2021-12-22 Nr. AB-27900-3-61-3-03070-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2845-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03070-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos; 14.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos (toliau – ir atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. (18.1)-AD5-14360 „Dėl skundo nenagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė ginčijamą Raštą, neįsigilinęs į rašytų skundų (2020 m. kovo 2 d., 2020 m. liepos 8 d.) esmę, visapusiškai bei objektyviai neištyręs visų šiame skunde nurodytų aplinkybių, neatlikęs svarbių (elementarių) proceso veiksmų (pareiškėjo, liudytojų apklausos ir pan.).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija V. G. 2011 m. rugsėjo 19 d. skyrė administracinę baudą už aplinkos teršimą statybinėmis atliekomis, 2011 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo metu Vilniaus miesto agentūros pareigūnai atliko teritorijos apžiūrą ir nustatė, kad teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini), Sklypas) yra mišrių statybinių atliekų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. V. G. nutarė skirti 700 Lt baudą už piktybinį nurodymų nevykdymą. Rašte nurodyta, kad V. G. 2014 m. gegužės 5 d. savo išmestas atliekas iš (duomenys neskelbtini) pašalino, pateikdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai (toliau – ir Agentūra) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bionovus“ priėmimo aktą Nr. 264327 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 6161474, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-183-662/2015, V. G. 2014 m. liepos 28 d. dar nebuvo įvykdęs pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-46, įpareigojančio jį surinkti ir perduoti atliekas. Iš Agentūros 2014 m. rugsėjo 15 d. gautas raštas dėl atsiliepimo į pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, kad V. G. įteiktas privalomasis nurodymas sutvarkyti prišiukšlintą Sklypą nėra įvykdytas. Agentūra 2014 m. gruodžio 29 d. kreipėsi tarnybinės pagalbos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės prevencijos skyrių dėl V. G. atvesdinimo, tačiau V. G. toliau sėkmingai išsisukinėja iš situacijos, meluodamas ir neigdamas savo kaltę. Agentūros pareigūnai 2017 m. liepos 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tebėra pasilikusios įvairios statybinės ir kt. kilmės atliekos, kurios jau yra apaugusios žole. Iki 2020 m. rugsėjo 14 d. visos V. G. priklausančios šiukšlės (namo tinkas, stogo danga ir kt.) tebeguli minėtame sklype.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas aplaidžiai ir neatsakingai įvertino faktinę situaciją, tokiu būdu sumenkino pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, suteikė galimybę V. G. toliau vengti prievolės pašalinti atliekas vykdymą ir tęsti nesąžiningą veiklą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo įpareigojimu Vilniaus miesto savivaldybei išvežti V. G. šiukšles už mokesčių mokėtojų (įskaitant ir pareiškėjo) pinigus.

5. Atsakovas Departamento Vilniaus valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad V. G., surašius jam privalomąjį nurodymą pašalinti statybines atliekas 2011 metais iš minėtos teritorijos, buvo pripažinęs, kad savo statybines atliekas jis į šį sklypą buvo išmetęs, tačiau pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad 2014 m. gegužės 5 d. išvežė 0,12 t mišrių statybinių atliekų. Statybinių atliekų minėtame sklype nėra daug, jos neidentifikuotinos (pagal atliekų turinį neįmanoma nustatyti jo darytojo), todėl privalomasis nurodymas V. G. buvo duotas todėl, kad jis pats nurodė šiukšlinęs sklypą. Apklaustas 2020 m. birželio 25 d. šis asmuo nurodė, kad įvairias atliekas į tuščią valstybinį sklypą išpila kiti asmenys ir nėra jo atliekų šiame sklype. Kadangi atliekos neidentifikuotinos, privalomojo nurodymo nebuvo kam duoti. Už savivaldybės teritorijoje esančių atliekų, kuri7 turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą yra atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu Departamentą informavo, kad persiųstas 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjo skundas išnagrinėtas ir statybinės atliekos, esančios (duomenys neskelbtini), artimiausiu metu bus išvežtos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

8. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 1, 9 dalių, 28 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 36 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog tuo atveju, kai objektyviai nėra galimybės nustatyti atliekų turėtojo, atliekų sutvarkymą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, vykdydama jai Vietos savivaldos įstatymu priskirtą tvarkos, švaros viešosiose vietose užtikrinimo funkciją.

