų praktikos pavyzdžius (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020), kai panašiose situacijose transporto priemonės konfiskavimas nebuvo taikomas, tačiau kartu pažymi, kad tokių teismų praktikos pavyzdžių nėra daug. Kasacinės instancijos teismo nutarčių šiuo klausimu nėra, todėl spręstina, kad teismų praktika aptariamu klausimu yra tebesiformuojanti.

10. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad Å¡iuo atveju automobilio konfiskavimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad ji sudarytų nuteistajam pernelyg didelę turtinę naÅ¡tÄ ar pan. Taigi, nėra nustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas gali bÅ«ti netaikomas.

11. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus yra spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o bÅ«tent BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai nusprendė nekonfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tad ginčijamas nuosprendis yra keistinas priimant naujÄ nuosprendį. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. gegužės 21 d. pateikė pažymÄ Nr. (12.32Mr) PT-3746, kurioje nurodoma, kad iÅ¡ M.

M. valstybės naudai yra priteistini 72 Eur iÅ¡laidų už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

13. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , kuris tenkintas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo bÅ«tinas. Nuteistasis bylos duomenimis dirba, tad gauna darbines pajamas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei nurodytÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį, teismas Å¡ias iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ nuteistojo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti, o bÅ«tent, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ . Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. IÅ¡ nuteistojo M. M. priteisti 72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai Arūnas Bartkus Aušra Bielskė Nijolė Žimkienė