Legislator Case Law & Legislation
f4eb480c-376a-41c6-9dcb-df91a6a45df1 AI generated

Lithuanian court dismisses appeal in debt case, upholding first-instance judgment on contract classification.

Case Number f4eb480c-376a-41c6-9dcb-df91a6a45df1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas District Court dismissed the appellant's appeal against the first-instance judgment in a debt recovery case. The lower court had ruled that the agreement between a lawyer and a private individual constituted a consumer contract due to the lawyer's professional status, requiring active evidence collection by the court. The appellate court found the first-instance court correctly applied substantive law and procedural rules regarding evidence and contract classification.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 326 para. 1; Civil Procedure Code Art. 93: An appeal is dismissed when the first-instance court correctly interpreted and applied substantive law and procedural rules regarding evidence and contract classification, and the appellant's arguments lack legal grounds to alter the case outcome.

Keywords

AI generated
consumer contract classification lawyer professional status debt recovery appeal evidence collection duty contract abstraction legal fees dispute civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 326 para. 1
Civil Procedure Code Art. 93

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court 2015 July 9 decision civil case No. e3K-3-362-415/2015
Supreme Court 2010 October 5 decision civil case No. 3K-3-382/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-59-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01286-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas advokatas A. Å . (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui R. B. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 6571,38 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovui R. B. 900,00 bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas sprendė, kadangi ieÅ¡kovas, kaip advokatas, vykdo savo profesinę veiklÄ , už atlyginimÄ teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui, yra verslininkas (plačiÄ ja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis, kaip Å¡iuo atveju, teisiÅ¡kai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

4. Teismas pažymėjo, kad teismas bylose dėl vartojimo sutarčių turi būti aktyvus, be kita ko – savo iniciatyva rinkti įrodymus.

5. Teismas, analizuodamas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ atstovavimo sutartį, nustatė, kad Å¡alys sutartyje nedetalizavo ir neaptarė kainos už konkrečias suteiktas paslaugas, taip pat nėra jokių duomenų apie tarp Å¡alių vykusias derybas dėl paslaugų kainos.

6. Teismas konstatavo, kad Å¡alių pasiraÅ¡yta atstovavimo sutartis yra abstraktaus pobÅ«džio, joje nenurodoma, kokiose bylose bus atstovaujami kliento interesai ar kokie konkretÅ«s veiksmai bus atliekami, taip pat nenurodomas ir konkretus sutartas užmokestis už suteiktinas paslaugas. IÅ¡ minėtos sutarties sÄ lygų matyti, jog sutartyje nėra aiÅ¡kiai ir suprantamai apibrėžta, dėl kokių paslaugų sutarties Å¡alys susitarė. IÅ¡ sutarties teksto akivaizdu, jog didžiÄ ja dalimi Å¡alys tarėsi dėl atsakovo interesų atstovavimo valstybinėse įmonėse, renkant informacijÄ apie atsakovÄ , tačiau iÅ¡ tokių Sutarties sÄ lygų neįmanoma nustatyti nei kur, nei kokia apimtimi Å¡alys susitarė dėl atsakovo interesų atstovavimo.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog teikė atsakovui įvairias teisines paslaugas ir atliko daugybę teisinių veiksmų laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., apie kuriuos nurodo į bylÄ pateiktoje 2022 m. gegužės 24 d. ataskaitoje. Ataskaitoje nurodytos suteiktos paslaugos nenurodo, kieno užsakymu ir interesais buvo atliktos paslaugos, todėl negalima teigti, jog Å¡ie darbai buvo atlikti atsakovo praÅ¡ymu. Kartu pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo darbų rezultatÄ perdavė atsakovui.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo apskaičiuotas 12571,38 Eur atlygis už suteiktas teisines paslaugas pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ atstovavimo sutartį, atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo mastÄ ir laikotarpį, teiktų paslaugų pobÅ«dį yra neprotingai didelis ir pažeidžia protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. PasiraÅ¡ydamas Å¡alių sudarytÄ sutartį, neaptardamas atliktų teisinių paslaugų kiekio ir pobÅ«džio, atlyginimo dydį už jas, ieÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ , kad jis gali likti apskritai be atlygio už suteiktas teisines paslaugas.

9. Atsižvelgęs į ieÅ¡kovo atliktų teisinių paslaugų kiekį ir pobÅ«dį, įvertinęs, kad Å¡alių sudaryta atstovavimo sutartis yra vartojimo sutartis, įvertinęs aplinkybę, kad tokio dydžio atlygį praÅ¡o priteisti advokatas, nepateikęs įrodymų apie teiktas teisines paslaugas atsakovui, V. B. advokatui A. Å . sumokėjo 6000,00 Eur už teisinių paslaugų teikimÄ R. B., teismas sprendė, kad 12571,38 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ atstovavimo sutartį yra neprotingai didelis ir pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad teisingas atlygis ieÅ¡kovui už jo atliktų veiksmų kiekį ir pobÅ«dį bÅ«tų 6000,00 Eur, kuriuos jis gavo iÅ¡ atsakovo motinos V. B. (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutarties pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Å . (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi; priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad Å¡alių sudaryta atstovavimo sutartis yra vartojimo sutartis ir kad Å¡iai sutarčiai atitinkamai taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja vartojimo teisinius santykius. Teismas nevertino, kad atsakovas yra individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo, t. y. verslininkas, todėl jo negalima laikyti tiesiog fiziniu asmeniu vartojimo teisinių santykių kontekste. Å alių sudaryta atstovavimo sutartis yra pavedimo sutartis. 10.2.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie suteiktas visas teisines paslaugas atsakovui. Byloje yra ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovo parodymai, kad visos teisinės paslaugos, nurodytos teisinių paslaugų ataskaitoje, buvo suteiktos, tačiau teismas to neįvertino. 10.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasirašyta atstovavimo sutartis yra abstraktaus pobūdžio. Priešingai, šalių atstovavimo sutartis yra aiški, neturi jokių dviprasmybių.

PasiraÅ¡ant sutartį su klientu, advokatas nėra įpareigotas į atstovavimo ar teisinių paslaugų sutarties tekstÄ perkelti visus teisės norminiuose aktuose advokatui įtvirtintus įgalinimus, teises ir funkcijas. Teismo vertinimas, kad neįmanoma nustatyti nei paslaugų apimties, nei turinio, nei atstovavimo srities yra nepagrįstas iÅ¡samiu sutarties turinio lingvistiniu ir prasmės vertinimu, taip pat ir įrodymų netinkamu vertinimu. 10.4. Apeliantas pažymi, kad paslaugų kainÄ su atsakovu aptarė žodžiu.

Atstovavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ neįmanoma buvo nuspėti, kiek ir kokių konkrečiai teisinių paslaugų reikės atsakovui, kadangi atsakovas buvo suimtas 2022 m. vasario 1 d., vasario 2 d. jam paskirta kardomoji priemonė, tačiau nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas negalėjo žinoti, kaip ikiteisminis tyrimas klostysis toliau. 10.5. Vertinant visÄ bylos medžiagÄ , yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys susitarė dėl 120,00 Eur plius PVM valandinio įkainio. TÄ iÅ¡ dalies, nors ir pats sau prieÅ¡taraudamas, patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. 10.6.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 12571,38 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas paslaugas yra neprotingai didelis. Atlygis yra paskaičiuotas vadovaujantis sutartu valandiniu įkainiu 120,00 Eur plius PVM, kuris nėra neprotingai didelis. 10.7. IeÅ¡kovo nurodytas valandinio įkainio dydis, jo apskaičiavimas pagal ataskaitoje nurodytas tarnybinių pareigų atsakovo naudai sugaiÅ¡tas valandas ir dėl to susidariusi 12571,38 Eur suma negalėjo teismo bÅ«ti įvertinti kaip savaime neprotinga, neteisinga ir nesÄ Å¾ininga.

Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad visos paslaugos buvo suteiktos ir advokatas atliko viskÄ jo naudai. Vadinasi, visi ataskaitoje nurodyti veiksmai buvo realiai atlikti ir dėl to ginčo nėra. Už atliktÄ darbÄ ieÅ¡kovas turi pilnÄ teisę gauti sutartÄ atlygį. Akivaizdu, kad prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu (advokatu) kilo tam asmeniui, kuriam teisinės paslaugos buvo suteiktos, t. y. atsakovui, todėl bÅ«tent atsakovas yra atsakingas už Å¡ios prievolės neįvykdymÄ . 10.8. Pirmosios instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje, darydamas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu, santraukÄ , iÅ¡kreipė ieÅ¡kovo pasisakymus, nurodydamas aplinkybes, kurios nebuvo pasakytos ir kurios neatitinka tiesos. 10.9.

Teismo nurodytas sakinys aprašomojoje skundžiamo sprendimo dalyje: „Jokio susitarimo dėl teisinių paslaugų nebuvo ir ieškovas jo atžvilgiu jokio darbo neatliko“ neatitinka tikrovės ir turėtų būti pašalintas iš teismo sprendimo.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. B. praÅ¡o apelianto A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apelianto A. Å . atsakovui R. B. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Apeliantas plečiamai aiÅ¡kina vartotojo sampratÄ ir vartojimo santykius, kurie neatitinka LAT suformuotos praktikos. Å ioje civilinėje byloje yra aktuali 2015 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, kurioje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi. 11.2.

Advokatas, vykdantis savo profesinę veiklÄ , už atlyginimÄ teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiÄ ja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų bÅ«ti teismo teisiÅ¡kai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. 11.3. Atsakovas nesutinka su apelianto pozicija, kad neturi perkelti visus teisės norminiuose aktuose advokatui įtvirtintus įgalinimus, teises ir funkcijas.

Atstovavimo sutarčiai yra keliami įstatyme numatyti reikalavimai, kurių apeliantas turėjo laikytis. Apeliantas, vykdydamas advokato veiklÄ , turėjo pareigÄ Ä¯forminti susitarimÄ , atitinkantį AdvokatÅ«ros įstatymo ir Statuto 72 punkto reikalavimus, keliamus teisinių paslaugų sutarčiai, ir taip įforminti Å¡alių susitarimÄ , kad nekiltų abejonių dėl atsakovo įsipareigojimų ieÅ¡kovui. Honoraro dydis ir jo mokėjimo tvarka turėjo bÅ«ti suprantamai aptartas Å¡alių sudarytoje atstovavimo sutartyje ar atskirame susitarime, tačiau ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl honoraro dydžio ir mokėjimo tvarkos.

Faktas, kad sutartis yra aiÅ¡ki, neturi jokių dviprasmybių, nereiÅ¡kia, kad ji nepažeidžia atsakovo kaip vartotojo teisių, nes esminės sutarties sÄ lygos, tokios kaip advokato honoraras, jo apskaičiavimo tvarka yra nefiksuota ir neaptarta. 11.4. Nors įstatymas Å¡alims nedraudžia sudaryti žodines sutartis, tačiau teisinis reglamentavimas dėl advokato užmokesčio sÄ lygos pagal AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas apeliantÄ Ä¯pareigoja sudaryti raÅ¡ytinę sutartį, kurioje bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia.

Kilus ginčui dėl susitarimo apie užmokestį, apeliantas negali remtis šalių žodiniu susitarimu. 11.5. Atsakovas negavo apelianto deklaruotų plataus pobūdžio paslaugų, o nurodytos paslaugų apimties nebuvo galima objektyviai patikrinti. Kaip antai nurodė, kad apeliantas 18 val. skaitė, analizavo atsakovo įmonės buhalterinius dokumentus, nors įmonė veikė realiai 4 mėnesius, turėjo 2 automobilių pardavimus. 11.6. Ieškovas neginčija 6000,00 Eur perdavimo, 10 000,00 Eur perdavimo klausimas yra ikiteisminio tyrimo dalykas.

Taigi, pateikta informacija dėl 16 000,00 Eur perdavimo apeliantui yra tikrovę atitinkanti, tačiau piniginių lėšų paskirtis yra šalių ginčas, kuris bus išspręstas ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra jokio pagrindo šalinti nurodytos informacijos iš teismo sprendimo. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už teisines paslaugas ir atstovavimo. Dėl naujų įrodymų CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Nors ieÅ¡kovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau nepagrindė bÅ«tinybės minėtus įrodymus pateikti Å iaulių apygardos teismui. Be to, ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę Å¡iuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, nes juos bylÄ nagrinėjant pirmoje instancijoje Å¡iuos įrodymus turėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kodėl nepateikė Å¡ių įrodymų pirmosios instancijos teismui – „jie nebuvo pateikti pirmoje instancijoje tikintis, kad teismui pakaks įvertinti PVM deklaracijas“ – nėra pakankamas pagrindas Å¡iuos įrodymus teikti tik apeliacinėje instancijoje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas nevertina ieÅ¡kovo pateiktų naujų įrodymų. Faktinės bylos aplinkybės 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas advokatas A. Å . su atsakovu R. B. sudarė atstovavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atstovauti atsakovo interesams santykiuose su visais fiziniais asmenimis, visomis privataus ir neprivataus kapitalo įmonėmis, įstaigomis ir valstybės institucijomis, įskaitant visas gydymo įstaigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ ir jos skyrius, VÄ® „Registrų centras“, VÄ® „Regitra“, Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , visus bankus ir kitas kredito įstaigas, gauti iÅ¡ jų advokatui reikalingÄ informacijÄ apie atsakovÄ , tame tarpe apie turtÄ , turimus debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus, pinigines lėšas, taip pat atstovauti ir ginti atsakovÄ visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose ir teisėsaugos institucijose nagrinėjant įvairaus pobÅ«džio bylas, kuriuose atsakovas pripažintas proceso dalyviu.

Dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo 15. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad Å¡alių sudaryta atstovavimo sutartis yra vartojimo sutartis ir kad Å¡iai sutarčiai atitinkamai taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja vartojimo teisinius santykius. Teismas nevertino, kad atsakovas yra individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo, t. y. verslininkas, todėl jo negalima laikyti tiesiog fiziniu asmeniu vartojimo teisinių santykių kontekste. Å alių sudaryta atstovavimo sutartis yra pavedimo sutartis.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

16. Sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieÅ¡taraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai asmuo ieÅ¡kinio reikalavimÄ kildina iÅ¡ sutarčių, teismui kyla bÅ«tinybė teisiÅ¡kai kvalifikuoti sutartį bei iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jį sutartimi nustatytÄ Å¡alių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrÄ ja prasme vartojimo sutarčiai kvalifikuoti nustatytini trys bÅ«dingi požymiai, apibÅ«dinantys sutarties Å¡alių teisinį statusÄ , t. y. vartotojÄ ir verslininkÄ (plačiÄ ja prasme): prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ar paslaugas turi įsigyti savo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti; Å¡ias prekes ar paslaugas turi teikti verslininkas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

18. Taigi, advokatas, vykdantis savo profesinę veiklÄ , už atlyginimÄ teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiÄ ja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų bÅ«ti teismo teisiÅ¡kai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (Å¡iuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

19. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), paveda advokatui A. Å ., advokato praktika besiverčiančiam advokato A. Å . kontoroje, atstovauti atsakovo interesams santykiuose su visais fiziniais asmenimis, visomis privataus ir neprivataus kapitalo įmonėmis, įstaigomis ir valstybės institucijomis, įskaitant visas gydymo įstaigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ ir jos skyrius, VÄ® „Registrų centras“, VÄ® „Regitra“, Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , visus bankus ir kitas kredito įstaigas, gauti iÅ¡ jų advokatui reikalingÄ informacijÄ apie atsakovÄ , tame tarpe apie turtÄ , turimus debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus, pinigines lėšas, taip pat atstovauti ir ginti atsakovÄ visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose ir teisėsaugos institucijose nagrinėjant įvairaus pobÅ«džio bylas, kuriuose atsakovas pripažintas proceso dalyviu.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas R. B. minėtÄ atstovavimo sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, kitaip jį vertinti nėra jokio pagrindo. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad vien tai, kad atsakovas sudarė (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartį pasiraÅ¡ydamas savo vardu, savaime nereiÅ¡kia, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiformavo verslininko (ieÅ¡kovo) ir vartotojo (atsakovo) santykis, nes fizinis asmuo, taip pat gali bÅ«ti verslininkas, vertintini kaip nepagrįsti. Sutiktina, jog fizinis asmuo gali bÅ«ti ir verslininkas, tačiau iÅ¡ bylos įrodymų visumos, suteiktų paslaugų, atstovavimo sutarties turinio matyti, kad minėtÄ sutartį atsakovas R. B. sudarė kaip fizinis asmuo. Ä®rodymų, kad atsakovas sutartį sudarė kaip verslininkas, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022-05-25 praneÅ¡ime apie nutraukiamÄ (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartį su R. B. ir nutraukiamÄ atstovavimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantas kalba tik apie atsakovui suteiktas paslaugas ikiteisminiame tyrime, jo gynimÄ . Nors nurodo, kad nutraukia abi sudarytas sutartis, tačiau jokių užuominų apie teiktas paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiminta. 2022-05-24 ataskaitoje už laikotarpį nuo 2022-02-02 iki 2022-05-20 taip pat nurodytos tik paslaugos, susijusios su ikiteisminiu procesu, t. y. su atsakovo, kaip fizinio asmens, interesų gynimu. 22. 2022 m. gegužės mėn. 25 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta – „už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) pagal pateiktÄ 2022-05-24 ataskaitÄ R. B. (atskaičius PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytÄ sumÄ ).“ Vėlgi nėra jokios nuorodos už teiktas paslaugas ir bendrijai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad su atsakovu buvo sudaryta atstovavimo sutartis kaip su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, negalima vertinti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nėra vartotojas.

Paslaugas ieÅ¡kovas kaip advokatas Å¡iuo atveju atsakovui teikė kaip fiziniam asmeniui jo asmeniniams poreikiams tenkinti pagal su atsakovu fiziniu asmeniu R. B. sudarytÄ atstovavimo sutartį. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, yra sudaręs dar vienÄ sutartį, nesudaro pagrindo atsakovo nevertinti kaip vartotojo.

23. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , tinkamai nustatė tarp Å¡alių susiklosčius santykius ir ex oficio atstovavimo sutartį įvertimo kaip vartojimo sutartį. Dėl skolos už advokato teiktas paslaugas 24. Teisę pasirinkti advokatÄ turi kiekvienas asmuo. AdvokatÅ«ros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasiraÅ¡ydami sutartį.

Å ių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka Å¡alių sutartÄ užmokestį. To paties įstatymo 51 straipsnio 1 dalis numato, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatÅ«rÄ ar teismÄ .

25. Ä®statymas įtvirtina advokato atstovavimo kliento interesams du aspektus: vidinį, t. y. kliento ir atstovo (advokato) tarpusavio santykius, bei iÅ¡orinį – advokato atstovavimÄ kliento interesams prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Atlikdamas procesinius veiksmus byloje atstovaujamo kliento vardu teisme advokatas yra atstovas pagal pavedimÄ , kurio teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami raÅ¡ytine su klientu sudaryta sutartimi (CK 6.756 straipsnis, CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis).

26. Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sÄ lygų) bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnis).

27. Kai su vartotoju sudaromos tipinės, standartinės, individualiomis sÄ lygomis nesuderėtos sutartys, kai jų sÄ lygas parengia ir jas pasiÅ«lo kita sutarties Å¡alis – verslininkas, teismui aiÅ¡kinant jų turinį nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų nustatymo teisminės kontrolės tikslu, be kita ko, taikytina contra proferentem taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sÄ lygas gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ .

Å alių individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus: jeigu jos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus.

28. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta atstovavimo sutartis su fiziniu asmeniu R. B., kurioje numatyta, kad ieÅ¡kovas įsipareigojo atstovauti atsakovo interesams santykiuose su visais fiziniais asmenimis, visomis privataus ir neprivataus kapitalo įmonėmis, įstaigomis ir valstybės institucijomis, įskaitant visas gydymo įstaigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ ir jos skyrius, VÄ® „Registrų centras“, VÄ® „Regitra“, Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , visus bankus ir kitas kredito įstaigas, gauti iÅ¡ jų advokatui reikalingÄ informacijÄ apie atsakovÄ , tame tarpe apie turtÄ , turimus debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus, pinigines lėšas, taip pat atstovauti ir ginti atsakovÄ visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose ir teisėsaugos institucijose nagrinėjant įvairaus pobÅ«džio bylas, kuriuose atsakovas pripažintas proceso dalyviu.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas kliento ir advokato ginÄÄ dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sÄ naudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebÅ«tų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. BylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡ bylos duomenų turi nustatyti:

1) kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas ir už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs;

2) už kurias iš jų neatsiskaityta;

3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytÄ laikÄ , skirtÄ jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryÅ¡io kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018).

30. Nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog advokatas neturi perkelti visus teisės norminiuose aktuose advokatui įtvirtintus įgalinimus, teises ir funkcijas. Pažymėtina, kad Lietuvos advokatÅ«ros statuto patvirtinimo įsakymo 72 punkte numatytas advokato honoraro už klientui teikiamÄ teisinę pagalbÄ tvarka ir sÄ lygos. Å iame įstatyme reglamentuota, jog honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo taip pat gali bÅ«ti nurodyta papildomų iÅ¡laidų, vykdant pavedimÄ , atlyginimo tvarka, terminai, dydis.

Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 5 dalis nustato, jog advokatas susitaria su klientu dėl pavedimo apimties, atlyginimo ir kitų esminių advokato paslaugų sÄ lygų bei sudaro sutartį Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatyme nustatyta tvarka. Advokatas gali su klientu susitarti dėl atlyginimo, iÅ¡reikÅ¡to pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, kuris priklauso nuo pasiekto rezultato (pactum de quota litis), laikydamasis Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Taigi, advokatas sutartyje turi susitarti dėl pavedimo apimties.

Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 6 dalis nustato, jog advokatas privalo iki sutarties su klientu pasiraÅ¡ymo atskleisti klientui visas sutarties sÄ lygas ir informuoti klientÄ apie atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas dydį, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , galimas kitas atlygintinas advokato teikiamų teisinių paslaugų iÅ¡laidas.

31. Taigi, honoraro dydis ir jo mokėjimo tvarka turėjo bÅ«ti suprantamai aptarti Å¡alių sudarytoje atstovavimo sutartyje, ar atskirame susitarime, tačiau ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ jog Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl honoraro dydžio ir mokėjimo tvarkos. Apelianto pateiktos ataskaitų, atstovavimo sutarčių su kitais klientais kopijos, kitų advokatų suvestinės, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad bÅ«tent su atsakovu R.

B. buvo susitarta dėl teisinių paslaugų kainos valandinio 120,00 Eur užmokesčio plius PVM. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šalys sutartyje nedetalizavo ir neaptarė kainos už konkrečias suteiktas paslaugas, taip pat nėra jokių duomenų apie tarp šalių vykusias derybas dėl paslaugų kainos. Tai reiškia, jog apeliantas neįrodė, kad šalys susitarė dėl valandinio 120,00 Eur užmokesčio plius PVM. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija taip pat neįrodo, kad šalys susitarė dėl 120,00 Eur valandinio užmokesčio.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad advokatas, jeigu Å¡alys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieÅ¡ apmokėjimÄ ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas – privalo pateikti klientui ataskaitÄ ir visÄ informacijÄ apie atliktÄ darbÄ , nes klientas turi teisę žinoti, kokios teisinės paslaugos jam buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ar turi sumokėt, ir gauti visÄ informacijÄ apie paslaugų suteikimÄ ar jo eigÄ . Atsakovas nurodė, kad negavo ataskaitų apie apelianto deklaruotas plataus pobÅ«džio paslaugas, todėl nurodytos paslaugų apimties nebuvo galima objektyviai patikrinti.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į bylos sudėtingumÄ , advokato kvalifikacijÄ ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

34. IÅ¡ bylos įrodymų visumos nustatyta, kad apeliantas atstovavo atsakovÄ ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), įtariant jį labai didelio narkotinių medžiagų kiekio platinimu. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo paskirtas suėmimas 3 mėnesiams. Apeliantas teikė praÅ¡ymus dėl kardomosios priemonės atsakovui pakeitimo, dalyvavo byloje teisme nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės atsakovui pakeitimo Å¡velnesne kardomÄ jÄ priemone.

IÅ¡ advokato orderio Å¡aknelių matyti, kad apeliantas vyko susitikti su atsakovu 6 kartus. IÅ¡ R. B. skambučių iÅ¡klotinės matyti, kad ne kartÄ apeliantas kalbėjo telefonu su atsakovu, trukmė įvairi – nuo 18 sekundžių iki 919 sekundžių (apytiksliai 15 min.) Taip pat apeliantas teikė konsultacijas atsakovo tėvams ir sugyventinei, rengė praÅ¡ymus ir atsakovo artimųjų vardu, pateikta rengtų 13 praÅ¡ymų. PraÅ¡ymai nedidelės apimties, nuo poros pastraipų iki 2 puslapių.

Apeliantas atstovavo atsakovÄ , gaunant iÅ¡ AB Swedbank atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju viena iÅ¡ esminių aplinkybių, jog atsakovui buvo pakeista kardomoji priemonė-suėmimas Å¡velnesne kardomÄ ja priemone – atsakovas buvo paleistas į laisvę, Å¡is klausimas buvo sprendžiamas teisme pagal prokurorės pareiÅ¡kimÄ .

35. Pažymėtina, kad atsakovas neigia, jog gavo visas ataskaitoje nurodytas paslaugas, todėl apeliantas galėjo pateikti į bylÄ papildomus įrodymus apie teiktas ginčijamas paslaugas. Pvz., nėra pateikta duomenų, kad apeliantas atsakovo artimiesiems teikė konsultacijas, kiek ir kokios trukmės konsultacijų suteikė.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumÄ â€“ atstovavimo mastÄ , advokato kvalifikacijÄ ir patirtį, pasiektÄ rezultatÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Å¡alių sudaryta atstovavimo sutartis yra vartojimo sutartis; nėra duomenų, jog advokatas iki sutarties su klientu pasiraÅ¡ymo atskleidė klientui visas sutarties sÄ lygas ir informavo klientÄ â€“ atsakovÄ apie atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas dydį, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ ; nėra įrodymų, jog su atsakovu R.

B. buvo susitarta bÅ«tent dėl teisinių paslaugų kainos valandinio 120,00 Eur užmokesčio plius PVM; atsakovui nebuvo pateikta susipažinti ataskaita apie apelianto suteiktas paslaugas; nepakanka įrodymų apie suteiktų paslaugų trukmę), pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 12 571,38 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ atstovavimo sutartį yra neprotingai didelis ir pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir teisingas atlygis apeliantui už jo atliktų veiksmų kiekį ir pobÅ«dį yra 6000,00 Eur, kuriuos jis gavo iÅ¡ atsakovo motinos V.

B. (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutarties pagrindu. Manytina, jog Å¡i suma nepaneigia advokato teisės gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Dėl skundžiamo sprendimo apraÅ¡omosios dalies neteisingai nurodytų ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimų 37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje, darydamas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu, santraukÄ , iÅ¡kreipė ieÅ¡kovo pasisakymus, nurodydamas aplinkybes, kurios nebuvo pasakytos ir kurios neatitinka tiesos.

Teigia, kad teismo nurodytas sakinys apraÅ¡omojoje skundžiamo sprendimo dalyje: „Bendra visa sumokėta suma už atstovavimÄ buvo 16 000 Eur“, – neatitinka tikrovės ir turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ teismo sprendimo. Apeliantas pažymi, kad taip nebuvo pasakyta ir kad toks teiginys yra visiÅ¡kai neatitinkantis tiesos, nes už teisines paslaugas (atsakovo atstovavimÄ ) iÅ¡ atsakovo tėvo ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių (vasario mėn.) gavo 2000,00 Eur, vėliau (kovo mėn.) iÅ¡ motinos 4000,00 Eur, viso 6000,00 Eur.

IeÅ¡kovas neteigė, kad už atstovavimÄ iÅ¡ atsakovo tėvų yra gavęs 16000,00 Eur, kaip nurodo teismas.

38. Atsakovas nesutinka su apelianto reikalavimu dėl teismo motyvų paÅ¡alinimo iÅ¡ teismo sprendimo, nes tam nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Atsakovas Å¡iÄ informacijÄ pateikė atsiliepime ir jos neatkartos. Faktas, kad atsakovo tėvai perdavė apeliantui 16 000,00 Eur, yra patvirtintas. IeÅ¡kovas neginčija 6000,00 Eur perdavimo, 10 000,00 Eur perdavimo klausimas yra ikiteisminio tyrimo dalykas. Taigi, pateikta informacija dėl 16 000,00 Eur perdavimo apeliantui yra tikrovę atitinkanti, tačiau piniginių lėšų paskirtis yra Å¡alių ginčas, kuris bus iÅ¡spręstas ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra jokio pagrindo Å¡alinti nurodytos informacijos iÅ¡ teismo sprendimo.

39. Teismo sprendimÄ pagal CPK 270 straipsnio 1 dalį sudaro įžanginė, apraÅ¡omoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, o tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodomas galimai neteisingas sakinys yra nurodytas skundžiamo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje, o ne motyvuojamojoje. ApraÅ¡omojoje sprendimo dalyje turi bÅ«ti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame teismo sprendime Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimų santrauka, kaip to reikalauja CPK nuostatos, yra iÅ¡dėstyta. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė pastabas, o iÅ¡ sprendimo apraÅ¡omosios dalies Å¡alinti nurodytÄ sakinį nėra pagrindo, nes nesukelia jokių teisinių padarinių. Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimo rezoliucinė yra aiÅ¡kinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste.

41. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 42. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo, teisingai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti arba naikinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

44. Atsakovas R. B. praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pridėjo įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å . atsakovui R. B. 800,00 (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė