2021-02-17 Nr. AB-3638-3-64-3-01670-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-409-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01670-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko 2019 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 40-TE-319 „Dėl G. Š. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2019 m. birželio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-10 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio G. Š. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėjas ne tik padarė nusikalstamą veiką dėl kurios yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau taip pat tokiais pačiais nusikalstamais veiksmais (analogiška veika) pažemino pareigūno vardą.

2.2. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo tarnybinių pareigų atlikimo, priešingai, buvo skiriamas atlikti tiesiogines tarnybines funkcijas, naudojosi tarnybiniu ginklu, transporto priemone, kitomis priemonėmis, kurios skiriamos atliekant tarnybines funkcijas.

2.3. Ikiteisminio tyrimo eigoje Šiaulių AVPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu, kurio eigoje pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo tarnybinių pareigų atlikimo. Pareiškėjo tarnybiniai įgaliojimai nebuvo sustabdyti, buvo leista naudotis tarnybiniu ginklu ir kitomis priemonėmis, atlikti tiesiogines pavestas funkcijas. Tarnybinis patikrinimas nebuvo užbaigtas, o buvo sustabdytas, kadangi pareiškėjo veiksmais padaryta nusikalstama veika tarnybiniu pobūdžiu vertinami veiksmai buvo analogiški, kadangi nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su aplinkybėmis dėl tarnybinio nusižengimo, tai yra pareigūno vardo pažeminimas kaip tyčinė veika sudėtinė nusikalstamos veikos dalis – pasireiškianti tyčia ir veikimu, nepaisant to, kad ši aplinkybė nurodyta kaltinime bei teismo sprendime.

2.4. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika ir jos objektyvieji bei subjektyvieji požymiai visiškai apima Išvadoje nurodomus pareigūno priesaikos sulaužymo, diskreditavimo bei pareigūno vardo pažeminimo požymius.

2.5. Pareigūno vardo pažeminimo sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio požymius, o būtent tai, jog veika padaroma dėl kaltės, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ir kartu yra žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Iš to matyti, jog asmens atžvilgiu pritaikius baudžiamąją atsakomybę dėl veikos, kurios požymiai atitinka pareigūno vardo pažeminimo požymius, pakartotinai taikyti atsakomybę dėl tų pačių veiksmų ir tos pačios veikos nėra pagrįsta.

2.6. Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės, neturint galimybės eiti pareigų dėl ligos, kuomet sirgo ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės. Iki sutrinkant sveikatos būklei pareiškėjas buvo darbingas ir, nepaisant atliekamo ikiteisminio tyrimo bei tarnybinio patikrinimo, nebuvo nušalintas nuo tarnybinių pareigų atlikimo, todėl Išvadoje konstatuojamos aplinkybės, jog pareiškėjas turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos kaip pažeminęs pareigūno vardą yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal galiojantį ir pagrįstą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) straipsnį dėl ligos.

2.7. Išvadoje teisingai pažymėta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 40-TE-737 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis tuo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 3 dalimi, todėl nėra galimybės taikyti kito atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo.

2.8. Pareiškėjo kaltė dėl padarytos veikos yra pripažinta, pareiškėjui yra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, kurios požymiai apima pareigūno vardo pažeminimo sąvokos požymius, todėl antrą kartą pareiškėjo atžvilgiu taikyti atsakomybę yra nepagrįsta, t. y. nepagrįsta pripažinti, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

3. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas G. Š., 2018 m. balandžio 7 d., dirbdamas Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, dėl ko 2019 m. kovo 19 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, pažemino pareigūno vardą. Atliekamu ikiteisminiu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ar padarytas tyčinis nusikaltimas. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kaip faktiškai teismo baigiamuoju aktu, pareiškėjas buvo galutinai pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo.

3.2. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo siekiama įvertinti ar pakanka faktinių duomenų pripažinti, kad praeityje įvykusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Išvadoje buvo konstatuota, kad tyčinio nusikaltimo padarymas, dėl ko priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, yra pareigūno vardo pažeminimas.

3.3. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo buvo pradėti tuo metu, kai pareiškėjas nesirgo ir atliko savo tarnybines pareigas. Ikiteisminio tyrimo eigoje ir tarnybinio patikrinimo sustabdymo metu pareiškėjas susirgo ir, pastarajam esant nedarbingam daugiau kaip 120 dienų, t. y. iki 2018 m. gruodžio 18 d., jis 2018 m. gruodžio 19 d., buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kai dar nebuvo priimtas teismo nuosprendis bei nebaigtas tarnybinis patikrinimas.

3.4. Išvadoje akcentuota, kad, jei tarnybinio patikrinimo užbaigimo dieną, kaip ir tarnybinio patikrinimo pradėjimo dieną, pareiškėjo atžvilgiu nebūtų buvęs priimtas Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-737 „Dėl viršilos G. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, jis turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Kadangi pareiškėjas jau buvo atleistas kitais pagrindais, todėl ir buvo priimtas Įsakymas, pripažįstant, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

6.1. Įsakymu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnio 26 dalimi, Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) 27 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas, ėjęs Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 40-TE-737 „Dėl viršilos G. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

6.2. Šiaulių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. liepos 18 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 40-PR1-16-(4.7E) pareiškėjas buvo informuotas, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, jog galimai buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. 2018 m. balandžio 7 d. apie 3 val., pareiškėjas, dirbdamas Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose, Šiauliuose, sustabdęs D. Č. vairuojamą vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinęs ir nustatęs vairuotojo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 451 straipsnio 4 dalyje, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, turėdamas pareigą nustatyta tvarka įforminti teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, o būtent surašyti administracinio nusižengimo protokolą administracinį nusižengimą padariusiam vairuotojui, tyčia to nepadarė ir vėliau galimai priėmė vairuotojo duotą 50 eurų kyšį. Tokiais veiksmais pareiškėjas, nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 punkto ir 61.9 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 punkto, 4.9 punkto, 4.12 punkto, 4.28 punkto, Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 40-V-224 patvirtinto Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme 6.3.1 punkto, 6.3.4 punkto, 6.5 punkto nuostatų, galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto reikalavimus bei galimai pažemino pareigūno vardą.

6.3. 2018 m. liepos 27 d. teikimu Nr. 40-IL-11147-(4.7) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sustabdymo“, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 9 dalimi bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. Įsakymu Nr. IV-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. I-V-885 redakcija), 12 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis kompetentingos institucijos sprendimas. Apie tai, kad patikrinimas buvo sustabdytas, pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. 40-S-24526-(4.7E).

6.4. 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių AVPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-737 „Dėl viršilos G. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu (Vidaus tarnybos statuto redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), pareigūnas G. Š. atleistas iš vidaus tarnybos.

6.5. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-48-519/2019, kurioje nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu buvo kaltinamas pareiškėjas, priėmė nuosprendį – pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjui paskirta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Šis nuosprendis įsiteisėjo.

6.6. Šiaulių AVPK 2019 m. gegužės 29 d. teikimu Nr. 40-11 -771 0-(4.7E) „Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros atnaujinimo“ konstatavo, kad yra priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, todėl, vadovaujantis Aprašo 13 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl G. Š. veiksmų atnaujintas.

6.7. 2019 m. birželio 13 d. tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas, surašius Išvadą, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas, Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 40-TE-737 „Dėl viršilos G. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1381 (galiojanti redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) bei Aprašas (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d.).

8. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjo (statutinio pareigūno) atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą taikytinas Vidaus tarnybos statutas, kurio 72 straipsnyje yra numatyti pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, vienas iš pagrindų – kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 72 str. 1 d. 7 p.). Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pareigūno vardo pažeminimo sąvokos, įtvirtintos Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje.

9. Teismas pabrėžė, kad policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija.

10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, vykdė tarnybines pareigas – buvo valstybės tarnautojas – policijos pareigūnas, Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių 2-ojo būrio vyresnysis patrulis. Pareiškėjas nuteistas už sunkų nusikaltimą – kyšininkavimą, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

12. Teismas išaiškino, kad, net jei pareiškėjo atžvilgiu ir nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar prieš jį nutraukta baudžiamoji byla, tai nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų, kadangi baudžiamojoje byloje pareiškėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste.

13. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Aprašo 31 punktu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog atsakovas negalėjo taikyti kito atleidimo pagrindo iš vidaus tarnybos yra nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus.

16. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Šiaulių AVPK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes ir pateikė teisėtą, teisingą bei pagrįstą teisinį įvertinimą dėl pripažinimo, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 40-TE-319 „Dėl G. Š. veiksmų įvertinimo“.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliantas teigia, kad ginčijamas įsakymas negalėjo būti priimtas, nes prieš tai jis jau buvo atleistas iš tarnybos dėl ligos. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) numatė, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Taigi, tiesiogiai įstatymu yra nustatyta, kad esant pareigūnui atleistam iš vidaus tarnybos gali būti pripažįstama, kad pareigūnas pažemino pareigūno vardą, kai yra įstatymu nustatytos sąlygos. Taigi, šiuo klausimu apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai taikęs įstatymą.

21. Apelianto nuomone jis antrą kartą baudžiamas už padarytą pažeidimą. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012). Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014). Dėl nurodytų motyvų apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis antrą kartą baudžiamas už padarytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad baudžiamojoje byloje pareiškėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste.

22. Teismas primena, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–231/2008; ir kt.).

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, paėmė kyšį dėl to, kad nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, vėliau pareiškėjas buvo nuteistas už kyšininkavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad tokie pareigūno, davusio priesaiką ir esančio atsakingu už įstatymais nustatytos tvarkos apsaugą, veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, yra priešingi uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, o pareiškėjas juos atlikęs pažemino pareigūno vardą. Pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu apeliantas nenuginčijo.

24. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius