2020-09-09 Nr. AB-16211-3-61-3-02076-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-513-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02076-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui advokatui A. T. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš advokato A. T. 742 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde pareikšėjas paaiškino, kad jis turtinę žalą patyrė dėl to, kad dėl advokato aplaidaus neiveikimo, netinkamai atliktų funkcijų jis buvo priverstas atsiimti ieškinį civilinėje byloje ir prašyti ją nutraukti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai ir pareikšėjui išašikino, kad jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 bei 17 straipsnius administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pažymėdamas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu, teimas nurodė, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas aiškiai nustato atskirų Lietuvos advokatūros sprendimų ir veiksmų ar neveikimo apskundimą Vilniaus apygardos teismui, t. y. bendrosios kompetencijos teismui.

Įvertinęs skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, taismas sprendė, jog pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų advokato A. T. veiksmų. Teismas pažymėjo, kad advokatas – tai asmuo, teikiantis teisines paslaugas sutartiniais pagrindais ir jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka nei į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžiamą sritį, o yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgęs į tai, teimas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas K. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios isntancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad dėl advokato neveikimo jis patyrė skriaudą, kurią vertina 720 Eur ir reikalauja šią sumą priteisti iš adokato A. T..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė pareiškėjo skundą priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Adminsitracinio teismo kompetencija nustatyta ABTĮ 17 straipsnyje, kurime nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis) (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Skundo pirmosios isntancijos teismui ir atskirojo skundo turinys patvirtina, kad pareikšėjas žalą (turtinę ir neturtinę) kildina iš advokato A. T. profesinės veiklos, atstovaujant pareiškėjui civilinėje byloje.

Lietuvos Respublikos viešojo adminsitravimo įstatytmo 2 straipsnio 4 dalyje viešojo administravimo subjektas apibrėžiamas kaip valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Advokatūros įstatyme įtvirtinta, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 3 d.). Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad advokatas, vykdydamas savo profesinę veiklą, neatlieka viešojo adminsitravimo funkcijų ir tokių įgaliojimų neturi, todėl žalos, kildinamos iš advokato veiklos, jam teikiant teisines paslaugas, atlyginimo klausimas nepatenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį ir į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas adminsitracinio teismo kompetencijos ribas.

Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia civilinio pobūdžio ginčą dėl advokato civilinės atsakomybės, kuris nagrinėtinas bendrosios kompentencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žaliminė