f4ecdc7b-1296-4a6b-add8-e15459faa514 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-69-519/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01038-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.13., 1.2.4.1.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.4.5.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 5 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Vaivai Vilkei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,

nukentėjusiajam A. Š.,

kaltinamajai I. Š. ir jos gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista 2010-10-25 Å iaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimu 9 metams; 2018-08-22 iÅ¡registruota iÅ¡ probuojamųjų asmenų duomenų registro kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. I. Å . sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – sutuoktinį, o bÅ«tent: 2023 m. sausio 7 d. apie 23.20 val., savo namuose, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia du kartus dÅ«rė peiliu į pilvÄ sutuoktiniui A. Å . ir padarė jam durtines-pjautines kiaurymines žaizdas pilve su pilvaplėvės ir apvaliojo raiščio sužalojimais, storosios žarnos kepeninio linkio srities deserozacija, kraujosruvÄ storosios žarnos pasaite, taip sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¡eimos nariui – sutuoktiniui A. Å ..

II. Įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji I. Å . teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai bei paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis, bÅ«na, kad su juo kartais susipyksta. Pyksta kartais dėl to, kad jis geria. Jei bÅ«tų galimybė, tai nukentėjusysis kiekvienÄ dienÄ , po „bambaliukÄ â€œ iÅ¡gertų. Ji pati nelabai iÅ¡geria, tačiau kartais alkoholio pavartoja. Nukentėjusysis dirba, o ji dirba neoficialiai – uždirba per savaitę po 125 eurus. Su nukentėjusiuoju nelabai dažnai konfliktuodavo, dažniausiai konfliktai kildavo dėl to, kad A.

Å . yra labai pavydus. Nepamena tiksliai, dėl ko susipyko tÄ kartÄ , kai buvo sužalotas A. Å .. Tuo metu kartu gėrė, abu buvo iÅ¡gėrę 5-6 butelius alaus. Nukentėjusysis pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad telefonu jai raÅ¡o kiti asmenys, bet ir telefono nereikia, ir taip jai žodžiais prikaiÅ¡ioja: „va, tu turi kuilį“. TÄ kartÄ ji nuėjo gultis, paskui atsikėlė, ėjo į tualetÄ , vėl pradėjo kartu su nukentėjusiuoju gerti alų, ir tada kaip viskas įvyko, tiksliai pasakyti negali.

Pamena, kad tik peilį rankose laikė, tačiau kaip ir kada jį pasiėmė, negali tiksliai nurodyti. Pamena dar, kad prieÅ¡ tai nukentėjusysis jÄ pradėjo stumdyti. Peilis visada bÅ«davo virtuvėje, stalčiuje, kur Å¡aukÅ¡tai. Kaip pasiėmė peilį ir kaip dÅ«rė, nepamena. Greičiausiai, kad dėl girtumo Å¡ių aplinkybių nepamena. Jai Å¡io įvykio metu nebuvo padaryta sužalojimų, buvo tik pastÅ«mimų be sužalojimų. Iki to įvykio prieÅ¡ sutuoktinį nebuvo panaudojusi peilio, tai – pirmas kartas.

Po įdÅ«rimo jis paprašė, kad jį perrengtų, tada ji dar ant žaizdos uždėjo „škurliukÄ â€œ. Kai nukentėjusįjį perrengė, ir atvyko greitoji. Atsimena, kad dar buvo atėjęs kaimynas. Kadangi jos telefono garsas buvo iÅ¡jungtas ir telefonas buvo padėtas kitur, tai ji dar kaimyno paprašė, kad jai paskambintų, kad rastų, kur yra telefonas. KaimynÄ pasikvietė A. Å ., tačiau tik kelis žodžius su kaimynu persimetė. Kalbėjosi, kad vyrÄ iÅ¡siveÅ¡ ir kad paskui atvyks pareigÅ«nai.

Nieko blogo ji nesakė ir neprieÅ¡taravo, kad kaimynas kviečia greitÄ jÄ . Kiek kartų ir į kuriÄ vietÄ nukentėjusiajam dÅ«rė, nepamena, tačiau labai gailisi dėl tokio elgesio. Dėl teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio žino. Norėtų su jais susitarti, kad leistų padarytÄ Å¾alÄ atlyginti dalimis, nes ji dirba neoficialiai Å¡iltnamiuose bei per savaitę gauna po 125 eurus. Paties dÅ«rimo momento nepamena, o kaip numetė peilį po vonia, tai pamena kaip per miglÄ . Mano, kad peilį po vonia numetė dėl to, kad iÅ¡sigandusi buvo ir taip padarė.

Prašo bausmės be laisvės atėmimo, nes labai nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Viskas įvyko dėl girtumo, blaivi tikrai taip nebūtų pasielgusi.

3. Nukentėjusysis A. Å . teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, birželio mėnesį bus dveji metai, kai gyvena su ja santuokoje. Kartu gyvenant bÅ«davo, kad pasibardavo, bet muÅ¡tis nesimuÅ¡davo, tik žodžiais pakonfliktuodavo. TÄ dienÄ be jokios progos „baliavojo“ ir vėliau pradėjo pyktis. Kada tiksliai tai buvo, nepamena, bet galėjo bÅ«ti ir 2023-01-07. Buvo dviese, gėrė alų ir buvo gerokai apgirtę, nes gal kokius 4–5 litro talpos butelius 6 laipsnių stiprumo alaus buvo iÅ¡gėrę. Begerdami pradėjo bartis, nes alkoholis sumaišė protÄ . Nepamena, kuris pirmas pradėjo barnį, bet gal ir jis. Pamena, kad žiÅ«rėjo televizorių pusiau gulėdamas lovoje, o žmona nuėjo į virtuvę ir atėjo su peiliu.

3.1. Patvirtina, kad jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl visos įvykio eigos buvo teisingesni, nes tuo metu viskÄ geriau prisiminė, todėl praÅ¡o jais vadovautis. Pamena, kai žmona grįžo atgal iÅ¡ virtuvės, tai užsimojo ir įdÅ«rė į pilvÄ . PrieÅ¡ tai lyg ir nieko nesakė. DÅ«rė vienÄ kartÄ , o antrÄ kartÄ peilis nuslydo, nes prieÅ¡ tai jis užsidengė. Kai dÅ«rė, jis gulėjo lovoje pusiau gulomis, nugara atsirėmęs į sienÄ ir žiÅ«rėjo televizorių. Po patirtų dÅ«rių labai pasimetė, gal buvo Å¡okas, tai paskambino kaimynui, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Buvo labai sumišęs ir pats nebeiÅ¡sikvietė greitosios. Žmona, kaip jam atrodo, po Å¡io dÅ«rio buvo iÅ¡sigandusi. Po patirto sužalojimo jis paskambino kaimynui, kuris Å¡iandien yra atvykęs liudyti. Kaimynui pasakė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ , ir Å¡is jÄ iÅ¡kvietė. Peilis, kuriuo jis buvo sužalotas, buvo toks savadarbis. I. Å . iÅ¡ virtuvės šį peilį atsinešė. Dabar jų santykiai su žmona yra geri. Pagal paskirtÄ teismo įpareigojimÄ Å¡iuo metu gyvena atskirai, tačiau pasikalba telefonu. Civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje jis nereiÅ¡kia. Atleido žmonai ir galvoja, kad dėl Å¡io įvykio yra pats kaltas. Žinojo, kad žmona už panaÅ¡iÄ veikÄ buvo teista anksčiau. Å eÅ¡is metus iki Å¡io įvykio su žmona draugavo ir nėra buvę kažko panaÅ¡aus. Alkoholio kartais pavartodavo kartu, bet konfliktų nebuvo.

3.2. Kiek jis pamena, tai dÅ«rimo metu I. Å . nieko nesakė, arba jis neatsimena. Kad ji turi rankose peilį, pamatė jai užsimojus. Buvo vienas dÅ«ris, bet antras buvo toks netyčia, iÅ¡slydo. Ji pati peilį numetė po vonia, turbÅ«t iÅ¡sigando. Po sužalojimo jis kaltinamajai negrasino. Mano, kad ji po dÅ«rio iÅ¡sigando ir todėl nekvietė pagalbos. Prisimena, kad po jo sužalojimo kraujo nebuvo. Po dÅ«rio jis galėjo savarankiÅ¡kai judėti, kai atvyko greitoji, pats nuėjo į automobilį. Nuo Å¡io sužalojimo jokių pasekmių sveikatai nėra. Jokio invalidumo neturi. Kadangi su kaltinamÄ ja susitaikė, jai pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nenori, kad jai bÅ«tų skirtas laisvės atėmimas. PraÅ¡o skirti kitokiÄ bausmę, svarbu, kad nebÅ«tų atimta laisvė.

4. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å . pažįsta, jie yra jo kaimynai. Sutaria su jais gerai. Jam A. Å . paskambino apie 23.30 val. ir pasikvietė ateiti pas save. IÅ¡ karto nesakė, dėl ko kviečiasi, ir jis nuėjo. Kai nuėjo, buto durys buvo užrakintos, kai į duris paskambino, jį įleido I. Å .. Ä®leisdama ji nieko nesakė. A. Å . tuo metu gulėjo lovoje. Jis parodė, kas nutiko. Pamatė, kad dviejose vietose durta, pilvo srityje, tačiau tiksliau nurodyti negali. Matė, kad abu Å . buvo iÅ¡gėrę, tačiau nežino, kuris iÅ¡ jų, buvo daugiau iÅ¡gėręs. Tai, kad jie buvo iÅ¡gėrę, buvo matyti iÅ¡ elgesio. A. pasakė, kad peiliu įdÅ«rė I., tačiau nesakė, dėl ko įdÅ«rė. Tuo metu jis peilio nematė. A. I. paklausė, kur Å¡i padėjo peilį. Kaltinamoji pasakė, kad peilis yra vonioje. Jis nėjo pažiÅ«rėti peilio. A. Å . parodė žaizdas, buvo matyti žarna, tačiau kraujo nebuvo. Tada jis paskambino 112 dėl greitosios pagalbos iÅ¡kvietimo ir išėjo namo. Pamena, kad iÅ¡ karto I. Å . prašė nekviesti greitosios, sakė, kad pati susiÅ«s žaizdÄ , bet jis vis tiek iÅ¡kvietė. Nors jis yra Å . kaimynas, tačiau nežino, ar dažnai pas juos bÅ«na konfliktų. Susitinka su jais lauke, pakalba, ir viskas. Jis gyvena trečiame aukÅ¡te virÅ¡ jų buto. TriukÅ¡mų iÅ¡ jų negirdi. BÅ«na, kad Å . pavartoja alkoholio. TÄ vakarÄ , kai buvo pakviestas, buvo, kad A. Å . prašė dar paduoti butelį alaus, kai jau buvo padurtas.

5. Be I. Š. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

5.1. iÅ¡ 2023 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) PK vyr. tyrėjos K. M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad (duomenys neskelbtini) PK apie 23.36 val. yra gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) „kaimynui A. Å . žmona PEILIU dÅ«rė į pilvÄ . PraneÅ¡a kaimynas. Laukia visi namuose“. Neblaivi (2.07 prom.) I. Å . konflikto metu peiliu du kartus dÅ«rė savo neblaiviam (2.17 prom.) vyrui A. Å . į pilvo sritį. Nukentėjusysis po GMP medikų apžiÅ«ros iÅ¡vežtas į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiÅ«rai (1 t., b. l. 5);

5.2. iÅ¡ 2023 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , po įrengta vonia rastas peilis, kurio rankena rudos spalvos, sukniedyta trimis apvaliomis kniedėmis. Peilio rankena – 12,5 cm ilgio bei 1 cm pločio. Geležtės ilgis – 17,5 cm. Peilio geležtės plotis plačiausioje jos vietoje – 3 cm. Geležtė, pradedant nuo peilio rankenos, yra platėjanti, pagaminta iÅ¡ Å¡viesaus metalo, kur vėliau, ties 13,5 cm, kyla į viršų, tokiu bÅ«du yra iÅ¡gaunamas geležtės smaigalys. ApžiÅ«rint tiek peilio rankenÄ , tiek pastarojo geležtę, ant jų jokių dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , neaptikta. Peilis po apžiÅ«ros paimtas (1 t., b. l. 33 – 35);

5.3. iš 2023 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad A. Š. pilve yra sužalojimai: dūris ir įpjovimas ( 1 t., b. l. 107);

5.4. iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr.110/a) matyti, kad greitosios pagalbos medikai buvo kviesti 2023 m. sausio 7 d. 23:40 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. Š.. Nurodė, kad žmona peiliu sužalojo pilvo sritį. Stebimos dvi durtinės žaizdos, alkoholio kvapas iš burnos. Kalba rišli. Diagnozė – pilvo sienos žaizda (1 t., b. l. 67–68);

5.5. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. Š. nustatyta:

1). Durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos pilve su pilvaplėvės ir apvaliojo kepenų raiščio sužalojimais, storosios žarnos kepeninio linkio srities deserozacija, kraujosruva storosios žarnos pasaite. Sužalojimai padaryti paveikiant duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu.

2). A. Å . nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti prieÅ¡ VÅ¡Ä® GMP jam suteikiant medicininę pagalbÄ 2023-01-07, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku.

3). A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu.

4). Sužalojimai, nustatyti A. Š., nenurodo konkrečios jo kūno padėties sužalojimų jam padarymo metu.

5). Sužalojimai, nustatyti A. Š. nėra būdingi griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.

6). Sužalojimų, nustatytų A. Å ., padarymo metu, įprastomis sÄ lygomis yra jaučiamas fizinis skausmas.

7). Atsižvelgiant į A. Š. nustatytus turimuose medicininiuose dokumentuose aprašytus kūno sužalojimus, tyrimui pateikto peilio makromorfologinėmis savybėmis, A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir tyrimui pateikto peilio smaigaliu ir geležtės ašmenimis.

8). A. Å . nustatyti kÅ«no sužalojimai apskritai, pagal SSMNT 6.69 punktÄ , kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 62–63);

5.6. iÅ¡ Å iaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto, atlikusio objektų (peilio) tyrimÄ , iÅ¡vados matyti, kad tirti pateiktas peilis prie neÅ¡aunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra Å«kinės-buitinės paskirties, pramoniniu bÅ«du pagamintas virtuvinis peilis (1 t., b. l. 48–51);

5.7. iš 2023 m. sausio 23 d. nukentėjusiojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo žmonai I. Š. priklausančiame bute. Jis su žmona I. Š. kartu gyvena susituokę 1,5 metų, iki santuokos kartu gyveno dar šešerius metus. 2023-01-07, nuo 11:00 val., kartu su žmona I. Š. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kambaryje gėrė alų. Vėliau abu nuėjo iki parduotuvės ir parsinešė alaus, cigarečių. Po to vėl kartu kambaryje gėrė alų.

Vėliau, kiek prisimena, tarp jo ir žmonos I. Å . kilo žodinis konfliktas. Bet jis neprisimena, dėl kokios priežasties. Jo žmona I. Å . tada nuėjo į kitÄ kambarį miegoti. Jis tuo metu pasiliko kitame kambaryje ir gulėjo lovoje. Vėliau, kiek valandų buvo, tiksliai jis pasakyti negali, galėjo bÅ«ti apie 23:20 val., žmona I. Å . atsikėlė, ir jis vėl pasikvietė jÄ iÅ¡gerti alaus. Jie miegamajame kambaryje sėdėdami ant lovos gėrė alų ir vėl pradėjo pyktis. Jis tuo metu jau buvo iÅ¡gėręs kokius 6 „bambalius“, 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo alaus.

Vartodami alų miegamajame kambaryje peilio, kiek prisimena, neturėjo. Ä®vykus žodiniam konfliktui, žmona I. Å . atsistojo nuo lovos, išėjo iÅ¡ miegamojo kambario ir kažkur nuėjo. Po kokių dviejų minučių ji sugrįžo į miegamojo kambarį. Ji, greitai įėjusi į kambarį, priėjo prie jo, sėdinčio ant lovos ir atsirėmusiam nugara į sienÄ , ir vienÄ kartÄ dÅ«rė jam į pilvÄ , o po to bandė įdurti ir antrÄ kartÄ , bet peilis praslydo ir jam tik įbrėžė odÄ .

Jis tuo metu vilkėjo „maikutę“ trumpomis rankovėmis. Kai jam įdÅ«rė į pilvÄ , jį iÅ¡tiko Å¡okas, jis fizinio skausmo tuo metu nepajuto. Fizinį skausmÄ pradėjo jausti, kai buvo pristatytas į ligoninę. Jam žmona I. Å . dÅ«rė su peiliu į pilvÄ atsiklaupusi ant lovos. Kai jam žmona I. Å . dÅ«rė su peiliu, jis nieko nedarė jos atžvilgiu, jis tik sėdėjo lovoje. Kad žmona bÅ«tų žiÅ«rėjusi jam žaizdÄ , jis neprisimena, bet pamena, kad iÅ¡ žaizdos truputį kraujavo.

Kiek prisimena, jam ji atnešė persirengti rÅ«bus. Peilis, su kuriuo jam įdÅ«rė žmona I. Å ., buvo pagamintas jo paties, maždaug dviejų sprindžių ilgio. Å io peilio, kadangi jis buvo nusidėvėjęs, jie beveik buityje nenaudojo, jis gulėjo virtuvėje stalčiuje tarp kitų peilių. Durdama jam į pilvÄ su peiliu, žmona jokių žodžių nesakė. Praėjus kelioms minutės po sužalojimo jis paskambino savo kaimynui V. S., kurį pasikvietė ateiti pas jį į namus, ir jam pasakė, kad jam su peiliu žmona I.

Å . įdÅ«rė į pilvÄ . Atėjęs į namus kaimynas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir medikus. Žmona I. Å ., kai jam su peiliu įdÅ«rė į pilvÄ , buvo pasimetusi ir iÅ¡sigandusi. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiÅ«rėjo įvykio vietoje ir nusprendė jį vežti į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, iÅ¡ kur po to jį iÅ¡vežė į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę. I. Å . civilinio ieÅ¡kinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo nereikÅ¡.

Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Žmona I. Š. atsiprašė, ir jis jai atleido (1 t., b. l. 98–100);

5.8. iš 2023 m. sausio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (1 t., b. l. 114–115);

5.9. iš 2023 m. sausio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti kad įtariamoji I. Š. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (2 t. b. l. 30–32); 

5.10. iÅ¡ 2023 m. sausio 23 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro įraÅ¡as. Garso įraÅ¡o data – 2023 m. sausio 7 d. 23:32:10 val. Pagalba kviesta adresu (duomenys neskelbtini). PagalbÄ kvietęs asmuo, prisistatęs V. S., nurodo, kad nukentėjusįjį sužalojo peiliu žmona ( 1 t., b. l. 26–27);

5.11. iÅ¡ 2023 m. vasario 20 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, kurie yra daryti pareigÅ«no kÅ«no kamera įvykio vietoje, įraÅ¡e užfiksuoti nukentėjusiojo ir įtariamosios atsakymai į pareigÅ«nų klausimus dėl įvykio. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad pareigÅ«nas klausia, kas nutiko, ant lovos sėdintis vyriÅ¡kis, pakėlęs marÅ¡kinėlius, parodo pilve esančiÄ Å¾aizdÄ (1 t. b. l. 153–157);

5.12. iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2023 m. sausio 7 d. 00.28 val. I. Š. nustatytas 2,07 promilės girtumas, o 2023 m. sausio 7 d. 00.23 val. nukentėjusiajam A. Š. nustatytas 2,17 promilės girtumas (1 t., b. l. 148).   

6. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .

6.1. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios I. Å ., nukentėjusiojo A. Å ., liudytojo V. S. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto iÅ¡vada – nustatyta, kad kaltinamoji I. Å . 2023 m. sausio 7 d. apie 23.20 val., savo namuose, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia du kartus dÅ«rė peiliu į pilvÄ sutuoktiniui A. Å . ir padarė jam durtines-pjautines kiaurymines žaizdas pilve su pilvaplėvės ir apvaliojo raiščio sužalojimais, storosios žarnos kepeninio linkio srities deserozacija, kraujosruvÄ storosios žarnos pasaite, taip sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¡eimos nariui – sutuoktiniui A. Å ..

6.2. Konfliktas kilo dėl mažareikÅ¡mės dingsties – kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio barnio, tačiau jo priežasties nei kaltinamoji, nei nukentėjusysis negalėjo aiÅ¡kiai įvardinti dėl girtumo įvykio metu, kai kaltinamoji I. Å ., bÅ«dama supykusi, paėmusį peilį, kuris paprastai bÅ«davo laikomas virtuvės spintelėje, du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam A. Å . į pilvo sritį. Pagal bylos duomenis Å¡ie įdÅ«rimai buvo padaryti tuojau po vykusio konflikto, kurio metu nukentėjusysis, kaip pats patvirtino, reiÅ¡kė kaltinamajai žodines pretenzijas. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji bÅ«tų tyčia, kryptingai siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jos veiksmai vertintini kaip spontaniÅ¡ki, iÅ¡provokuoti tarpusavio konflikto.

6.3. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios I. Š. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios I. Š. veikos rezultatas.

6.4. Teismas sutinka su kaltinamosios I. Å . argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis, ankstesnis teistumas) leidžia spręsti, jog kaltinamoji I. Å ., peiliu durdama nukentėjusiajam A. Å . į pilvo sritį, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dÅ«rio peiliu gali atsirasti sužalojimų), ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatÄ kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta Å¡eimos nariui, todėl kaltinamosios I. Å . veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

III. Bausmės skyrimas

7. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

7.1. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. Å . nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju, kuris, kaip ir ji pati, buvo girtas, įvykio dienÄ konfliktavo, nurodo, kad tiksliai, kaip peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam, nepamena dėl girtumo, parodymų patikrinimo vietoje metu detaliai, kiek pamena, patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė. Taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, sutuoktinio atsiprašė ir su juo susitaikė, pasižada ateityje taip nesielgti.

7.1.1. Toks įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.2. Teismo nuomone, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltininkė savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes, pagal bylos duomenis, ji bylos nagrinėjimo teisme metu su (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo periodinėmis įmokomos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ bei, bylos duomenimis, iki teismui iÅ¡einant priimti sprendimÄ yra pradėjusi mokėti žalos atlyginimÄ (2 t., b. l. 174–177).

8. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

8.1. Kaltinamoji I. Å . nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju iki įvykio gėrė alkoholinius gėrimus bei po to kilo konfliktas ir buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat kaltinamoji nurodė, jog įtakos jos veiksmams turėjo girtumas, nes blaivi niekada taip nebÅ«tų pasielgusi. Po įvykio tikrinant alkotesteriu kaltinamajai I. Å . 00.28 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas (1 t., b. l. 148), kas akivaizdžiai patvirtina, kad Å¡is girtumas turėjo tiesioginės įtakos kaltinamosios pasirinktam konflikto sprendimo modeliui ir jos apsisprendimui padaryti dÅ«rius peiliu savo sutuoktiniui, todėl kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8.2. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarė recidyvistas. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos pažymos, kaltinamoji I. Å . 2010 m. spalio 25 d. teista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , bausmę atlikusi, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinama padarius vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , todėl yra pagrindas jai pripažinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ .

8.3. Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, jog yra pagrindas pripažinti kaltinamosios atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ dėl to, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ir kilo reali grėsme nukentėjusio asmens gyvybei. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti Å¡ios kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes atsiradusios sunkios pasekmės – nukentėjusiojo sunkus kÅ«no sužalojimas bei dėl to kilusi reali grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybei yra padaryto nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, nes bÅ«tent dėl atsiradusių pasekmių ir pavojingumo gyvybei padaryta nusikalstama veika teisingai yra kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, bÅ«tina laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

9.1. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir sukeltų neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jos tyčiÄ nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

9.2. Skirdamas bausmę kaltinamajai I. Å ., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, jog kaltinamoji anksčiau teista, tačiau neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai, į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimÄ , kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė ir Å¡is jai atleido bei praÅ¡o kaltinamajai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir jos neizoliuoti nuo visuomenės.

9.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai Å¡velninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

9.4. Nors kaltinamajai I. Å . yra pripažintos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

9.4.1. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad bÅ«tų bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir bÅ«tų nustatyta bent viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių: 1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas. Tokių sÄ lygų komplekso nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

9.5. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta, kad tikslinga Å¡iuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamoji po Å¡io nusikaltimo padarymo jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis savo elgesiu pats iÅ¡ dalies iÅ¡provokavo konfliktÄ , kurio metu nurodė pradėjęs kaltinamÄ jÄ plÅ«sti žodžiais, o tai turėjo įtakos kilti gilesniam konfliktui tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo, kaltinamoji bute buvusiu ir buitinėms reikmėms naudotu, o ne specialiai turėtu, peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam, paveikta jo iÅ¡sakytų įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu, teismo vertinimu, tai rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamosios ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, todėl tai pripažįstama aplinkybe, sudarančia pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9.5.1. Atsižvelgiant į anksčiau teismo nurodytas aplinkybes, kaltinamajai parinktina laisvės apribojimo bausmė, nustatant maksimalų įstatyme numatytÄ jos terminÄ .

9.6. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, įvertinus visas kaltinamÄ jÄ charakterizuojančias bei teismo anksčiau jau nurodytas kitas aplinkybes, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei ankstesnį kaltinamosios teistumÄ , tikslinga laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – vieniems metams, kaltinamajai skirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant, kad intensyvios priežiÅ«ros taikymo metu ji nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) ar kitoje gyvenamojoje vietoje, nurodytoje Probacijos tarnybai, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

9.7. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajai paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 17–19).

IV. Dėl civilinio ieškinio

10. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto, pažymos ir civilinio ieškinio (1 t., b. l. 80–87) matyti, kad už nukentėjusiajam A. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 6861,75 eurai, šias išlaidas apmokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa.

10.1. Su kaltinamosios I. Å . nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų. Kaltinamosios I. Å . nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 6861,75 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už A. Å . suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Vadinasi, iÅ¡ kaltinamosios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistinos A. Å . gydymo iÅ¡laidos.

10.2. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiojo A. Å . gydymÄ tenkintinas, nes kaltinamoji I. Å . padarė tyčinį nusikaltimÄ , ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jos padaryta nusikalstama veika.

10.3. Bylos duomenimis, kaltinamoji I. Å . ir (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti ir numatė žalos atlyginimo tvarkÄ (2 t., b. l. 175–176) bei pagal jÄ iki teismui iÅ¡einant priimti sprendimo sumokėjo 12 eurų, todėl Å¡ia suma priteistinas žalos atlyginimas mažintinas, paliekant kaltinamajai įpareigojimÄ mokėti žalos atlyginimÄ pagal sutartyje numatytÄ tvarkÄ .

V. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

11. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali bÅ«ti taikomas esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių pagrindų: 1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieÅ¡kinį, 2) pagrindui užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ .

11.1. IÅ¡ BPK 116 straipsnio nuostatų iÅ¡eina, kad imtis priemonių pareikÅ¡tam ar ateityje galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti. Laikinai gali bÅ«ti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

11.2. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pareikÅ¡tas Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris nuosprendžio priėmimo dienÄ nėra atlygintas, o, teismo nuomone, jis yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl esant paminėtoms aplinkybėms, t. y. esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms ir pagrindui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios vardu registruoto nekilnojamajam turtui, nurodytam prokurorės 2023 m. kovo 13 d. nutarime (2 t., b. l. 100–101), paliktinas nepakeistas iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

12. Ikiteisminio tyrimo metu kaip galimas nusikalstamos veikos įrankis buvo paimtas peilis, rudos spalvos rankena, surastas bei paimtas įvykio vietos apžiÅ«ros metu, vonios kambaryje, po vonia, perduotas saugoti (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) daiktų saugyklÄ (1 t., b. l. 55), kuris nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

12.1. Taip pat kartu su byla perduoti DVD vaizdo įrašai iš pareigūno kūno kameros, esantys viename kompaktiniame diske, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

VII. Dėl atstovavimo išlaidų

13. Nagrinėjant bylÄ kaltinamajai I. Å . buvo skirtas gynėjas – advokatas Zigmantas Lipnevičius. Byloje gauta 2023 m. gegužės 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad už kaltinamajai suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 191,67 eurų (2 t., b. l. 159–162). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji dirba neoficialiai, yra darbingo amžiaus, turi jai priklausančio turto, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamosios priteistina 191,67 eurų kaltinamosios gynybos iÅ¡laidų.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

I. Å . pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, taip pat atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ susitarimo su (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa numatytais terminais ir tvarka.

Skirti I. Å . intensyviÄ priežiÅ«rÄ vieniems metams, nustatant, kad intensyvios priežiÅ«ros taikymo metu ji nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi bÅ«ti savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) ar kitoje gyvenamojoje vietoje, nurodytoje Probacijos tarnybai, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laikÄ I. Å . įskaityti laikÄ , kurį ji praleido bÅ«dama sulaikyta ir suimta nuo 2023 m. sausio 8 d. 00:28 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 16:50 val. (dvi paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

KardomÄ sias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iÅ¡ I. Å . Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 6849,75 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 75 centus), A. Å . gydymo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdant pagal 2023 m. gegužės 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp I. Å . ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos.

Priteisti iÅ¡ I. Å . valstybės naudai 191,67 Eur (Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 67 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų ginant kaltinamÄ jÄ .

LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ kaltinamajai I. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), paskirtÄ (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros prokurorės 2023 m. kovo 13 d. nutarimu priklausančiam turtui:

- Butas/Patalpa – Butas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 3360,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Pastatas – Tvartas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – , daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 134,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Pastatas – Daržinė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – , daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 90,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Kiti inžineriniai statiniai – Šulinys, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – daiktas: –, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 36,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Kiti inžineriniai statiniai – Lauko tualetas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 6,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: –, daiktas: –, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2339,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma), turto saugotoja paliekant I. Š., palikti iki visiško pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo, o ieškinį atlyginus ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – peilį, rudos spalvos rankena, saugomÄ pakete Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o DVD vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ pareigÅ«no kÅ«no kameros, esančius viename kompaktiniame diske, prisegtame prie bylos 1 tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti I. Å ., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka; 3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Gražvydas Poškus