2025-12-03 Nr. AB-21781-3-61-3-08343-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2460-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08343-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3; 13.4; 13.7; 13.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV Steel Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV Steel Group“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „MV Steel Group“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1AE-158 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2021 m. lapkričio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM320101M (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Mokestinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, tačiau iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Muitinės departamentas skundo iš naujo neišnagrinėjo, o tik atliko formalius matematinius skaičiavimus, remdamasis viename iš Ataskaitos priedų nurodytais duomenimis.

2.2. Sprendime susiklosčiusi situacija interpretuota netinkamai: jeigu Komisija visa apimtimi panaikino Muitinės departamento sprendimą ir grąžino pareiškėjo skundą Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo, tai šį skundą Muitinės departamentas ir turėjo nagrinėti visa apimtimi, o ne apsiriboti formalia nuoroda į Komisijos sprendimą.

2.3. Atsakovas nepagrįstai, iš naujo nenagrinėdamas pareiškėjo skundo, bet faktiškai jį atmesdamas, nenurodė jokių tokio atmetimo motyvų, argumentuodamas vien tuo, kad motyvai jau buvo išdėstyti įsiteisėjusiame Komisijos sprendime. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas tinkamas pareiškėjo veiklos tyrimas, nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir neįrodytos privalomos muitų taikymo sąlygos.

2.4. Ginčo mokestinis patikrinimas, kiek tai susiję su pareiškėjo importuotų prekių kilmės nustatymu, iš esmės apsiribojo Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) pateiktos informacijos analize ir jos vertinimu. Tačiau OLAF ataskaitoje esantys duomenys buvo prieštaringi: iš pateiktos OLAF ataskaitos formuluočių, pareiškėjo manymu, nėra galimybės nustatyti, apie kokias prekes joje kalbama (žaliavas ar galutinį produktą), koks yra nurodytų prekių santykis su pareiškėju, taip pat nėra galimybių nustatyti, apie kurią (kurioje valstybėje esančią) tiekėjo kontroliuojamą gamyklą rašoma OLAF ataskaitoje ir kuri iš joje nurodytų gamyklų šiuo atveju „yra kontroliuojama muitinės“. Esant tokioms esminėms neaiškioms aplinkybėms, pasikliauti vien OLAF ataskaitoje pateiktais duomenimis nebuvo galima, todėl Sprendimo argumentai, jog OLAF duomenyse jokių prieštaravimų ar neaiškumų nebuvo nustatyta ir dėl to nebuvo pagrindo tikrinti OLAF ataskaitos duomenų, yra nepagrįsti.

2.5. Visų pareiškėjo į Lietuvos Respubliką importuotų prekių kilmę patvirtina galiojantys sertifikatai. Jų tikrumas nėra paneigtas, jie yra galiojantys ir nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjo importuotų prekių kilme. Prekių kilmę taip pat patvirtina ir 2021 m. spalio 13 d. Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ išduota deklaracija „Letter of declaration“, todėl minėtos Taivano bendrovės Taivane vykdytas žaliavos perdirbimo procesas sudaro pagrindą pripažinti Taivaną prekių kilmės šalimi. Mokestiniuose ginčuose mokesčių administratoriui (muitinei) nepakanka formaliai pagrįsti savo sprendimo ir perkelti mokesčių mokėtojui (importuotojui) įrodinėjimo pareigą, t. y. pareigą paneigti mokesčių administratoriaus išvadas ar prielaidas; mokesčių administratorius privalo pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis, siekdamas objektyviai nustatyti faktus.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. Komisija sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius tikrąją ginčo prekių kilmę, nepripažinęs Taivano kilmės, pagrįstai nustatė remdamasis OLAF pranešime pateikta informacija. Mokesčių administratoriui nepateikta įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį, kuris turi tiesioginės reikšmės, pripažįstant šių prekių kilmės pasikeitimą. Komisijos vertinimu, OLAF pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju negalėjo remtis vien OLAF pateikta informacija ir turėjo atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Komisijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, taigi jame suformuluotos išvados tapo privalomos tiek pareiškėjui, tiek ir mokesčių administratoriui

4.2. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad esminę reikšmę turėjo tik Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje Muitinės departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimas buvo panaikintas, o pareiškėjo skundas perduotas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Tiek ikiteisminių ginčus nagrinėjančių institucijų, tiek ir teismų sprendimų rezoliucinėse dalyse nėra įvardijami atitinkamų sprendimų priėmimo motyvai, kurie išdėstomi sprendimų aprašomosiose dalyse. Kartu sprendimo panaikinimas ir skundo grąžinimas nagrinėti pakartotinai, atsakovo vertinimu, nereiškė, kad visi panaikintame Muitinės departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendime išdėstyti motyvai buvo neteisingi.

4.3. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija konstatavo, jog ginčo prekių pripažinimas Kinijos kilmės prekėmis buvo teisingas ir pagrįstas, tačiau būtina pašalinti neaiškumus, susijusius su ginčo prekių svoriu ir galimu šių neatitikimų poveikiu mokestinės nepriemokos dydžiui, Muitinės departamentas skundžiamu Sprendimu pakeitė Ataskaitą ir perskaičiavo mokestinę nepriemoką.

4.4. Pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl deklaruotos Taivano kilmės ginčo prekėms nepripažinimo ir šioms prekėms pritaikytos Kinijos kilmės teisingumo atmestini tais pačiais pagrindais ir motyvais, kurie išdėstyti Komisijos sprendime ir Ataskaitoje. Muitinės departamentas, vykdydamas Komisijos sprendime išdėstytus įpareigojimus, pakartotinai patikrino Ataskaita įregistruotos mokestinės nepriemokos teisingumą ir, nustatęs prieštaravimus, mokestinę nepriemoką perskaičiavo.

4.5. Atsakovo manymu, pareiškėjas apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais apie skundžiamo Sprendimo nepagrįstumą, tačiau jokių alternatyvių skaičiavimų, paneigiančių apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, nepateikė, todėl Sprendimu apskaičiuota mokestinė nepriemoka yra teisinga.

5. Muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Muitinė atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1. Remiantis 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2013) 11 straipsnio 1 dalimi, baigus tyrimą parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados, įskaitant OLAF rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi, o vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės administraciniuose ar teisminiuose procesuose, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę.

6.2. Remiantis Reglamento Nr. 883/2013 nuostatomis, pagrįstai galima vertinti, kad OLAF pranešimas yra vienas iš įrodymų šaltinių. Šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę dėl antidempingo muitų ir importo PVM apskaičiavimo. Muitinė, remdamasi OLAF pranešime pateiktais objektyviais duomenimis, Ataskaitoje konstatavo, kad „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Kinija, o ginčo prekės nebuvo apdorotos tiek, kad, remiantis Taivano kilmės taisyklėmis ir ES kilmės taisyklėmis, būtų pakeista Kinijos kilmė. OLAF pranešime nurodoma, kad Taivano muitinė informavo, jog pagal jos duomenis „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ deklaravo, kad prekės yra Kinijos kilmės, t. y. gaminiai buvo eksportuojami iš muitinės kontroliuojamos gamyklos kaip Kinijos kilmės gaminiai. Vadinasi, prekės nebuvo apdorotos tiek, kad, remiantis Taivano kilmės taisyklėmis, būtų pakeista Kinijos kilmė. Palyginus Taivano ir ES kilmės taisykles, matyti, jog gaminiai taip pat neatitiko ES kilmės taisyklių kriterijų, todėl laikytini Kinijos kilmės pagal ES teisės nuostatas ir jų atžvilgiu turi būti sumokėti antidempingo muitai.

6.3. Muitinė detaliai išanalizavo OLAF pranešime išdėstytą informaciją. Remiantis Taivano muitinės pateikta informacija, nustatyta, kad bendrovės „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ gaminiai buvo eksportuojami kaip Kinijos kilmės gaminiai, t. y. pats eksportuotojas „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ deklaracijose nurodė Kinijos kilmę.

6.4. Pagal medžiagą nėra galimybės nustatyti, kokiu lygiu buvo apdorotos prekės, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad prekės buvo apdorotos tiek, kad, remiantis Taivano kilmės taisyklėmis, būtų pakeista Kinijos kilmė.

6.5. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį (daugiau nei 35 proc.), kuris turi tiesioginę teisinę reikšmę, pripažįstant prekių kilmės pasikeitimą. Iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF informacija pateikta remiantis Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis. Pastarieji bei Lietuvos muitinės surinkti duomenys patvirtina, kad bendrovės „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Kinija, todėl papildomai mokėtinas antidempingo muitas ir importo PVM pareiškėjui buvo apskaičiuoti pagrįstai. Padaryta išvada, kad ginčo prekės yra Kinijos kilmės, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuota ir įregistruota mokestinė nepriemoka.

7. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo šias aplinkybes:

7.1. Nors atsakovai šioje byloje teigė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys ginčo prekių kilmę, o pareiškėjo pateikti bendrieji kilmės sertifikatai nėra tinkamas įrodymas, tačiau, pareiškėjo teigimu, paties atsakovo (Muitinės) atstovai konsultuoja pareiškėjo atstovus raštu ir nurodo, kad būtent nelengvatinių prekių kilmė įrodinėjama bendrosios kilmės sertifikatais. Be to, atsakovo akcentuojamame Europos Komisijos parengtame Nelengvatinės kilmės vadove nelengvatinių prekių atveju įrodymais pripažįstami ne tik konkrečios formos sertifikatai, bet ir kiti įrodymai, t. y. taikomas „laisvų įrodymų principas“.

7.2. Tiek Ataskaitoje, tiek ir Sprendime dėstoma pozicija dėl pareiškėjo pateiktų bendrosios formos kilmės sertifikatų nėra nuosekli: Ataskaitoje teigiama, kad pareiškėjas, deklaruodamas iš tiekėjo importuotas prekes, nepateikė bendrosios formos prekių kilmės sertifikatų; tuo pat metu Ataskaitoje teigiama, kad muitų teisę reglamentuojantys teisės aktai net nenumato prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą. Visų UAB „MV Steel Group“ į Lietuvos Respubliką importuotų prekių kilmę patvirtina galiojantys sertifikatai. UAB „MV Steel Group“ Muitinei pateikė reikiamus sertifikatus visoms su atliekamu patikrinimu susijusioms prekėms: „CERTIFICATE OF ORIGIN“ ir „CERTIFICATE OF PROCESSING“. Minėti kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, visi Muitinei pateikti sertifikatai pasirašyti Taivano kompetentingos institucijos įgalioto atstovo. Sertifikatai vienareikšmiškai patvirtina, kad: 1) UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmės šalis yra Taivanas; arba 2) importuotų prekių kilmės šalis yra Kinija, tačiau Taivane prekės buvo apdorotos / perdirbtos.

7.3. UAB „MV Steel Group“ sertifikatų tikrumas nėra paneigtas, todėl jie yra galiojantys ir nėra jokio pagrindo abejoti UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilme. UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmė nurodyta ne tik sertifikatuose, bet ir kituose Muitinei pateiktuose dokumentuose, pvz., eksportuotojo – Taivano bendrovės „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ – sąskaitose faktūrose („Commercial invoice“), konteinerių sąrašuose („Container list“). Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nevertino ir (ar) nenustatinėjo: tiekėjo „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ importo ir eksporto deklaracijų; ar pareiškėjo importuoti plieno gaminiai visoje apimtyje buvo iš pradžių importuoti iš Kinijos; Taivano bendrovės „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ atliekamo plieno perdirbimo proceso ir jo įtakos kilmės pasikeitimui; ar pareiškėjo importuoto plieno, net jei tarp jo buvo ir Kinijos kilmės plieno, Taivane atliekamas perdirbimas turėjo įtakos kilmės pasikeitimui; neatitikimų tarp pareiškėjo deklaracijose ir administratoriaus turimos informacijos priežasčių.

7.4. Nagrinėjamu atveju, net darant prielaidą, kad žaliavos nebuvo Taivano kilmės, vien Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ Taivane atliekamas pradinių žaliavų perdirbimas turėjo įtakos prekių kilmei. Tiekėjas atliko pradinių žaliavų apdirbimą Taivane esančioje gamykloje, kurios pagrindiniai gamybos procesai apima plieno ritinių apipjovimą, šlifavimą, poliravimą, pjaustymą į tam tikrus ilgius, paplovimą, plėvelės klijavimą / PE padengimą, pakavimą ir kitus su plienu apdirbimu susijusius procesus. Šias aplinkybes papildomai patvirtina 2021 m. spalio 13 d. Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ išduota deklaracija „Letter of declaration“ (šis dokumentas taip pat buvo pateiktas Muitinei). Taigi, vien Taivano bendrovės „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ Taivane vykdytas žaliavos perdirbimo procesas sudaro pagrindą pripažinti Taivaną prekių kilmės šalimi.

7.5. Mokestinis patikrinimas tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo importuotų prekių kilmės nustatymu, iš esmės apsiribojo OLAF pateiktos informacijos analize ir jos vertinimu. Tuo tarpu pareiškėjas ginčo prekių kilmę grindė galiojančiais sertifikatais, įvairių įrodymų visuma. Atsakovai, nepateikdami jokių objektyvių paaiškinimų, nepagrįstai neigė pareiškėjo įrodinėjamą prekių kilmę, o šį neigimą motyvavo vien tik OLAF ataskaita, kurios išvados yra prieštaringos, jose gausu neatitikimų, kurių paaiškinti ar pagrįsti atsakovai negali.

8. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose Muitinė nurodė šiuos argumentus:

8.1. Pareiškėjas importavo nelengvatinės kilmės prekes. Todėl tokių prekių nelengvatinę kilmę reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso 59–63 straipsnių nuostatos, o nelengvatinės kilmės įrodymų taikymo sritį apibrėžia Sąjungos muitinės kodekso 61 straipsnis. Atliekamo patikrinimo metu pareiškėjas deklaruotų prekių kilmei pagrįsti Muitinei pateikė bendrosios kilmės sertifikatus. Tai patvirtina ir Ataskaitoje užfiksuoti tikrinimo duomenys.

8.2. Lengvatinę kilmę įrodantys dokumentai nenaudojami įrodant nelengvatinę kilmę. Todėl šiuo atveju, pareiškėjui importavus nelengvatinės kilmės prekes, kilmės sertifikatai, naudotini patvirtinti lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę, jokios įrodomosios galios nelengvatinei prekių kilmei patvirtinti neturi, nes jų pateikimas nėra numatytas.

8.3. A formos kilmės sertifikatai, kaip tai numato 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 74 straipsnis, išduodami ir teikiami lengvatinei prekių kilmei pagrįsti. Klaidinga bendrosios formos kilmės sertifikatus įvardinti A formos kilmės sertifikatais.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MV Steel Group“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė šias aplinkybes:

10.1. Muitinė 2021 m. lapkričio 17 d. Ataskaitoje nusprendė: keisti pareiškėjo UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Taivano (TW) į Kinijos (CN) ir preferencijos kodą iš 120 į 100; taikyti prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 3 priede, galutinio antidempingo muito tarifą – 25,3 proc., kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede; perskaičiuoti importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, galutinį antidempingo muitą (A30) ir importo PVM (B00) pagal Ataskaitos 3 priedo duomenis; apskaičiuoti mokesčių nepriemoką – 112 294 Eur antidempingo muito (A30) ir 36 699 Eur PVM (B00) pagal muitinės deklaracijas, nurodytas Ataskaitos 3 priede; apskaičiuoti muito delspinigius, kaip nurodyta Ataskaitos 1 priede; skirti bendrovei 20 proc. baudą – 29 799,00 Eur už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą, kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede.

10.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės Ataskaita, 2021 m. gruodžio 17 d. Muitinės departamentui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Ataskaitą, nes Muitinė nepagrįstai atsisakė pripažinti deklaruotą prekių kilmę ir nepaneigė pateiktų kilmės sertifikatų, kurie įrodo importuotų prekių perdirbimą Taivane, todėl, pareiškėjo teigimu, prekės yra Taivano kilmės.

10.3. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. kovo 2 d. sprendimu konstatavo, kad Muitinė pagrįstai pripažino pareiškėją skolininku ir įregistravo mokestinę nepriemoką, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Ataskaitą ir nusprendė patvirtinti Muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. Ataskaitą, o pareiškėjo skundą atmesti.

10.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimu, 2022 m. kovo 28 d. Komisijai pateikė skundą ir prašė panaikinti Muitinės departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimą bei Muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. Ataskaitą.

10.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 2-80 (7-58/2022) konstatavo, kad Muitinė pagrįstai nepripažino pareiškėjo deklaruotų prekių Taivano kilmės, vadovavosi OLAF pranešime pateikta informacija, kurioje išdėstyta susisteminta iš Taivano muitinės gauta informacija, kad tiekėjo „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ (kuris visuose eksporto į ES dokumentuose ginčo prekes deklaravo kaip Kinijos kilmės) iš Taivano į Lietuvą eksportuotų ginčo prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Kinija. Nustačiusi Muitinės Ataskaitos 2 priede nurodytų konteinerių prekių svorių neatitikimus OLAF pranešimo duomenims šiuose konteineriuose: Nr. APZU3171618, Nr. MAGU2424208, Nr. DFSU1833160, Nr. MAGU2487274, Nr. MEDU3840390, Nr. EITU0185150, Nr. DRYU2657018, Nr. EITU0529770, Nr. TEMU3865826, Nr. CSLU2377568, Nr. FCIU5468139, Nr. FCIU5968999, Nr. TEMU3475900, Nr. TRHU2744314, Nr. MAGU2280754, Nr. TRHU1236068, Nr. CSNU1412039, Nr. CSNU1039877, ir atsižvelgusi į šias aplinkybes, turinčias įtakos mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimui, Komisija panaikino Muitinės departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir įpareigojo Muitinės departamentą šiuo klausimu atlikti detalią Ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumo analizę.

10.6. Muitinės departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimu pakeitė Muitinės Ataskaitos rezoliucinės dalies 4.1.1 papunktį, t. y. nustatė, kad UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 3 priede, deklaruota prekių kilmė keičiasi iš Taivano (TW) į Kinijos (CN), o preferencijos kodas – iš 120 į 100; taikė prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 3 priede, galutinio antidempingo muito tarifą – 25,3 proc., kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede; perskaičiavo UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, galutinį antidempingo muitą (A30) ir importo PVM (B00) pagal Ataskaitos 3 priedo duomenis; apskaičiavo mokesčių nepriemoką – 85 426 Eur antidempingo muito (A30) ir 30 951 Eur PVM (B00) pagal muitinės deklaracijas, nurodytas Ataskaitos 3 priede; pakeitė Muitinės Ataskaitos rezoliucinės dalies 4.1.3 papunktį, t. y. skyrė UAB „MV Steel Group“ 20 proc. baudą (894) – 23 276 Eur už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą, kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede; patvirtino likusią Muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. Ataskaitos dalį.

11. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjas kelia abejones dėl OLAF pranešimo, tačiau jokių nei vidinių, nei išorinių šio dokumento informacijos trūkumų ar neatitikimų nenurodė. Tuo tarpu Ataskaitoje (jos prieduose) detaliai nurodyti duomenys, kuriais rėmėsi Muitinė. OLAF pranešimo ir jo priedų turinys (įskaitant konteinerių numerius) buvo prieinamas pareiškėjui, jis nenurodė, kad būtų neatitikimų tarp šių duomenų ir duomenų, nurodytų Ataskaitoje. Pareiškėjo teikiami duomenys ir dokumentai (pardavėjo deklaracija apie prekių apdirbimą) nepaneigia, bet labiau patvirtina aplinkybę, kad pirminė prekių kilmė buvo ne Taivanas. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Muitinė nepagrįstai OLAF pranešimu rėmėsi kaip įrodymu, nustatydama prievolę, atmestinas.

12. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. patikrinimo metu, Muitinei paprašius pagrįsti ginčo prekių deklaruotą Taivano kilmę, pateikė bendrosios formos Kaohsiung Yuan miesto prekybos rūmų ir Naujųjų prekybos rūmų išduotus kilmės ir apdirbimo sertifikatus, kurių dalyje patvirtinama, kad šiuose sertifikatuose nurodytų prekių kilmės šalis yra Kinija, jos buvo apdirbtos Taivane, o likusioje dalyje pateiktų bendrosios formos kilmės sertifikatų nurodyta, kad šiuose sertifikatuose nurodytų prekių kilmės šalis yra Taivanas (Ataskaitos 6 psl.). Muitinės Ataskaitoje detaliai išanalizuota minėtuose sertifikatuose pateikta prekes identifikuojanti informacija (prekių aprašymas, rūšis, apdirbimas, svoris, pakuočių skaičius, rūšis ir kt.) ir ji palyginta su importuotų prekių įsigijimo sąskaitose pateiktais duomenimis; padaryta išvada, kad iš bendrosios kilmės sertifikatuose esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kurios prekės siuntoje yra Kinijos kilmės ir tik apdirbtos Taivane, o kurios yra Taivano kilmės.

13. Pareiškėjo pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys importuotų ginčo prekių kilmę. ES teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą (Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos), kaip kilmės įrodymą numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras. Prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą nenumatyta.

14. Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 58 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai pagal specialią nelengvatinio importo tvarką tam tikriems produktams numatyta naudoti šio reglamento 57 straipsnyje numatytą kilmės sertifikatą, tokia tvarka turi būti taikoma su sąlyga, kad yra parengta administracinio bendradarbiavimo procedūra (nebent pagal tą tvarką nustatyta kitaip). ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Taivanu nėra parengusi. Kilmės sertifikatai naudojami esant tam tikroms sąlygoms, kurios užtikrina veiksmingą muitinės kontrolę. Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą (Sąjungos muitinės kodeksas, Įgyvendinimo reglamentas ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos), kaip kilmės įrodymą numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras. Prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatus (taip pat ir apdirbimo sertifikatus) nenumatyta. Muitinės ir Muitinės departamento pozicija šiuo klausimu, skirtingai nei teigia pareiškėjas, yra nuosekli. Be to, bendrosios formos kilmės ir apdirbimo sertifikatai Muitinei buvo pateikti tik patikrinimo metu. Pareiškėjo pateikti bendrosios formos sertifikatai yra deklaratyvaus pobūdžio – nėra aišku, kokiais kriterijais (taisyklėmis) vadovaujantis ir kokios procedūros tikslais kilmės šalimi nurodytas Taivanas, t. y. toks patvirtinimas atspindi subjektyvią prielaidą apie kilmės šalį.

15. Apibendrinęs teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti kilmės sertifikatai prieštaringi, nuosekliai nedera su kontekstiniais duomenimis, todėl šiuos įrodymus teismas vertino kritiškai. Muitinė, neturėdama nustatytų bendradarbiavimo procedūrų su Taivanu, neturėjo pareigos rinkti informaciją iš Taivano muitinės apie pareiškėjo importuojamas prekes.

16. Dėl 2021 m. spalio 13 d. Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ išduotos deklaracijos, kaip dokumento, įrodančio, jog Taivane vykdytas žaliavos perdirbimo procesas sudaro pagrindą pripažinti Taivaną prekių kilmės šalimi, teismas pasisakė, kad šioje deklaracijoje nurodyta, kad įmonė „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ apdirbo žemiau nurodytose sąskaitose faktūrose nurodytus gaminius (taip pat nurodyti konteineriai, kuriais šie gaminiai / prekės įvežtos į ES muitų teritoriją) Taivane, atliekant jų šlifavimą, suraižymą, pjaustymą, padengimą plėvele ir supakavimą. Skirtingai nei teigė pareiškėjas, šioje deklaracijoje nenurodyta, kad minėti gaminiai yra Taivano kilmės, t. y. iš pateiktos informacijos negalima padaryti jokios išvados apie apdirbimo apimtis. Antra, šis dokumentas sudarytas ir pateiktas jau prasidėjus patikrinimui. Trečia, jis iš dalies patvirtina, kad pirminė prekių kilmės vieta yra ne Taivane, nes kalbama tik apie apdirbimą, o ne gamybą.

17. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju turėjo galimybes bendrauti ir bendradarbiauti su savo kontrahentu ir galėjo paneigti esmines aplinkybes, kuriomis rėmėsi Muitinė, t. y. kad prekės eksportui deklaruotos kaip Kinijos kilmės, tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė. Taip pat, nors pareiškėjas rėmėsi aplinkybe, kad prekės ar dalis prekių buvo perdirbtos Taivane tam tikra apimtimi, kuri sudarytų pagrindą pasikeisti kilmės šaliai, jokių su tokia apimtimi ir konkrečiomis gamybos aplinkybėmis susijusių įrodymų nepateikė. Taigi, nors pareiškėjas savo skundą grindė teiginiu, kad prekės (dalis jų) buvo apdorotos Taivane tokia apimtimi, kad būtų pakeista prekių kilmės vieta, objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti jis nepateikė. Todėl pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį, kuris turi tiesioginę teisinę reikšmę, pripažįstant prekių kilmės pasikeitimą. Muitinė neturėjo pareigos rinkti informacijos iš Taivano institucijų.

18. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pažymėjo, kad mokesčių administratorius tikrąją ginčo prekių kilmę pagrįstai nustatė remdamasis OLAF pranešime pateikta informacija. OLAF pranešime išdėstyta susisteminta iš Taivano muitinės gauta informacija leidžia tvirtinti, kad tiekėjo „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų ginčo prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Kinija. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį, kuris turi tiesioginės reikšmės, pripažįstant šių prekių kilmės pasikeitimą. OLAF pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, o pareiškėjo pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai ir deklaracija apie perdirbimą turi vidinių ir išorinių prieštaravimų, todėl Muitinė pagrįstai rėmėsi OLAF pateikta informacija.

19. Muitinės departamentas skundžiamame Sprendime iš tiesų dėl prekių kilmės pasisakė pateikdamas nuorodą į Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl prekių kilmės. Iš byloje esančio Komisijos sprendimo matyti, kad jame aiškiai ir detaliai pasisakyta dėl prekių kilmės. Nėra ginčo, kad Komisijos sprendimas buvo žinomas pareiškėjui, todėl laikytina, kad esminiai argumentai, kodėl Muitinės departamentas laikė, kad prekių kilmės šalis yra Kinija, jam buvo žinomi. Todėl nėra pagrindo Muitinės departamento Sprendimo laikyti nemotyvuotu.

