f4f4e73c-b2c2-4d61-b648-3a48804f5ca2 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1055/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1335-565/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirsta“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovams V. B., restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Skirsta“ bankroto administratorius, atsisakęs reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo V.

B. sprendimÄ Nr. 2 už 312 000 Lt perleisti atsakovui V. B. reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2008 m gruodžio 8 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sudarytos preliminariosios sutarties, bei triÅ¡alę 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų, kuria atsakovui V. B. perleistos turtinės teisės, kylančios iÅ¡ 2008 m. gruodžio 8 preliminariosios sutarties, prašė:

1) pripažinti negaliojančiais 2010 m. balandžio 20 d. atsakovo V. B. sprendimÄ Nr. 1 parduoti automobilį Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo V. B. sudarytÄ Å¡io automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ ;

2) pripažinti negaliojančiais 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo V. B. sprendimÄ Nr. 2 iÅ¡simokėti sau 390 000 Lt dividendų bei 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos aktÄ , kuriuo į atsakovo V. B. prievolę sumokėti ieÅ¡kovui reikalavimo teisės perleidimo kainÄ (312 000 Lt) įskaityta ieÅ¡kovo prievolė sumokėti atsakovui V. B. 390 000 Lt dividendų;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovo naudai 312 000 Lt už perleistÄ reikalavimÄ pagal 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ . Nurodė, kad atsakovas V. B. įsigijo ieÅ¡kovui priklausantį automobilį Nissan Navara žymiai mažesne nei rinkos kaina. Automobilio rinkos kaina 2010 m. gegužės mėnesį pagal turto vertinimÄ atlikusios VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenis buvo 66 380 Lt, o atsakovas šį automobilį įsigijo už 48 800 Lt. Taip buvo pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių interesai, nes, ieÅ¡kovui esant faktiÅ¡kai nemokiam, negalinčiam vykdyti finansinių įsipareigojimų, turto pardavimas žymiai mažesne nei rinkos kaina dar labiau sumažino jo galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, už reikalavimo teisės pagal preliminariÄ jÄ sutartį perleidimÄ atsakovas V. B. atsiskaitė su ieÅ¡kovu įskaitydamas į jo mokėtinÄ ieÅ¡kovui 312 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovo mokėtinus atsakovui V. B. dividendus. Taip atsakovo V. B. reikalavimas buvo nepagrįstai patenkintas pirmiau už kitų kreditorių reikalavimus. Be to, ieÅ¡kovui turint neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei, esant faktiÅ¡kai nemokiam, dividendai atsakovui V. B. negalėjo bÅ«ti mokami. Egzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.

Atsakovas V. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, o atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ ieÅ¡kinį patenkino: pripažino negaliojančiais 2010 m. balandžio 20 d. atsakovo V. B. sprendimÄ Nr. 1 parduoti automobilį Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2010 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ ir atsakovo V.

B. sudarytÄ automobilio Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikė restitucijÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ naudai 18 400 Lt; pripažino negaliojančiais 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo V. B. sprendimÄ Nr. 2 iÅ¡mokėti 390 000 Lt dividendų bei 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos aktÄ , kuriuo į atsakovo V. B. prievolę sumokėti ieÅ¡kovui BUAB „Skirsta“ 312 000 Lt pagal 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvo įskaityta ieÅ¡kovo UAB „Skirsta“ prievolė sumokėti atsakovui V.

B. 390 000 Lt dividendų, ir priteisė iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ naudai 312 000 Lt pagal 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį; priteisė iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 330 400 Lt sumÄ nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas priėmė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymÄ ir nutraukė bylos dalį pagal ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ reikalavimus pripažinti negaliojančiais: 1) 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo V.

B. sprendimÄ Nr. 2 už 312 000 Lt perleisti atsakovui V. B. reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2008 m. gruodžio 8 d. tarp ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ ir atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sudarytos preliminariosios sutarties;

2) trišalę 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.Teismas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis buvo sunki, jis turėjo įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo pradelsti, neturėjo galimybės atsiskaityti su šiais kreditoriais. 2010 m. balandžio 20 d. atsakovo V. B., kuris yra UAB „Skirsta“ 100 procentų akcijų savininkas, sprendimu Nr.1 automobilis Nissan Navara už 48 400 Lt buvo parduotas atsakovui V.

