2019-06-19 Nr. AB-13039-3-61-3-00962-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-67-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00962-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.1; 60.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Mildos Vainienės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Gamapolis“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. S-30(7-289/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 69-137; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11610 dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti nuo visų apskaičiuotų delspinigių; 4) atleisti pareiškėją nuo visų jam apskaičiuotų delspinigių, t. y. 11 893,75 Eur arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus AVMI.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d.

Pareiškėjas UAB „Gamapolis“ 2019 m. birželio 5 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2018 m. birželio 28 d. ir įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d. (ABTĮ 98 str. 1 d.), o pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2019 m. birželio 5 d., t. y. daugiau nei po 10 mėnesių po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kaip minėta, pareiškėjas atnaujinti procesą prašo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, nes, pareiškėjo manymu, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016).

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, atsižvelgdama, kad administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018 pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, t. y. advokatė, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo (turėjo sužinoti) dar nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo minėtoje administracinėje byloje, todėl šiuo atveju ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo minėto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 31 d.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. To pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, tačiau prašo atnaujinti praleistą terminą.

ABTĮ 159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo yra aktualūs ir sprendžiant praleisto termino paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje atnaujinimo klausimą. Svarbiomis termino skundui (šiuo atveju – prašymui atnaujinti procesą byloje) paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Kaip minėta, pareiškėją administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018 atstovavo advokatė, o tai yra neabejotinas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas galėjo tinkamai įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. motyvus ir apeliaciniu skundu apskųsti minėtą teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui arba įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui per nustatytą terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, jei manė, kad šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. jame netinkamai išaiškintos ir pritaikytos teisės normos – padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas. Todėl nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia ir praleistą terminą teisina būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1500-281/2019 (kuriuo, pareiškėjo teigimu, buvo išnagrinėta analogiška kaip ir administracinė byla Nr. eI-2474-281/2018, bet priimtas priešingas sprendimas, t. y. asmens skundas patenkintas, kai pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018 buvo netenkintas), tačiau šis teismo sprendimas negali būti laikomas objektyvia priežastimi atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo praleisto termino paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu nėra pagrindo atnaujinti. Todėl praleidus terminą ir nesant pagrindo jo atnaujinti, pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas už prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018 sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjui grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018 ir grąžinti jį pareiškėjui.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Gamapolis“ 30 Eur (trisdešimt eurų) už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Milda Vainienė

Arūnas Sutkevičius