III. 20. Pareiškėjas UAB „MV Steel Group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų pareiškėjo naudai.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Muitinės departamentas Sprendime nenurodė jokių skundo atmetimo motyvų, apsiribodamas argumentu, kad motyvai jau buvo išdėstyti įsiteisėjusiame Komisijos sprendime. Toks Sprendimas yra nemotyvuotas ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

21.2. Muitinės departamentas nepagrįstai atsisakė iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo argumentus, teigdamas, kad šie klausimai jau yra išnagrinėti ir įsiteisėję Komisijos sprendimu. Tokia pozicija prieštarauja tinkamo proceso ir teisės į teisminę gynybą principams.

21.3. Regionų administracinis teismas nepagrįstai pritarė Muitinės departamento pozicijai, kad OLAF ataskaita (pranešimas) yra pakankamas ir vienintelis pagrindas nustatyti prekių kilmę. Tai prieštarauja nusistovėjusiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikai, pagal kurią OLAF ataskaitos nelaikytinos prima facie įrodymais.

21.4. Pagal Reglamentą Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, OLAF ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais, tačiau joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės, o jų įrodomoji vertė yra tokia pati kaip nacionalinės administracijos inspektorių parengtų administracinių ataskaitų. Tai reiškia, kad nacionalinės institucijos privalo atlikti savarankišką tyrimą, atsižvelgdamos į OLAF pateiktą informaciją, o ne aklai ja pasikliauti.

21.5. Šioje byloje OLAF ataskaitoje pateikti duomenys buvo prieštaringi ir neaiškūs. Pareiškėjas nuosekliai nurodė, kad iš ataskaitos formuluotės nebuvo galimybės nustatyti, ar kalbama apie žaliavas, ar apie galutinį produktą, koks yra nurodytų prekių santykis su pareiškėju, taip pat nebuvo galimybių identifikuoti, kuri tiekėjo kontroliuojama gamykla minima ataskaitoje ir kuri iš nurodytų gamyklų yra „kontroliuojama muitinės“. Tokios esminės, neaiškios aplinkybės turėjo lemti Muitinės departamento pareigą atlikti išsamų patikrinimą ir surinkti papildomus įrodymus, siekiant pašalinti prieštaravimus ir objektyviai nustatyti faktus. Tačiau Muitinės departamentas to nepadarė, apsiribodamas vien OLAF pateiktos informacijos analize ir jos vertinimu.

21.6. OLAF ataskaitoje nėra pridėta pirminių šaltinių ar originalių dokumentų, kurie leistų patikrinti joje pateiktų duomenų tikrumą ir patikimumą. Tai apriboja pareiškėjo galimybes efektyviai ginčyti Ataskaitos išvadas ir pažeidžia jo teisę į sąžiningą procesą.

21.7. Muitinės departamento neveikimas ir nepagrįstas pasitikėjimas prieštaringa OLAF ataskaita pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią mokesčių administratorių pagrįsti apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią, kad sprendimai būtų grindžiami objektyviais duomenimis (faktais).

21.8. Regionų administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai ir tiekėjo deklaracija apie žaliavos apdirbimą Taivane nėra laikytini pakankamais įrodymais prekių kilmei patvirtinti. Ši išvada prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek nusistovėjusiai teismų praktikai ir bylos faktinėms aplinkybėms.

21.9. Bendrosios formos kilmės sertifikatai ir „Letter of Declaration“, atsižvelgiant į jų turinį, operacijų pobūdį, yra pakankami rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia Taivane atliktą esminį perdirbimą ir kilmės pasikeitimą. Muitinė ir teismas, neprašę papildomų paaiškinimų ir neįrodę dokumentų netikrumo, neturi teisinio pagrindo laikyti šių įrodymų nepakankamais.

21.10. Tiek Muitinės Ataskaitoje, tiek Muitinės departamento pozicija dėl pareiškėjo pateiktų bendrosios formos kilmės sertifikatų nėra nuosekli: Ataskaitoje teigiama, kad pareiškėjas, deklaruodamas iš tiekėjo importuotas prekes, nepateikė bendrosios formos prekių kilmės sertifikatų; Ataskaitoje taip pat teigiama, kad muitų teisę reglamentuojantys teisės aktai net nenumato prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą.

21.11. Visų UAB „MV Steel Group“ į Lietuvos Respubliką importuotų prekių kilmę patvirtina galiojantys sertifikatai. UAB „MV Steel Group“ Muitinei pateikė reikiamus sertifikatus visoms su atliekamu patikrinimu susijusioms prekėms: „CERTIFICATE OF ORIGIN“ ir „CERTIFICATE OF PROCESSING“. Minėti kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, visi Muitinei pateikti sertifikatai pasirašyti Taivano kompetentingos institucijos įgalioto atstovo. Sertifikatai vienareikšmiškai patvirtina, kad: 1) UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmės šalis yra Taivanas; arba, kad 2) importuotų prekių kilmės šalis yra Kinija, tačiau Taivane prekės buvo apdorotos / perdirbtos. UAB „MV Steel Group“ sertifikatų tikrumas nėra paneigtas, todėl jie yra galiojantys, ir nėra jokio pagrindo abejoti UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilme.

21.12. UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmė nurodyta ne tik sertifikatuose, bet ir kituose Muitinei pateiktuose dokumentuose, pvz., eksportuotojo Taivano bendrovės „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ sąskaitose faktūrose („Commercial invoice“), konteinerių sąrašuose („Container list“).

21.13. Šiuo atveju nebuvo atliktas tinkamas pareiškėjo veiklos tyrimas, nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės bei neįrodytos privalomos muitų taikymo sąlygos. Buvo ignoruojama teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė dėl mokesčių administratoriaus pareigos atlikti savarankišką tyrimą atsižvelgiant į OLAF nustatytas aplinkybes ir objektyviais ir neabejotinais duomenimis nustatyti muitų taikymo sąlygas bei įrodyti ginčo prekių kilmę.

