2022-03-09 Nr. AB-5594-3-61-3-04242-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1433-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33457 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1387; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris savo valstybėje yra persekiojamas grupuotės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mieste gyveno skurdžiai ir prekiavo turguje, kol vienas iš jo pažįstamų pasiūlė prisijungti prie (duomenys neskelbtini) grupuotės, nes ji neva išpildys visus jo norus ir padės pasiekti svajonių. Grupuotė išsivedė jį į miestą, įvykdė inauguracijos ritualą, tačiau prieglobsčio prašytojas nežinojo, kokia veikla iš tiesų užsiima ši grupuotė, kadangi niekas jam to nepaaiškino. Grupuotėje pareiškėjas praleido 3 mėn., įvykdė tris „misijas“, kurių metu dažniausiai parke apvogdavo ir sumušdavo žmones arba įsilauždavo į parduotuves. Prieglobsčio prašytojui, kaip ginklą, duodavo kirvį, o kiti nariai gaudavo šaunamuosius ginklus. Pareiškėjas paaiškino, kad ši grupuotė yra labai įtakinga, ginklus gaudavo iš policijos. Plėšimai padėdavo grupuotei pragyventi, tačiau pareiškėjas jautėsi per jaunas tokiems nusikaltimams, tik bijojo iš jos išeiti. Tačiau kai vienos misijos metu grupuotė užpuolė moterį ir ją sužeidė, pareiškėjas su savo draugu pabėgo, nuo to laiko yra persekiojamas. Grupuotė nužudė jo draugą ir draugo brolį, o jis pats pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir ten praleido kelerius metus. Jis nuolat sulaukdavo komentarų iš aplinkinių žmonių, darbdavių ar asmenų, pas kuriuos prisiglausdavo, kad jo ieško. Be to, jo aplinkos žmonėms nuolat grasindavo, kad jie nebendradarbiautų su pareiškėju ir jam nepadėtų, kitu atveju tiems žmonėms grėsdavo pavojus.

3. Pareiškėjas prašė Komisijos užtikrinti jo tiesioginį ir betarpišką išklausymą, atsižvelgiant į tai, jog skundai nagrinėjami itin trumpą laiką, suteiktas trumpas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, todėl negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, dėl kurio nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjo tvirtinimu, kilmės valstybėje jis yra persekiojamas grupuotės (duomenys neskelbtini), o pagal kilmės valstybės informaciją ši grupuotė apibūdinama kaip kriminalinė grupuotė, tarp jos ir kitos grupuotės (duomenys neskelbtini) vyksta smurtinio pobūdžio konfliktai, jos narių nužudymai, konfliktai su policija, vandalizmas, vagystės, padegimai, nelegalių narkotinių medžiagų ir ginklų laikymas. (duomenys neskelbtini) grupuotė yra sukūrusi didelį prekybos žmonėmis ir narkotikais tinklą, grupuotės nariai prisideda prie nusikalstamos veiklos Europoje, Afrikoje ir kituose žemynuose. Be to, (duomenys neskelbtini) tokių grupuočių nariai dažnai suimami, pašalinami iš universitetų, tačiau kartais dėl korupcijos, liudininkų bauginimo ar įrodymų trūkumo bylos nutraukiamos. Pareiškėjo tvirtinimu, yra informacijos, jog kartais politinės partijos naudojasi tokių susibūrimų paslaugomis kaip asmeniniais reketuotojais, kurie padėtų suklastoti rinkimų rezultatus. Už tokias paslaugas politiniai veikėjai vėliau grupuotes saugo nuo viešo persekiojimo. Ši informacija atitinka ir prieglobsčio prašytojo paaiškinimus bei prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Pareiškėjas negalėjo kreiptis į kilmės valstybės policiją ir kitas institucijas dėl galimų minėtos grupuotės sąsajų su valdžios institucijomis.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Komisija nemotyvavo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos ir draudimo atvykti, tik argumentuodama, jog sprendimai teisėti, o prieglobsčio prašytojas neturėjo teisės kirsti sieną, taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Jo vertinimu, vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų lemti griežčiausių sankcijų skyrimo, kadangi jis sieną kirto su tikslu paprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu buvo svarstoma, ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui arba laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Tačiau įvertinus pareiškėjo individualias savybes, taip pat tai, kad jo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punktą sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, išskyrus atvejus, kai būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentu nebuvo privalomas, o ir pats pareiškėjas skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

9. Nors pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje jį persekioja „(duomenys neskelbtini) grupuotė, tačiau jo pasakojimas nebuvo paremtas objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjas paaiškino tam tikrus faktus apie (duomenys neskelbtini) grupuotę, tačiau negalėjo įvardyti, kokie yra šios organizacijos tikslai, pasakojimo dalis apie jo paties veiklą grupuotėje taip pat nedetali, abstrakti bei scheminio pobūdžio. Pareiškėjas teigė, jog kartu su grupuote dalyvaudavo tam tikrose misijose, tačiau neįvardijo, kokias funkcijas jis pats atliko bei nenurodė reikšmingų detalių.

Be to, pareiškėjas neįvardijo motyvų, kodėl (duomenys neskelbtini) organizacija jį persekioja, o tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, jog grupuotė (duomenys neskelbtini), kuri turi daug narių Afrikoje ir kituose žemynuose, persekiotų savo buvusius narius. Be to, pareiškėjas pasakojo, kad visi šie įvykiai vyko, kai jis buvo 15 metų amžiaus, o tai reiškia, kad viskas vyko maždaug 2017 m. Taip pat jis nurodė, kad, bėgdamas iš kaimo į kaimą, apsistojo pas savo draugo brolį. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) lyderis (duomenys neskelbtini), kuris, anot jo, sėdėjo kalėjime už žiaurius nusikaltimus, surado pareiškėją ir užpuolė jo draugą bei brolį.

Migracijos departamentas, vertindamas šią pareiškėjo pasakojimo dalį, vietinėje žiniasklaidoje rado informacijos apie panašų incidentą, tačiau pareiškėjas apie šį įvykį pasakojo netiksliai, fragmentiškai ir pakeisdamas faktus. Be to, pranešime teigiama, kad „(duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas 2019 m. už tai, jog per trejus metus įsivėlė į 15 asmenų nužudymus. Pranešime buvo teigiama, jog (duomenys neskelbtini) nužudė (duomenys neskelbtini), kuris buvo priešininkų kulto narys, tačiau pareiškėjo pasakojime nebuvo paminėta, kad jo draugas (duomenys neskelbtini) ar jo brolis būtų priešininkų kulto nariai ar iš viso susiję su kultais.

Straipsnyje taip pat nenurodoma, kas buvo (duomenys neskelbtini) – žmogaus vardas ar statusas. Pareiškėjas apklausoje nenurodė jokių kitų savo draugų vardų ir pavardžių, išskyrus šio žmogaus. Dėl šių priežasčių atsakovui kilo pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjas savo istoriją sukūrė, siekdamas, jog ji sutaptų su internete rasta informacija. Migracijos departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žiniasklaidoje pateikiama informacija, jog (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis (duomenys neskelbtini) 2019 m. buvo sulaikytas, o naujausiais duomenimis šiuo metu yra įkalintas.

Kadangi pareiškėjas šį žmogų įvardijo kaip savo didžiausią persekiotoją, nuo kurio jo negali apsaugoti valstybė, todėl prieglobsčio prašytojo baimė, net jei ir būtų pagrįsta tikra informacija, nebėra aktuali, kadangi jo persekiotojas yra areštuotas. Tyrimo metu nerasta duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti prieglobsčio prašytojo nuo jo tariamo persekiotojo, taip pat nėra duomenų, įrodančių, jog prieglobsčio prašytojo baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimo yra pagrįsta.

Remiantis kilmės valstybės informacija, beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mieste, kuriame gyveno pareiškėjas, taip pat nesiekia tokio lygio, jog vien buvimas jame sąlygotų grėsmę gyvybei. Todėl pagal Įstatymo 87 straipsnį papildoma apsauga prieglobsčio prašytojui pagrįstai nebuvo suteikta.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Tai sudarė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra tikrasis pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl jam nesuteiktas terminas savanoriškai išvykti. Be to, iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

11. Departamentas nurodė, kad priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, jam privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai apibūdina jo elgesį kaip nesąžiningą, taip pat rodo, kad jis nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti A. T. (A. T.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi A. T. (A. T.) 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 6K-1387 dalį.

13. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie minimą grupuotę (duomenys neskelbtini), situaciją šalyje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo priklausymą grupuotei (duomenys neskelbtini) nėra patikimas įrodymas, kadangi jis negalėjo detalizuoti organizacijos funkcijų, tikslų, veiklos, negalėjo įvardyti asmenų, kurie priklausė tai grupuotei, be to, neįvardijo savo paties funkcijų ir vaidmens minėtoje grupuotėje.

Pareiškėjas jau kelerius metus nebegyveno (duomenys neskelbtini), todėl nėra visiškai aišku, kodėl negalėjo persikelti į kitą miestą (duomenys neskelbtini), taip pat nedetalizavo, kaip pasireiškė grasinimai per kitus asmenis, kas ir kaip jam grasino. Taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini), egzistuotų beatodairiškas smurtas, dėl kurio kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Į bylą pateikti duomenys įrodo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nekonkretizavo esminių aplinkybių, rėmėsi abstrakčiais teiginiais.

Teismas pritarė Sprendime padarytai išvadai, jog pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, neišsamus, jis nedetalizavo esminių aplinkybių, t. y. konkrečiai negalėjo įvardyti grupuotės (duomenys neskelbtini) atliekamų veiksmų, narių, jo paties funkcijų. Be to, pažymėtina, kad jis, net laikant jo pasakojimą tikru, pasakoja senus (2017 m.) įvykius, kurie nebėra aktualūs šiuo metu. Teismas sutiko su Migracijos išvada, kad pagrindinis pareiškėjo įvardijamas persekiotojas šiuo metu atlieka bausmę, todėl nebekelia pareiškėjui grėsmės. Pareiškėjo nurodytas persekiotojas netgi nėra valstybinis subjektas, o pareiškėjas dėl tariamų santykių ir konfliktu su grupuote į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir nesutarimų savo kilmės šalyje nesprendė.

Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėtų gyventi kitame mieste (duomenys neskelbtini), be to, Migracijos departamentas nesurinko duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) nariai persekiotų savo buvusius narius.

Teismo vertinimu, pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

14. Teisinis reguliavimas įtvirtina, kad skundas Komisijoje žodine tvarka gali būti nagrinėjimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas Komisijoje būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas Migracijos departamento vykdytose apklausose, jose jam buvo sudarytos galimybės išsakyti visas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pateikti žodinius paaiškinimus, atsakyti į užduodamus klausimus. Pareiškėjas taip pat dalyvavo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teikė paaiškinimus, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs atsakovas, teismo posėdyje nenurodė.

15. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje) nepateikta. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

16. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Kaip matyti, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas būtų pareiškęs norą savanoriškai išvykti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

17. Teismas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus duomenis ir aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į individualią pareiškėjo poziciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

18. Kadangi pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti, teismas sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas teigia, jog išankstinio nusistatymo ir subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad prieglobsčio prašytojas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjo pasakojimas nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjas labai aiškiai įvardijo, jog konfliktinė situacija kilo dėl jo ankstesnio priklausymo (duomenys neskelbtini) itin išsišakojusiai kriminalinei organizacijai, kuri dėl savo įtakos šalies gyvenime gali būti prilyginta socialinei grupei.

21. Pareiškėjas pažymi, jog teismas neanalizavo detaliau jo argumento dėl atsakovo pareigos surinkti tikslią naujausią informaciją apie kilmės šalį. Migracijos departamentas, atlikdamas turimą dėl prieglobsčio prašymo, turi surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta ir keleto įvairių šaltinių, įskaitant ir Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas ir pan. Taigi, siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet iš jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys, pvz., Jungtinių Tautų Humanitarinės pagalbos biuro ataskaita, parengta 2021 m. gruodžio 31 d.

22. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Pareiškėjas įvardijo konkrečius atvejus, kai jam artimi žmonės buvo užpulti ir nužudyti, o valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikė. Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Naujausi duomenys patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Pareiškėjo teigimu, teismas detaliau nepasisakė dėl Sprendimo dalies, kuria atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti. Sprendimai yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas plačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė tariami EŽTT praktikos, Įstatymo bei Tvarkos aprašo pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Be to, tokie apeliacinio skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikė jų teisinį įvertinimą, atsižvelgus į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

26. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jam tariamai kylančios grėsmės. Surinkus kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo istorija apie tai, jog kulto lyderis žudė jo aplinkos žmones dėl to, jog jis po 3 mėn. pasitraukė iš kulto, pagrįstai buvo įvertinta kaip tikrovės neatitinkanti ir pramanyta. (duomenys neskelbtini) žiniasklaidoje pateikiama informacija, jog (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis (duomenys neskelbtini) 2019 m. buvo sulaikytas, jo paieškoms buvo pasitelkta daug policijos ir kitų (duomenys neskelbtini) tarnybų resursų. Operacija truko ilgą laiką, tačiau naujausiais duomenimis, šis žmogus yra įkalintas. Kadangi pareiškėjas šį žmogų įvardija kaip savo didžiausią persekiotoją, nuo kurio jo negali apsaugoti valstybė, tai remiantis naujausia informacija, prieglobsčio prašytojo baimė, net jei ir būtų pagrįsta tikra informacija, nebėra aktuali ir pagrįsta, nes jo persekiotojas yra areštuotas kilmės valstybės pajėgų. Taip pat tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti prieglobsčio prašytojo nuo jo tariamo persekiotojo. Nerasta duomenų, galinčių įrodyti, jog prieglobsčio prašytojo baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimo yra pagrįsta. Faktas, kad pagrindinis prieglobsčio prašytojo tariamas persekiotojas yra areštuotas kilmės valstybėje, pagrindžia, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka prieglobsčio suteikimo sąlygų.

27. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

28. Kadangi ginčijamu Sprendimu nebuvo nustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl nebuvo reikalinga vertinti kriterijaus dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei (nes tokį vertinimą reikėtų atlikti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo visiškai pagrįstai bijo persekiojimo).

29. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įvairių, patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio pareiškėjui nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodyta Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų biuro informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), nes jokios konkrečios informacijos dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje nėra, taip pat ir duomenų apie beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Šiame puslapyje skelbiama informacija taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus.

30. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

31. Atsakovo vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar VSAT prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

32. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, o, be kita ko, teismas šį terminą sutrumpino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S33457 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 6K-1387, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui A. T. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

35. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismą, netinkamai įvertinusį pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, padarius nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, taip pat detaliau nepasisakius dėl Sprendimo dalies, kuria atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti.

36. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

39. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

40. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

41. Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė grėsme gyvybei kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), kilusia dėl jo pasitraukimo iš kriminalinio pobūdžio grupuotės (duomenys neskelbtini), į kurios veiklą jis įsitraukė nežinodamas apie jos veiklos pobūdį, kuri bei jos lyderis „(duomenys neskelbtini) persekiojo jį net (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimą, atsakovo nurodytos viešai prieinamos informacijos apie (duomenys neskelbtini) ir su ja susijusį asmenį (duomenys neskelbtini), kitų tokio pobūdžio grupuočių veiklą bei bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) informacijos kontekste, sutinka su ginčijamo atsakovo Sprendimo išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas: pareiškėjo pasakojimo dalis nuo laiko, tariamai praleisto su šia grupuote, yra nenuosekli, fragmentiška, o pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) – jos tikslus, narius – yra itin apibendrintos, todėl, įvertinus, kad pareiškėjas neatitinka ir asmens, sietino su šia grupuote, dažniausiai pasitaikančio profilio (studijos ar sąsajos su (duomenys neskelbtini) universitetu, kurio studentai dažniausiai ir būna (duomenys neskelbtini), apibūdinamos kaip kultas, brolija, nariais), Migracijos departamento išvada, kad ši pareiškėjo pasakojimo dalis negali būti laikoma tikrovę atitinkančia informacija, yra pagrįsta; įvertinus, kad pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kodėl minėta grupuotė ar jos lyderis / vienas iš lyderių (duomenys neskelbtini) galėtų būti suinteresuoti jį persekioti, nėra duomenų, kad grupuotė (duomenys neskelbtini) persekiotų savo buvusius narius, o (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas 2019 m. rugsėjo mėn., pareiškėjas nesikreipė į vietines teisėsaugos institucijas dėl jam kilusios grėsmės, taip pat nesant duomenų, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti prieglobsčio prašytojo nuo jo įvardytų persekiotojų, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra duomenų, kad pareiškėjo deklaruota baimė dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) persekiojimo kilmės valstybėje yra pagrįsta.

42. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai atsižvelgė į nustatytus pasakojimų neatitikimus, vertindamas pareiškėjo situaciją, t. y. apklausos metu nustatyti neatitikimai sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu, o vertindamas pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas atsižvelgė į situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

43. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, yra abstraktūs, o aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti papildomos apsaugos suteikimo poreikį pareiškėjui, nepatvirtina nei apeliaciniame skunde minima Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ataskaita, parengta 2021 m. gruodžio 31 d. (OCHA (duomenys neskelbtini) Situation Report Last updated: 31 Dec 2021), nei Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) skelbiamos ataskaitos (Country Guidance: (duomenys neskelbtini) Common analysis and guidance note, October 2021; (duomenys neskelbtini) Security Situation Country of origin information report, June 2021, Version 1.1). Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), kaip pat pakeisti terminai, kuriais jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra neteisėta, iš esmės nenurodė, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jie taip pat nenustatyti.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė