f4f1b4af-a563-49d6-8743-5d6c07eaaf4e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris e2A-2532-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-43995-2014-6             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.15.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei A.

L. dėl įpareigojimo įleisti į gyvenamÄ sias patalpas, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę per 7 (septynias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iÅ¡ anksto suderintu laiku įsileisti ieÅ¡kovės darbuotojus bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovus patikrinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini); atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, skirti jai baudÄ .

IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė yra jos patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkė. IeÅ¡kovė negali įgyvendinti savo teisių į valdomÄ turtÄ ir užtikrinti tinkamo patalpų administravimo, nes atsakovė neįsileidžia jos darbuotojų patikrinti Å¡ias patalpas. Todėl praÅ¡o įpareigoti atsakovę įsileisti į ginčo patalpas. Atsakovė neatsiliepė į ieÅ¡kinį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, 2015 m. kovo 20 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo atmetė ieÅ¡kinį.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, kad yra bÅ«tinybė patekti į privačiÄ asmeninę erdvę, daryti apžiÅ«rÄ , surinkti duomenis apie asmens buitį. Pasak pirmosios instancijos teismo, nėra aiÅ¡kus intervencijos į asmeninę atsakovės erdvę tikslas. IeÅ¡kovė nuslėpė nuo teismo esminę aplinkybę, kad tarp Å¡alių vyko teisminis ginčas dėl iÅ¡keldinimo ir teisės privatizuoti ginčo patalpas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimÄ dėl atsakovės turimos teisės privatizuoti ginčo patalpas.

Ä®siteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, ieÅ¡kovės atvykimas į butÄ ir jo apžiÅ«ra vertinama kaip buto neliečiamybės pažeidimas. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimu už akių, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės, kaip turto patikėtinės, intervencija į ginčo patalpas pažeistų atsakovės teisę į bÅ«sto neliečiamumÄ , yra nepagrįsta.

IeÅ¡kovės vertinimu, bÅ«tent atsakovė savo elgesiu (geranoriÅ¡kai neįsileisdama ieÅ¡kovės į patalpas) pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, susijusius su turto naudojimu ir disponavimu;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra aiÅ¡kus intervencijos į asmeninę atsakovės erdvę tikslas. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo patikrinimo pagrindÄ (Civilinio kodekso 6.489 straipsnio 5 dalis) ir nurodė intervencijos tikslÄ â€“ patikrinti patalpas. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ bandė geruoju susitarti su atsakove dėl patalpų patikrinimo, ne kartÄ vyko ir paliko atsakovei praneÅ¡imus dėl patalpų patikrinimo ir tik tada, kai nepavyko geruoju susitarti, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ginčo patalpų bÅ«klė yra avarinė. IeÅ¡kovė Å¡iame kontekste nurodo Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog nuomotojas atsako už iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kliudo naudoti daiktÄ pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie tuos trÅ«kumus nežinojo. Be to, nurodo ir statybos techninio reglamento „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ 19 punktÄ , kuris nustato, kad asmuo, kuriam praneÅ¡ta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę bÅ«klę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinkÄ ir gyvenamÄ jį namÄ nuo galimų pasekmių.

Teigia, jog ieÅ¡kovės siekis patikrinti patalpas, neatitinkančias įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, neprieÅ¡taravo jos, kaip turto patikėtinės, pareigoms ir buvo nukreiptas teisės aktuose įtvirtintam pagrindiniam uždaviniui įgyvendinti;pirmosios instancijos teismas, susiejęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ su Å¡alių teisminiu ginču dėl iÅ¡keldinimo ir teisės privatizuoti ginčo patalpas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

IeÅ¡kovės vertinimu, teisės privatizuoti ginčo patalpas pripažinimas nepaneigė jos pareigos užtikrinti tinkamÄ ginčo patalpų priežiÅ«rÄ ir administravimÄ . Kol patalpos nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tol ieÅ¡kovė turi intervencijos teisę į patalpas;pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, bet ir nesuteikė ieÅ¡kovei galimybės įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip savo reikalavimo pagrindu.

Kitaip tariant, teismas pažeidė rungimosi, betarpiÅ¡kumo ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.              Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir palikti sprendimÄ už akių nepakeistÄ . Jos atsiliepimas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Konstitucijos 24 straipsniu, ginančiu asmens teisę į bÅ«sto neliečiamumÄ . Teismas pagrįstai suteikė prioritetÄ atsakovės teisių apsaugai, o ne neįrodytam ieÅ¡kovės poreikiui patekti į atsakovės gyvenamÄ jÄ erdvę.

Juo labiau, jog, objektyviai vertinant, apskritai nebuvo tokio poreikio. IeÅ¡kovė net nepateikė duomenų, kurie patvirtintų atsakovės piktybiÅ¡kÄ vengimÄ Ä¯sileisti ieÅ¡kovę į ginčo patalpas. Atsakovė nėra gavusi ieÅ¡kovės praneÅ¡imo ar kvietimo tartis dėl patalpų apžiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė yra anksčiau atlikusi patalpų apžiÅ«rÄ . Atsakovė, Å¡alims susitarus, įsileido ieÅ¡kovės darbuotojus patalpoms patikrinti;ieÅ¡kovė remiasi Civilinio kodekso 6.489 straipsnio 5 dalimi, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, kaip patalpų nuomininkė, netinkamai naudojasi iÅ¡sinuomotu daiktu.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi nustatyta, jog ginčo patalpos 2010 metais buvo pripažintos avarinėmis, bet nuo to laiko savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama pagerinti šio nekilnojamojo turto būklę. Teismas konstatavo, jog savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingas tolesnis ginčo patalpų išlaikymas ir ji neturi lėšų šio daikto priežiūrai. Atsakovės vertinimu, nėra suprantamas ieškovės interesas būtent dabar imtis veiksmų dėl patalpų avarinės būklės, kai ji buvo nustatyta dar 2010 metais;pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų.

Atsakovei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ turi bÅ«ti perleista nuosavybės teisė į ginčo patalpas. Todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei nenurodžius staiga kilusio intereso patekti į ginčo patalpas pagrindo, negali bÅ«ti tenkinamas jos reikalavimas;ieÅ¡kovė turėjo galimybės surinkti ir pateikti įrodymus, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį. Atmestini jos argumentai, kad teismas pažeidė rungimosi, betarpiÅ¡kumo principus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), savininkė.

Atsakovė nuomos pagrindais valdo butÄ . Apeliantė, kuri, kaip ji nurodo, yra turto patikėtinė, reikalauja įpareigoti atsakovę įsileisti jos ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojus į butÄ . Å ios bylos procese konkuruoja du konstituciniai – nuosavybės neliečiamumo (Konstitucijos 23 straipsnis) ir žmogaus bÅ«sto neliečiamumo (Konstitucijos 24 straipsnis) – principai. Å ios dvi konstitucinės vertybės yra vienodai svarbios, todėl turi bÅ«ti vienodai ir ginamos. Konkuruojant nuosavybės neliečiamumo ir žmogaus bÅ«sto neliečiamumo principams, turi bÅ«ti pasiekta ir užtikrinta protinga Å¡ių dviejų principų pusiausvyra.

Nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu (Civilinio kodekso 6.489 straipsnio 5 dalis). Šios teisės įgyvendinimas – pirmiausia nuomotojo ir nuomininko susitarimo reikalas. Tik tada, jeigu nuomotojui nepavyksta susitarti su nuomininku dėl išnuomoto daikto patikrinimo, galimas teisminis ir kartu priverstinis tokios teisės įgyvendinimas. Įstatyme tiesiogiai numatyta aptariamos teisės paskirtis – patikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu.

Vadinasi, nuomotojas, siekdamas teisminio teisės patikrinti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ â€“ gyvenamÄ sias patalpas – patvirtinimo, kas kartu reikÅ¡tų teisės į bÅ«sto neliečiamumo apribojimÄ / suvaržymÄ , turi įrodyti, kad egzistuoja pagrindas abejoti, jog nuomininkas tinkamai naudojasi iÅ¡sinuomotu daiktu – gyvenamosiomis patalpomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisminis teisės patikrinti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ â€“ gyvenamÄ sias patalpas – patvirtinimas bÅ«tų galimas ir tais atvejais, jeigu nuomotojas įrodytų, kad ir kitomis aplinkybėmis (ne tik egzistuojant pagrindui abejoti naudojimosi iÅ¡sinuomotu daiktu tinkamumu) yra bÅ«tinas iÅ¡nuomoto daikto patikrinimas.

Tokiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, galėtų bÅ«ti poreikis vykdyti savo, kaip daikto savininko ir / ar nuomotojo, pareigas, poreikis aprodyti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ bÅ«simam nuomininkui ar įgijėjui ir panaÅ¡iai. Svarbu, kad bÅ«tų teisėtas, konkretus ir aiÅ¡kiai atskleistas aptariamos teisės įgyvendinimo tikslas, o nuomotojo siekis patikrinti CK 6.489str.5d. prasme nebÅ«tų savitikslis, savavaliÅ¡kas ir pažeidžiantis nuomininko teisę į bÅ«sto privatumÄ .Å alims nepavyko susitarti dėl buto patikrinimo.

Atsakovė teigia, jog apeliantė nesitarė su ja dėl galimybės apžiÅ«rėti butÄ . Visgi apeliantė pateikė 2014 m. spalio 10 d. buto patikrinimo aktÄ , kuriame užfiksuota, kad atsakovė atsisakė leisti patikrinti butÄ . Nesant kitokių įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė atsisakė suteikti apeliantei galimybę patikrinti butÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra aiÅ¡kus teisės patekti į butÄ realizavimo tikslas. Apeliantė nurodo, kad jos tikslas – apžiÅ«rėti butÄ .

Toks buto patikrinimo tikslas yra pernelyg abstraktus ir savaime nėra pakankamas atsakovės teisei į bÅ«sto neliečiamumÄ suvaržyti. Apeliantė neįrodinėjo, todėl ir neįrodė, kad atsakovė netinkamai naudojasi butu ar egzistuoja grėsmė, kad netinkamai juo naudosis ir taip pažeis nuomos sutartį. Apeliantė nesirėmė ir kitomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindÄ jos teisei patikrinti butÄ užtikrinti ir atsakovės teisei į bÅ«sto neliečiamumÄ suvaržyti. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad buto bÅ«klė yra avarinė.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme nesirėmė šia aplinkybe. Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija nepasisako aukščiau nurodytu apeliantės argumentu, apeliantui neturint teisės juo remtis. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai galimybės įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip savo reikalavimo pagrindu, taip pažeisdamas rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Å is apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Teismo vaidmuo – iÅ¡tirti ir įvertinti Å¡alių nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei konstatuoti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas, ieÅ¡kiniu inicijuojantis bylos procesÄ , turi suformuluoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tai yra nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo materialinį subjektinį reikalavimÄ (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir prie ieÅ¡kinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais jis grindžia savo materialinį subjektinį reikalavimÄ (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, pasirenka procesinę taktikÄ , kitaip tariant, pasirenka, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais įrodymais jis įrodinės reiÅ¡kiamo materialinio subjektinio reikalavimo pagrįstumÄ ir taip sieks galimai pažeistos ar pažeidžiamos materialinės teisės apgynimo. IeÅ¡kovas, rinkdamasis procesinę taktikÄ , kartu prisiima rizikÄ , galinčiÄ pasireikÅ¡ti ieÅ¡kinio atmetimu dėl netinkamai pasirinktos taktikos. Apeliantė ieÅ¡kinyje nurodė tiek savo reikalavimÄ pagrindžiančių aplinkybių ir pateikė tiek įrodymų, kiek laikė reikalinga bei pakankama, kad bÅ«tų iÅ¡nagrinėta byla vien pagal ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nes teismas apeliantės iniciatyva priėmė sprendimÄ už akių.

Apeliantė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nenurodė, kad ji dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali surinkti ir pateikti įrodymų, kurie yra reikÅ¡mingi, formuluojant faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir grindžiant jos pareikÅ¡tÄ materialinį subjektinį reikalavimÄ . Tokių įrodymų ji nepridėjo ir prie apeliacinio skundo. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai galimybės pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, susiejęs jos reikalavimÄ su Å¡alių teisminiu ginču dėl iÅ¡keldinimo ir teisės privatizuoti ginčo patalpas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Nėra pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliantės teiginiu. Ne tiek svarbus yra apeliantės nurodomas teisminis ginčas ir jo sÄ sajos su Å¡ia byla, kiek ta aplinkybė, jog apeliantė paprasčiausiai nesuformulavo ir neatskleidė konkretaus teisės patikrinti butÄ realizavimo tikslo, kas yra pirminė tokios teisės užtikrinimo sÄ lyga. Nustatytomis aplinkybėmis egzistuoja pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, pagrįstai suteikė prioritetÄ atsakovės teisės į bÅ«sto neliečiamumÄ apsaugai.

Skundžiamas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė, kuri įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė tokias iÅ¡laidas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimÄ už akių nepakeistÄ .                                        Teisėjai                                      Vaclovas Paulikas                                           Asta Pikelienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â