9. Teismas vertino, kad byloje pateiktas 2014 m. gegužės 5 d. priėmimo aktas Nr. 264327 patvirtina, jog V. G. perdavė UAB „Bionovus“ tvarkyti mišrias statybines ir griovimo atliekas. Todėl teismas sprendė, kad atliekos, kurias Departamento pareigūnai užfiksavo 2020 m. kovo 12 d. apžiūros akte, pagrįstai pripažintos ne V. G., o nenustatyto asmens. Teismas akcentavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinės žemės sklypas, t. y. atliekų turėtojo nėra galimybės nustatyti. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu pareiškėją ir Departamento Vilniaus valdybą informavo, kad statybinės atliekos, paliktos (duomenys neskelbtini), artimiausiu laiku bus išvežtos, sąvartyno išvežimo darbai jau yra užsakyti.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustačius atliekų turėtojo, atliekas išvežti atsakomybė perėjo savivaldybės vykdomajai institucijai ir apie šią aplinkybę pareiškėjas pagrįstai informuotas ginčijamu Raštu.

11. Teismas darė išvadą, kad Raštas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių IV skyriuje, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, aiškus, išsamus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su veiksmais, atliekamais su atliekomis, esančiomis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (nesutinka, kad jos būtų išvežamos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva), teismo vertinimu, nedaro Rašto ar jame nurodytų aplinkybių nepagrįstomis ar neteisėtomis.

12. Konstatavęs, kad Raštas yra pagrįstas bei teisėtas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, ir pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 13. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendimą priėmė, visiškai neįsigilinęs į pateikto skundo esmę ir neįvertino nei vieno pareiškėjo nurodyto dokumento. Teismui priimant sprendimą, pripažįstant, kad V. G. 2014 m. gegužės 5 d. buvo išvežęs šiukšles, visiškai nebuvo atsižvelgta į Agentūros 2014 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. VR-14.6-1345, kuriame yra pabrėžta, kad privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-59 išvežti šiukšles iki 2014 m. rugsėjo 15 d. dar nebuvo įvykdytas. Priimant sprendimą, kuris yra grindžiamas tik vieninteliu dokumentu – V. G. 2014 m. gegužės 5 d. šiukšlių priėmimo aktu Nr. 264327, neatsižvelgta į išvežtų šiukšlių kiekį – 120 kg arba 1 karutis pilnas šiukšlių, ir liudytojų apklaus1. Remiantis liudytojų apklausa (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 11-25-806/2013), liudytojai teigia, kad visos sklype (duomenys neskelbtini) esančios šiukšlės priklauso V. G., todėl bendras V. G. išmestų šiukšlių kiekis gali siekti virš kelių tonų. V. G. pateiktas 2014 m. gegužės 5 d. priėmimo aktas Nr. 264327 už mišrių statybinių ir griovimo atliekų išvežimą yra abejotinas, kadangi jame nėra nustatyta atliekų prigimtis, t. y. ar pristatytos mišrios statybinės ir griovimo atliekos yra atvežtos iš minėto prišiukšlinto sklypo ar tai buvo naujų atliekų dalis iš V. G. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

15. Pareiškėjas pažymi, kad taip pat svarbu yra tai, jog nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2014 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo sklypo (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą Nr. 49PSR-1427, todėl be pareiškėjo leidimo į šį sklypą niekas negalėjo įžengti, įskaitant ir V. G.. V. G. nesikreipė dėl leidimo jam privažiuoti ir išvežti savo šiukšles. Savavališkai jas išvežti į teritoriją negalėjo patekti, nes teritorija buvo aptverta, o jos aplinka stebima vaizdo kameromis, t. y. iš pateikto protokolo nėra nustatyta šiukšlių faktinė prigimtis.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Departamento 2020 m. spalio 28 d. atsakyme į pareiškėjo skundą teigiama, jog šiukšlės, kurios guli sklype (duomenys neskelbtini), nėra identifikuotinos (pagal atliekų turinį neįmanoma nustatyti jo darytoją). Tačiau toks Departamento pareigūnų sprendimas yra netoleruotinas ir nepagrįstas. Pareiškėjas pažymi, kad visos atliekos, t. y. virš kelių tonų, priklauso vieninteliam jo savininkui – V. G.. Pareiškėjas yra matęs, kaip šis didelis šiukšlių kiekis buvo išvežamas iš V. G. namo rūsio ir iš aplink namo esančio kiemo, įrodymai buvo pateikti anksčiau. Šį faktų galėtų patvirtinti nepriklausoma statybos ar medžiagų ir gaminių ekspertų išvada, kadangi (duomenys neskelbtini) esančiame sklype tebeguli akivaizdžiai V. G. priklausančios statybinės atliekos.