B.. IeÅ¡kovas teiginį, kad automobilio Nissan Navara rinkos kaina 2010 m. gegužės mėn. buvo 66 800 Lt, įrodinėjo VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodytÄ automobilio Nissan Navara rinkos kainÄ . Teismo įsitikinimu, pardavus atsakovui V. B. automobilį Nissan Navara 18 400 Lt mažesne nei rinkos kaina, dar labiau pablogėjo ieÅ¡kovo finansinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 1 parduoti automobilį Nissan Navara ir Å¡io automobilio pardavimo sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių interesus, todėl jie pripažintini negaliojančiais.

Teismo manymu, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas V. B. buvo nesÄ Å¾iningi, t. y., jiems buvo žinoma sunki ieÅ¡kovo turtinė padėtis. Nuo 2010 m. spalio 20 d. automobilis Nissan Navara priklauso kitam asmeniui – UAB „Skirsta Lt“. Byloje nebuvo ginčijamas UAB „Skirsta Lt“ sÄ Å¾iningumas įsigyjant automobilį Nissan Navara, todėl restitucija natÅ«ra netaikyta. Taikant restitucijÄ pinigais, atsakovas V. B. turi atlyginti ieÅ¡kovui automobilio Nissan Navara rinkos kainÄ , apskaičiuotÄ tuo metu, kai atsakovas V.

B. įsigijo automobilį. Å i kaina buvo 66 800 Lt, atsakovas V. B. yra sumokėjęs ieÅ¡kovui už automobilį 48 400 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovo naudai priteistas automobilio rinkos kainos ir atsakovo sumokėtos už automobilį sumos skirtumas –18 400 Lt.Teismo sprendime nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 8 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sudarė preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas už 700 000 Lt įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir dvi automobilio parkavimo vietas. 2010 m. gegužės 20 d. ieÅ¡kovas ir atsakovai sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas už 312 000 Lt perleido atsakovui V.

B. visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ preliminariosios sutarties. 2010 m. gegužės 20 d. atsakovas V. B. priėmė sprendimÄ Nr. 2 iÅ¡mokėti sau 390 000 Lt dividendų (tarp jų 78 000 Lt gyventojų pajamų mokestis) ir įskaityti Å¡iuos dividendus kaip 312 000 Lt mokėjimÄ ieÅ¡kovui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 2010 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas V. B. sudarė užskaitos aktÄ , kuriuo ieÅ¡kovo atsakovui V. B. mokėtinus dividendus įskaitė į atsakovo V.

B. ieÅ¡kovui mokėtinus 312 000 Lt pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. ABÄ® 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų. Pagal ABÄ® 60 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir iÅ¡mokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar iÅ¡mokėjusi dividendus taptų nemoki. IÅ¡ Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinių reikalavimų matyti, kad sprendimo iÅ¡mokėti dividendus ir jų iÅ¡mokėjimo tarpusavio užskaitos bÅ«du metu ieÅ¡kovas turėjo nesumokėtų mokesčių valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams, turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo V.

B. sprendimas iÅ¡simokėti dividendus ir 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos aktas pripažinti negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms ABÄ® normoms ir pažeidžiantys ieÅ¡kovo kreditorių interesus. Pripažinus 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ Nr. 2 ir 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos aktÄ negaliojančiais, taikyta restitucija – atsakovui V. B. grįžta pareiga sumokėti ieÅ¡kovui 312 000 Lt už reikalavimo teisių, kylančių iÅ¡ preliminariosios sutarties, perleidimÄ pagal 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Preliminariosios sutarties 4 punktu ieÅ¡kovas ir atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ susitarė dėl tokių atsiskaitymo už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sÄ lygų: po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skola ieÅ¡kovui už ieÅ¡kovo atliktus rangos darbus pagal 2007 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos darbų sutartį Nr.07-09/28, susidariusi iki 2008 m. sausio 1 d., bus įskaityta kaip ieÅ¡kovo 500 000 Lt mokėjimas už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o 200 000 Lt ieÅ¡kovas sumoka įskaitant atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skolÄ ieÅ¡kovui už ieÅ¡kovo atliktus rangos darbus pagal 2007 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 07-09/28, susidariusiÄ po 2009 m. liepos 1 d.

Sudarius tarp Å¡alių reikalavimo teisės perleidimo sutartį, preliminariosios sutarties Å¡alimi tapo atsakovas V. B.. Jis įgijo teisę reikalauti, kad RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sudarytų su juo pagrindinę nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, t. y., kaip atsakovo V. B. mokėjimÄ už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯skaitant atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skolÄ ieÅ¡kovui už ieÅ¡kovo atliktus statybos rangos darbus.

Nuspręsta, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieÅ¡kovas perleido atsakovui V. B. ir reikalavimo teisę į RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skolÄ ieÅ¡kovui už ieÅ¡kovo atliktus statybos rangos darbus pagal 2007 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos darbų sutartį Nr.07-09/28, susidariusiÄ iki 2008 m. sausio 1 d. ir po 2009 m. liepos 1 d. V. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad preliminariosios sutarties sudarymo tikslas buvo atgauti dalį RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skolos už atliktus statybos rangos darbus, Å¡io atsakovo skola ieÅ¡kovui buvo labai didelė (1 288 580 Lt), skolos negrÄ Å¾inimas sutrikdė ieÅ¡kovo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais.

Apie tai, kad dalis atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skolos ieÅ¡kovui dengiama nekilnojamuoju turtu, nurodyta ir ieÅ¡kovo raÅ¡tuose kreditoriams. Reikalavimo perleidimo teisės sutartimi atsakovas V. B. įgijo teisę įsigyti iÅ¡ atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nekilnojamÄ jį turtÄ už Å¡io atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovui už tai įsipareigojo sumokėti 312 000 Lt, t. y., ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du atgavo dalį atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skolos.

Atsakovas V. B. turi teisę reikalauti, kad atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atlygintų nuostolius dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ . Atsakovas V. B. turi teisę pareikÅ¡ti RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ reikalavimÄ sumokėti skolÄ pagal 2007 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 07-09/28, susidariusiÄ iki 2008 m. sausio 1 d. ir po 2009 m. liepos 1 d. (Preliminariosios sutarties 8.3. punktas).

Atsižvelgiant į tai atmestas atsakovo V. B. teiginys, kad pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį jis nieko neįgijo, todėl ir neturi nieko ieÅ¡kovui mokėti pagal Å¡iÄ sutartį. Teismas priėmė ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo V. B. sprendimÄ Nr. 2 už 312 000 Lt perleisti atsakovui V. B. reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2008 m. gruodžio 8 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sudarytos preliminariosios sutarties, bei triÅ¡alę 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį atsisakymÄ , o bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sprendimas priimtas neįvertinus dalies esminių bylos aplinkybių. UAB „Skirsta“ iki ekonominės krizės dirbo sėkmingai. Pagal 2005, 2006 ir 2007 finansinių metų rezultatus jos vieninteliam akcininkui (atsakovui) buvo skirta 590 566,48 Lt dividendų. Dalis jų buvo iÅ¡mokėta, o likusi dalis (485 184,31 Lt) akcininko V.

B. buvo paskolinta įmonės apyvartinių lėšų stygiui padengti. Jomis buvo perkamos medžiagos UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir fizinio asmens T. M. statomiems objektams avansuoti. UAB „Skirsta“ už atliktus rangos darbus (įskaičiuojant medžiagas, mechanizmus ir darbo užmokestį) liko skolingi: UAB „Verslo investicijų projektų centras” – 1 228 580 Lt, T. M. – 250 354,15 Lt, o teismo patvirtinta visų kreditorių reikalavimų suma siekia 1 043 063,98 Lt.

BUAB „Skirsta” administratorius į kreditorių sÄ raÅ¡Ä neįtraukė UAB „Skirsta” pinigus paskolinusio V. B., kuris neiÅ¡simokėtų dividendų bÅ«du įmonei suteikė 485 184,31 Lt paskolÄ . Turint teigiamÄ UAB „Skirsta” aktyvų ir pasyvų skirtumÄ nebuvo pagrindo laikyti bendrovę finansiÅ¡kai neįgalia atsiskaityti su visais kitais kreditoriais. Pradėtos teisminės procedÅ«ros prieÅ¡ skolininkÄ T. M., bandoma iÅ¡ UAB „Verslo investicijų projektų centras” perimti du butus, kuriuos pardavus bÅ«tų galimybė atsiskaityti su UAB „Skirsta” kreditoriais.

Užsitęsus ginčams su T. M. ir bankui neleidus perleisti už skolas UAB „Verslo investicijų projektų centras” butų UAB „Skirsta”, susidarė nemokumo situacija, kuri grėsė lizinguojamo įmonės automobilio perėmimu lizingo davėjo nuosavybėn. Å velninant finansinius padarinius, UAB „Skirsta” 2010 m. vasario 26 d. iÅ¡pirko automobilį Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėdama lizingo davėjui likusiÄ mokėti 34 210 Lt sumÄ , tačiau liko skolinga darbuotojams.

Siekdama atsiskaityti su darbuotojais, UAB „Skirsta” privalėjo parduoti automobilį, kuris buvo vienintelis realiai likvidus turtas. Nesant kitų pirkėjų, jį už 48 400 Lt nupirko įmonės administracijos vadovas V. B., o įmonė su gautais pinigais galėjo atsiskaityti su darbuotojais. Atsižvelgus į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, UAB „Skirsta” kreditorių interesus, tarp UAB „Skirsta”, UAB „Verslo investicijų projektų centras”, kaip UAB „Skirsta” skolininko, ir V.

B., kaip UAB „Skirsta” kreditoriaus, buvo pasiraÅ¡yta triÅ¡alė sutartis, kuria numatyta perleisti V. B. reikalavimo teisę į vienÄ iÅ¡ ketinamų perduoti UAB „Verslo investicijų projektų centras” butų UAB „Skirsta”, sumažinus buto kainÄ iki rinkos vertės – 312 000 Lt. Tuo bÅ«du UAB „Verslo investicijų projektų centras” skola UAB „Skirsta” bÅ«tų sumažėjusi nuo 1 288 580 Lt iki 976 580 Lt, bendrai debitorių skolai UAB „Skirsta” sumažėjus nuo 1 478 934,15 iki 1 226 934,15 Lt.

UAB „Skirsta“ aktyvai virÅ¡ytų jos pasyvus 183 870,17 Lt, t. y. iÅ¡reikalavus skolas bÅ«tų atstatytas įmonės mokumas.CK 6.66 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti taikoma, kadangi BUAB „Skirsta“ sandorį sudarė su didžiausiÄ finansinį reikalavimÄ turinčiu kreditoriumi, nepablogindama kitų kreditorių padėties. Automobilis parduotas dėl privalomų atsiskaitymų su darbuotojais už realiÄ rinkos kainÄ . Atsižvelgiant į tai, kad automobilis tretiesiems asmenims perleistas už tÄ pačiÄ sumÄ , kuri sumokėta UAB „Skirsta“, laikyti, kad automobilį UAB „Skirsta“ pardavė pigiau nei rinkos kaina, nėra pagrindo.

Rinkos kaina nustatoma lyginamuoju bÅ«du, o ne amortizacinių atskaitymų pagrindu, kaip rėmėsi teismas, priteisdamas iÅ¡ V. B. kainų skirtumÄ tarp VÅ¡Ä® „Emprekis“ nustatytos automobilio likutinės vertės ir faktinės to automobilio rinkos kainos (48 400 Lt). Kad Å¡i kaina nereali, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, nes rinkoje nebuvo rasta lyginamųjų pavyzdžių.2010 metais UAB „Skirsta“ dividendų neskyrė ir nemokėjo. Užskaitos aktas, perimant V. B. reikalavimo teisę iÅ¡ UAB „Skirsta“, siekiant įsigyti butÄ , siejamas su jo paskolintomis lėšomis UAB „Skirsta“.

Å ios lėšos su dividendais turi tik tokį ryšį, kad V. B. tas lėšas įgijo už 2005, 2006 ir 2007 metų rezultatus jam paskirtų UAB „Skirsta“ dividendų pagrindu. TÄ patvirtina 2010 m. gegužės 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto turinys. Nuo dividendų paskyrimo 2006, 2007 ir 2008 metais buvo praėję atitinkamai ketveri, treji ir dveji metai, todėl laikyti tuos pinigus 2010 metais paskirtais dividendais, nėra pagrindo. Remtis ABÄ® 59 straipsnio 7 dalimi teismas neturėjo teisinio pagrindo.

UAB „Skirsta“ skolininkas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nei UAB „Skirsta“, nei V. B. iki Å¡iol nėra perleidęs turto, todėl V. B. nei pagal reikalavimo perleidimo sutartį, nei pagal paskolos sandorį, kuriuo paskolino UAB „Skirsta“ 2005, 2006 ir 2007 m. dividendus, nėra nieko gavęs. Reikalavimas iÅ¡ asmens to, ko jis nėra gavęs ir neturi juridinės teisės gauti, neatitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, nėra teisėtas. BUAB „Skirsta“ bankroto administratorius, turėdamas ne tik teisę, bet ir realiÄ galimybę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 1 228 580 Lt, o iÅ¡ T.

M. 250 354,15 Lt, gali patenkinti visus kreditorių reikalavimus ir padengti administravimo iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡koti papildomų įplaukų iÅ¡ įmonės direktoriaus V. B., kurio įmonės bankrotas sÄ lygotas visuotinės krizės ir kitų žinomų subjektų vengimo atsiskaityti, nėra nei teisėta, nei moralu.IeÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime praÅ¡o netenkinti atsakovo V. B. apeliacinio skundo, pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 18 400 Lt, priteisiant iÅ¡ atsakovo V.

B. 66 380 Lt ir nustatant V. B. reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ 48 400 Lt sumai. Pažymima, kad ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimai nebus padengti iÅ¡ atsakovo turimų debitorinių skolų. Ginčijami sandoriai sudaryti, kai BUAB „Skirsta“ faktiÅ¡kai jau buvo nemoki. Jų tikslas nebuvo ieÅ¡kovo mokumo atkÅ«rimas, o prieÅ¡ingai, – jie sudaryti apeliantui siekiant asmeninės turtinės naudos, pirmumo galimybės perimti ieÅ¡kovo turtines teises, jais buvo pažeisti kreditorių interesai. Transporto priemonė perleista ne rinkos kaina.

JÄ buvo galima realizuoti didesne kaina ir patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų. Sprendime palikta klaida – teismas, pripažindamas pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir pasisakydamas, jog turi bÅ«ti taikoma restitucija, klaidingai nurodė, kad iÅ¡ atsakovo priteistina 18 400 Lt, o ne 66 380 Lt suma. UAB „Skirsta“ dividendų iÅ¡mokėjimo dienÄ (2010 m. gegužės 20 d.) turėjo neįvykdytų mokestinių priemolių, todėl dividendai negalėjo bÅ«ti mokami. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo BUAB „Skirsta“ ieÅ¡kinys, yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinį skundÄ dėl Å¡io teismo sprendimo pateikė atsakovas V. B.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Skirsta“ iÅ¡kelta bankroto byla. Nutartyje nurodyta, kad UAB „Skirsta“ 2010 m. liepos 31 d. balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 672 661 Lt, turto įmonė turi už 1 854 629 Lt sumÄ , tačiau net 1 837 565,70 Lt dalį atsakovo turto sudaro debitoriniai įsipareigojimui. Teismui pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as patvirtina, kad 548 900,65 Lt dydžio įsiskolinimai kreditoriams pradelsti (1 t., 11-12 b. l.).

UAB „Skirsta“ negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais, VSDFV, VMI, tuo metu kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, patvirtina bylos duomenys (1 t., 42-67, 68-70 b. l. ir kt.). Pagal VMÄ® 2011 m. sausio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (18.1)46-2727 BUAB „Skirsta“ 2010 m. gegužės 1 d. biudžetui buvo skolinga 93 812,72 Lt (1 t., 133 b. l.). Pagal VSDFV Trakų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. (3R)-10140 UAB „Skirsta“ skola VSDFV Trakų skyriui 2010 m. gegužės 1 d. buvo 12 590,47 Lt.

Ä®siskolinimas susidarė nuo 2010 m. II ketvirčio (1 t., 134 b. l.).   IeÅ¡kovo bankroto administratorius ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė actio Pauliana instituto (CK 6.66 straipsnis) pagrindu. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija nepritaria apelianto teiginiams, kad sprendimas priimtas neįvertinus dalies esminių bylos aplinkybių.Actio Pauliana – tai kreditoriaus teisė ginčyti jo skolininko sudarytus sandorius, tačiau ne bet kokius, o tik tuos, kurių skolininkas neprivalėjo sudaryti ir kurie pažeidė kreditoriaus interesus, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos yra Å¡ios:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Dėl automobilio perleidimo UAB „Skirsta“ akcininko V. B. 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 1 nutarta parduoti lengvÄ jį automobilį Nissan Navara, 2008 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. už 48 400 Lt (1 t., 17-20, 24 b. l.). Automobilio perdavimÄ patvirtina 2010 m. gegužės 19 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1 (t. 1, 21-23 b. l.). Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenis vidutinė transporto priemonės Nissan Navara kaina buvo 66 380 Lt (su PVM) (1 t., 26 b. l.). 2010 m. gegužės 6 d., t. y. prieÅ¡ automobilio pardavimÄ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už automobilio dažymo bei remonto darbus (1 t., 27 b. l.).

Aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina tai, kad akcininko sprendimas parduoti automobilį bei automobilio perleidimas buvo atlikti tada, kai UAB „Skirsta“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki, o automobilis buvo perleistas už žemesnę nei rinkos kainÄ . Teismų praktikoje iÅ¡skiriamas faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis (kvalifikuotas) nemokumas, kuris yra pagrindas iÅ¡kelti bankroto bylÄ remiantis Ä®BÄ® nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-579/2007).

Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento bÅ«na faktinis bendrovės nemokumas. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje minima nemokumo sÄ voka nėra siejama vien su atitinkamu įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti atvejai, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ , teismas turi pagrindÄ pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu (keletu jų) padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtÄ ir taip sudaro realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007); Å¡iems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali iÅ¡siieÅ¡koti skolos, nes skolininko gautos už parduotÄ turtÄ sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grÄ Å¾inti.

Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali bÅ«ti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei bÅ«tų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti taikoma, kadangi BUAB „Skirsta“ sandorį sudarė su didžiausiÄ finansinį reikalavimÄ turinčiu kreditoriumi, nepablogindamas kitų kreditorių padėties.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. B. nepateikė įrodymų, paneigiančių VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodytÄ automobilio Nissan Navara rinkos kainÄ . Apelianto teiginiai dėl automobilio kainos bei jos apskaičiavimo yra grindžiami tik subjektyvių aplinkybių aiÅ¡kinimu, tačiau į bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys jo teiginius, o kartu paneigiantys bankroto administratoriaus pateiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija tais teiginiais nesivadovauja.

Antra, vien ta aplinkybė, kad sandoris sudarytas su didžiausiÄ finansinį reikalavimÄ turinčiu kreditoriumi, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog kitų kreditorių interesai nepažeisti. Nagrinėjamu atveju automobilį pardavus už mažesnę nei rinkos kainÄ , ta pinigų suma, kuri sudaro skirtumÄ tarp parduoto automobilio rinkos kainos bei pardavimo kainos, galėjo bÅ«ti panaudota visų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Apelianto teiginiai, kad automobilis parduotas dėl privalomų atsiskaitymų su darbuotojais, nesudaro pagrindo teigti, kad aptariamus sandorius dėl automobilio perleidimo tikrai buvo bÅ«tina sudaryti.

Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo bÅ«ti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sÄ lygÄ â€žneprivalėjo“ aiÅ¡kina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimÄ . Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat patvirtina sandorio Å¡alių (UAB „Skirsta“ ir V.

B.), kurios susijusios su automobilio perleidimu, nesÄ Å¾iningumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad /.../ skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Tiek pačiai įmonei UAB „Skirsta“, tiek jos akcininkui V. B. turėjo bÅ«ti žinomos aplinkybes apie UAB „Skirsta“ sunkias finansines galimybes, apie turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Be to, vertinant sunkiÄ UAB „Skirsta“ finansinę padėtį, taip pat turėjo bÅ«ti nustatyta ir reali automobilio pardavimo rinkos kaina, nes automobilio pardavimas už mažesnę nei rinkos kainÄ , esant įsipareigojimams kitiems kreditoriams, leidžia kalbėti apie tokio sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Å iame kontekste papildomai pažymėtina ir ta aplinkybė, kad automobilis už mažesnę negu rinkos kainÄ Ä¯monės buvo perleistas jos vieninteliam akcininkui. Tai sudaro pagrindÄ kalbėti apie ginčijamus sandorius sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Taigi bylos duomenys patvirtina visų sÄ lygų taikyti actio Pauliana institutÄ nustatymÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad aptariamas automobilis jau yra perleistas trečiajam asmeniui, o toks sandoris nėra ginčijamas, pagrįstai restitucijÄ taikė pinigais bei iÅ¡ atsakovo V.

B. prieteisė ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus įrodytos kainos skirtumÄ , nes likusiÄ kainos dalį V. B. jau yra sumokėjęs UAB „Skirsta“. Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta pozicija, kad taikant restitucijÄ pinigais iÅ¡ apelianto turėjo bÅ«ti priteista reali transporto priemonės vertė, buvusi neteisėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 66 380 Lt, o priteisus tokiÄ sumÄ iÅ¡ V. B. Å¡iam turėjo bÅ«ti pripažinta reikalavimo teisė į ieÅ¡kovÄ 48 400 Lt suma.

Kaip pažymėta, 48 400 Lt kainÄ V. B. buvo sumokėjęs, todėl iÅ¡ jo priteistas tik realios rinkos kainos skirtumas. Toks restitucijos pritaikymas aptariamoje situacijoje labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei ekonomiÅ¡kumo principÄ , o UAB „Skirsta“ finansinė padėtis grÄ Å¾inama į tokiÄ , kuri ir turėjo bÅ«ti, jeigu automobilis bÅ«tų buvęs perleistas už rinkos kainÄ . Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, patikslina iÅ¡ atsakovo V.

B. priteistÄ kainos skirtumo sumÄ . Pagal bylos duomenis aptariamo automobilio rinkos kaina buvo 66 380 Lt (1 t., 2 b. l.), o automobilis V. B. buvo parduotas už 48 400 Lt (1 t., 22 b. l.), todėl priteistinos kainos aritmetinis skirtumas yra ne 18 400 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 17 980 Lt, ir bÅ«tent Å¡i suma turi bÅ«ti priteisiama iÅ¡ V. B. UAB „Skirsta“ naudai.  Dėl dividendų bei užskaitos akto Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 8 d. tarp UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Skirsta“ buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., 28-35 b. l.).

UAB „Skirsta“ akcininkas V. B. 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 2 nusprendė: parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilio parkavimo vietÄ G-1 pagal 2010 m. gegužės 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį V. B. už 312 000 Lt; iÅ¡mokėti dividendus akcininkui V. B. – 390 000 Lt (tarp jų 20 procentų gyventojų pajamų mokestis sudaro 78 000 Lt), dividendų iÅ¡mokėjimÄ užskaityti kaip mokėjimus pagal 2010 m. gegužės 20 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ SKI 0000572 (1 t., 36, 37-38, 39, b. l.).

Po 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos akto pasiraÅ¡ymo V. B. liko neskolingas UAB „Skirsta“, o UAB „Skirsta“ liko skolinga akcininkui V. B. 95 186,33 Lt dividendų (1 t., 40 b. l.). Tokios faktinės aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad iÅ¡skirtinai vienam UAB „Skirsta“ kreditoriui V. B. buvo sudaryta pirmenybės teisė į įsiskolinimo atgavimÄ . Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad skolininko sudarytas sandoris gali pažeisti kreditoriaus teises, jei skolininkas, turėdamas kelis kreditorius ir bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam bent vienam kreditoriui.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesÄ Å¾iningas tuo, kad, bÅ«damas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai. Viena actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas. Tai – skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. BÅ«damas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranaÅ¡umo nė vienam kreditoriui.

SÄ Å¾iningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iÅ¡ keleto kreditorių iÅ¡skiria vienÄ ar kelis ir visiÅ¡kai atsiskaito. Toks skolininko veiksmas reiÅ¡kia jo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo V. B. sprendimas Nr. 2 iÅ¡mokėti dividendus ir 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos aktas pripažintini negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms ABÄ® normoms bei pažeidžiantys kreditorių teises.

Kaip nurodyta aukščiau, šių ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Skirsta“ turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, tarp jų įmonės darbuotojams, VSDFV, VMI. ABĮ redakcijos, kuri galiojo ginčijamo sprendimo išsimokėti dividendus metu, 59 straipsnio 7 dalis nustatė, kad bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams.

ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimo mokėti dividendus priėmimo metu įmonė buvo nesumokėjusi įstatymų numatytų mokesčių, todėl toks sprendimas pažeidė imperatyvias ABĮ normas (CK 1.80 straipsnio nuostatos), o kadangi įmonė turėjo ir kitų skolinių įsipareigojimų – taip pat ir kreditorių interesus, nes išskirtinai vienam kreditoriui buvo suteikta pirmenybės teisė.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl sudarytų sandorių ginčijimo actio Pauliana instituto pagrindu, todėl apelianto argumentai dėl UAB „Verslo investicijų projektų centras” ir T. M. įsiskolinimo UAB „Skirsta“, dėl to, kad BUAB „Skirsta” administratorius į kreditorių sÄ raÅ¡Ä neįtraukė UAB „Skirsta” pinigus paskolinusio V. B., ir pan., nagrinėjamu atveju neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų plačiau nevertina.

Ä® bylÄ buvo pateikti 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. gegužės 16 d., 2008 m. rugpjūčio 30 d. protokolai dėl dividendų skyrimo V. B. (1 t., 120-122 b. l.), tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamas bÅ«tent 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 2 iÅ¡mokėti dividendus akcininkui V. B., o tokio sprendimo priėmimas prieÅ¡taravo nurodytoms imperatyvioms normoms. Gi 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos aktu kitų kreditorių atžvilgiu nepagrįstai buvo suteiktas iÅ¡skirtinumas V. B. (1 t., 40 b. l.), tokiu bÅ«du pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju nebuvo pareigos nei priimti sprendimo dėl dividendų iÅ¡mokėjimo, nei sudaryti užskaitos akto. Gi UAB „Skirsta“ akcininkas V. B., priimdamas sprendimÄ iÅ¡mokėti sau dividendus, taip pat UAB „Skirsta“ su UAB „Skirsta“ vieninteliu akcininku V. B., sudarydami ginčijamÄ užskaitos aktÄ , buvo nesÄ Å¾iningi, bes tiek pačiai įmonei, tiek akcininkui V. B. turėjo bÅ«ti žinoma sunki UAB „Skirsta“ finansinė padėtis bei įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir valstybei egzistavimas.

Pirmosios instancijos teismas restitucijÄ taikė teisingai, t. y. pripažinęs 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ Nr. 2 bei 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos aktÄ negaliojančiais, priteisė iÅ¡ atsakovo V. B. 312 000 Lt ieÅ¡kovo naudai. Apelianto argumentai, kad jis įmonei paskolino lėšas esant sunkiai Å¡ios finansinei padėčiai, nesuteikė jam pirmenybės teisės atgauti skolintas lėšas. Motyvai, kad ginčijamų sandorių pagrindu V. B. realiai nėra nieko gavęs, taip pat nesudaro pagrindo ginčijamų sandorių laikyti teisėtais, nes 2010 m. gegužės 31 d. užskaitos akto pagrindu iÅ¡nyko V.

B. prievolė UAB „Skirsta“, o jis pirmumo teise, pažeisdamas kitų kreditorių interesus, tenkino savo reikalavimÄ UAB „Skirsta“. Skundo argumentai, kad BUAB „Skirsta“ bankroto administratorius, turėdamas ne tik teisę, bet ir realiÄ galimybę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 1 228 580 Lt, o iÅ¡ T. M. 250 354,15 Lt skolas, gali patenkinti visus kreditorių reikalavimus ir padengti administravimo iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡koti papildomų įplaukų iÅ¡ įmonės direktoriaus V.

B., kurio įmonės bankrotas sÄ lygotas visuotinės krizės ir kitų žinomų subjektų vengimo atsiskaityti, esÄ nėra nei teisėta, nei moralu, nepagrįsti. Pažymėtina, kad Ä®BÄ® įgalina bankrutavusios įmonės bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ir elgėsi įstatymo nustatyta tvarka, o teismas bylos aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo kreditorių teisių pažeidimÄ . Taigi nagrinėjamu atveju egzistavo visos sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ .Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo iÅ¡ V. B. priteistinÄ pinigų sumÄ taikant restitucijÄ (pripažinus negaliojančiais 2010 m. balandžio 20 d. atsakovo V. B. sprendimÄ Nr. 1 parduoti automobilį Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2010 m. gegužės 19 d. BUAB „Skirsta“ ir V. B. sudarytÄ automobilio Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį), atitinkamai patikslina Å¡iÄ sumÄ , taip pat patikslina visÄ iÅ¡ atsakovo priteistÄ sumÄ , nuo kurios skaičiuotinos procesinės palÅ«kanos.   Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino apelianto V.

B. praÅ¡ymÄ ir atidėjo jam 7 304 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ Â mokėjimÄ iki teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimo (1 t., 245 b. l.). Teisėjų kolegija pastebi, kad CPK 83 straipsnio 8 punkto pagrindu apeliantas V. B. yra apskritai atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, todėl Å¡io mokesčio priteisimo klausimas nesprendžiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas pinigines sumas:

1) restitucijos dėl parduoto automobilio taikymo pagrindu priteistÄ BUAB „Skirsta“ naudai iÅ¡ atsakovo V. B. pinigų sumÄ patikslinti iÅ¡ 18 400 Lt sumos į 17 980 Lt sumÄ ;

2) pinigų sumÄ , nuo kurios skaičiuojamos BUAB „Skirsta“ naudai iÅ¡ V. B. priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos, patikslinti iÅ¡ 330 400 Lt sumos į 329 980 Lt sumÄ . Teisėjai                                                                                                                      Virginija Čekanauskaitė Marytė Mitkuvienė Gintaras Pečiulis