21.14. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nevertino ir nenustatinėjo esminių aplinkybių, kurios yra būtinos objektyviam prekių kilmės nustatymui. Tai apima, bet neapsiriboja, tiekėjo importo ir eksporto deklaracijų analize, plieno gaminių importo iš Kinijos apimties nustatymu, Taivano bendrovės atlikto perdirbimo poveikio kilmės pasikeitimui įvertinimu, ir neatitikimų tarp pareiškėjo deklaracijose nurodytų duomenų ir administratoriaus turimos informacijos priežasčių išaiškinimu. Šių aplinkybių ignoravimas rodo nepakankamą ir formalų tyrimą, kuris neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Šioje byloje atsakovai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, reikalaudami iš jo paneigti Muitinės išvadas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas pažeidžia teisingumo ir protingumo principus bei riboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

22. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Muitinės departamentas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

23.1. OLAF pateiktame 2021 m. liepos 21 d. pranešime Nr. OCM(2021) 21606 tyrimo byloje Nr. OC/2020/0259/B3 (toliau – ir OLAF pranešimas) nurodyta, kad ginčo prekės buvo eksportuojamos iš šių prekių pardavėjui – Taivano įmonei „Yuen Chang Stainless Steel“ priklausančios gamyklos. Taivano muitinė reikalauja, kad jos kontroliuojamos gamyklos, eksportuojančios nerūdijančio plieno ritinius į Europos Sąjungą, deklaruotų šias prekes pagal B9 muitinės procedūrą ir nurodytų eksportuojamų prekių kilmę. OLAF pranešime konstatuojama, kad, remiantis Taivano muitinės duomenimis, minėta Taivano įmonė eksportuojamas prekes deklaravo KLR kilmės, todėl laikytina, kad šios prekės nebuvo atitinkamai apdorotos tiek, kad, remiantis Taivano kilmės taisyklėmis, pasikeistų KLR kilmė.

23.2. Pareiškėjas Muitinei nėra pateikęs įrodymų apie galimą ginčo prekių apdirbimą ar pakeitimą tokiu būdu, dėl ko prekės galimai įgijo Taivano kilmę.

23.3. Prekių kilmę įrodančių dokumentų pateikimas ginčo prekių atžvilgiu nėra numatytas, o bendrosios formos kilmės sertifikatai, kuriais remiasi pareiškėjas, buvo pateikti ne ginčo prekių muitinio įforminimo metu, o tik pradėjus mokestinį patikrinimą. Taigi, pareiškėjo pateikti kilmės sertifikatai neturi ir neturėjo jokios įtakos nustatinėjant nelengvatinę ginčo prekių kilmę.

23.4. OLAF pranešime jokių prieštaravimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta. Iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF pareigūnai, surašydami ataskaitą, rėmėsi būtent Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis, todėl Muitinės departamentas neturi jokio pagrindo abejoti šių duomenų pagrįstumu ir teisingumu.

23.5. Atsižvelgiant į tai, jog Europos Sąjunga nėra parengusi atitinkamų administracinio bendradarbiavimo procedūrų su Taivanu, kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, todėl tokie dokumentai negali būti siunčiami ir patikrinimui į minėtą valstybę.

23.6. Muitinės departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog Muitinės departamentas Sprendimu, pakartotinai išnagrinėjęs skundą dėl Muitinės Ataskaitos, savo Sprendimo tariamai nemotyvavo ir rėmėsi tik Komisijos sprendimo nuostatomis, akcentuoja, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato draudimo centriniam mokesčių administratoriui savo sprendime remtis kitų ikiteisminių ar teisminių institucijų įsiteisėjusiais sprendimais. Tai nereiškia, kad tokie centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai nėra skundžiami pilna apimtimi. Be to, Muitinės departamentas Sprendime aiškiai pasisakė, kad pritaria pirmiau minėto Komisijos sprendimo išvadoms, todėl šių išvadų perrašymas Muitinės departamento Sprendime nebuvo nei būtinas, nei tikslingas.

23.7. Muitinės departamentas Sprendimu, iš dalies pakeisdamas Muitinės Ataskaitą, detaliai išdėstė importo mokesčių apskaičiavimo teisinius ir faktinius pagrindus ir jos prieduose pateikė išsamius suvestinius duomenis. Pareiškėjas jokių alternatyvių skaičiavimų dėl įregistruotos skolos teisingumo nepateikė, todėl laikytina, kad mokestinė nepriemoka apskaičiuota teisingai.

24. Muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Muitinė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF informacija pateikta remiantis Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis. Pastarieji, kartu su Lietuvos muitinės surinktais duomenimis, patvirtina, kad Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Kinija, todėl papildomai mokėtinas antidempingo muitas ir importo PVM pareiškėjui buvo apskaičiuoti pagrįstai.

25.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pateikti kilmės sertifikatai prieštaringi, nuosekliai nedera su kontekstiniais duomenimis. Muitinė, neturėdama nustatytų bendradarbiavimo procedūrų su Taivanu, neturėjo pareigos rinkti informaciją iš Taivano muitinės apie pareiškėjo importuojamas prekes.

25.3. Mokesčių administratorius tikrąją ginčo prekių kilmę pagrįstai nustatė remdamasis OLAF pranešime pateikta informacija. OLAF pranešime išdėstyta susisteminta iš Taivano muitinės gauta informacija leidžia tvirtinti, kad tiekėjo „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų ginčo prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Kinija. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį, kuris turi tiesioginės reikšmės, pripažįstant šių prekių kilmės pasikeitimą. OLAF pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, tuo tarpu pareiškėjo pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai ir deklaracija apie perdirbimą turi vidinių ir išorinių prieštaravimų, todėl Muitinė pagrįstai rėmėsi OLAF pateikta informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui apskaičiuotų antidempingo muitų, importo PVM bei su šiais mokesčiais susijusių sumų teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Regionų administracinis teismas pareiškėjos UAB „MV Steel Group“ skundą atmetė konstatavęs, kad Muitinės ir Muitinės departamento išvados dėl ginčo prekių kilmės pagrįstos ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, jog ginčo prekės pagrįstai pripažintos Kinijos kilmės, kadangi OLAF pranešime, remiantis oficialiais Taivano muitinės duomenimis, konstatuota, jog eksportuotojas „Yuen Chang Stainless Steel Co., Ltd“ šias prekes deklaravo kaip Kinijos kilmės, o pareiškėja nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Pareiškėjos pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai bei deklaracija apie prekių apdirbimą Taivane buvo įvertinti kritiškai, nes jie tarpusavyje prieštarauja, neleidžia aiškiai identifikuoti konkrečių prekių kilmės, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia esminio perdirbimo, kuris pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas galėtų lemti kilmės pasikeitimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjunga nėra nustačiusi administracinio bendradarbiavimo procedūros su Taivanu nelengvatinės kilmės patikrinimo srityje, todėl bendrosios formos kilmės sertifikatai negali būti laikomi pakankamais ir patikimais nelengvatinės kilmės įrodymais. Be to, pareiškėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos – nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ginčo prekės Taivane buvo apdorotos tokia apimtimi, kad būtų pagrindas laikyti jas Taivano kilmės, ir nepaneigė OLAF pranešime bei Muitinės ataskaitoje nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas taip pat atmetė argumentus dėl Muitinės departamento sprendimo nemotyvavimo, nurodydamas, jog sprendime pagrįstai remtasi Mokestinių ginčų komisijos išvadomis, kurios pareiškėjai buvo žinomos, o sprendimo motyvai laikytini pakankamais ir aiškiais.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas formaliai pritarė Muitinės departamento pozicijai, tinkamai neištyrė bylos aplinkybių ir neįvertino ginčo iš esmės. Apelianto nuomone, Muitinės departamentas, vykdydamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, neįvykdė pareigos iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą ir ginčijamą sprendimą priėmė jo iš esmės nemotyvuodamas, tik formaliai remdamasis Komisijos išvadomis, taip pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas ir atsakovai nepagrįstai suabsoliutino OLAF pranešimo įrodomąją reikšmę, nors pagal ESTT ir LVAT praktiką OLAF ataskaitos nėra prima facie įrodymai ir turi būti vertinamos kartu su kitais duomenimis, atlikus savarankišką nacionalinių institucijų tyrimą, ypač kai pateikta informacija yra prieštaringa ar neaiški. Pareiškėjo vertinimu, byloje nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus prekių kilmės nustatymas, neįvertintos esminės aplinkybės dėl faktinio prekių perdirbimo pobūdžio ir apimties Taivane, nors jo pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai, tiekėjo deklaracija ir kiti dokumentai, jo nuomone, patvirtina esminį perdirbimą ir sudaro pagrindą konstatuoti kilmės pasikeitimą. Be to, apeliantas teigia, kad atsakovai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nors pareiga pagrįsti antidempingo muitų taikymą ir prekių kilmę tenka mokesčių administratoriui, todėl buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir teisės į teisminę gynybą principai.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

31. Pareiškėjas UAB „MV Steel Group“ apeliaciniame skunde teigia, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) surinkta informacija negali būti laikoma pakankamu ir patikimu įrodymu byloje, nes esą OLAF ataskaita neturi privalomos teisinės galios nacionalinėms institucijoms ir jos duomenys turi būti papildomai patikrinti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. OLAF tyrimo medžiaga, kuria rėmėsi Muitinės departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju buvo gauta pagal OLAF bylą Nr. OC/2020/0259/B3 dėl galimo neteisingo nerūdijančio plieno gaminių kilmės deklaravimo. Ši OLAF ataskaita nėra savaime teisiškai įpareigojanti, tačiau joje pateikiamos faktinės aplinkybės ir surinkti duomenys, kuriuos mokesčių (muitinės) administratorius turi teisę panaudoti atlikdamas pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius. LVAT praktikoje pažymėta, kad reikalauti iš mokesčių administratoriaus atskirai patikrinti kiekvieną OLAF ataskaitoje nurodytą duomenį būtų neprotinga ir nesuderinama su veiksmingo administravimo principu, jeigu OLAF ataskaitos informacija yra pakankama bei objektyviai patvirtina reikšmingas bylos aplinkybes. Tik tais atvejais, kai OLAF pateikti duomenys yra prieštaringi ar kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, muitinės institucija privalo imtis papildomų tikrinimo veiksmų (2016 m. rugsėjo 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016).

32. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas gavo iš OLAF išsamią informaciją apie tai, kad pareiškėjo importuotos prekės (nerūdijančio plieno gaminiai) faktiškai yra Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės, nors importo deklaracijose buvo nurodyta kita kilmės šalis. Kaip matyti iš minėto OLAF pranešimo priedų, Taivano muitinė pateikė ir būtinus duomenis apie importuotų ginčo prekių sąsajas su iš Taivano eksportuojamomis prekėmis, t. y. nurodė eksporto deklaracijų datas ir numerius, taip pat konteinerių ir laivų, kuriuose buvo gabenamos eksportuojamos prekės, numerius, pavadinimus ir šių prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodus. OLAF surinkti duomenys atskleidė, jog pareiškėjo pateikti kilmės dokumentai gali būti neautentiški arba gauti nesilaikant nustatytos tvarkos (pvz., prekės buvo tik pervežtos per tarpines šalis, neatlikus pakankamo perdirbimo). Pažymėtina, kad minėta OLAF ataskaita buvo parengta bendradarbiaujant su atitinkamomis užsienio šalių institucijomis ir joje nenustatyta jokių tarpusavyje prieštaraujančių duomenų, galinčių kelti abejonę dėl jos išvadų pagrįstumo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių OLAF informacijos trūkumų ar klaidų, o abstrakčios deklaracijos apie galimą duomenų nepatikimumą nepaneigia ataskaitos turinio.

33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis OLAF tyrimo rezultatais, elgėsi teisėtai. OLAF ataskaitoje nustatytos faktinės aplinkybės (t. y. tikroji prekių kilmė) buvo pakankamai išsamios ir patvirtintos lydimąja medžiaga, todėl muitinės institucijai nebuvo pagrindo abejoti šios informacijos teisingumu. Priešingai nei teigia apeliantas, muitinė neturėjo pareigos papildomai dubliuoti OLAF atlikto tyrimo ar kiekvieno duomens dar kartą tikrinti nacionaliniais veiksmais, kadangi OLAF pateikta informacija nuosekliai ir visapusiškai patvirtino pažeidimo mechanizmą (neteisėtą prekių kilmės pakeitimą). Tik tuo atveju, jei OLAF pranešime būtų buvę akivaizdžių spragų ar prieštaravimų, muitinė privalėtų atlikti papildomą tyrimą pati. Nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta – OLAF informacija yra nuosekli, objektyvi ir patikima, todėl tiek Departamentas, tiek teismas turėjo teisėtą pagrindą ja vadovautis priimdami sprendimus.

34. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo argumentai, esą OLAF ataskaita neturi jokios teisinės galios, nepaneigia galimybės minėtą ataskaitą vertinti įrodymų visumos kontekste. Kaip yra nurodęs LVAT, pati OLAF išvada formaliai nėra privaloma, tačiau ja nustatytos faktinės aplinkybės negali būti ignoruojamos vien dėl tokio ataskaitos statuso. Šioje byloje OLAF pateikti duomenys integruoti į muitinės patikrinimo medžiagą ir buvo įvertinti kartu su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo OLAF ataskaitos turinį ir padarė motyvuotą išvadą, jog nenustatyta jokių prieštaravimų ar abejonių, galinčių kvestionuoti OLAF informacijos teisingumą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl OLAF duomenų tariamo nepatikimumo yra nepagrįsti ir atmestini.

35. Pareiškėjas taip pat ginčija muitinės sprendimą nepripažinti pateiktų kilmės sertifikatų (išduotų trečiosios šalies institucijų) teisinės galios ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kilmės nustatymo taisykles. Apelianto teigimu, kilmės sertifikatai esą patvirtina, kad prekės nėra KLR kilmės, todėl muitinė privalėjusi jais vadovautis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus.

36. Visų pirma pažymėtina, kad prekių kilmės nustatymui taikytinos Sąjungos muitinės kodekso (Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) nuostatos. Šio kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prekės, visiškai gautos vienoje šalyje, laikomos tos šalies kilmės, o 2 dalyje – kad prekės, kurių gamyboje dalyvavo daugiau nei viena šalis, kilę iš tos šalies, kurioje buvo atliktas paskutinis esminis ir ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimas, dėl kurio pagaminamas naujas produktas arba kuris reprezentuoja svarbų gamybos etapą. Detalizuodamas šias nuostatas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 31 straipsnyje išvardija atvejus, kas laikytina „visiškai gautomis“ prekėmis (pvz., mineralų išgavimas, derliaus nuėmimas, gyvų gyvūnų auginimas, medžiagų perdirbimas iš atliekų ir pan.). Akivaizdu, jog nagrinėjamo ginčo objektu esantys pramoniniai metalo gaminiai nepatenka į „visiškai gautų“ produktų kategoriją – jie nėra natūraliai išgauti ar pagaminti tik vienos šalies ištekliais, o jų gamybos grandinė apima daugiau nei vieną valstybę. Todėl šių prekių kilmė turi būti nustatoma vadovaujantis minėto 60 straipsnio 2 dalimi, t. y. identifikuojant šalį, kurioje atliktas paskutinis esminis perdirbimas.

37. Taikant minėtą kriterijų, būtina atskirti, ar konkrečioje trečiojoje šalyje atliktos operacijos buvo pakankamos suteikti naują kilmę, ar viso labo laikytinos minimaliomis, nesuteikiančiomis kilmės. Deleguotojo reglamento 2015/2446 34 straipsnyje (kuris detalizuoja Sąjungos muitinės kodekso 60 str. 2 d.) išvardyti minimalūs apdorojimo ar perdirbimo veiksmai, kurie nelaikomi esminiu perdirbimu kilmės nustatymo tikslu. Tokioms minimalioms operacijoms priskiriamas, be kita ko, prekių paruošimas parduoti, rūšiavimas, perpakavimas, paprastas surinkimas, ženklinimas ir pan.

38. Apeliantas savo poziciją grindžia prekės kilmės sertifikatais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti kilmės sertifikatai prieštaringi, nuosekliai nedera su kontekstiniais duomenimis, todėl šiuos įrodymus teismas vertina kritiškai. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

39. Visų pirma, pareiškėjas apeliaciniame skunde nekritikuoja konkrečių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo aspektų, išskyrus bendro pobūdžio teiginius dėl OLAF duomenų ir sertifikatų. Teismas savo sprendime aiškiai išdėstė motyvus, kodėl atmeta pareiškėjo poziciją: dėl OLAF informacijos pakankamumo, sertifikatų nepatikimumo ir atlikto perdirbimo nepakankamumo prekių kilmei pakeisti. Apeliantas nepateikė jokių prieštaraujančių įrodymų, galinčių sukelti abejones dėl šių teismo motyvų.

40. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių pakankamų įrodymų, galinčių paneigti muitinės nustatytą faktą dėl ginčo prekių kilmės iš Kinijos. Kaip minėta, vieninteliai pareiškėjo įrodymai buvo kilmės sertifikatai, kurių patikimumas pagrįstai sukėlė abejonių ir buvo paneigtas OLAF surinkta informacija. Pareiškėjas, būdamas verslo subjektas, veikiantis tarptautinės prekybos srityje, turėjo pareigą užtikrinti teisingą prekių kilmės deklaravimą ir prireikus galėjo pateikti papildomus duomenis (pvz., gamybos proceso dokumentus, faktinių perdirbimo operacijų aprašymus, medžiagų kilmės įrodymus ir pan.), kurie patvirtintų jo deklaruotą kilmę. Vis dėlto bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas nepasinaudojo šia galimybe – nei muitinės tikrinimo metu, nei nagrinėjant mokestinį ginčą jis nepateikė jokių papildomų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prekės tikrai buvo pakankamai perdirbtos minėtoje tarpinėje šalyje ir tapo tos šalies kilmės.

41. Kaip teisingai pažymėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų ar įrodymų, galinčių paneigti nustatytas aplinkybes. Jo pasirinktas veikimo modelis (prekių tiekimas per tarpininkaujančias įmones ir galimai fiktyvų kilmės nustatymo schemą) neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai deklaruojant prekių kilmę bei prisiimti su tuo susijusią riziką. Būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti galimybę pasinaudoti preferencine tarifo lengvata, kai kyla ginčas dėl prekių kilmės. Ši pareiga tiesiogiai įtvirtinta ir teismų praktikoje – LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad jei atlikus kilmės sertifikatų patikrinimą nepavyksta patvirtinti deklaruotos kilmės, pareiga įrodyti, jog prekėms vis dėlto taikytina lengvatinė kilmės statuso suteikiama muitų lengvata, tenka muitinės skolininkui (importuotojui) (2016 m. rugsėjo 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokios pareigos neįvykdė – nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie paneigtų OLAF tyrimo išvadą dėl tikrosios prekių kilmės.

42. Byloje įrodyta, kad pareiškėjo importuoti nerūdijančio plieno gaminiai į deklaruotą tarpinę šalį (nurodytą kilmės sertifikatuose) pateko jau pagaminti KLR ir toje tarpinėje šalyje geriausiu atveju buvo atliekami nesudėtingi papildomi veiksmai (pvz., perpakavimas, etikečių pakeitimas ar pan.), kurie negali būti laikomi esminiu perdirbimu. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, kad minėtoje tarpinėje šalyje būtų vykęs pilnas plieno gaminių pagaminimo procesas ar atliktos kokios nors sudėtingos gamybinės operacijos, galinčios suteikti naują kilmę. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog prekės įgijo tos trečiosios šalies kilmę – priešingai, visa turima informacija patvirtina, kad prekės išlaikė Kinijos kilmę, nes Kinijoje buvo atliktas pagrindinis jų pagaminimo etapas.

43. Dėl apelianto argumentų, kad Muitinės departamentas rėmėsi Komisijos išvadomis, teismas pažymi, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato draudimo centriniam mokesčių administratoriui savo sprendime remtis kitų ikiteisminių ar teisminių institucijų įsiteisėjusiais sprendimais. Tai, taip pat nereiškia, kad tokie centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai nėra skundžiami pilna apimtimi.

44. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

45. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV Steel Group“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan