f4e690ca-6627-4e51-8aa6-84f5c9f3d2a9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

TVIRTINUBaudžiamoji byla Nr. M1-316-870/2013Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00538-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Jolantai Vainorienei, dalyvaujant prokurorei R. N.,gynėjui advokatui Simui A. J., nukentėjusiosioms Jelenai A. G., M. B.,vertėjui G. R.,nedalyvaujant kaltinamajam V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, vedusio, pensininko, 7 klasių iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, kaltinamo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straispnio 1 dalyje, n u s t a t ė : V. G. dėl įgytos silpnaprotystės sindromo – nepatikslinta demencija, negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas: grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2012 m. kovo 15 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieÅ¡ žmonÄ â€“ JelenÄ A.

G., t. y. sugriebęs pastarajai už chalato, kumščiu suduodamas nukentėjusiajai vienÄ kartÄ Ä¯ kairės akies sritį bei vienÄ kartÄ Ä¯ kairės pusės krÅ«ties sritį, nukentėjusiajai Jelenai A. G. sukėlė fizinį skausmÄ . Taip pat jis, 2012 m. kovo 15 d., apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ M. B., t. y. paėmęs peilį, juo užsimojo ir pasakęs “tuoj dursiu tau juo ir liksi čia gulėti”, mėgino jai įdurti į pilvÄ ir tai buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Byloje yra duomenys, kad dėl psichikos bÅ«senos V.

G. negali dalyvauti teisme ir negali būti apklausiamas (b. l. 78-80).Padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d., 140 str. l d., įrodo:Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad kaltę pripažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona J. A., dukra M. B. ir anūku Aleksandru. Namuose rimtų konfliktų niekada nebūdavo. Barasi kaip ir visose šeimose. Konfliktai dažniausiai kyla dėl buitinių priežasčių. 2012-03-15 apie 18:00 val. kai buvo namuose, susiginčijo su žmona Jelena.

Neatsimena dėl ko susiginčijo. Žmona pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl netinkamo elgesio. Supyko, nes ji buvo neteisi. Sudavė jai vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ . Pataikė į kairės akies sritį. Sudavė jai vienÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinės sritį. Supranta, kad žmonai sukėlė fizinį skausmÄ . Dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi. 2012-03-15 apie 19:00 val. kai namo grįžo dukra, ji pamatė ant motinos, t.y. jo žmonos veido mėlynę. Mėlynė buvo po akimi.

Žmona pasakė dukrai, kad jis jai sudavė. Dukra pradėjo rėkti. Tuo metu jis buvo virtuvėje. Dukra taip pat atėjusi į virtuvę rėkė, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ tuo, kad jis sudavė motinai. Suprato, kad blogai pasielgė, bet dukra vis tiek priekaiÅ¡tavo. Jį iÅ¡vedė iÅ¡ kantrybės. Supykęs paėmė nuo spintelės peilį ir pasakė, kad ji užsičiauptų. Ji nesiliovė Å¡aukti. Tada pasakė jai, kad tuoj Å¡iuo peiliu, kurį laikė deÅ¡inėje rankoje, jÄ pripjaus, kad ji užsičiauptų.

Neketino įgyvendinti savo žodžių. Kalbėjo nerimtai. Supranta, kad žmogus gali suprasti ir rimtai priimti tokius žodžius, ypač, jei peilis rankoje. Ji išėjo iÅ¡ virtuvės. Peilį jis padėjo ant stalo. Neketino nieko nuskriausti, sužaloti ar užmuÅ¡ti. Norėjo, kad jį paliktų ramybėje. Supranta, kad pasielgė blogai, kad iÅ¡gÄ sdino dukrÄ . Kai viskas vyko, anÅ«kas buvo namuose, bet jis buvo kitame kambaryje, o jis su dukra ginčijosi virtuvėje. Jis nematė to, kas vyksta ir mano, kad negirdėjo kÄ jis kalbėjo dukrai.

Tuo metu, kai sudavė žmonai, anÅ«ko namuose nebuvo. Labai galisi, kad pasielgė blogai. Pasižada daugiau niekada neskriausti namiÅ¡kių, jų atsipraÅ¡yti. Nori su jais susitaikyti. 2012-03-19 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildė, kad įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ esmę suprato, dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas neprisipažįsta. Gyvena Architektų g. 126-60, Vilniuje, su žmona J. A., dukra M. B. ir anÅ«ku Aleksandru. Namuose rimtų konfliktų niekada nebÅ«davo. Alkoholį vartoja.

Geria alų ir ne kiekvienÄ dienÄ . Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, nuo alkoholizmo nesigydė. Priklausomybės nuo alkoholio neturi. Niekada nevarė dukros Marijos iÅ¡ namų. Namuose konfliktų nekelia. 2012-03-15 apie 17:00 val. virtuvėje namuose buvo kilęs ginčas su žmona Jelena. Dėl ko kilo ginčas neatsimena. Žmonos nemušė. IÅ¡ kur pas žmonÄ mėlynės nežino. Nematė jokių mėlynių. Su dukra nesiginčijo. Jai negrasino. Jos nevarė iÅ¡ namų. Neatsimena, kad bÅ«tų atvažiavusi policija.

Neatsimena, kad buvo pristatytas į komisariatÄ . Neatsimena, kad bÅ«tų sulaikytas. Problemų su atmintimi neturėjo. Penktadienį atsiprašė žmonos. Dėl ko atsiprašė, neatsimena. Kokius parodymus davė penktadienį, neatsimena. Parodymų nekeičia (b.l. 52, 54).Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji Jelena A. G. paaiÅ¡kino, kad V. G. yra jos vyras. Vyras grįžo namo iÅ¡gėręs ir pradėjo priekabiauti. Jis norėjo suvalgyti anÅ«ko sausainius, ji paklausė, kam valgai vaiko saldumynus.

Jis iÅ¡ karto trenkė į akį, įvyko susistumdymas. Kai vakare dukra grįžo į namus, pamatė jai po akimi mėlynę, pamatė mėlynas rankas, paklausė, kas atsitiko, ji jai viskÄ papasakojo. Dukra paklausė tėvo, kÄ jis daro. O vyras visada bara dukrÄ Ä¯vairiais žodžiais, visada varo jÄ lauk, kad ji neturi teisės gyventi Å¡iame bute, įvairiais žodžiais pravardžiuoja. Ant virtuvinio stalo stovėjo stovas su peiliais, jis patį didžiausiÄ peilį griebė, ji tik iÅ¡girdo, kaip dukra jÄ paÅ¡aukė, įbėgo į virtuvę, o jis griebęs peilį vos nesmeigė jai peiliu, ji spėjo pasitraukti, kad nesužalotų, dėl to policija ir buvo iÅ¡kviesta.

Policijai atvykus jis jau ramiai gulėjo, sakė, kad nieko nedarė, nekaltas, klausinėjo, kur jį pasiima. Jis grasino dukrÄ nužudyti. Kokių tik žodžių jis ant dukters nesakė. Kovo 15 d., 17 val. vyras prieÅ¡ jÄ panaudojo smurtÄ , o vakare dukrÄ grasino nužudyti. Jis griebė peilį ir jeigu dukra nebÅ«tų pasitraukusi, jis bÅ«tų jai dÅ«ręs peiliu. Jis sakė, kad tuoj nudurs peiliu ir ji liks gulėti.Nukentėjusioji Jelena A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su vyru Vasilij.

Vasilij be saiko vartoja alkoholį, nuolat kelia triukÅ¡mÄ . Ginčai kyla be priežasties. 2012-03-15, apie 17:00 val., kai su Vasilij buvo namuose, pastarojo paparašė, kad jis neimtų nuo virtuvės stalo sausainių, kurie buvo skirti vaikui. Vasilij jos nepaklausė ir sausainius suvalgė. Jie gyvena varganai ir Vasilij už paskutinius pinigus pirktus sausainius suvalgė. Ji sugėdino Vasilij, pasakė, kad jam turėtų bÅ«ti gėda. Vasilij pradėjo rėkti, sakė, kad namuose darys kÄ nori. Virtuvėje Vasilij stvėrė jÄ už chalato ir patraukė į save.

Stvėrė deÅ¡ine ranka. Po to jis deÅ¡ine ranka, kumščiu, sudavė jai į veidÄ . Pataikė į kairę akį. Pajuto fizinį skausmÄ . Po to Vasilij nuėjo į kambarį, prieÅ¡ nueidamas deÅ¡ine ranka antrÄ kartÄ sudavė į krÅ«tinės sritį. Liko mėlynė. Jautė fizinį skausmÄ . Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. 2012-03-15 apie 19:00 val. namo grįžo dukra Marija. Pamačiusi, kad po jos akimi yra mėlynė, paklausė kas atsitiko. Ji dukrai pasakė, kad sumušė tėvas.

Dukra nuėjo į virtuvę. BÅ«dama kambaryje girdėjo kaip Marija virtuvėje klausė tėvo už kÄ jis jÄ sumušė. Girdėjo kaip jį gėdino. Tada iÅ¡girdo dukros Å¡auksmÄ . Ä®bėgusi į kambarį dukra pasakė, kad tėvas puolė jÄ peiliu. Ji to įvykio nematė. Dukra iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡girdęs, kad dukra skambina į policijÄ , Vasilij nuėjo į savo kambarį ir atigulė. Vasilij peilį, kuriuo grasino, padėjo atgal. Jis neturi, kur gyventi. Butas nuosavybės teise priklauso jai.

Vasilij nesigydė psichiatrinėse ligoninėse. Nesigydė nuo alkoholizmo. Ji nenori taikytis su Vasilij. PraÅ¡o jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 22-23).Teismo posėdyje nukentėjusioji M. B. paaiÅ¡kino, kad V. G. yra jos tėvas. Po darbo grįžo namo ir pamatė pas mamÄ ant veido ir rankų mėlynes, paskui ji jai parodė ir ant krÅ«tinės mėlynę. Nuėjo pasikalbėti su tėvu. Jis nuėjo į virtuvę, ji jam iÅ¡ paskos. Ji pasakė tėvui, kad eis į nuovadÄ ir paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kad su juo kÄ nors darytų, nes jos kentėti jau nebegali jo smurto ir nervinės įtampos namie.

Ji stovėjo prie Å¡aldytuvo, prie kurio taip pat stovėjo stovas su peiliais. Tėvas priėjo prie stovo, paėmė peilį ir pasakė, kad tuoj įdurs ir ji liks čia gulėti. Grasinimas buvo realus. Nukentėjusioji M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-03-15, apie 19:00 val., grįžo namo. Namuose buvo mama ir tėvas. Pamatė, kad motina sumuÅ¡ta, buvo sumuÅ¡ta kairė motinos akis. Paklausė, kas atsitiko. Mama pasakė, kad dienÄ V. G. sudavė jai vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ dėl to, kad motina jam papriekaiÅ¡tavo.

Tėvas buvo virtuvėje. Ji nuėjo į virtuvę ir tėvui pasakė, kad eis pas apylinkės inspektorių dėl to, kad jis muÅ¡a mamÄ . Jis pasakė, kad iÅ¡varys jÄ iÅ¡ namų. RusiÅ¡kai pasakė: „ kak vjabu sejčas etim nožom, tak i ostaneÅ¡sia zdes ležat“, paėmė nuo spintelės virtuvinį peilį (apie 25 cm geležtė), užsimojo ir norėjo jai suduoti smÅ«gį peiliu į pilvÄ . Ji bandydama iÅ¡vengti smÅ«gį peiliu, atÅ¡oko, nubėgo į savo kambarį ir užsirakino.

Kambaryje iÅ¡kvietė policijÄ . Bute tuo metu buvo jos sÅ«nus Andžej. Tačiau jis minėto konflikto nematė, tik girdėjo. Tėvo grasinimus suprato kaip realius, kadangi jis norėjo jÄ papjauti. Anksčiau tėvas ne kartÄ naudojo fizinį smurtÄ ne tik prieÅ¡ jÄ , bet ir prieÅ¡ motinÄ . Ä®vykio metu 2012-03-15, apie 19:00 val., fiziÅ¡kai nenukentėjo. Buvo iÅ¡sigandusi. Peilį tėvas po to, kai ji iÅ¡kvietė policijÄ , padėjo į vietÄ . Ä® kambarį, kuriame buvo, nesiveržė. Nuėjo į savo kambarį ir atsigulė.

Tėvas buvo blaivas. PraÅ¡o sÅ«naus neapklausinėti ir jo netraumuoti. SÅ«nus konflikto metu buvo kambaryje, o ginčas vyko virtuvėje. Jis nematė to, kad vyko. Tėvas anksčiau psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ir nuo alkoholizmo taip pat nesigydė. Tėvas nuolat kelia namuose ginčus. Be saiko vartoja alkoholį. Po gėrimo prasideda pykčio priepuoliai ir priekabių ieÅ¡kojimas. Jis iÅ¡ nieko gali sukelti ginÄÄ . Nuolat varo jÄ iÅ¡ namų. Butas nuosavybės teise priklauso motinai. Tėvas neturėtų, kur gyventi, jei jam bÅ«tų paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi.

Po įvykio kitÄ dienÄ ant mamos kÅ«no, t. y. ant kairės pusės krÅ«tinės atsirado mėlynė. Motina paaiÅ¡kino, kad tėvas jai sudavė ne vienÄ , o du kartus. VienÄ kartÄ kumščiu į kairę akį, o antrÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinės sritį. Kadangi ji jokių sužalojimų nepatyrė, tai į medikus ir ekspertus nesikreipė. Nesikreipė ir motina. Su tėvu taikytis nenori, nes Å¡is atvejis ne pirmas, tėvas jaučiasi teisus, jis daro namuose kÄ nori, smurtauja. PraÅ¡o jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. (b.l. 19, 20)2012-03-19 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad peilis, paimtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 26-31).2012-03-15 Vilniaus aps.

VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulio N. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2012-03-15 iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS gautas praneÅ¡imas, jog bute, (duomenys neskelbtini), vyksta Å¡eimyninis konfliktas. Atvykus į vietÄ , kreipėsi M. B., kuri parodė, kad V. G., bÅ«damas iÅ¡gėręs apie 17:00 val. užpuolė J. G., sudavęs jai smÅ«gį į veidÄ (J. G. buvo pamuÅ¡ta kairė akis, pamėlynavę), vėliau, apie 21:00 val. V. G., grasindamas peiliu M. B., žadėjo jÄ užmuÅ¡ti.

Smurtas pasireiÅ¡kė tuo, kad tėvas, t. y. V. G., grasindamas peiliu, žadėjo užmuÅ¡ti M. B., smurtavo, panaudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ J. G., keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. (b.l. 10-11)2012-03-19 apžiÅ«ros protokolo duomenimis, stenografuotas 2012-03-15 garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Vilniaus Bendrojo pagalbos centro, iÅ¡ kurio matyti, kad 2012-03-15 d. 21:27 val. adresu (duomenys neskelbtini), moteris kvietė policija dėl to, kad tėvas puolė su peiliu, dienÄ sumušė mamÄ (b. l. 36-40).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-04-03 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-242 nurodyta, kad siekiant objektyviai įvertinti V.

G. psichikos sveikatos bÅ«senÄ bei jo gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gebėjimÄ dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme, negalint iÅ¡ pateiktos medžiagos atmesti galimų atminties sferos sutrikimų ar įgytos silpnaprotystės sindromo, rekomenduojama V. G. paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 70).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos komisijos 2012-08-23 – 2012-11-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78 TPK-190/2012 iÅ¡vadoje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V.

G. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas - nepatikslinta demencija, dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Å iuo metu V. G. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija, dėl psichikos sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. V. G. dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės (iÅ¡reikÅ¡to įgytos silpnaprotystės sindromo) negali atgaminti bei teisingai suvokti reikÅ¡mingų bylai įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, negali bÅ«ti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso dalyviu, todėl jo paaiÅ¡kinimus rekomenduojama vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagÄ .

V. G. rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (b. l. 78-80).Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas I. R. patvirtino savo iÅ¡vadas. Jis paaiÅ¡kino, kad ambulatorinis stebėjimas nuo bendro stebėjimo specializuotoje įstaigoje skiriasi. V. G. siÅ«lo paskirti ambulatorinį stebėjimÄ , jam bÅ«ti ligoninėje vien dėl silpnaprotystės yra netikslinga. Ä®vertinus jo bÅ«klę ekspertizės darymo metu, nenustatyta tokių duomenų, kad jis dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės bÅ«tų pavojingas visuomenei ar keltų potencialų pavojų.

Jo vertinimu, ambulatoriÅ¡kai jį stebint bÅ«tų galima užkirsti keliÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio įvykiams ateityje. Jis siÅ«lo ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, jam reikėtų lankytis laikas nuo laiko pas gydytojÄ , kuris stebėtų jo bÅ«klę, taip pat bÅ«tų bendradarbiavimas su artimaisiais, kurie galėtų informuoti gydytojÄ apie jiems keliamÄ nerimÄ . Jeigu jis taptų irzlus, dirglus, nemiegotų naktimis, bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, sujaudintas, tik atsiradus tokiems signalams, kad jo bÅ«klė ryÅ¡kiai pablogėjusi iÅ¡ karto poliklinikos psichiatras galėtų inicijuoti jo paguldymÄ Ä¯ stacionarÄ .

Jam bet kokiu atveju reikalingas pastovus specialisto, psichiatro stebėjimas, kad bÅ«tų vartojami vaistai ir tada stebėti rezultatÄ . Žinoma, jeigu tai nepadės, elgesys nepagerės, belieka tik stacionarinis gydymas, žiÅ«rėti kokie rezultatai jau po jo. Ekspertizės metu nematė, kad jis keltų pavojų aplinkiniams, su juo pakalbėjo geranoriÅ¡kai, jis nei jo, nei kitų asmenų atžvilgiu nerodė jokio agresyvumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo, be abejo Å¡eima kartu gyvena, kyla kažkokių ar buitinių konfliktų, ar interesų susikirtimų, simpatijų ar antipatijų, visko gali bÅ«ti.

Tam, kad žmogų prieÅ¡ jo valiÄ nukreipti į stacionarÄ , turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kus pagrindas. Patalpinti į stacionarinę įstaigÄ psichiatrinę tik tada, kai žmogus tikrai kelia grėsmę ir tai reikia įrodyti. Jeigu duomenų pakanka, apylinkės psichiatras tÄ padarys tÄ pačiÄ akimirkÄ , kai tik pamatys tÄ Å¾mogų ir įvertins. V. G. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 65), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 66), baustras administracine tvarka (b. l. 60-62), neteistas.Apklaustų nukentėjusųjų parodymai ir teismo iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad V.

G. dėl įgyto silpnaprotystės sindromo – nepatikslintos demencijos negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti veiksmų, padarė aukščiau įvardytas nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-190/2012, kurio išvadose nurodyta, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2012 m. kovo 15 d., konstatuotas įgytos silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Šiuo metu V. G. taip pat konstatuojamas įgytas silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija, dėl psichikos sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. G. dėl savo psichikos sveikatos būklės (išreikšto įgytos silpnaprotystės sindromo) negali atgaminti bei teisingai suvokti reikšmingų bylai įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso dalyviu. Sutinkamai su BK 17 str. nuostatomis, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad V.

G. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 str. nuostatomis, V. G. yra bÅ«tina taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Ä®vertinus tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. G. pats neturi motyvacijos gydytis, padarė įstatymo uždraustas pavojingas visuomenei veikas, jam taikytina BK 98 str. 1 d. 1 p. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Daiktai turintys reikmės veikai tirti: 2012-03-16 iÅ¡ buto, (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo paimtas ir apžiÅ«rėtas bei saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo kambarį perduotas peilis ( b. l. 26-33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 392 str., 393 str. 1 d., 401 str., 403 str., 404 str., teismas n u t a r ė : pripažinti, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl įgytos silpnaprotystės sindromo – nepatikslinta demencija, padarė BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, ir taikyti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus V. G. byloje paskirtÄ procesinę prievartos priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Daiktai turintys reikmės veikai tirti: 2012-03-16 iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtÄ ir apžiÅ«rėtÄ bei saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo kambarį perduotÄ peilį, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Virginija Liudvinavičienė