2020-11-18 Nr. AB-21732-3-63-3-02740-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2195-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02740-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išmokėti 366 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Administracijos, 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. paštu iš atsakovo Administracijos gavo Administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos G. V. ir vyr. specialistės G. G. pasirašytą 2018 m. lapkričio 2 d. pranešimą Nr. SP61-14180 dėl socialinės paramos paskyrimo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. imtinai – po 122 Eur vienam mėnesiui. Pareiškėja pažymėjo, kad ji socialinės išmokoms paskirtomis išmokėti dienomis nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. dienos ir vėliau, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki šio skundo pateikimo teismui, nuolat lankėsi pašto skyriuje, klausdama dėl nurodytos pašalpos išmokėjimo. Socialinė pašalpa iki šiol jai ir jos nedirbančiai dukrai neišmokėta, todėl pareiškėja darė išvadą, kad tai yra tęstinis ir tyčinis jos teisių į pašalpos išmokėjimą pažeidimas.

3. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki šiol Administracija marina pareiškėją ir jos dukrą badu, privertė gyventi skurde, be maisto. Dėl tokio gyvenimo skurde pareiškėja yra pažeminta šeimos narių, pažįstamų ir visuomenės akyse, negali tenkinti net minimalių poreikių, įsigyti maisto, vaistų, atlikti gydymo procedūrų, sumokėti mokesčių, bylinėjimosi išlaidų, skolų, dėl to jai dar daugiau atsirado skolų, pareiškėja prarado gyvenimo džiaugsmą, ją kamuoja nemiga, fiziniai skausmai. Pareiškėja manė, kad padarytą neturtinę žalą jai turi atlyginti atsakovai solidariai.

4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Administracijos sprendimas Nr. SP1-3069 jai iki šiol nėra įteiktas.

5. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Administracija nurodė, kad pareiškėja pateikė 2018 m. gegužės 29 d. prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-28205: skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Administracija 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-6488 „Dėl prašymo atvykti T. Ž.“ informavo pareiškėją apie būtinybę atvykti į Administraciją atsiimti siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą arba pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje (medicinos dokumentų išrašas, forma Nr. 027/a ar gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kuriose nurodoma, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje; elektroninio nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma ir kt.). Administracija 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-6711 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ informavo pareiškėją, kad sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo bus priimtas, kai pareiškėja atliks visuomenei naudingą veiklą arba pateiks dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėja, ignoruodama aukščiau minėtus Administracijos raštus, neatvyko pasiimti siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir nepateikė dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje.

7. Administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsniu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 31 punktu ir pažymėjo, kad Administracijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ buvo atsisakyta skirti pareiškėjai piniginę socialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukra D. B. tuo metu mokėsi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje, Administracijos 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. SP1-2833 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-07-05 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ pripažinimo netekusiu galios“, Administracijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7823 buvo pripažintas netekusiu galios ir 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-11084 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. socialinė pašalpa bus skirta jos dukrai D. B. ir teikiama nepinigine forma (kortele, skirta pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes, išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus, ir (ar) atsiskaityti už komunalines paslaugas bei telekomunikacijos paslaugų teikimą). Pareiškėjos buvo paprašyta pasirinkti parduotuvę (prekybos centrą) ir pareiškėja informuota, kad neatvykus ir nepasirinkus parduotuvės (prekybos centro), kortelė bus parinkta Administracijos sprendimu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu.

8. Pareiškėja iki nurodyto termino neatvyko į Savivaldybės administraciją, todėl Administracijos 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo teikiama nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę. Administracija 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-12830 „Dėl T. Ž. prašymo“ informavo pareiškėją apie būtinybę atvykti į Administraciją atsiimti pagamintą Maxima kortelę, tačiau iki šiol pareiškėja minėtos kortelės neatsiėmė.

9. Pareiškėja, siekdama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp skundžiamo dokumento ir tariamos žalos atsiradimo, bet ir nepagrindė tariamos žalos dydžio.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Ministerija nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktą, socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimas priskirtas savarankiškajai savivaldybių funkcijai, ginčijamus veiksmus atliko Administracija, todėl teismo sprendimas dėl šios ginčo dalies nedarys įtakos atsakovo Lietuvos valstybės teisėms ir pareigoms, t. y. ji nėra suinteresuotas bylos baigtimi dėl šios ginčo dalies.

12. Ministerija nesutiko su pareiškėjos teiginiais ir reikalavimais dėl žalos atlyginimo ir manė, kad jie yra atmestini, nes yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėja nenurodė, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė jos atžvilgiu, taip pat nepagrindė tariamos žalos, priežastinio ryšio tarp tariamai kilusių neigiamų pasekmių ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai nenurodžius, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kuriais buvo jai padaryta tariama žala, neįmanoma pateikti argumentų šiuo aspektu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp jos nurodomos tariamai patirtos žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo).

13. Pareiškėja teismo posėdžio paaiškino, kad ji neprašė Administracijos jai skirtos pašalpos pinigus pervesti į kortelę, skirtą pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes. Ji neperka prastų maisto produktų Maxima parduotuvėse. Pareiškėjos teigimu, tokiomis kortelėmis naudojasi tik asocialūs asmenys ir ji neims tos kortelės.

II. 14. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs iš esmės dėl Administracijos įpareigojimo išmokėti pareiškėjai 366 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio nuo šios sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, jog Administracija su atsiliepimu teismui 2019 m. sausio 16 d. pateikė visus sprendime minėtus raštus (sprendimus), pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka jų neginčijo. Kaip jau nurodyta, 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-11084 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. socialinė pašalpa bus skirta jos dukrai D. B. ir teikiama nepinigine forma (kortele, skirta pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes, išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus, ir (ar) atsiskaityti už komunalines paslaugas bei telekomunikacijos paslaugų teikimą). Pareiškėjos buvo paprašyta pasirinkti parduotuvę (prekybos centrą) bei informuota, kad neatvykus ir nepasirinkus parduotuvės (prekybos centro), kortelė bus parinkta Administracijos sprendimu vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu. Pareiškėja pripažino, jog nesirinko parduotuvės (prekybos centro), todėl Administracijos 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ pareiškėjai nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri teikiama nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę. Minėtas Administracijos įsakymas yra galiojantis, todėl teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją išmokėti pareiškėjai 366 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 5 procentų dydžio nuo šios sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjos skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

17. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų Administracijos veiksmų, todėl, nesant vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, negali kilti civilinė atsakomybė. Įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos skundo reikalavimus dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu.

III. 18. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant nustatyti, ar Klaipėdos savivaldybės sprendimas (įsakymas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio proporcingumo principo bei oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatoms, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėja kartoja argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, jog Administracijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ jai nežinomas ir niekada nebuvo įteiktas, įrodymų apie tai, kad pareiškėjai šis sprendimas buvo įteiktas, atsakovas teismui nepateikė, todėl negalėjo remtis neįteiktu dokumentu. Atsakovas tyčia nesudarė pareiškėjai galimybės savo sprendimą tinkamai ir laiku apskųsti, todėl jo apskųsti pareiškėja negalėjo. Pareiškėjos manymu, šį sprendimą atsakovas priėmė tik tada, kai sužinojo apie pareiškėjos skundą teismui. Pašalpa turėjo būti pareiškėjai išmokėta, o atsakovas neteisėtai naudojasi pareiškėjos turtu (pinigais) be jos sutikimo pervesdamas jai skirtus pinigus į prekybos centro kortelę. Pareiškėja akcentuoja, kad jai nebuvo įteiktas ir Administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas „Dėl T. Ž. prašymo“, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja buvo informuota apie būtinybę atvykti į Administraciją atsiimti pagamintą kortelę. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkto nuostatos. Atsakovas teismui melagingai nurodė, kad pareiškėja minėtos kortelės neatsiėmė, pats atsakovas savo rašto neįteikė pareiškėjai iki šiol.

20. Pareiškėja nurodo, kad niekada neprašė Administracijos jai skirtos pašalpos pinigus pervesti į kortelę, skirtą pirkti parduotuvėse parduodamas prekes. Pareiškėja akcentuoja, kad neperka prastų maisto produktų Maxima parduotuvėse, jai reikalingi diabetiniai produktai ir vaistai, skolų padengimas, gydymo paslaugų apmokėjimas ir pan. Pareiškėjos teigimu, tokiomis kortelėmis nesinaudos, nes jos skirtos asocialiems asmenims, o pašalpą atsakovas privalo išmokėti pašto poskyryje, kaip daroma įprastai (įrodymai byloje pateikti). Byloje neįrodyta, kas turėjo teisę nuspręsti, kokia forma išmokėti pareiškėjai ir dukrai socialinę pašalpą. Be to, pareiškėja nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo 1 d. sunkiai sirgo ir 7 mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimus po (duomenys neskelbtini) ir dėl šios priežasties pareiškėjai reikalingi pinigai vaistams, maistui ir neatidėliotinam gydymui. Teismo buvo prašoma kaip įrodymą išreikalauti iš atsakovo pareiškėjos asmens bylą, tačiau teismas šališkai nusprendė nieko neišreikalauti, palikti pareiškėją be teisminės gynybos. Be to, teismas atsisakė iškviesti ir apklausti teismo posėdyje liudytoją – Klaipėdos miesto centrinio pašto 15-pašto poskyrio klientų aptarnavimo specialistę O. Š.

21. Pareiškėja akcentuoja, kad socialinės pašalpos mokėjimo būdas negalėjo būti jai primestas, nes mokėjimo būdo pasirinkimas priklauso pareiškėjui, o ne savivaldybei. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutarime „Dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdo” (byloje Nr. 19/2012) pasisakė, kad valstybės teikiama socialinė parama (įskaitant paramą nedarbo atveju) turi būti reali ir efektyvi, teisės aktuose negali būti tokių jos teikimo sąlygų ir apribojimų, kurie dėl formalių priežasčių paneigtų asmens teisę gauti tokią paramą, būtų akivaizdžiai neteisingi. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, dėl tam tikrų priežasčių netekęs darbo, negautų atitinkamos socialinės paramos; įstatymų leidėjui kyla pareiga socialinės paramos teisinius santykius sureguliuoti ir taip, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pareiškėja mano, kad šiuo atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti, ar Klaipėdos savivaldybės sprendimas (įsakymas) dėl pašalpos mokėjimo būdo parinkimo neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio proporcingumo principo bei oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatoms.

22. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismas nurodė, jog atmeta I. Ž. skundą, tačiau pareiškėja byloje buvo ne I. Ž.

23. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tik smulkiau paaiškina ar išplečia pradinio skundo motyvus. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino tiek pareiškėjos skundo, tiek ir atsakovo atsiliepimo motyvus bei pateiktus papildomus įrodymus. Apeliantei nenurodžius jokių naujų motyvų, atsakovas nekartoja savo procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Ministerija nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi tie patys 2018 m. gruodžio 14 d. skunde pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai bei faktinės ginčo aplinkybės. Taigi pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad jai pagal sveikatos būklę jokia visuomenei naudinga veikla nėra numatyta įstatyme, neteisingas, nes Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

27. Ministerijos nuomone, kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra netikslingas, nes pareiškėja nepagrindžia savo teiginių, kad galiojantis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui ir yra neproporcingas, o jos cituojamos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos nuostatos nagrinėjamos bylos atveju yra neaktualios: minėtose bylose teismai pasisakė ne apie socialinės pašalpos, o apie nedarbo draudimo išmokų mokėjimą, be to, asmenys, teikdami prašymą piniginei socialinei paramai gauti, gali pasirinkti vieną iš trijų piniginės socialinės paramos pervedimo būdų, tuo tarpu asmenys, prašantys išmokėti jiems nedarbo draudimo išmokas, neturėjo galimybės pasirinkti išmokos mokėjimo būdo. Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kurie skatintų kiekvieną asmenį stengtis pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas).

28. Vadovaujantis Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, savivaldybės tarybos yra įgaliotos nustatyti atvejus, kada paskirta socialinė pašalpa mokama nepinigine forma (o kai kuriais Įstatymo 10 ir 23 straipsniuose nustatytais atvejais – privalomai teikia nepinigine forma), todėl pareiškėjos teiginys, kad savivaldybė neturėjo teisės priimti sprendimo teikti socialinę pašalpą jai ar jos dukrai nepinigine forma, yra nepagrįstas. Ministerija pabrėžia, kad ne ji priėmė sprendimą dėl konkrečios paramos formos, todėl plačiau pakomentuoti sprendimo motyvų negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo Administraciją išmokėti pareiškėjai 366 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei neturtinės žalos atlyginimo.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Administracijai 2018 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-28205: skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Administracija 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-6488 „Dėl prašymo atvykti T. Ž.“ informavo pareiškėją apie būtinybę atvykti į Administraciją atsiimti siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą arba pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Savivaldybės administracija 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-6711 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ informavo pareiškėją, kad sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo bus priimtas, kai pareiškėja atliks visuomenei naudingą veiklą arba pateiks dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėja neatvyko pasiimti siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir nepateikė dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7823„Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ buvo atsisakyta skirti pareiškėjai piniginę socialinę paramą.

31. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukra D. B. tuo metu mokėsi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje, Administracijos 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. SP1-2833 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-07-05 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ pripažinimo netekusiu galios“, Administracijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7823 buvo pripažintas netekusiu galios ir 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-11084 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. socialinė pašalpa bus skirta jos dukrai D. B. ir teikiama nepinigine forma (kortele, skirta pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes, išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus, ir (ar) atsiskaityti už komunalines paslaugas bei telekomunikacijos paslaugų teikimą). Pareiškėjos buvo paprašyta pasirinkti parduotuvę (prekybos centrą) bei informuota, kad neatvykus ir nepasirinkus parduotuvės (prekybos centro), kortelė bus parinkta Administracijos sprendimu vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu.

32. Pareiškėjai neatvykus, Administracijos 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo teikiama nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę. Administracija 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-12830 „Dėl T. Ž. prašymo“ informavo pareiškėją apie būtinybę atvykti į Administraciją atsiimti pagamintą kortelę, tačiau pareiškėja minėtos kortelės neatsiėmė. Pareiškėja taip pat per saugojimo laikotarpį pašte neatsiėmė jai Administracijos siųstų raštų. Administracija 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. (31.1)-RS-37 į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. skundą elektroniniu paštu atsakė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. yra paskirta socialinė pašalpa nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę. Pakartotinai prašyta atvykti į Socialinių išmokų poskyrį ir atsiimti jai pagamintą kortelę.

33. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad jai nebuvo įteiktas Administracijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“, todėl ji negalėjo jo apskųsti, taip pat Administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas „Dėl T. Ž. prašymo“, todėl ji nežinojo apie būtinybę atvykti atsiimti kortelę. Pareiškėja niekada neprašė Administracijos jai skirtos pašalpos pinigus pervesti į kortelę, skirtą pirkti parduotuvėse parduodamas prekes. Pareiškėjai reikalingi pinigai vaistams, maistui ir neatidėliotinam gydymui. Pareiškėja akcentuoja, kad socialinės pašalpos mokėjimo būdas negalėjo būti jai primestas ir mano, kad šiuo atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti, ar Klaipėdos savivaldybės sprendimas (įsakymas) dėl pašalpos mokėjimo būdo parinkimo neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio proporcingumo principo bei oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatoms.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Dėl Administracijos raštų įteikimo pažymėtina, kad iš aptartų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Administracijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ buvo pripažintas netekusiu galios iki pareiškėjai kreipiantis į teismą – Administracijos 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. SP1-2833 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-07-05 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ pripažinimo netekusiu galios“. Po to buvo priimtas kitas sprendimas – Administracijos 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa.

37. Administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (23.45.)-SP13-12830 „Dėl T. Ž. prašymo“ buvo išsiųstas pareiškėjai registruotu laišku. Tai patvirtinančius įrodymus, skirtingai nei teigia pareiškėja, atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui. Siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 27 d. protokoline nutartimi pripažino atsakovo Administracijos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, o 2019 m. gegužės 15 d. atsakovas pateikė papildomus duomenis dėl Administracijos sprendimų įteikimo pareiškėjai. Iš minėto rašto ir jo priedų matyti, kad Administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (23.45.)-SP13-12830 „Dėl T. Ž. prašymo“ buvo išsiųstas pareiškėjai registruotu laišku 2018 m. lapkričio 30 d., tačiau pareiškėja neatsiėmė jo pašte per siuntos saugojimo terminą (I t., b. l. 139–140). Pati pareiškėja skunde nurodė, kad dažnai lankėsi pašto poskyryje, klausdama dėl pašalpos jai išmokėjimo, be to, manė, kad pašalpą atsakovas privalo išmokėti pašto poskyryje, kaip tai daroma įprastai, taigi pašte lankydavosi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl nežinojimo apie būtinybę atvykti atsiimti kortelę, nes jai neįteiktas Administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Administracija 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. (31.1)-RS-37 į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. skundą elektroniniu paštu atsakė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. yra paskirta socialinė pašalpa nepinigine forma ir pervesta į kortelę. Pakartotinai prašyta atvykti į Socialinių išmokų poskyrį ir atsiimti jai pagamintą kortelę. Taigi informacija apie būtinybę atvykti atsiimti kortelę buvo siųsta ir elektroniniu paštu, atsakant į pareiškėjos elektroninį laišką.

38. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai ginčo pašalpa buvo paskirta, tačiau pareiškėja siekia, kad jai 366 Eur dydžio socialinė pašalpa būtų išmokėta pinigais. Šiuo aspektu primintina, kad Administracijos 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-11084 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. socialinė pašalpa bus skirta jos dukrai D. B. ir teikiama nepinigine forma. Pareiškėjos buvo paprašyta pasirinkti parduotuvę (prekybos centrą) bei ji informuota, kad neatvykus ir nepasirinkus parduotuvės (prekybos centro), kortelė bus parinkta Administracijos sprendimu vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu. Pareiškėja nesirinko parduotuvės (prekybos centro), todėl Administracijos 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ pareiškėjai nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri teikiama nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nei Administracijos 2018 m. spalio 15 d. raštas, nei Administracijos 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymas nagrinėjamoje byloje nėra skundžiami ir yra galiojantys. Šioje administracinėje byloje sprendžiama dėl įpareigojimo Administraciją išmokėti pareiškėjai 366 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 5 procentų dydžio nuo šios sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus. Šis pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra priėmęs sprendimus dėl pašalpos išmokėjimo, t. y. jis neatsisako mokėti ginčo pašalpos, ir minėtais sprendimais, kurie nėra skundžiami, taip pat yra nuspręsta dėl pašalpos mokėjimo formos ir būdo. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus gali būti tenkinamas, jei viešojo administravimo subjektas nepagrįstai atsisako atlikti veiksmus (yra sprendimas atsisakyti atlikti veiksmus) arba jei viešojo administravimo subjektas vilkina atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatsisakė skirti pareiškėjai pašalpos, pareiškėja iš esmės nesutinka su sprendimo, kuriuo paskirta pašalpa, dalimi, kuria nuspręsta dėl pašalpos mokėjimo formos ir būdo, tačiau paties atsakovo sprendimo neginčija. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti aptartą pareiškėjos reikalavimą dėl pašalpos ir palūkanų išmokėjimo.

40. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas, todėl pagrįstai buvo atmestas ir kitas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad net darant prielaidą, jog atsakovo neteisėti veiksmai būtų nustatyti, pareiškėja nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Pareiškėja skunde teigė, kad ji ir jos dukra buvo marinamos badu, tačiau socialinės pašalpos paskyrimas ir galimybė įsigyti maisto produktų niekaip nelemia pareiškėjos nurodytų padarinių. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad jai reikalingi diabetiniai produktai ir vaistai, skolų padengimas, gydymo paslaugų apmokėjimas ir pan., tačiau primintina, jog šiuo atveju socialinė pašalpa buvo skirta pareiškėjos dukrai D. B. dėl to, kad ji tuo metu mokėsi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje, o ne pareiškėjos nurodytoms reikmėms.

41. Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti, ar Klaipėdos savivaldybės sprendimas (įsakymas) dėl pašalpos mokėjimo būdo parinkimo neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio proporcingumo principo bei oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatoms, pažymėtina, jog minėto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo teisėtumo tyrimas nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai. Bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo nagrinėja apygardos administracinis teismas (ABTĮ 20 str. 2 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Šiuo atveju pareiškėjos prašomos ištirti Tvarkos aprašo nuostatos nėra taikytinos nagrinėjamoje byloje, nes dėl socialinės pašalpos formos ir būdo yra išspręsta Administracijos sprendimais, kurių pareiškėja neskundė.

42. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog atmetamas pareiškėjos I. Ž. skundas, įvertinus teismo sprendimo tekstą ir visą bylos medžiagą, akivaizdu, jog tai rašymo apsirikimas, kuris jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi.

43. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

44. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius