f4eeeb1b-a04f-46b2-8fe2-0ffcae284afd · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-1498-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00405-2010-6  Procesinio sprendimo kategorija:21.4.2.3;121.14;121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                           N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 27 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, A.

R. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. T. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. T. ieÅ¡kinį atsakovui V. C., notarei J. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.         IÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėjų kolegija         n u s t a t ė : I. Ginčo esmė      IeÅ¡kovas S. T. prašė pripažinti negaliojančiu 2009-11-25 S. C. testamentÄ . Nurodė, kad S. C. buvo jo krikÅ¡to mama. Ji mirė 2010-03-11.

IeÅ¡kovas yra S. C. testamentinis įpėdinis, kÄ patvirtina 1999-04-13 suraÅ¡ytas testamentas. Pradėjęs domėtis palikimo priėmimo galimybėmis, ieÅ¡kovas sužinojo, kad 2009-11-25 S. C. sudarė naujÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko atsakovui. Testamentas pasiraÅ¡ytas kito asmens, kadangi palikėja to padaryti nebegalėjo. IeÅ¡kovo teigimu testamentas sudarytas ne laisva valia, nes S. C. jo suraÅ¡ymo metu sunkiai sirgo, jÄ buvo iÅ¡tikęs insultas, dėl ko ji negalėjo kalbėti, nevaldė galÅ«nių.

Be to, ji sirgo Parkinsono liga, iÅ¡emine galvos smegenų liga, jÄ nuolat vargino padidintas kraujospÅ«dis, bronchinės astmos priepuoliai. Nors tuo metu S. C. ir nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau testamento sudarymo dienÄ jos sveikatos bÅ«klė buvo labai sunki, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad ji negalėjo savarankiÅ¡kai, laisva valia priimti sprendimo dėl testamento sudarymo. Todėl ieÅ¡kovas prašė pripažinti 2009-11-25 testamentÄ negaliojančiu.

      Atsakovas V. C. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad nors ir sunkiai sirgdama, testatorė paprašė iÅ¡kviesti notarÄ , kad jis galėtų sudaryti ir patvirtinti jos testamentÄ . TurtÄ palikti atsakovui testatorė ruošėsi jau anksčiau. 2009-11-25 į Zarasų ligoninę buvo iÅ¡kviesta Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. V., kurios akivaizdoje buvo sudarytas, pasiraÅ¡ytas S. C. testamentas. Kadangi pati S. C. dėl savo sveikatos bÅ«klės testamento pasiraÅ¡yti negalėjo, jį dviejų liudininkų akivaizdoje pasirašė A.

J.. Testamento sudarymo metu S. C. buvo veiksni, puikiai suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Todėl teigė, kad  testamento pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.      Atsakovė notarė J. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ji patvirtino 2009-11-25 S. C. testamentÄ . Atsakovės teigimu, testamento sudarymo metu testatorė buvo sÄ moninga ir nors buvo sunkios sveikatos bÅ«klės į aplinkÄ reagavo, savo veiksmus suvokė. IÅ¡siaiÅ¡kinus ar ji nori sudaryti testamentÄ bei kam nori palikti savo turtÄ , perskaičius visÄ testamento turinį, testatorė savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė paspausdama notarei rankÄ ir linktelėdama galvÄ , kÄ gali paliudyti palatoje buvę asmenys.             II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė      Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. Atsakovui priteista 3 000 Lt iÅ¡laidų susijusių su advokato teikta teisine pagalba.    Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojų parodymus (iÅ¡skyrus liudytojų D. B., V. K. ir R. V. parodymus, kurie teismo nuomone, nelaikytini reikÅ¡mingais, kadangi jais nei patvirtintos, nei paneigtos bylai svarbios aplinkybės) S. C. ligos istorijas, pomirtinės ekspertizės iÅ¡vadas konstatavo, kad 2009-11-25, t.y. testamento sudarymo metu, S. C. savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti, taigi iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ palikti palikimÄ atsakovui.

Teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovas ir ginčijo aplinkybę dėl asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimo rankos paspaudimu, tačiau tokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma buvo tinkama (CK 1.64 str. 1-2 d.). Nors testamento sudarymo metu S. C. buvo sunkios bÅ«klės, tačiau nustačius, kad testamente pasirašė liudytojai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog testamentas sudarytas nepažeidžiant procedÅ«rai keliamų reikalavimų (CK 5.29 str.).     Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog anksčiau testamentu palikimÄ ji buvo nusprendusi palikti ieÅ¡kovui, nepaneigė sandorio pagrįstumo ir protingumo, nes CK 5.35 straipsnio 1 dalis numato testatoriui teisę bet kuriuo metu persigalvoti dėl testamento ir jį panaikinti sudarant naujÄ testamentÄ .

Testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamÄ testatoriaus teisės palikti testamentu turtÄ savo nuožiÅ«ra teisės įgyvendinimÄ , o gero elgesio (geros moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valiÄ . Taigi, nenustačius CK 1.89 straipsnio apibrėžtų aplinkybių, testamento pripažinti negaliojančiu nėra jokio pagrindo, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nusižengiama testatorės valiai. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kinys buvo atmestas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteista 3 000 Lt iÅ¡laidų už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ apmokėti, o valstybės naudai 134,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai    IeÅ¡kovas S. T. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Pripažinti negaliojančiu 2009-11-25 S. C. testamentÄ , notarinio registro Nr. 3586.    Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas neįvertino, jog sudarydama testamentÄ S. C. negalėjo suprasti sudaromo sandorio teisinių pasekmių ir jų norėti.

Ekspertas K. M. atlikęs ekspertizę nurodė, kad ,,S. C. ,,galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti“, tačiau ekspertizės akte nenurodoma, kad S. C. ,,suprato“ savo veiksmų esmę. Žodis ,,galėjo“ rodo tik galimybę (tikimybę), o ne supratimÄ . Galimybė buvo aiÅ¡ki ir be eksperto iÅ¡vadų, o reikėjo įrodyti supratimo (nesupratimo) faktÄ . Teigia, kad ekspertizės akte buvo nurodyti liudytojų parodymai bei aptarta medicininė dokumentacija, tačiau nėra nė vienos eilutės apie testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ (ir prieÅ¡ tai) S. C. skirtus vaistus ir jų poveikį.

Apelianto teigimu, S. C. vaistus vartojo dideliais kiekiais (po 3-5 tabletes kelis kartus per dienÄ ). Po dviejų insultų vaistų vartojimas padidėjo. Todėl mano, kad ekspertas neatsakė į klausimÄ ar S. C. suprato sandorio teisines pasekmes. Mano, kad vertinant liudytojų parodymus neatsižvelgta į tai, kad jie yra atsakovo ir jo žmonos artimi giminės (sesuo, pusseserė, tėvai, tetos) ir kai kuriais klausimais jų parodymai iki atskirų žodžių ir sakinių buvo identiÅ¡ki. Todėl mano, kad liudytojų parodymai buvo neobjektyvÅ«s. Tuo tarpu gydytojų parodymai rodė labai sunkiÄ ligonės bÅ«klę.

Gydytoja B. apie S. C. sveikatÄ parodė, kad testamento sudarymo dienÄ Â ji ,,akimis negalėjo duoti ženklų, žiÅ«rėjo į vienÄ taÅ¡kÄ kaip į židinį“. Neurologo iÅ¡vada tÄ pačiÄ dienÄ ,,galvos smegenų patologija, teigiamas Babinskio refleksas“. Gydytoja S. M. parodė, kad ,,AÅ¡ gydžiau C. 10 metų. Lapkričio 25 d. ryte aÅ¡ nesusikalbėjau, tuo metu kontakto nebuvo, bet dienÄ bÅ«klė stabilizuojasi, tai gali bÅ«ti dienos bÅ«klė“. Atsižvelgiant į liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ mano, kad teismo iÅ¡vada, jog ,,C. savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti“ yra keista, nes kalbėti apie paralyžuoto žmogaus, gyvenančio su Å¡irdies stimuliatoriumi, be akinių į tolį nematančio, prieÅ¡ keliolika valandų patyrusio antrÄ insultÄ ir prieÅ¡ keletÄ valandų atlaikiusio 100 kilometrų kelionę į UtenÄ bei kvėpuojančio per įvestÄ vamzdelį galimybės suprasti, kas dedasi aplink jį yra labai sunkios.

Teigia, kad S. C. vargiai suprato testamente minimas sÄ vokas ,,kilnojamÄ jį“ ir nekilnojamÄ jį“ turtÄ , jei tokių sÄ vokų nėra CK. Pagrįsdamas savo teiginį Apeliantas remiasi CK 1.97 ir 1.98 straipsniais. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad testamento turinys yra neaiÅ¡kus ir/ar nesuprantamas jis negalioja. Apelianto teigimu, testamentas buvo sudarytas V. C. įtakojant notarę, nes V. C. nuvykęs pas notarę nurodė jai kÄ suraÅ¡yti testamente, o V. J. apibÅ«dino jai S. C. bÅ«klę.

Teigia, kad notaras prieÅ¡ patvirtindamas sandorį privalo įsitikinti jį sudarančio asmens veiksnumu, o sunkiais atvejais, tokiais kaip Å¡is, imtis papildomų veiksmų nustatydamas asmens veiksnumÄ : pvz.: įvertinti norimo sudaryti sandorio racionalumÄ , naudingumÄ , asmenų, norinčių sudaryti sandorį tarpusavio ryÅ¡ius (pvz. giminystę), raÅ¡yti sandorio sudarymo protokolÄ , kuriame bÅ«tų fiksuojami rÅ«pimi klausimai bei paaiÅ¡kinimai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių valiÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinti asmeniui sandorio pasekmes.

Tačiau Å¡iuo atveju to daroma nebuvo. Apeliantui lieka neaiÅ¡ku, kaip notarė nustatė, kad S. C. negali pasiraÅ¡yti. Mano, kad notarės teiginiai, jog S. C. savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė galvos linktelėjimu, prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams ir teigia, kad atsakovo testamente nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji S. C. valia. Apelianto teigimu yra ir daugiau požymių rodančių, kad testamentas buvo sudarytas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ : už testatorę pasirašė atsakovo pusseserė, ji kartu ir Zarasų teismo teisėjo Kurasovo, vedusio Å¡iÄ bylÄ sekretorė.

Ji savo parodymuose teigia, kad ,,pati velionė nepasirašė, aÅ¡ pasiraÅ¡iau už jÄ â€œ, nors atsakovo testamente nurodyta, kad už S. C. pasirašė A. J.. Atsakovas notarei nurodė, kad S. C. niekam nebuvo jokio turto palikusi, nebuvo sudariusi kito testamento. Minėtas aplinkybes apeliantui patvirtino ir pati notarė 2009-03-15, kai jis su V. A. lankėsi pas jÄ notarinėje kontoroje. Po kilusios ginčo, vėliau, teismo posėdžio metu atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui 20 000 Lt sumÄ . Mano, kad tai irgi patvirtina, jog sudarant testamentÄ nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji S. C. valia.

Teigia, kad dar 1999 metais bÅ«dama geresnės sveikatos S. C. sudarė pirmÄ testamentÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad visas turtas liktų apeliantui. Savo nuostatų niekada nekeitė ir apie pirmÄ jį testamentÄ nuolat prisimindavo, o kalbėdama su apelianto motina klausė ar jis nepametęs testamento, sakė, kad jis yra galiojantis. Nesutinka su teismo teiginiu, kad ,,iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad palikimÄ atsakovui palikti ji planavo iÅ¡ anksto“, nes apeliantas nemanė, kad atsakovo ir jo žmonos artimų giminaičių liudijimai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi, todėl nekvietė savo giminaičių, kurie galėjo patvirtinti, kad palikimas buvo planuojamas palikti jam. Teigia, kad apelianto motinai S. C. yra minėjusi, kad yra įkalbinėjama užraÅ¡yti namus V.

C., už tai jis prižiÅ«rėtų jos vyro kapÄ . Mano, kad V. C. nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad jis pasiėmęs S. C. kortelę per tris mėnesius nuėmė nuo jos sÄ skaitos beveik 8 000 Lt. Å i aplinkybė apeliantui tapo žinoma, kai buvo tariamasi dėl turto dalybų. Anksčiau Apeliantas neskelbė minėtų aplinkybių, nes šaliÅ¡kas Zarasų teismas dirbtinai vilkino bylos nagrinėjimÄ ir ieÅ¡kinį atmetinėjo dėl smulkmenų, kvietė atsakovo liudytojus. Mano, kad tokie veiksmai buvo atliekami turint tikslÄ , kad apeliantas užmirÅ¡tų nepalankius faktus.

Teigia, kad teisinėms iÅ¡laidoms jis neturi pinigų, nes dukros mokosi, o jo gaunama alga nedidelė. Taip pat mano, kad Molėtų rajono apylinkės teismas dirbtinai skubino procesÄ , nieko nesiaiÅ¡kino ir į niekÄ nesigilino. Todėl Apeliantas manė, kad neverta tuščiai Å¡vaistyti pinigų teismo posėdžiams.Atsakovas V. C. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl to, kad S. C. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti paneigiami ekspertizės iÅ¡vada ir yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Byloje jokių duomenų apie S. C. psichikos ligÄ nėra, todėl pagrindo atlikti tokio pobÅ«džio ekspertizę nebuvo. Byloje buvo apklausti 22 liudytojai, iÅ¡ jų tik trys artimi atsakovo asmenys. Kiti liudytojai, kaimynai, ligoninės darbuotojai, S. C. giminaičiai, jokio teisinio suinteresuotumo byla neturėjo ir jokio pagrindo abejoti jų parodymais nebuvo. Pažymi, kad ne vienas liudytojas taip pat nurodė, jog S. C. iki mirties buvo nurodžiusi, kad ketina testamentÄ sudaryti atsakovo naudai. Tai patvirtina, jog jos apsisprendimas susiformavo dar iki ligos.

Tuo paneigiami ir apelianto teiginiai, kad turtas buvo ketinamas palikti jam. Testamentas buvo sudarytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atitiko jos valiÄ Â ir yra teisėtas, o testamento klaidos, jeigu tikroji testatoriaus valia yra iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir galima nustatyti įpėdinius ir turtÄ , kuris jiems skiriamas, nesudaro pagrindo panaikinti testamentÄ .    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).     Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

    Apeliacinis skundas atmestinas.      CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. Pagal CK 1.89 straipsnį gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir bÅ«damas juridiÅ¡kai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų. Ji, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ.b.

Nr. 3K-3-253/2010; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-54/2009). Taigi teismas jÄ turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).    Apeliantas teigia, kad atlikus ekspertizę liko neįrodytas S. C. atliekamų veiksmų supratimo faktas sudarant 2009-11-25 testamentÄ , o ekspertizės iÅ¡vadoje nepasisakyta dėl testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ (ir prieÅ¡ tai) jai skirtus vaistus ir jų poveikį jos galimybei suprasti atliekamus veiksmus.   Bylos medžiaga tvirtina, kad siekiant paÅ¡alinti kilusius prieÅ¡taravimus dėl palikėjos S. C. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo dienÄ (2009-11-25) byloje buvo skirta S. C. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (CPK 212-214 str.).

Ekspertas atsakydamas į jam pateiktus klausimus 2011-04-12 ekspertizės akte konstatavo, kad S. C. sudarydama 2009-11-25 testamentÄ psichine liga ar silpnaprotyste nesirgo ir galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. IÅ¡vadoje nurodoma, kad skiriamų vaistų poveikis jos galimybėms suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neigiamos įtakos neturėjo (CPK 216 str.) (b.l. 134-135,137-143, T1).     Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ekspertizės iÅ¡vadoje nebuvo pasisakyta apie S. C. gebėjimÄ suprasti savo atliekamus veiksmus 2009-11-25 sudarant testamentÄ atsakovo naudai ir apie jai skirtų vaistų poveikį, nes iÅ¡ ekspertizės iÅ¡vados yra akivaizdu, kad 2009-11-25 sudarydama testamentÄ ji buvo veiksni, o skiriami vaistai neturėjo jokios neigiamos įtakos S. C. galimybei suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (CK 5.15 str. 2 d.).

   Negalima sutikti ir su Apelianto teiginiu, kad S. C. bÅ«dama sunkios bÅ«klės vargiai suprato testamente minimas sÄ vokas ,,kilnojamÄ jį“ ir „nekilnojamÄ jį“ turtÄ , jei tokių sÄ vokų nėra CK. Minėtos sÄ vokos yra aptariamos CK ketvirtojoje knygoje ,,Daiktinė teisė“. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 1.97 ir 1.98 straipsniais.     Teisėjų kolegijos nuomone, galbÅ«t iÅ¡ testamento konteksto išėmus ir atskirai vartojant minėtas sÄ vokas ,,kilnojamÄ jį“ ir „nekilnojamÄ jį“ turtÄ , jos atsižvelgiant į sunkiÄ S. C. sveikatos bÅ«klę ir galėjo jos bÅ«ti sunkiai suvokiamos.

Tačiau perskaičius testamentÄ ir nurodžius, kad „visas ,,nekilnojamasis“ ir ,,kilnojamasis“ turtas, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų yra paliekamas V. C.“, Å¡ios sÄ vokos tampa visiÅ¡kai suprantamos. Juo labiau atsiskleidžia minėtų sÄ vokų kontekstas ir prasmė. Todėl negalima teigti, jog minėtų sÄ vokų vartojimas galėjo turėti įtakos testamento sudarymui ir S. C. valios iÅ¡raiÅ¡kai sudarant testamentÄ . Juo labiau, notarė neneigė, kad testamentas buvo sudarytas V.

C. praÅ¡ant, patvirtino, kad S. C. savo valiÄ t.y. sutikimÄ su perskaitytu testamento tekstu iÅ¡reikÅ¡ rankos paspaudimu, o jei nesutiks papurtys galvÄ . Perskaičius testamento tekstÄ , S. C. linktelėjo galvÄ . Notarei paklausus ar S. C. nori sudaryti testamentÄ ir kieno naudai, ji parodė į Cibulskį, o į klausimÄ ar visÄ turtÄ palieka C. ji paspaudė rankÄ (b.l. 101, T1). Liudytojai D. Å . ir O. I. patvirtino notarės parodymus (b.l. 102-103, T1) (CPK 177 str. 2 d.,178 str.).     Teisėjų kolegijos vertinimu, virÅ¡ minėti veiksmai, kuriuos atliko S. C., atsižvelgiant į jos sveikatos bÅ«klę, laikytini pakankamu ir tinkamu valios iÅ¡reiÅ¡kimu, leidžiančiu spręsti apie jos valios iÅ¡raiÅ¡kÄ testamento sudarymo metu – ,,visÄ man priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų mano mirties dienai, palieku V.

C.“ (CK 1.64 str. 1 d.) (b.l. 6, T1). Todėl teigti, kad net tuo atveju, jei S. C. ir nesuprato atskirų žodžių ,,nekilnojamasis“ ir ,,kilnojamasis“ turtas reikÅ¡mės, tai lemtų testamento negaliojimÄ , nėra jokio pagrindo.     Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad liudytojų parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, todėl mano, kad priimant skundžiamÄ sprendimÄ teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka.    Minėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ , kuri nereikalauja, kad neginčytinai bÅ«tų patvirtintas ar paneigtas vienas ar kitas Å¡alies teiginys.

Pakankama sÄ lyga įrodymų vertinimui yra įsitikinimas, kad labiau tikėtina, jog ginčo faktas buvo arba jo nebuvo.      Nagrinėjamu atveju liudytojai patvirtino, jog S. C. savo valiÄ dėl testamento sudarymo ir viso ,,nekilnojamojo“ ir „kilnojamojo“ turto palikimo, patvirtino Å¡alių (notarės ir testatorės) pasiÅ«lytais ženklais. Teisėjų kolegija įvertinusi liudytojų parodymus (b.l. 98-110; 129-133, T1) ir jų pagrindu apylinkės teismo padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino liudytojų parodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas, o smulkÅ«s neatitikimai liudytojų parodymuose neleidžia spręsti, kad jie buvo neobjektyvÅ«s.   Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad tvirtindama testamentÄ notarė turėjo imtis papildomų veiksmų:

įvertinti norimo sudaryti sandorio racionalumÄ , naudingumÄ , asmenų, norinčių sudaryti sandorį tarpusavio ryÅ¡ius (pvz. giminystę), protokole fiksuoti jo sudarymo eigÄ bei Å¡alių pasisakymus.     Įstatymas nenumato notarui pareigos vertinti sudaromo sandorio racionalumÄ , nes tokia pareiga tenka jį sudarančioms Å¡alims, o įrodymų apie tai, kad bÅ«tų Å¡alių reikalavimas raÅ¡yti sandorio sudarymo protokolÄ byloje nėra (Notariato įst. 30 str. 2 d.; CPK 178 str.). Tokio reikalavimo bÅ«vimo nepatvirtino ir sandorio dalyviai.     Įstatymas numato notaro pareigÄ patikrinti asmens veiksnumÄ t.y. jo gebėjimÄ sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei iÅ¡aiÅ¡kinti asmenims atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes (Notariato įst. 2 str. 1 d., 26 str. 1 d., 30 str., 32 str.,).

   Nagrinėjamu atveju dėl S. C. sveikatos bÅ«klės testamentas buvo tvirtinamas ligoninėje (Notariato įst. 32 str. 2 d.). Esant tokiai situacijai tvirtinant testamentÄ svarbu, nustatyti ar testamentas buvo pasiraÅ¡ytas liudytojų bei jį pasiraÅ¡iusio asmens, testatoriui dalyvaujant. Ir tik nustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, galima konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-30 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).     Bylos duomenys tvirtina, kad prieÅ¡ tvirtindama testamentÄ (vienaÅ¡alį sandorį) notarė įsitikino S. C. veiksnumu.

Tvirtinant testamentÄ (vienaÅ¡alį sandorį) S. C. dėl sveikatos bÅ«klės negalint jo pasiraÅ¡yti, už testatorę – S. C. jį pasirašė A. J., notarės, S. C. ir liudytojų O. I., D. Å . akivaizdoje (b.l. 6, T1). Todėl teigti, kad testamento pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra buvo organizuota su trÅ«kumais taip pat nėra jokio pagrindo (CK 5.29 str.).     Pažymėtina, kad testatoriaus, Å¡iuo atveju S. C. teisė ir valia sudaryti, pakeisti, atsisakyti sudaryti testamentÄ , priklauso tik jai vienai, o teismas nagrinėdamas bylÄ tiria ir vertina tik teismo posėdyje iÅ¡tirtas aplinkybes bei liudytojų parodymus ir sprendimÄ grindžia tik vadovaudamasis teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais (CK 5.35 str. 1 d., CPK 263 str.2 d.). Todėl apeliantui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad keičiant testamentÄ buvo veikiama prieÅ¡ jos valiÄ , jo argumentai dėl tariamų liudytojų parodymų galėjusių paneigti byloje nustatytas aplinkybes, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.      Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad Zarasų rajono apylinkės teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuostatÄ prieÅ¡ jį ir vilkino bylos nagrinėjimÄ .

      Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ dėl teismo nuÅ¡alinimo (b.l. 156, T1). Jo praÅ¡ymas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d., nutartimi buvo patenkintas ir byla perduota nagrinėti Molėtų apylinkės teismui (b.l. 159-160, T1), o aplinkybių, kad Molėtų rajono apylinkės teismas bÅ«tų bylÄ nagrinėjęs paskubomis ir nesigilinęs į jÄ teisėjų kolegija nenustatė. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas, taip pat atmestinas, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

      Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ 3 025 Lt. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 61-63,T2) (CPK 178 str.). Minėtas iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d., rekomendacijose ,,dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui priteistina – 1 400 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija    n u t a r i a:        Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Priteisti iÅ¡ S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1400 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

   Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                    Jūratė Varanauskaitė                                                                                                                                                                                          Antanas Rudzinskas