17. Pareiškėjas pažymi, kad, siekiant labiau įsigilinti į problemą ir suprasti esamą situaciją, teismui pateikiama papildoma publicistinė, 2014 m. gegužės 6 d. viešai per televiziją paskelbta vaizdinė medžiaga (lrytas.tv laidoje „Patriotai“), kurioje dar kartą yra patvirtinamos faktinės aplinkybės, kad V. G. 2014 m. gegužės 5 d. šiukšlių iš (duomenys neskelbtini) nebuvo išvežęs. Vaizdinėje medžiagoje yra kalbinami ir liudytojai, kurie tvirtina, kad šiukšlių kiekis, priklausantis V. G., nėra tik vieno karučio dydžio, taip kaip teigia pats V. G..

18. Atsakovas Departamento Vilniaus valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija aplinkos apsaugos pareigūnų nustatytas faktines aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) valstybiniame sklype buvusių statybinių atliekų, tačiau šių aplinkybių nepaneigia. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai po ilgo laiko tarpo yra nebepatikrinami, t. y. negali būti nei paneigti nei patvirtinti. Pareiškėjo nurodytas asmuo, apklaustas 2020 m. birželio 25 d., nurodė, kad atliekas į minėtą sklypą vežė ir pats pareiškėjas, ir kiti asmenys. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl teritorijos saugojimo visą nurodytą laikotarpį nepatvirtinta jokiais dokumentais. Tai, kad vėliau nei surašytas sutvarkymą įrodantis kvitas konstatuota, jog atliekų yra likę, susiklostė dėl to, kad atliekas sutvarkymą įrodantis dokumentas galėjo būti pateiktas vėliau. Atliekos, esančios šiuo metu nurodytame sklype, yra neidentifikuojamos, o minėta teritorija skundo nagrinėjimo metu buvo atvira (nesaugoma), todėl pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės objektyviai negali būti patikrintos.

20. Atsakovo teigimu, tikėtina administracinei atsakomybei taikyti yra suėję patraukimo atsakomybėn senaties terminai, todėl jau yra nebeaktualu nustatyti 2010–2011 metais atliekas neteisėtai suvežusius asmenis. Atliekų kiekiai, priešingai nei nurodo pareiškėjas, kaip matyti iš pateikto su atsiliepimu į skundą 2020 m. kovo 12 d. apžiūros akto, yra nedideli. Todėl tinkamai ir pagrįstai nustačius visas įmanomas nustatyti faktines aplinkybes, pareiškėjo skundas persiųstas Vilniaus miesto savivaldybei sutvarkyti fiksuotas valstybinėje žemėje atliekas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Bylos dalykas – atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. (18.1)-AD5-14360, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. L. skundas, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pareiškėjo skundžiamu Raštu Vilniaus valdybos viršininkas nustatė, kad Departamento pareigūnai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 36 d. gautą skundą dėl netvarkomų atliekų, esančių sklype (duomenys neskelbtini), t. y. nenustatė, kad šias atliekas turi sutvarkyti pareiškėjo nurodomas asmuo V. G., o pareiškėjo skundo medžiagą pagrįstai persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri pagal kompetenciją turi užtikrinti švarą ir tvarką viešosiose vietose ir imtis priemonių dėl statybinių atliekų sutvarkymo. Rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas su skundu nepateikė faktinių įrodymų, kad Sklypą užteršė skunde nurodytas asmuo, asmenų, kurie galėjo palikti statybines medžiagas Sklype nepavyko nustatyti, o Inspekcijos duomenimis Sklypas, kurio teritorijoje paliktos statybinės atliekos, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Raštą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nurodydamas, kad Sklypo tikrinimo metu Inspekcijos pareigūnai objektyviai negalėjo nustatyti atliekų turėtojo ir šią susidariusią faktinę bei teisinę situaciją atsakovas teisingai, pagrįstai, išsamiai paaiškino pareiškėjui Rašte. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. supiltas Sklype statybines medžiagas, kurias pagal privalomąjį nurodymą turėjo išvežti iki 2014 m. rugsėjo 15 d., jas išvežė ir tai patvirtina 2014 m. gegužės 5 d. šiukšlių priėmimo kvitas Nr. 264327.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog V. G., kuris Sklype buvusias šiukšles pagal privalomąjį nurodymą turėjo išvežti iki 2014 m. rugsėjo 15 d., jas išvežė ir tai patvirtina 2014 m. gegužės 5 d. šiukšlių priėmimo kvitas Nr. 264327, nurodo, jog turėjo būti pripažinta, kad Sklype yra V. G. priklausančios statybinės atliekos, todėl Departamento pareigūnų sprendimas, kad neįmanoma identifikuoti šiukšlių (pagal atliekų turinį neįmanoma nustatyti jo darytoją), yra netoleruotinas.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad iš pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. skundo, į kurį jam buvo atsakyta ginčijamu Raštu, matyti, jog iš esmės pareiškėjas nesutiko su tuo, kad Departamento pareigūnai nenustatė, jog V. G. turi įvykdyti įpareigojimus sutvarkyti statybinėmis šiukšlėmis užterštą Sklypą, siekia, kad atsakovas nustatytų, jog V. G. sutvarkytų Sklypą.

26. Įvertinus pareiškėjo atsakovui teikto skundo, tiek pirmosios instancijos teismui teikto skundo turinį, nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundus, nėra nurodęs, kokias konkrečias savo subjektines teises ar teisėtus interesus jis siekia apginti, ginčydamas Raštą. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. sutikimu (leidimu) pareiškėjui buvo leista naudotis šiuo Sklypu iki jis (Sklypas) bus suformuotas ir parduotas namų valdos savininkui, bet ne ilgiau kaip trejiems metams nuo sutikimo išdavimo datos. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad Sklype yra aplinkai ir sveikatai pavojingųjų statybinių medžiagų, tačiau įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, byloje nėra pateikęs.

27. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą.

28. Pažymėtina, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą.

29. Kadangi pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo (ar gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, ar viešąjį interesą), kokias pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžia Departamento pareigūnų nustatytos aplinkybės, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių šios bylos aplinkybių.

30. Be to, šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad iš esmės buvo nagrinėjamas klausimas, ar V. G. įvykdė Agentūros 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-59, kuriuo jis (V. G.) turėjo užtikrinti, jog iki 2011 m. spalio 14 d. statybinės atliekos būtų surinktos ir perduotos įmonėms, turinčioms teisę tokias atliekas tvarkyti. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis V. G. buvo duotas 2012 m. spalio 17 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-46 (b. l. 21).

31. Iš bylos duomenų matyti, kad Agentūros 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu V. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5114 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59, t. y. neužtikrino, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms, ir Agentūrai nepateikė atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintų kopijų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą, pakeitė Agentūros 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir V. G. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5114 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė 700 Lt dydžio baudą.

32. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnyje (išvertė statybines atliekas tam nenumatytoje vietoje).

33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento pareigūnų 2020 m. kovo 12 d. apžiūros akte užfiksuotos atliekos pagrįstai pripažintos ne V. G., o nenustatyto asmens. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi V. G. 2020 m. birželio 25 d. apklausos duomenimis, jog į Sklypą, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, įvairias atliekas veža nenustatyti asmenys, nurodė, kad tai, jog V. G. savo išmestas atliekas iš Sklypo pašalino, patvirtina 2014 m. gegužės 5 d. priėmimo aktas Nr. 264327, kuriuo perduotos UAB „Bionovus“ tvarkyti mišrios statybinės ir griovimo atliekos.

34. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė faktą, turintį teisinę reikšmę ir V. G. teisėms ir pareigoms.

35. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Šio pagrindo egzistavimą teismas gali nustatyti ex officio (pagal pareigas), t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014).

36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.

37. Įvertinus minėtą pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes dėl Rašto pagrįstumo ir teisėtumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą, iš esmės nusprendė ir dėl V. G., neįtraukto į bylos nagrinėjimą, pareigų panaikinimo.

38. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes tam, kad jog būtų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo materialiniu suinteresuotumu reikšti reikalavimą tuo aspektu, jog V. G. turi pašalinti statybines medžiagas iš Sklypo, reikalingi papildomi įrodymai, be to, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės įtraukti naujų administracinės bylos proceso šalių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė