2022-06-28 Nr. BB-4441-1-01-1-46264-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Daivos Pranytės – Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2022-06-28 Nr. BB-4441-1-01-1-46264-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Žemesnės instancijos teismų sprendimai, anot kasatoriaus, grįsti prielaidomis, kurių teismai ne tik, kad nepašalino, bet vertino jo nenaudai ir taip padarė esminius BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Taip pat teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tendencingai vertino nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir dėl to padarė klaidingą išvadą dėl jo dalyvavimo plėšime.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3290/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46264-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Daivos Pranytės – Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Žemesnės instancijos teismų sprendimai, anot kasatoriaus, grįsti prielaidomis, kurių teismai ne tik, kad nepašalino, bet vertino jo nenaudai ir taip padarė esminius BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Taip pat teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tendencingai vertino nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir dėl to padarė klaidingą išvadą dėl jo dalyvavimo plėšime.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nors kasatorius teigia, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimai nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, tačiau šių teiginių nepagrindžia teisiniais argumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie teisės taikymo klaidas ir bylą peržiūrėti kasacine tvarka. Kaip matyti iš skundo turinio, kasatorius kritikuoja žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų (liudytojų parodymai, specialisto išvada) vertinimą, ginčija teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Pateikdamas savą bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimą, kasatorius teigia, kad jis plėšime nedalyvavo ir iš kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas.
Atrankos kolegija pažymi, kad tokie deklaratyvūs, faktinio pobūdžio teiginiai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir tai nėra trečioji teismo instancija faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimui ir įrodymų vertinimui. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde prašoma panaikinus žemesnės instancijos teismų sprendimus priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau tokio sprendimo galimybė kasacinės instancijos teisme nėra numatyta.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad tokio turinio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė - Zalieckienė
Albinas Antanaitis